Civilinė byla Nr. e2A-2215-580/2025

                                                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00667-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 14 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ir atsakovo individualios įmonės „Modernaus projekto statyba“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Modernaus projekto statyba“ dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. 

Išnagrinėjęs bylą, teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. P. prašė iš atsakovo IĮ „Modernaus projekto statyba“ priteisti 14 276 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 11,40 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      2019-08-14 ieškovė ir atsakovas sudarė paslaugų tiekimo sutartį, kurioje numatyta paslaugų suteikimo data 2019-11-15. Nors sutartyje sutarties objektas nenurodytas, tačiau pagal šią sutartį ir žodinius susitarimus šalys sutarė, kad atsakovė ant esamų seno ūkio paskirties pastato pamatų, adresu (duomenys neskelbtini), pastatys naują ūkio paskirties pastatą;

1.2.                      atsakovui pastačius ūkio paskirties pastatą, buvo pastebėti įvairūs trūkumai. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021-04-08 surašė techninės būklės apžiūros aktą Nr. PDS 04/08, kuriame konstatuota, kad nustatyti esminiai atliktų darbų trūkumai, kuriuos ištaisyti galima išardant mūrą ir jį iš naujo pastatant, šių darbų kaina 35 044 Eur. Atsakovas į raginimus ištaisyti trūkumus nereagavo, jam 2021-09-10 pateikta pretenzija, techninės būklės apžiūros aktas Nr. PDS 04/08 ir 2021-07-09 lokalinė sąmata;

1.3.                      teismo statybos ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovas atliko statinio betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus, kurie priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai. Ekspertizė patvirtina, kad betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines gelžbetonines sąramas virš durų ir langų angų, yra esminiai, o dėl netinkamos kokybės ir klasės betono statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį tik atlikus betoninių konstrukcijų papildomą stiprinimą ir apsaugą nuo korozijos – specialiais cementiniais mišiniais ir nutinkuojant paviršius, t. y. atsakovo atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Trūkumai yra susiję su pastato saugumu, pagrindinėmis statinio dalimis, statinio dalių arba viso statinio visišku arba daliniu sugriuvimu ar sugadinimu, trūkumai kelia grėsmę statinio tvirtumui ir saugumui. Trūkumų ištaisymo vidutinės rinkos kainos (skaičiuojant medžiagas, darbus ir mechanizmus) sudaro 14 276 Eur;

1.4.                      atliktų darbų aktuose nurodyta, kad atlikti statybos darbai (betonavimo darbai, mūro darbai, stogo darbai), darbus atsakovas vykdė kaip kvalifikuotas darbininkas-statybininkas. Tai patvirtina, kad šalys sudarė rangos sutartį;

1.5.                      ieškovė pasirašė atliktų darbų aktus už 2019 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau jai išliko teisė remtis darbo trūkumų faktu, kadangi atsakovo darbo trūkumai yra paslėpti ir neakivaizdūs, vienas iš esminių – panaudotas per mažo stiprio betonas, dėl ko statinys neatitinka mechaninio atsparumo reikalavimų, trūkumo nustatymui reikalinga speciali įranga. Atliktų darbų akto pasirašymas nereiškia, kad darbai atlikti kokybiškai ir užsakovas negali reikšti pretenzijų. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės, užsakovas savo pasirinkimu gali reikalauti atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Rangos darbus, dėl kurių reikalinga šalinti trūkumus, atliko atsakovas, ieškovė 14 276 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. 

2.       Atsakovas IĮ „Modernaus projekto statyba“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      2019-08-14 paslaugų sutartimi atsakovas neįsipareigojo ieškovei pastatyti ūkio paskirties pastato bei neprisiėmė rangovo atsakomybės už galutinį rezultatą ir viso statinio kokybę. Atskirus ieškovės pavedamus atlikti statybos darbus atsakovas vykdė kokybiškai, pagal įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Statyba ieškovės iniciatyva ir atsakomybe buvo savavališka, vykdoma pagal ieškovės nurodymus be statybos leidimo ir projektinės-techninės dokumentacijos. Atliktų darbų kokybė ieškovę tenkino, tarpinius bei galutinį priėmimo perdavimo aktus ieškovė pasirašė be pastabų dėl atliktų darbų kiekių ir kokybės. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turėjo visas įprastai reikalaujamas savybes ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis);

2.2.                      teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 išvados, kurios grindžiamos UAB „Pastatų diagnostika“ 2021-04-08 techninės būklės apžiūros akto Nr. PDS 04/08 ir MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akto Nr. 2023-07-29/1 duomenimis, yra nepagrįstos ir aiškiai šališkos bei neprofesionalios. Teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 preliminari analizė rodo akivaizdžius trūkumus. Viršydamas savo kompetenciją ekspertas konstatuoja fakto klausimus: suteikia atsakovui rangovo statusą, teisinius santykius kvalifikuoja kaip statybos rangos teisinius santykius, išvadose tvirtina, jog visus darbus atliko atsakovas. Teismo ekspertizė nustato, kad rangovas atliko betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus. Ekspertas ignoruoja teisinį reglamentavimą, nemotyvuotai atsakomybę už ginčo statinio kokybę skiria pagal ieškovės nurodymus darbus atlikusiam atsakovui, nepasisakydamas ir nespręsdamas dėl ieškovės (darbų užsakovės, vykdžiusios ir darbų techninę priežiūrą) atsakomybės. Išvados grindžiamos kitų subjektų tyrimų duomenimis, nepasisakyta, kodėl atmeta kitų specialistų išvadas. Lietuvos metrologijos inspekcija nurodo, kad betono stiprio matuoklis Proceq N-34, kuriuo apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 nustatyti trūkumai, nepriskirtinas matavimo priemonėms, todėl jam netaikomas Metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas;

