Civilinė byla Nr. e2A-948-324/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19230-2018-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1018-1041/2019 pagal ieškovo N. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės trečiojo asmens R. G., ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui R. G., išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 4061 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.; nustatyti ieškovo gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu (ieškovo motina) pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad jo išlaikymui reikalinga 460 Eur suma per mėnesį, kiekvienam iš tėvų išlaikymui tenka po 230 Eur. Ieškovas nuo gimimo gyvena su trečiuoju asmeniu, yra pripratęs prie aplinkos bei namų. Atsakovas nerodo jokio noro tinkamai bendrauti, jis gyvena kitoje šeimoje, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina R. G. pagal jos gyvenamąją vietą. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 230 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti ieškovo įstatyminę atstovę trečiąjį asmenį. Nustatė ieškovo gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu. Priteisė iš atsakovo ieškovui 4 061 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė valstybei iš atsakovo 211,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 181,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra nepilnamečio vaiko (ieškovo) N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiuo metu vaikui yra 14 metų, jis lanko mokyklą (8 klasėje) ir krepšinio treniruotes. Ieškovas yra vienintelis šalių bendras vaikas. Trečiasis asmuo (ieškovo motina) su sūnumi gyvena kartu. Į tai atsižvelgdamas, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo kartu su sutuoktiniu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – 29,74 kv. m gyvenamojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra įkeistas bankui, jo vidutinė vertė 2015 m. lapkričio 27 d. 9 350 Eur. Trečiasis asmuo turi 1999 metų gamybos automobilį VW Passat, gauna 776,69 Eur pajamas neišskaičius mokesčių, jai mokama 282 Eur netekto darbingumo pensija (darbingumo lygis tik 20 proc.) Trečiasis asmuo yra susituokusi, tačiau sutuoktinio darbingumo lygis taip pat tik 20 proc. Atsakovas turi  ½ dalį 45,40 kv. m gyvenamojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui ir jo viso vidutinė vertė 2017 m. vasario 22 d. 45 400 Eur. Atsakovas taip pat turi 1999 metų gamybos VW Passat automobilį, jo darbo užmokestis yra 570 Eur atskaičius mokesčius. Teismo vertinimu, nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje, nėra nepagrįstai padidintos. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu išlaikymo suma nebuvo mažesnė, priteisė iš atsakovo 4 061 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nurodytą informaciją, sumažinti iš atsakovo priteistą 230 Eur sumą per mėnesį vaikui išlaikyti; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pagal jo motinos gyvenamąją vietą; panaikinti atsakovo įsiskolinimą 4 061 Eur sumai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti 230 Eur išlaikymo suma per didelė. Atsakovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį neatskaičius mokesčių yra 750 Eur, tai vienintelės oficialios jo pajamos. Iš jų atėmus atsakovo patiriamas būtinąsias išlaidas, jam per mėnesį lieka apie 200-250 Eur, todėl net ir mokėta 120 Eur suma vaikui išlaikyti pagal atsakovo galimybes yra per didelė.

5.2.                      Atsakovas vaikui išlaikyti kartas nuo karto į atsakovės sąskaitą perveda vienkartinių sumų, kurios skiriamos įvairioms sūnaus išlaidoms šalių susitarimu. Tai rodo, kad jis nevengia išlaikyti sūnaus, visomis išgalėmis stengiasi suteikti jam gerovę, šias aplinkybes prašė vertinti kaip geranorišką elgesį išlaikant vaiką, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir priteisė maksimalią ieškovės prašomą išlaikymo sumą.

5.3.                      Atsakovas dažnai susitinka su sūnumi, susitikimų metu jam duoda grynųjų pinigų, nuperka įvairių prekių ir visada pats sumoka. Nustačius per didelę išlaikymo sumą, iš esmės būtų iškreiptas tėvo ir vaiko santykis – atsakovas turėtų mažiau galimybių susitikti su vaiku ir jį materialiai paremti, sumokėti už pietus ar smulkias išlaidas, nes realiai to padaryti neišgalėtų arba tokiems susitikimams turėtų prašyti iš vaiko motinos atsakovo sumokėtų pinigų dalies vaikui išlaikyti. Priteisiant didelę, atsakovo pajamų ir būtinųjų išlaidų santykio neatitinkančią sumą, būtų stipriai apribota atsakovo galimybė bendrauti su vaiku. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti svarbiomis sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, tačiau į jas neatsižvelgė.

