Civilinė byla Nr. e2A-478-828/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16580-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grinda“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus pramogų arena“ dėl skolos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Grinda“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ jos naudai 2 087,25 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimą Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ ir jai yra pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

3.       UAB „Vilniaus pramogų arena“ valdo objektų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų šalinimo įrenginius, prijungtus prie bendros Vilniaus miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bei (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo dalį. Atsakovė leidžia jos valdomų kompleksų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną ir, atsisako mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą pagal jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės lietaus magistraliniais tinklais neatlygintinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 087,25 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 087,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-06-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 127 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovės pareiga mokėti nuotekų tvarkytojui už paslaugas kyla iš įstatymo, todėl atsakovės argumentus, jog nepasirašius sutarties jai nekyla pareiga mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.

6.       Nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, valdantis žemės sklypus ir išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo, t. y. ieškovės, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, taigi atitinka įstatyme reglamentuotą abonento sąvoką (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1 d.). Atsakovė valdo žemės sklypo dalį nuomos pagrindu, žemės sklype turi pastatus. Aplinkybę, kad atsakovė išleidžia nuotekas į miesto tinklus patvirtina 2002-08-28 statinio - Ledo rūmų, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad įrengti lauko inžineriniai tinklai, tame tarpe ir lietaus kanalizacija. Be to, schema, kokiu būdu paviršinės nuotekos iš atsakovės valdomos sklypo dalies patenka į ieškovės tinklus detaliai atsispinti ieškovės į bylą pateiktame GIS sistemos išraše.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad net jei atsakovė ir leistų savo nuotekas į kaimynų inžinerinius tinklus, galiausiai jie vis tiek būtų surenkamai miesto lietaus kanalizacijos tinkluose, nes kitur jų išleisti nėra objektyvios galimybės, todėl tokie atsakovės argumentai yra nelogiški ir atmestini.

8.       Atsakovė iš esmės neginčijo priskaičiuoto mokesčio dydžio, bylos nagrinėjimo metu jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, susijusių su nesutikimu su mokesčių paskaičiavimu, nepateikė. Ieškovė apskaičiavo mokesčius, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta formule, taikydama nustatytą bazinę kainą bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytą ir viešai skelbiamą vidutinį daugiametį kritulių kiekį Vilniuje. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent vidutinio daugiamečio kritulių kiekio normos (ginčui aktualios formulės viešai skelbiamos dedamosios) pasikeitimas lėmė poreikį perskaičiuoti atsakovei priskaitytą paviršinių nuotekų tvarkymo kainą už 2018 m. sausio mėn., dėl ko ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog atsakovė yra prisijungusi prie ieškovės tinklų ar išleidžia paviršines nuotekas būtent į ieškovei priklausančius ar kitais pagrindais valdomus tinklus. Visame žemės sklype nėra nė vieno tinklo, užregistruoto ieškovės - nuotekų tvarkytojo vardu. Nuosavybės teisė į lietaus nuotekų išvadą įregistruota UAB „Vilniaus pramogų arena“ vardu. Taip pat nuosavybės teisė į lietaus kanalizacijos tinklus įregistruota UAB „Teniso pasaulis“ ir Viešosios įstaigos „V. G. vardo teniso akademija“ vardu, galimai atsakovė yra prisijungęs prie šių juridinių asmenų lietaus kanalizacijos tinklų. Todėl kiti tinklų savininkai gali pareikalauti, kad būtų mokama ir jiems. Byloje nėra informacijos ir apie tai, kas yra nuomojamo žemės sklypo tikrasis nuotekų tvarkymo abonentas, nes be atsakovės šiame sklype yra ir kitų nuomininkų ir jų lietaus kanalizacijos tinklų nuosavybė įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.

11.       Be to, ieškovė buvo nurodžiusi, kad visi tinklai Vilniaus mieste šiuo metu dar nėra inventorizuoti, todėl tiksliai nėra žinoma, kas ir kam priklauso. 2002-08-28 statinio - Ledo rūmų, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pats savaime nepatvirtina ir neįrodo, kad atsakovė yra prisijungusi prie ieškovės tinklų ar į jos tinklus išleidžia nuotekas. Ieškovės pateiktaame GIS sistemos išraše nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad inžineriniai tinklai priklauso ar kitais pagrindais yra valdomi kokio nors asmens. Šis dokumentas jokiu būdu nepatvirtina, kad iš atsakovės sklypo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius ar kitais pagrindais valdomus tinklus.