2.3.                      teismo ekspertizės akte teigiama, kad atsakovas, 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais atlikdamas darbus pažeidė Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674.205.01.05:2021 „Mūro darbai“, parengtos laikantis STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ reikalavimus, t. y. taisyklių, kurios, kaip nurodoma akte, įsigalioja nuo 2021-11-01. Ekspertizės akte nepasisakyta, ar trūkumais įvardinti darbai yra paslėpti ir neakivaizdūs, toks klausimas nebuvo užduotas. Reikšmingų, trukdančių ar esminiai apsunkinančių ginčo statinio naudojimą pagal paskirtį trūkumų buvimas neįrodytas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo IĮ „Modernaus projekto statyba“ ieškovei A. P. 10 482 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 704 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad:

3.1.                      nors sutarties tekste nėra aiški atsakovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis, įsipareigojimų vykdymas buvo orientuotas į konkretaus rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – pastato, sukūrimą. Tokį rezultatą galima atskirti nuo proceso (atsakovo veiksmų), skirto jam pasiekti, rezultatas turi savarankišką vertę ir gali būti savarankiškai perduotas užduotį suformulavusiam asmeniui. Teisinis santykis atitinka statybos rangos teisinius santykius. Statybos darbų rezultatas buvo skirtas ieškovės asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovas (rangovas) yra verslininkas, atliekantis įvairaus pobūdžio statybos rangos darbus. Tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai;

3.2.                      byloje nėra eksperto šališkumą patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors specialistės D. K. 2024-12-06 išvadoje dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 nurodyta, kad nėra patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo, betonavimo darbų trūkumus, nepateikta specialistės teiginius patvirtinančių įrodymų. Nėra pagrindo abejoti eksperto išvados patikimumu ar objektyvumu, todėl laikoma, kad ieškovė įrodė atsakovo atliktų statybos rangos darbų rezultato trūkumus. Nėra pagrindo abejoti 2024-10-31 teismo ekspertizės akte pateikto pastato defektų šalinimo būdo ir apskaičiuotų defektų šalinimo išlaidų dydžiu. Ieškovė pagrindė 14 276 Eur statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą;

3.3.                      2020-11-06 raštu ieškovė patvirtino, jog atsakovui dėl atliktų darbų neturi pretenzijų, jai sumokėta 300 Eur kompensacija. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ši suma sumokėta kaip kompensacija už stogo difuzinės plėvelės neįvedimą į stogo lataką. Ieškovė patvirtino, kad po atsakovo atliktų stogo dangos įrengimo darbų, ant pastato stogo papildomus darbus atliko kiti asmenys. Reikalavimas priteisti pastato trūkumų šalinimo išlaidas, susijusias su stogo dangos permontavimo darbais, kurios sudaro 1 174 Eur su PVM, nepagrįstas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškovės atstovas nurodė, kad norint pašalinti kitus nustatytus pastato trūkumus, būtinas stogo dangos permontavimas, todėl skaičiuojamos išlaidos, tačiau su ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl trūkumų šalinimo išlaidų nurodytų darbų suma atspindi nustatytų konkrečių stogo trūkumų šalinimo išlaidas, o ne stogo permontavimo darbų kainą, šalinant kitus pastato trūkumus;

3.4.                      atsakovas, būdamas statybos srities darbų profesionalas ir stipresnioji teisinių santykių šalis, turėjo įspėti ieškovę (užsakovę) ir jai nepakeitus savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo, atsisakyti sutarties. Nesant duomenų, kad atsakovas pateikė ieškovei nurodytą informaciją, jis turi prisiimti tokių veiksmų (neveikimo) riziką ir padarinius, todėl išdėstytos aplinkybės nešalina atsakovo atsakomybės dėl netinkamai atliktų betonavimų darbų;

3.5.                      2022 m. gruodžio mėn. buvo parengtas trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas bei 2023-03-07 išduotas statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius. Nėra ginčo, kad 2019 m. lapkričio mėn. atsakovui pradėjus statybos rangos darbus, ieškovė šių dokumentų neturėjo. Nėra duomenų, kad ieškovė organizavo ir atliko statinio statybos techninę priežiūrą. Atsakovas, kaip verslininkas, dirbantis statybos versle, pradėdamas statybos darbus be statinio projekto ir statybos leidimo, prisiėmė kilsiančią riziką. Atsakovas tinkamai neatliko rangovo pareigų statybų procese, nes statybos rangos darbų rezultatas yra su trūkumais. Ieškovė, nevykdydama užsakovės pareigų, sudarė sąlygas nekokybiškiems statybos darbams atsirasti. Pripažinus, jog ieškovės veiksmai turėjo įtakos pastato trūkumų atsiradimui, reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo mažintinas 20 proc., priteistina 10 482 Eur;

3.6.                      Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos; 

3.7.                      proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteistina 73 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6 366 Eur, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovui priteistina 27 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 662 Eur. Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 5 704 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo IĮ „Modernaus projekto statyba“ priteistos 10 482 Eur trūkumų šalinimo išlaidos, pakeisti ir padidinti išlaidas iki 13 591 Eur, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą bei 70 Eur žyminį mokestį. Nurodo, kad:

4.1.                      nesutinka su teismo išvada, kad visi stogo įrengimo darbai buvo priimti su akivaizdžiais trūkumais. Teismas nenurodė, kokius konkrečius stogo įrengimo darbus laikė priimtais su akivaizdžiais trūkumais. Ekspertizės akte nenurodyta, kokie stogo trūkumai yra akivaizdūs, iš ekspertizės akto priedų – fotonuotraukų, matyti, kad teismas akivaizdžiais stogo trūkumais galėjo pagrįstai laikyti tik stogo dangos sulankstymus, o ne viso stogo įrengimo darbus. Eksperto lokalinėje sąmatos 4 skyriuje 3 eilutėje šis trūkumas įvardintas darbo kodu N12P-0604 „Šlaitinių stogų dengimas plieniniais profiliuotais lakštais (lakštų jungtis perdengiant, kai lakštai čerpių imitacijos), naudojant 50 proc. naujos dangos“ ir kurio kaina 685 Eur (566,10 + 21 proc. = 685 Eur), todėl teismas galėjo sumažinti ieškinio reikalavimą ne 1 174 Eur, bet 685 Eur suma;

4.2.                      tam, kad pašalinti kitus ekspertizės akte nurodytus trūkumus, kuriuos teismas pripažino pagrįstais, reikalinga stogą nuardyti, nepaisant to, ar stogas įrengtas su trūkumais ar ne, nes dėl panaudoto per mažo betono stiprio, reikalinga sustiprinti visas monolitines gelžbetonines sąramas, monolitinius žiedus, keičiant jas naujomis. Nenuardžius stogo, techniškai neįmanoma ištaisyti eksperto nurodytų trūkumų. Teismas galėjo mažinti ieškinio reikalavimą ne dėl viso stogo įrengimo išlaidų, bet tik dėl jo akivaizdaus trūkumo – stogo dangos sulankstymo, kurio suma yra ne 1 174 Eur, o 685 Eur;

4.3.                      teismas sumažino rangovo atsakomybę 20 proc. dėl to, kad statyba buvo vykdoma be statybos leidimo ir projekto bei kad užsakovė neorganizavo techninės priežiūros. Teismas nepasisakė, kokią įtaką atsakovo atliktiems rangos darbų trūkumams turėjo statybos leidimo ir / ar projekto nebuvimas. Ieškovė rangos darbų trūkumų nekildina iš netinkamų statinio sprendinių įgyvendinimo. Atsakovas nesigynė, kad dėl statybos leidimo ar projekto stokos jis negalėjo tinkamai atlikti rangos darbų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atliko ne tokius rangos darbus arba ne taip, kaip šalys buvo susitariusios. Ieškovė reiškia reikalavimus tik dėl faktiškai atliktų, bet nekokybiškų statybos darbų, todėl statybos leidimo ir projekto neturėjimas nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo padarytais rangos darbų trūkumais;

4.4.                      galima nagrinėti nebent užsakovės techninės priežiūros nebuvimo įtaką darbų trūkumams. Statybos ekspertizė nustatė, jog praktiškai visi trūkumai padaryti naudojant per mažo stiprio betoną, dėl ko statinys neatitinka mechaninio atsparumo reikalavimų. Reikia nustatyti, ar techninis prižiūrėtojas būtų galėjęs pastebėti per mažo stiprio betono naudojimą. Nėra teisinio reguliavimo, pagal kurį techninis prižiūrėtojas atliktų betono stiprio bandymus. Per mažo stiprio betono naudojimo negalima nustatyti plika akimi. Techninio prižiūrėtojo nebuvimas nėra priežastiniame ryšyje su rangos darbų trūkumais. Per mažo betono stiprio naudojimas, buvo atsakovo technologinė klaida ir atsakovo kaip rangovo profesinė kaltė. Nėra ginčo, jog betoną gamino atsakovas. Kai atsakovas 2019 m. atliko rangos darbus, statinio techninė priežiūra nebuvo privaloma. Toks reikalavimas atsirado tik nuo 2023-05-01. Teismas neteisingai taikė įstatymą. Prašo priteistą 10 482 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą padidinti iki 13 591 Eur sumos (10 482 + 489 + 2 620 (20 proc.)).

5.       Atsakovas IĮ „Modernaus projekto statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti pirmoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1.                      ieškovė apeliaciniu skundu nesąžiningai naudojasi skundžiamo teismo sprendimo trūkumais, bandydama sudaryti regimybę, kad skundas motyvuotas. Apeliantė, cituodama eksperto sąmatą, nenurodo nekokybiškais pripažintų (defektuotų) darbų kiekių, kurie yra pagrindas sprendimui dėl lėšų trūkumams šalinti dydžio priteisimo. Apeliantė tai daro sąmoningai, nes nagrinėjant ieškovo pateiktus specialistų aktus ir eksperto išvadą, aiškėja rašytinių įrodymų nepatikimumas dėl juose esančių skirtingų duomenų apie kiekius, neaišku, iš kur kiekiai paimti. Specialistų apžiūros aktuose ir ekspertizės akte nėra kontrolinių matavimų / defektavimo protokolų su kiekiais ir skaičiavimais;

7.1       duomenys apie remontuotinos stogo dangos kiekius esminiai skiriasi; ieškovė ir jos atstovas negalėjo paaiškinti eksperto sąmatoje nurodytų šalintinų trūkumų kiekių, ekspertas išvengė paaiškinimų, o teismas ekspertizės akto nevertino kritiškai. Teismas nenurodė, kokius konkrečius stogo įrengimo darbus laikė priimtais su akivaizdžiais trūkumais. Kyla klausimas, kas ir pagal kokią metodiką defektavo statinio stogą ir iš kur eksperto išvadoje (sąmatoje) atsirado eilutė, jog reikalingas 36,3 kv. m stogo dangos pakeitimas, kurioje stogo vietoje ir koks konkrečiai stogo trūkumas šalintinas. Atsakymas pakankamai nurodytas MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023-09-01 apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 – vadovautasi ieškovės pateiktais duomenimis. Eksperto išvadoje nėra duomenų, kad ekspertizės metu buvo atliekami stogo matavimai ir defektavimas, o kiekiai niekuo nepagrįsti;