5.4.                      Nėra nustatyta jokio nerūpestingo ar nesąžiningo atsakovo elgesio – priešingai, nei nesąžiningai teigė ieškovo įstatyminė atstovė, atsakovas atsakingai kas mėnesį teikė vaikui išlaikymą, pervesdamas šalių nustatyto dydžio įmokas pagal tuo metu buvusius vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir palaikė tik ieškovo įstatyminės atstovės pateiktą poziciją.

5.5.                      Nors trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas baseinui (15 Eur) ir odontologo paslaugoms (vizitai pas jį kainuoja po 10–15 Eur per mėnesį, dantų plokštelė 180 Eur), pirmosios instancijos teismas žodžiu nurodytą sumą laikė įrodytomis trečiojo asmens patiriamomis išlaidomis vaikui išlaikyti.  

5.6.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas (30 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (darbingumo lygis nenustatytas), tačiau neįvertino nei atsakovo galimybių teikti išlaikymą, nei to, kad iki kreipimosi į teismą šalys pačios buvo susitarusios dėl išlaikymo dydžio ir atsakovas visada laiku jį mokėjo, kad trečiojo asmens reikalavimai aiškiai nepagrįsti. Dėl to nepagrįstai nustatė, kad atsakovas pajėgus teikti trečiojo asmens prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas yra 38 metų amžiaus, turi sveikatos problemų. Teismo argumentai dėl atsakovo dirbamo darbo apmokėjimo yra deklaratyvūs, nesusiję su realybe. Medicininė pažyma apie kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų stuburo srityje.

5.7.                      Iki kreipimosi vaiko vardu į teismą dėl išlaikymo priteisimo tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovo mokamų įmokų dydžio. Trečiasis asmuo niekada nei žodžiu, nei raštu neprašė atsakovo padidinti ar pakeisti reguliariai mokamą išlaikymo sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma, neatsižvelgiant į susitarimą dėl įmokų dydžio, tuo metu buvusias kainas ir kitus rodiklius, vaiko amžių ir jam išlaikyti reikalingų lėšų dydžius, yra aiškiai per didelė. Ieškovė pradiniame prašyme prašė priteisti įsiskolinimo išmoką tik už vienerius metus, be to, vaiko poreikiai nėra tokie patys jam esant 3 ar 14 metų, todėl ir išlaikymo suma turėtų skirtis, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Vaiku rūpintis turi abu tėvai, todėl ir motina privalo skirti finansinius ir kitus išteklius vaikui ugdyti ir išlaikyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui reikiamo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdų vertinimą (3 t., b. l. 168). Nors apeliaciniame skunde nesuformuluotas prašymas jį priimti, atsižvelgiant į tai, kad klausimas nagrinėjamas šeimos byloje, dėl naujo įrodymo priėmimo ex officio  spręstina vadovaujantis CPK 314 straipsniu bei 180 straipsnio nuostatomis, pagal kurias teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. 2016 m. kovo 7 d. atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdų vertinimas neįrodo sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, dokumentas skirtas siuntusiam gydytojui, be to, kartu su siuntusio gydytojo atliktu įvertinimu galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl jį priimti atsisakytina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

9.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas.

10.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 

11.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

12.       Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašomos priteisti išlaikymo sumos ir atsakovo uždarbio santykį. Pirma, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju santykis tarp apelianto uždarbio (570 eurų atskaičius mokesčius) ir 230 eurų išlaikymo sumos nėra visiškai neproporcingas, tačiau atsakovui liekanti pragyvenimo suma 340 eurų yra mažesnė nei minimali alga. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo neteikti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui reikalingo išlaikymo. Atsakovas yra darbingo 38 metų amžiaus, jam nenustatytas neįgalumas, jis dirba (duomenys neskelbtini) gręžimo agregato operatoriumi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jei esama materialinė padėtis atsakovo netenkina, jis turi ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei užtikrindamas galimybę teikti nepilnamečiam vaikui jo amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą. Antra, apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad apelianto darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. sudarė 778,14 Eur, vasario mėn. 754,6 Eur, kovo-birželio mėn. po 750 Eur per mėnesį, 2018 m. liepos mėn. 1922 Eur, rugpjūčio 750 Eur, rugsėjo mėn. 1941,69 Eur, spalio mėn. 750 Eur, lapkričio mėn. 1156 Eur, gruodžio mėn. 780,30 Eur, 2019 m. sausio mėn. 1037,14 Eur (už šį mėnesį apeliantui papildomai buvo išmokėta 37,99 Eur socialinio draudimo išmoka), vasario mėn.  2199 Eur, kovo mėn. 1989,49 Eur, balandžio mėn. 2081 Eur, gegužės mėn. 2355 Eur. Taigi, vidutinis apelianto darbo užmokestis 2018 m. sudarė 988,56 Eur, 2019 m. – 1939,92 Eur. Šie duomenys paneigia apelianto nurodytas aplinkybes apie per mažas darbo pajamas, dėl kurių jis nepajėgia mokėti sūnaus išlaikymui po 230 Eur per mėn.

