Civilinė byla Nr. e2-69-881/2022

            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01515-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. D. (G. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. D. skundą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ 2021 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas G. D., kuris yra restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tanagra“ direktorius, kreipėsi į teismą skundu ir prašė panaikinti restruktūrizuojamos UAB „Tanagra“ 2021 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą sprendimą – nepritarus restruktūrizavimo plano pakeitimui – įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia restruktūrizuojamos UAB „Tanagra“ teises ir teisėtus interesus. Šio sprendimo priėmimą faktiškai nulėmė dviejų didžiausius reikalavimus turinčių kreditorių, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, balsai. Restruktūrizuojama UAB „Tanagra“ vykdo restruktūrizavimo plane numatytus turto pardavimus ir iš gautų pajamų atsiskaito su savo kreditoriais. Taigi, restruktūrizuojama UAB „Tanagra“ planą iš esmės įvykdė. Restruktūrizuojamos UAB „Tanagra“ finansiniai sunkumai, dėl kurių atsirado einamųjų mokėjimų įsiskolinimas valstybės biudžetui už 2020 metų dalį ir 2021 metus, yra nulemti pandemijos ir dėl jos metu taikomų ribojimų, todėl yra laikini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

4.       Teismas konstatavo, pareiškėjo reikalavimas dėl 2021 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo įpareigoti kreiptis administratorių į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo panaikinimo restruktūrizavimo bylos šalims nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo sprendžia teismas, nepaisant to, yra kreditorių susirinkimo įpareigojimas administratoriui kreiptis dėl to į teismą ar tokio įpareigojimo nėra. Nagrinėjamu atveju teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde apeliantas G. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti apelianto skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Kreditorių sprendimas sukelia apeliantui teisinius padarinius, apeliantas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jei skundas nebus išnagrinėtas, gali būti pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai.

5.2.       Teismas skyrė rašytinį posėdį dėl administratoriaus prašymo, kuris pateiktas dėl to, kad kreditoriai nusprendė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Taip pat teismas įpareigojo apeliantą pateikti duomenis, kurie bus reikalingi svarstomam klausimui, todėl tai laikytina kaip padarinių apeliantui kilimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

8.       Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad apelianto skundą buvo atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kaip ginčą, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas pareiškėjo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis pareiškimo dalyką ir yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad 2021 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo jam sukelia teisinius padarinius.

9.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nagrinėjamu atveju pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti restruktūrizuojamos UAB „Tanagra“ 2021 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Siekiant įvertinti tai, ar tokio reikalavimo tenkinimas gali sukelti materialių teisinių padarinių, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo proceso nutraukimo tvarką, ir įvertinti tai, ar kreditorių susirinkimas priima nutarimus jo kompetencijai priskirtais klausimais dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, t. y., ar priimti nutarimai nėra rekomendacinio pobūdžio, dėl ko jie negali būti skundžiami.

10.       Pagal JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, informuoja juridinio asmens valdymo organus, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. JANĮ 44 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas;
2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir
7 punktuose nustatyti veiksmai. Be kita ko, teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu turi duomenų apie JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą. Taigi, įvertinus įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad tiek esant kreditorių susirinkimo nutarimo įpareigojimui, tiek pačiam nemokumo administratoriui pagal JANĮ nuostatas kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, galutinį sprendimą šiuo klausimu priima teismas. JANĮ nustatytas reglamentavimas įtvirtina administratoriaus teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo net ir nesant kreditorių nutarimui dėl tokio įpareigojimo administratoriui, o klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kuris būtent atsižvelgęs į visas aplinkybes, įskaitant ir kreditorių bei restruktūrizuojamos įmonės direktorius nurodomas aplinkybes ir nuomonę, sprendžia dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas skundas ir jame reiškiami reikalavimai nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimas įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis).

11.       Pažymėtina, kad apelianto skundo tenkinimas nereikštų nei administratoriaus pateikto prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo neteisėtumo, nei turėtų įtakos Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 14 d. suplanuotam teismo posėdžiui, kurio metu bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas. Apeliantas, kuris nesutinka su tokiu administratoriaus prašymu, turi teisę reikšti paaiškinimus, o taip pat ir įrodymus, kurie pagrindžia jo poziciją.

12.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepriimtas apelianto skundas, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                              Vilija Mikuckienė