7.2       lyginant MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023-09-01 apžiūros akto Nr. 2023-07-29/1 lokalinės sąmatos duomenis su eksperto lokalinės sąmatos duomenimis, akivaizdu, jog tinkavimo darbų kiekiai ir kainos skiriasi iš esmės, tačiau aktuose nenurodyta šių darbų kiekių kilmė, nėra apžiūrų, matavimų protokolų, kiekiai nepagrįsti. Eksperto išvadoje nėra duomenų, kad ekspertas būtų vertinęs ar panaudojęs UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021-04-08 techninės būklės apžiūros akto Nr. PDS 04/08 ir sąmatos duomenis;

7.3       ieškovas tvirtina, kad remontui reikės sąmata ir sprendimu neapimtų papildomų išlaidų – nuardyti visą stogą, tvirtinti statinio stabilumą užtikrinančius gelžbetoninius žiedus. Tuo kvestionuojamos ekspertizės išvados ir jų pagrindu priimtas teismo sprendimas. Trūkumams šalinti reikalinga suma nepagrįsta Ekspertizės akte. Tą patvirtino ir specialistė D. K., savo išvadose įrodinėdama, jog po eksperto siūlomų trūkumų šalinimo priemonių, papildomos armatūros sumontavimo, langų angos sužemės mažiausiai apie 4 cm, todėl išimti langai neįtilps į buvusias angas. Ieškovės atstovui patikinus, jog ieškovę tokia padėtis tenkina, skundžiamame sprendime teismas akivaizdžių prieštaravimų neanalizavo, nepašalino ir daugumos iš viso nesprendė, o pažeisdamas proceso rungtyniškumo principą, apsiribojo ieškovei palankiomis bendro pobūdžio išvadomis.

6.       Atsakovas IĮ „Modernaus projekto statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 000 Eur už advokato paslaugas ir 450 Eur išlaidų įrodymų rinkimui, taip pat bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 236 Eur žyminį mokestį, iš viso 3 686 Eur. Nurodo, kad:

5.1       neįvertinta esminė aplinkybė, jog pastatų rekonstrukcija buvo ieškovės organizuota savavališka statyba. Šalys nuo susitarimo ir sutarties pasirašymo momento iki 2023-03-07 statybos leidimo Nr. LRS-31-230307-0001.4. išdavimo buvo neteisėtos, įstatymu draudžiamos veiklos bendrininkais. Atsakovas rekonstrukcijos darbus vykdė ne savo iniciatyva, o pagal ieškovės nurodymus. Šalys, kaip bendrininkai dalijosi rizika bei atsakomybe, įskaitant ir sprendimų priėmimo bei jų įvykdymo srityje. Nesuprantama, kaip šalys sutartimi galėjo susitarti materialaus objekto – pastato, sukūrimo, jeigu rekonstrukcijos organizatorė sutarties pasirašymo metu nežinojo, kas bus statoma (pavėsinė ar naujas statinys ant nugriautų statinių pamatų, išsaugant juos ir dalį griautinų pastatų sienų);

5.2       teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta neteisėtą statybą organizavusiai ir atsakovą į neteisėtą veiklą įtraukusiai ieškovei suteikti teisinius prioritetus, ginant menamai pažeistas jos teises, suteikiant jai nukentėjusio (silpnesnės šalies) statusą vartojimo statybos teisiniuose santykiuose nėra teisingas, nes kaltininko ir nukentėjusiojo vienu metu statusas nesuderinamas;

5.3       priteista suma sprendime nedetalizuota pagal darbų rūšis ar objektą. Užuot atlikęs analizę, aiškinantis nekokybiškais ieškovės įvardijamų darbų kiekius, teismas apkaltino atsakovą nepateikus įrodymų, paneigiančių specialistų ir eksperto išvadas. Priežastys nurodytos atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir specialistės D. K. išvadose – nebuvimas patikimų duomenų apie ginčo statinį, statinio projektinės dokumentacijos, bei nesant šalių pasirašyto ar kitaip įteisinto darbų defektavimo dokumento. Šie trūkumai yra ieškovės netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo pasekmė, todėl ieškovė neįrodė nekokybiškai atliktų darbų fakto;

5.4       pagrindinis trūkumas yra pareigų pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį ir CK straipsnius nevykdymas. Statybos kiekių ir kokybės kontrolinis matavimas, kurio metu būtų identifikuoti išryškėję statybos defektai, nebuvo atliktas. Ekspertas formaliai skelbė apie būsimą objekto apžiūrą, tačiau nėra duomenų, kad apžiūra įvyko, apie apžiūros rezultatus (defektų kiekius, dislokaciją, pobūdį). Ieškovė betonavimo, mūro, stogo darbų trūkumų buvimą įrodinėjo su specialistų išvadomis teikiamomis fotonuotraukomis, kurios „nepririštos“ prie ginčo statinio. Iš fotonuotraukų negalima spręsti apie lėšų defektams šalinti poreikį, nes fotonuotraukose galima įžiūrėti, pvz. mūro sienos nelygumą, bet tik matuojamame taške, ir neįmanoma daryti išvadų dėl defekto kiekio, t. y. nenormatyvinio įlinkio ploto ir defektui ištaisyti reikalingo tinko kiekio, taisymo tinkuojant kaštų. Specialistų ir eksperto sąmatose taisytinų betonavimo, mūro, stogo darbų defektų kiekiai yra nepatvirtinti matavimu ar skaičiavimu pagal pagrįstą metodiką. Galima spėti, jog duomenis specialistams pateikė ieškovė, o ekspertas duomenimis pasinaudojo. Teismas įrodymus vertino formaliai ir netinkamai;