13.       Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti apelianto turtinę padėtį, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie apelianto gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, jam priklausantį bendros jungtinės nuosavybės teise su I. M., transporto priemonę, finansinius įsipareigojimus bankui, tai, kad apeliantas neturi kitų išlaikytinių, kuriais remiantis padaryta pagrįsta išvada, jog atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti ieškovo prašomą išlaikymą (CPK 185 straipsnis). 

14.       Apelianto teiginiai apie tai, kad 230 eurų išlaikymas iškreips tėvo ir vaiko santykį, yra spekuliatyvūs. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad susitikimų su sūnumi metu jis vaiką materialiai remia, perka jam priemones, priešingai – trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovo ir ieškovo susitikimai yra reti, per paskutinius trejus metus buvo susitikta vieną kartą (2019 m. sausio 16 d. teismo posėdis, garso įrašas nuo 1:08:13). Nors apeliantas nurodė, kad vaikui išlaikyti laikas nuo laiko į atsakovės sąskaitą perveda vienkartines sumas, skiriamas įvairioms sūnaus išlaidoms, iš jo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad tik 2016 m. kovo 11 d. jis pervedė sūnaus gimtadieniui 40 Eur (3 t., b. l. 5), 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 50 Eur (3 t., b. l. 24). Likusios apelianto mokėtos sumos buvo skirtos sūnaus išlaikymui (3 t., b. l. 5, 24, 36). Minėta, jog apelianto uždarbis nėra toks jau mažas, kad smulkias išlaidas jam susitinkant su vaiku turėtų dengti pats nepilnametis ar jo motina (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

15.       Atmestini apelianto argumentai apie šalių susitarimu gera valia teiktą 120 Eur išlaikymą kaip pagrindą netenkinti ieškinio dėl išlaikymo priteisimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta keičiantis vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Dabar vaikas  penkiolikmetis. Akivaizdu, jog paauglio poreikiams patenkinti bendra 240 eurų išlaikymo suma yra per maža. Visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, tam reikia skirti daugiau lėšų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016  m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

16.       Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). 

17.       Pažymėtina, jog apeliantas iš esmės neginčija vaiko poreikių, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo posėdyje trečiojo asmens nurodytomis vaiko išlaidomis baseinui ir odontologo paslaugoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į nepilnamečio vaiko poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, jie yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius tokio amžiaus vaiko poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį. Atsakovo sutinkamas mokėti 90 eurų išlaikymas (30 eurų mažesnis, nei mokėtas iki šiol) neužtikrintų net minimaliausių (būtinų) ieškovo poreikių patenkinimo. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens nurodyti papildomi poreikiai vaiko išlaidoms baseinui ir odontologui nebuvo įtraukti į vaiko poreikius, prašant priteisti iš atsakovo 230 Eur išlaikymą.

18.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga (neatskaičius mokesčių), kuri yra orientacinis dydis, būtinas pragyvenimui Lietuvoje. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (460 Eur) yra mažesnė nei orientacinis kriterijus, iki orientacinio dydžio ją papildo šiuo metu valstybės teikiama parama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, taigi apelianto teisės nėra pažeistos ir nurodytu aspektu.