12.       Teismo sprendime vartojama sąvoka „miesto tinklai“ yra nesuprantama. Pagal teismo sprendimo logiką galima suprasti, kad neva visi miesto nuotekų tinklai yra nuotekų tvarkytojo tinklai, todėl atsakovė privalo mokėti už paslaugas. Tokia argumentacija aiškiai prieštarauja įstatymui, teisei, logikai ir yra visiškai nepagrįsta. Teismo padaryta išvada, kad atsakovė atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą abonento sąvoka, yra visiškai nepagrista.

13.       Pažymi, kad ieškovė, visų pirma turėtų išpirkti ar kitais teisėtais pagrindais perimti valdyti inžinerinius tinklus, esančius atsakovės valdomame žemės sklype, prijungti juos prie ieškovei priklausančių ar kitais pagrindais valdomų tinklų ir tik po to reikalauti iš atsakovės mokėti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą. Priešingu atveju, visa tai atrodo kaip neteisėtas nuosavybės užvaldymas bei turto atėmimas, kas yra akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimas.

14.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas visuotinės pareigos mokėti už nuotekų tvarkymą nenumato, yra abonento reikalavimas - jam esant už paslaugas reikia mokėti, nesant - mokėti nereikia.

15.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kodėl ieškovė atsakovei sąskaitas pradėjo rašyti ir mokestį už nuotekų tvarkymą skaičiuoti būtent nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kai tuo tarpu per 16 metų šiuo klausimu niekas nereiškė jokių reikalavimų atsakovei, t. y. jų manymu atsakovė nesijungė prie ieškovės tinklų ir neatitiko "abonento" sąvokos. Tai akivaizdžiai prieštarauja teismo pasisakymams, kur konstatuota, kad prisijungimas įvyko dar 2002 m. po akto suteikiančio leidimą eksploatuoti pastatą pasirašymo.

16.       Nurodo, kad 2018 m. baigėsi naujojo pastato ((duomenys neskelbtini)) statybos ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinė komisija pasirašė aktą Nr. ACCA-100-180808-00268, leidžiantį naudotis pastatu pagal paskirtį.

17.       Vadovaujantis techniniais reikalavimais Nr. 16/183, patvirtintais ieškovės, statomi nauji lietaus nuotekų tinklai turėjo būti nuvesti į esantį lietaus nuotekų tinklą, kuris buvo pastatytas atsakovės 2002 metais. O kadangi 2002 m. pastatytų tinklų nuosavybės teisė nebuvo perduota nei savivaldybei, nei ieškovei, tai reiškia, kad 2018 m. atsakovė prisijungė prie jai pačiai priklausančių 2002 m. pastatytų tinklų. Todėl atsakovė neprisijungė prie ieškovės tinklų.

18.       Ieškovė nepaaiškino, kodėl objektai pastatyti atitinkamai 2002 ir 2018 metais staiga tapo laikomi prijungtais prie jos tinklų ir pradėjo atitikti "abonento" sąvoką. Nors išduodant techninius reikalavimus dėl 2018 m. statybų iš pradžių buvo iškeltas ieškovės reikalavimas pasirašyti sutartį, tačiau po pateiktų raštiškų atsakovės prieštaravimų buvo atšauktas, o vėliau jau po pastato įvedimo į eksploataciją 2018 m. buvo vėl dėl neaiškių priežasčių iškeltas. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė visiškai nepagrįstai reiškia reikalavimus atsakovei dėl mokesčio už nuotekų tvarkymą mokėjimo, nes tokio mokesčio mokėjimo pareiga atsakovei nekyla.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Grinda“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovės valdomų kompleksų teritorijos nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas. Tai patvirtina 2002 m. rugpjūčio 28 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2001 m. sausio 16 d. paraiška lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste techninėms sąlygoms gauti bei techninės sąlygos, kuriose nurodyta užsakovui prievolė sudaryti sutartį su UAB „Magistralė“ dėl lietaus kanalizacijos kolektoriaus eksploatavimo bei sudaryti sutartį dėl lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus, 2018 m. sausio 26 d. ieškovės atsakovei išduota pažyma apie lietaus nuotakyno tinkamumą eksploatuoti Nr. 18/009, nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateikta ištrauka iš Geografinės informacinės sistemos (GIS), kurioje pavaizduoti paviršinių nuotekų tinklai ginčo objekte, šuliniai ir atsakovės tinklų sąsaja su miesto tinklais.

20.       Viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos valdomų kompleksų teritorijos nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose išsakytą bei teismo posėdžių metu palaikytą poziciją dėl prisijungimo prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų infrastruktūros ir paviršinių nuotekų išleidimo į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas pakeitė tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, paaiškėjus, kad sutarties tarp UAB „Magistralė“ teises ir pareigas perėmusios ieškovės ir atsakovės dėl lietaus kanalizacijos kolektoriaus eksploatavimo ir lietaus vandens nuotekų priėmimo į miesto lietaus kanalizacijos tinklus surasti nepavyko.