5.5       ieškinys sienų nelygumų pašalinimo dalyje patenkintas, teismui nepagrįstai pripažinus, kad fotonuotraukomis įrodinėti mūro darbų defektai nėra akivaizdūs. Tokiam vertinimui nėra pagrindo, kadangi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021-04-08 techninės būklės apžiūros aktu Nr. PDS 04/08 dėl šių defektų buvo sprendžiama visą statinį nugriauti;

5.6       teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 analizė rodo, kad ekspertas neįvykdė teismo užduoties patikrinti visus ginčo objekte atliktus darbus, nes nepateiktas patikrinimą patvirtinantis dokumentas, nepateiktas objekto apžiūros protokolas. Ekspertas netyrė statinio pamatų, vidaus betonavimo darbų (sumūryto per abu aukštus bei iškelto virš stogo, taip pažeidžiant stogo dangos vientisumą, židinio dūmtraukio cilindro, taip pat laiptų į antrą aukštą bei išsaugotų buvusių pastatų sienų likučių). Ši aplinkybė konstatuojama vien iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų;

5.7       atsakovas teismui nurodė galimą ekspertizės akto klastojimą, pateikiant kaip akto priedą ne eksperto darytas fotonuotraukas Nr. 46 ir Nr. 47, Nr. 48–49, o greičiausiai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų padarytas, rengiant 2021-04-08 techninės būklės apžiūros aktą Nr. PDS 04/08, tačiau teismui nepateiktas. Ekspertui nepateikus tyrimo apimtį patvirtinančių įrodymų, kyla klausimas, kas ekspertui nurodė tirtinus statinio objektus;

5.8       ekspertas nemotyvuotai visą atsakomybę už ginčo statinio kokybę priskiria pagal ieškovės nurodymus darbus atlikusiam atsakovui, nepasisakydamas dėl ieškovės (darbų užsakovės, kartu vykdžiusios ir darbų techninę priežiūrą) atsakomybės. Eksperto išvados dėl kokybės ir ieškovės atsakomybės paneigtos skundžiamu teismo sprendimu, atmetant ieškovo reikalavimus stogo darbų dalyje. Teismas iš dalies patvirtino ieškovės teiktų specialistų ir eksperto išvadas, dalies nevertino, o dalį atmetė;

5.9       ieškovė samdė tuos specialistus, kurie patvirtintų jos keltus tikslus, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ turėjo parengti išvadą, jog visi rekonstrukcijos darbai objekte atlikti nekokybiškai, todėl statinį reikalinga visą nugriauti bei pastatyti naują, MB „Ekonomiški statybos projektai“ pasamdyti, kad pagrįstų, jog griauti nebūtina. 2024-10-31 teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 teigiama, kad rangovas pažeidė Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674.205.01.05:2021 „Mūro darbai“, parengtos laikantis STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ reikalavimus, kurios įsigalioja nuo 2021-11-01. Ekspertizės aktas yra nemotyvuotas, neatitinka Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Akto išvados grindžiamos MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 betono stiprio matavimais, kurių patikimumo ekspertas savo akte nevertino. Ekspertas neįsitikino kito subjekto atlikto tyrimo duomenų patikimumu, nenustatė sąramose naudoto betono stiprio trūkumo, kokia apimtimi šį deficitą kompensuos jo siūlomas stiprinimas papildomais metaliniais kampuočiais, nepagrindė išvados, jog eksperto siūlomų priemonių dėka statinio angų sąramos pasieks nenurodomas normatyvines kondicijas;

5.10       atsakovas teikė prieštaravimus, jog eksperto išvada dėl nepakankamo stiprio betono, padaryta duomenų, gautų panaudojant netinkamą matavimo prietaisą pagrindu, pateikė Lietuvos metrologijos inspekcijos atsakymą, jog betono stiprio matuoklis Proceq N-34 nėra priskirtinas matavimo priemonėms, jam netaikomas Metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas. Matuoklis gali būti naudojamas tik asmeniniams tikslams, negali būti naudojamas, atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis; atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu. Teismas nepagrįstai netaikė Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies;

5.11       teismas tokio pobūdžio bylose turi ginti viešąjį interesą ir būti aktyviu įrodinėjimo procese. Nors teismo pavedimu ekspertas turėjo įvertinti visus objekte atliktų darbų kokybės trūkumus bei jų pašalinimo būdus ir kaštus, ekspertas nevertino nepakankamo stiprio betono monolitiniame gelžbetonio žiede, trūkumu to neįvardino ir šalinimo kaštų neskaičiavo. Teismas nevertino šios aplinkybės kaip keliančios abejones, nors durų ir langų atsparumas statinio mechaniniams poveikiams (griūties rizika) yra nepalyginamai mažesnis nei minėto žiedo, vienintelės viso statinio stabilumą užtikrinančios konstrukcijos. Tokia teismo pozicija, vertinant viešojo intereso gynimo aspektu, nepagrįsta ir neteisinga. Ekspertas atsisakė būti apklaustu, kol jam už nuotolinį prisijungimą prie posėdžio nebus sumokėta 400–­600 Eur. Tenkinus prašymą dėl apklausos, šaukimas neišsiųstas. Ekspertas 2024-10-18 prašymu per EPP kreipėsi į teismą papildomų dokumentų, teismo nurodymas ieškovei pateikti dokumentus įvykdytas ne per EPP, o asmeniškai, teismui pateikiant tik lydraščius, kuriuose nenurodyta, ką ieškovės atstovas perdavė ekspertui;