19.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieškovo motina nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. sudarė 830,13 Eur, vasario mėn. 799,04 Eur, kovo mėn. 957,73 Eur, spalio mėn. 375,88 Eur, lapkričio mėn. 776,69 Eur, gruodžio mėn. 957,9 Eur, 2019 m. sausio mėn. 1457,37 Eur, vasario mėn. 1222,32 Eur, kovo mėn. 1019,37 Eur, balandžio mėn. 907,75 Eur, gegužės mėn. 841,55 Eur. Ji taip pat gauna netekto darbingumo pensiją (už 2018 m. sausio – balandžio mėn. po 244,41 Eur, balandžio – gruodžio mėn. po 282,66 Eur, už 2019 m. sausio – birželio mėn. po 285,08 Eur), trečiojo asmens darbingumo lygis – dvidešimt penki procentai. Trečiasis asmuo (ieškovo motina) 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad įsidarbino tam, kad galėtų išlaikyti vaiką (2019 m. sausio 16 d. garso įrašas: 14 min. 30 sek. – 15 min. 00 sek.). Ji yra susituokusi, kartu su sutuoktiniu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – 29,74 kv. m gyvenamojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). (1. t., e. b. l. 13, 31–32), kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra įkeistas bankui, jo vidutinė vertė 2015 m. lapkričio 27 d. – 9 350 Eur, taip pat turi 1999 metų gamybos VW Passat automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 62–63). Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai, kad vaiko motina nebuvo pajėgi teikti jos nurodyto dydžio išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

20.       Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21.       Apeliantas nesutinka su priteistu 4061 Eur išlaikymo įsiskolinimu už tris metus nurodydamas, kad iki trečiojo asmens kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo tarp šalių nebuvo jokio ginčo dėl atsakovo mokamų įmokų dydžio.

22.       Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

23.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24.       Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepateikė  jokių  įrodymų, patvirtinančių, jog sūnaus poreikiai laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) būtų buvę mažesni, nei priteista išlaikymo suma. Priešingai, ieškovo atstovė (trečiasis asmuo) 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad sūnaus poreikiai 2015 m. lapkričio mėn. – 2018 mėn. lapkričio mėn. laikotarpiu ir šiuo metu yra panašūs (garso įrašas nuo 29:48 iki 36:18) – ir tuo laikotarpiu sūnus lankė baseiną, krepšinio mokyklą, tvarkytas berniuko sąkandis, todėl buvo patiriamos papildomos išlaidos odontologo paslaugoms, sūnaus koja per maždaug metus laiko nuo 39 dydžio paaugo iki 44 dydžio, todėl kas kelis (2-3) mėnesius reikėjo pirkti naują avalynę (įskaitant ir krepšiniui reikalingą sportinę avalynę, kurios pora kainuoja apie 90 Eur); paauglys užaugo iki 185 cm, todėl dažniau reikėjo pirkti ir drabužius. Akivaizdu, kad atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo 2015 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. lapkričio 1 d. po 102-120 Eur per mėnesį, buvo nepakankamas. Tai, kad trečiasis asmuo (ieškovo motina) neprašė didesnio išlaikymo, nepagrindžia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, ir nepašalina apelianto pareigos kompensuoti ieškovui nepakankamu dydžiu įvykdytą išlaikymo prievolės dalį.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

25.       Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, protokoline nutartimi ieškovės R. G. procesinę padėtį pakeisdamas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog R. G. buvo pareiškusi ir reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurį teismas patenkino. Kadangi tai nėra susiję su apeliacijos dalyku, netinkamas CPK 45, 47 straipsniuose įtvirtintų procesinės teisės normų pritaikymas neįtakoja bylos baigties apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovu visada yra nepilnametis vaikas, tačiau pastebėtina, jog teismų praktikoje tokiose bylose ieškovais įprastai laikomi ieškinį pareiškęs asmuo bei nepilnametis vaikas (priešingu atveju, nepatenkinus ieškinio ar jo dalies, nepilnamečiam vaikui tektų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga), be to, ieškovo procesinė padėtis priklauso nuo pareikštų reikalavimų turinio (dalyko ir faktinio pagrindo).

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93straipsnio 1 dalis).

28.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės (2,24 Eur) negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96straipsnio 6 dalis).

29.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinas jo nepilnai sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kadangi nuo likusios dalies mokesčio teismas apelianto nebuvo atleidęs. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą 230 Eur per mėnesį sumą, taip pat 4061 Eur įsiskolinimą, mano, kad sūnaus išlaikymui yra pakankama 90 Eur per mėnesį suma. Mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, šioje byloje yra 129 Eur ((230 – 90) * 12 mėn. + 4061) * 0,03 * 0,75. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantą atstovavęs advokato padėjėjas už apeliacinį skundą 2019 m. kovo 12 d. sumokėjo 91 Eur žyminį mokestį, todėl iš jo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 38 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 93 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonių) eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė

Virginija Gudynienė

Tomas Romeika