21.       Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės valdomų pastatų komplekso bei žemės sklypo nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas.

22.       Ieškovė yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, teikianti privalomas miestui paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, lietaus (paviršinių) nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploataciją. Be to, ieškovės teisė rinkti atlyginimą už paviršinių nuotekų paslaugas yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. E3K-3-230-684/2016.

23.       Atsakovė, kurios valdoma paviršinių nuotekų infrastruktūra yra prijungta prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir kurios paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas, atitinka visus GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus abonento kriterijus, todėl jai kyla pareiga mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25.       Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagrįstumo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje neteisingai nustatė, kad ji yra prisijungusi prie ieškovės tinklų ar išleidžia paviršines nuotekas būtent į ieškovei priklausančius ar kitais pagrindais valdomus tinklus. Taip pat nesutinka, kad ji atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą abonento sąvoka ir turi mokėti už nuotekas.

26.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Grinda“ paskirta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ ir jai pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (el. b. l. 8, t. I). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3E-82 „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos derinimo“ suderino ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinę kainę abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas – 0.17 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio) bei nustatė, kad ši paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina suderinta trejų metų laikotarpiui nuo šios kainos įsigaliojimo dienos, pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, lygią paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinei kainai. VKEKK patvirtinta paviršinių nuotekų paslaugų kaina įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d (el. b. l. 55 -69, t. I). Atsakovei UAB „Vilniaus pramogų arena“ priklauso pastatas – Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis (el. b. l. 9-11, t. I), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio dalis, t. y. 0,6505 ha ir 1,8125 ha nuomos pagrindu valdo atsakovė (el. b. l. 37-47, 49-52, t. I, 26-33, t. II). Ieškovė parengė ir atsakovei pateikė 2018-08-17 paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį (el. b. l. 103-106, t. I), kurios atsakovė nepasirašė. Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. įskaitytinai rašė atsakovei sąskaitas už paviršinių nuotekų tvarkymą (el. b. l. 12-20, 24-t. I). Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė mokėti.

28.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numato, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekiai nustatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą.

29.       Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog atsakovė yra prisijungusi prie ieškovės tinklų ar išleidžia paviršines nuotekas būtent į ieškovei priklausančius ar kitais pagrindais valdomus tinklus.

30.       Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovės valdomų pastatų komplekso bei žemės sklypo nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas (techninės sąlygos, įpareigojančios sudaryti sutartis dėl paviršinių nuotekų priėmimo į miesto kanalizacijos tinklus, pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ištrauka iš Geografinės informacinės sistemos, kurioje pavaizduoti paviršinių nuotekų tinklai, šuliniai ir atsakovės tinklų sąsaja su miesto tinklais). Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė byloje (2018 m. gruodžio 19 d. rašte) yra nurodžiusi, jog kad jos valdomo pastato adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto 2002 m., infrastruktūra buvo prijungta prie Vilniaus miesto sav. infrastruktūros, o Vilniaus miesto savivaldybei perduoti visi tinklai, esantys nurodytame žemės sklype. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o atsakovės valdomų kompleksų teritorijos nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas, pripažintina, kad atsakovė naudojasi ieškovės paslaugomis. Ta aplinkybė, kad šiuo metu dar ne visi paviršinių nuotekų tinklai Vilniaus mieste yra inventorizuoti, dar nereiškia, kad atsakovė nesinaudoja ieškovės įrenginiais ir paslaugomis.

31.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Taigi, kaip jau minėta nutarties 30 punkte, atsakovės valdomų kompleksų teritorijos nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas, kurių tvarkytoja yra paskirta ieškovė. Todėl priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovė laikytina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonente.

32.       Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, nepaisant to, kad apeliantė nėra sudariusi sutarties su UAB „Grinda“ dėl nuotekų šalinimo (priėmimo į nuotekų tinklus), aplinkybė, kad ji naudojasi Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklais, sukuria jai prievolę atsiskaityti už tai. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei sąskaitas pradėjo teikti ir mokestį už nuotekų tvarkymą skaičiuoti tik nuo 2018 m. rugsėjo mėn., nepaneigia apeliantė pareigos mokesčio mokėti.

33.       Kiti skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

34.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai                                                                  Eigirdas Činka

                     Vygintas Mažuika                                               

Nijolė Danguolė Smetonienė