5.12       teismas priteisė ieškovės išlaidas samdyti specialistus, teikusius nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurių dalį paneigė kiti ieškovės samdyti specialistai arba teismo paskirtas ekspertas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas keistinas. Apelianto bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 000 Eur už advokato paslaugas ir 450 Eur išlaidų įrodymų rinkimui, 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą bei už skundą sumokėtas 236 Eur žyminis mokestis, iš viso 3 686 Eur.

7.       Ieškovė A. P. prašo atsakovo IĮ „Modernaus projekto statyba“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Nurodo, kad:

7.1.                      sutarties pavadinimas „Paslaugų teikimo sutartis“ nėra lemiantis sutarties teisinio pobūdžio požymis. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, šalių valia ir tikslai. Priėmimo-perdavimo aktai yra tipiška statybos rangos santykių dalis, nes jais įforminamas atliktų statybos darbų rezultatas. Atliktų darbų aktuose nurodyti konkretūs statybos darbai – pirmo aukšto mūro darbai, betonavimo darbai, stogo darbai, kas patvirtina statybos darbų atlikimą, o ne paslaugų teikimą. Sąskaitos išrašymas nėra išskirtinis rangos ar paslaugų teisinių santykių bruožas, atsakovas išrašytose sąskaitose nurodė, kad jos išrašytos pagal atliktų darbų aktus, todėl sąskaitų išrašymas patvirtinta rangos santykius. Atsakovas negali įvardinti konkrečių jo statybos darbų paslaugų atlikimo ir tuo paneigti bendrastatybinius rangos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose. Atsakovo atliekamų darbų vykdymas pagal jų pobūdį buvo orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – pastato sukūrimą;

7.2.                      statybos leidimas, statinio projektas, statinio ekspertizės aktas patvirtina, kad ūkinio statinio rekonstrukcija ir statyba yra galima, nesvarbu, kad statybos leidimas gautas vėliau. Principas, kad „teisė negali kilti iš neteisės“ šioje situacijoje netaikytinas, nes atsakovas rangos darbus atliko pagal šalių sudarytą sutartį, kurios sąlygos ir įsipareigojimai privalomi abiem šalims. Tai nedaro šalių sutarties niekine ar negaliojančia;

7.3.                      reikalavimas priteisti 14 276 Eur grindžiamas 2024-10-31 teismo ekspertizės aktu Nr. 24-10/01 ir jo priedu – lokaline sąmata, kurioje nurodyta 14 276,10 Eur trūkumų ištaisymo kaina. Teismas priteisė darbų trūkumų ištaisymo kainą, atėmęs stogo dangos permontavimo išlaidas, nurodytas sąmatos 4 skyriuje (970,31 + 21 proc. = 1 074) bei sumažino trūkumų šalinimo sumą 20 proc. dėl ieškovės neorganizuotos techninės priežiūros, tokiu būdu priteisė 10 482 Eur. Teismo priteisė visas trūkumų šalinimo išlaidas, nurodytas teismo eksperto lokalinėje sąmatoje, išskyrus skyriuje 4 „Stogo dangos permontavimas“ nurodytus darbus ir medžiagas. Argumentas, kad sprendime turėtų būti detalizuoti visi darbai pagal jų rūšis ir objektą, yra perteklinis ir neracionalus;

7.4.                      atlikti rangos darbai ir jų trūkumų taisymas nėra tapatūs dalykai. Darbų trūkumų šalinimas yra nauji, papildomi darbai, kurie atsirado dėl netinkamo pirminių darbų atlikimo. Trūkumų šalinimas dažnai reikalauja sudėtingesnių ir brangesnių sprendimų, nekokybiškų darbų šalinimo apimtys negali būti gretinamos su atliktų kainomis. Dėl darbų trūkumų pasisakę specialistai, teismo ekspertas naudojo skirtingus būdus jiems ištaisyti, todėl visi paskaičiavo skirtingas trūkumų šalinimo kainas. Teismas rėmėsi teismo statybos ekspertizės aktu, kuriame trūkumų ištaisymo kaina buvo mažiausia;

7.5.                      teismo ekspertizės aktas yra įrodymas, kurio negalima atmesti deklaratyviais teiginiais. Atsakovas turėjo teisę inicijuoti pakartotinę arba papildomą ekspertizę arba pateikti kitus duomenis. Atsakovas tik deklaratyviai aiškina, kad dėl projektinės dokumentacijos nebuvimo ir kitų duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti ekspertizės. Atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės, nes byloje surinkta daugiau nei pakankamai duomenų apie atsakovo padarytus darbų trūkumus. Trūkumai grindžiamas realiomis apžiūromis ir tyrimais. Nemaža dalis rangos darbų atlikta jų neįforminus atliktų darbų aktais. Atsakovas neįformino iš ieškovės gauto atsiskaitymo už atliktus darbus. Atsakovas pamiršo, kad statybines medžiagas pirko už ieškovės pinigus ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių medžiagų įsigijimą;

7.6.                      reikalavimas, kad ieškovas galėtų kreiptis į teismą dėl atliktų darbų trūkumų tik esant abiejų šalių pasirašytam defektiniam aktui, būtų neįgyvendinamas, nes atsakovas nepripažįsta darbų trūkumų. Toks reikalavimas prieštarautų CPK 5 straipsniui. Atliktų darbų defektų faktą galima įrodinėti įvairiomis priemonėmis – ekspertų, specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis ir t. t. Argumentus dėl netinkamo ieškovės teisių gynimo būdo atsakovas naudoja tik apeliaciniame skunde. Ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą;

7.7.                      nėra teisinio reguliavimo, kad eksperto apžiūros rezultatai būtų pateikiami atskirame akte. Svarbu, kad ekspertizės akte būtų aiškiai nurodyta, kada, kur, kas buvo apžiūrėta ir kokie apžiūros rezultatai, ką ekspertas šioje byloje ir padarė. Ieškovė ekspertui neteikė nei vienos fotonuotraukos, ekspertas lankėsi objekte ir atliko visas reikiamas fotofiksacijas, jas kaip priedus pridėjo prie ekspertizės akto. 2024-11-30 nutartimi skirti ekspertizę teismas nutarė ekspertui pateikti civilinę bylą, ekspertui suteikta EPP prieiga;

7.8.                      2024-10-18 ekspertui paprašius teismo pateikti techninį darbo projektą, teismas 2024-10-21 rezoliucija įpareigojo ieškovės atstovą ekspertui pateikti prašomą medžiagą, ji ekspertui buvo pateikta 2024-10-23. Ekspertui buvo pateikta ginčo statinio projektas KP-22/43, kuris buvo pateiktas į bylą kartu su ieškovės 2023-03-13 pašymu. Tai, kad ekspertas nepamatė dokumento elektroninėje byloje, nereiškia, kad to projekto nebuvo. Ekspertas naudojo tik į bylą pateiktą medžiagą. Atsakovas apie fotonuotraukų klastojimą užsiminė tik baigiamųjų pasisakymų metu. Neaišku, kokie požymiai rodo eksperto fotonuotraukų klastojimą. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ prie 2021-04-08 techninės būklės apžiūros akto pridėjo nuotraukas, tačiau fotonuotrauka Nr. 02 ir eksperto fotonuotrauka Nr. 48–49 tik panašios, skiriasi kadrų rakursas, vaizdų apimtis, pirštų, kuriais laikoma stogo plėvelė, padėtys. Teismo ekspertizės akte nurodyti teisės aktai ir tyrimų metodai, kad buvo naudotas vizualinis ir dokumentinis tyrimų metodai, tyrimų eigoje buvo atlikta faktinių aplinkybių fotofiksacija ir atrankiniai matavimai, išvardintos naudotos matavimų priemonės (matavimo ruletė, gulsčiukas), buvo naudojamasi MB „Ekonomiški statybos projektai“ betoninių konstrukcijų matavimo žiniaraščio Nr. 2023-07-29/1 duomenimis bei techniniu projektu Nr. KP-22/43;

7.9.                      Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje kalbama apie atvejus, kai nuo matavimų rezultatų tiesiogiai priklauso baudos ar turtinės žalos atlyginimo dydis. Teisinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių sąrašas yra patvirtintas Ekonomikos ir inovacijų ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523. Šiame sąraše nėra nurodyta betono gniuždymo nustatymo prietaisų. Betono gniuždymo prietaisu Procq N-34 buvo tikrinama betono kokybė. Betono kokybė tikrinama vadovaujantis standartais. Betono stiprio matuoklis Proceq N-34 yra spyruoklinis prietaisas skirtas neardančiais metodais pagal Lietuvos standartą LST EN 12504-2 skirtas nustatyti blogos kokybės betono zonas betono buvimo vietoje, tokio tipo prietaisui neprivaloma metrologinė patikra. Prietaisas yra kalibruojamas, pateiktas 2023-04-24 atlikto kalibravimo liudijimas;

7.10.                      atsakovas be specialistės D. K. konsultacinės išvados, kurios tyrimo objektas yra teismo ekspertizės akto kritika, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų trūkumams pašalinti galimi kiti būdai. Atsakovas užėmė neigimo poziciją. Ieškovės atstovas 2024-12-10 teismo posėdžio metu prašė apklausti teismo ekspertą, bet atsakovas prieštaravo prašymui. Kai priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas, atsakovas dėmesį skiria eksperto asmeniui ir ekspertizės akto nepagrįstai kritikai. Atsakovas teikia 90 m. amžiaus D. K. raštus, kurie tėra tik šios specialistės asmeninė nuomonė, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu. Specialistai, išskyrus D. K., buvo atvykę į vietą, apžiūrėjo statinį, sudarė atliktų darbų trūkumų ištaisymo sąmatas, nurodė konkrečiais jų kainas;

7.11.                      santykiai tarp rangovo ir užsakovo, kaip yra šiuo atveju, nelaikomi viešojo intereso sritimi, o priskiriami privatiems santykiams. Ginčas kyla iš sutartinių santykių, abi šalys veikia savo interesais, turi galimybę ginti savo teises, todėl nėra būtinybės valstybės institucijoms ar teismui saugoti platesnio – viešo intereso. Teismų pareiga būti aktyviems tokiais atvejais netaikoma;

7.12.                      ieškinys patikslintas, atsižvelgiant į teismo ekspertizės rezultatus. Ieškovė teikė prašymus skirti ekspertizę, atsakovas tam prieštaravo. Atsakovo procesinis elgesys lėmė padidėjusias bylinėjimosi išlaidas – ieškovė kreipėsi į specialistus MB „Ekonomiški statybos projektai“. Jei atsakovas nebūtų prieštaravęs ekspertizės atlikimui, išlaidų nebūtų patirta. Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją skaičiavo teisingai – nuo patikslinto ieškinio reikalavimo sumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl teisinių santykių, atlikus statybos darbus, kvalifikavimo ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų įvertinimo. 

Bylos faktinės aplinkybės

11.       2019-08-14 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data yra 2019-11-15. Sutartyje nurodyta suma apmokėjimui – 1 500 Eur. Sutartyje neįvardytos paslaugos, kurias įsipareigoja atlikti vykdytojas (atsakovas).

12.       Atsakovo parengtame atliktų darbų akte Nr. MPS0008 už 2019 m. rugsėjo mėn. nurodyta, kad atlikti pirmo aukšto mūro darbai, kaina 750 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0009 už 2019 m. spalio mėn. nurodyta, kad atlikti pirmo aukšto mūro darbai, kaina 750 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0011 už 2019 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad atlikti betonavimo darbai, kaina 605 Eur; atliktų darbų akte Nr. MPS0012 už 2019 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad atlikti stogo darbai, kaina 2 420 Eur. Nurodyti atliktų darbų aktai pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovo.

13.       2019-09-25 atsakovas ieškovei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0008 750 Eur sumai, 2019-10-31 – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0009 750 Eur sumai, 2019-11-15 – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0011 605 Eur sumai, 2019-11-30 – PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPS0012 2 420 Eur sumai.

14.       Iš 2019-09-25 kasos pajamų orderio Nr. EUR004 matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 750 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. MPS0008. Iš 2019-11-08 kasos pajamų orderio Nr. EUR005 matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 750 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. MPS0009. Iš 2019-11-30 kasos pajamų orderio Nr. EUR006 matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 2 525 Eur pagal atliktų darbų aktus Nr. MPS0011 ir Nr. MPS0012. 2019-11-18 ieškovė bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 500 Eur.

15.       2020-11-06 ieškovė pasirašė raštą, nurodydama, kad atsakovui dėl atliktų darbų neturi jokių pretenzijų, jai sumokėta 300 Eur kompensacija.

16.       UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021-04-08 parengtame ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nurodyta, kad statinio ir atskirų jo konstrukcijų techninės apžiūros metu nustatyta, jog difuzinė plėvelė yra neįleista į lietlovį, o įrengta tiesiai po lietloviu, įrengta stogo danga deformuota, įrengtas stogas neturi įstrižainės, atlikti mūro darbai viršija leistinus nuokrypius t. y. 10 mm – 2 m ilgio liniuotės ruože, vidiniai kampai neturi 90 laipsnių kampo, vanduo kaupiasi ant garus izoliuojančio sluoksnio, įrengtas stogas galimai yra kiauras, vidaus patalpų durų sąramos išbetonuotos netinkamai, matosi armatūra, neišlaikytas apsauginis 2,5 mm sluoksnis. 2021-07-09 lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad nustatytų trūkumų taisymo darbų kaina yra 35 044,56 Eur.

17.       2021-09-08 ieškovės pretenzijoje nurodyti 2021-04-08 techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nustatyti trūkumai ir prašoma ieškovei sumokėti 2021-07-09 lokalinėje sąmatoje nurodytą 35 044,56 Eur nustatytų trūkumų taisymo darbų kainą.

18.       Specialistės D. K. 2022-09-20 išvadoje nurodyta, kad dėl pakankamų duomenų 2021-04-08 statinio techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 nebuvimo neįmanoma objektyviai nuspręsti dėl defektų taisymo būdo, nustatyti taisytinų darbų kiekius ir paskaičiuoti taisytinų darbų vertę; statinio techninės būklės apžiūros aktas neatspindi tikrųjų statinio atitikimų projektinei dokumentacijai; lokalinė sąmata defektų šalinimui nepagrįsta sąnaudų kiekių žiniaraščiais (darbui, medžiagoms, mechanizmams), patvirtintais statinio projekto vadovo. Sąmatoje priimti kiekiai negali būti pripažinti. Sąmata negali būti pripažinta pagrindžiančia būtinas užsakovo išlaidas statinio techninės būklės apžiūros akte konstatuotiems trūkumams pašalinti.

19.       2022 m. gruodžio mėnesį parengtas trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas.

20.       2023-03-07 išduotas statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius – du ūkinius pastatus ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini).

21.       MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023-09-01 parengtame ūkio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 nurodyta, kad monolitinės betoninės konstrukcijos (angų sąramos, betoninis pirmo ir antro aukšto žiedas) turi būti keičiamos naujomis, dalinai išardant esamas mūro sienas (350 vnt. mūro blokelių 250 x 240 x 120 mm); sienų nelygumui ištaisyti naudojamas papildomas tinko sluoksnis iki 20 mm storio; atlikus prieš tai nurodytus darbus pastatas gali būti eksploatuojamas; darbų sąmatinė vertė 24 236,29 Eur. Atlikus matavimus taip pat nustatyta, kad betono stipris konstrukcijose nesiekia betono klasės C8/10, kuri yra naudojama tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sandūroms monolitinti ir nėra tinkama gelžbetoninėms konstrukcijoms (sąramoms, sijoms) betonuoti.

22.       Specialistės D. K. 2023-10-04 išvadoje apžiūros aktui Nr. 2023 -07-29/1 nurodyta, kad minėtame akte padaryta išvada dėl statinio tinkamumo naudoti pagal paskirtį sąlygų nepagrįsta ir klaidinga: taip vadinami defektai fiksuoti netinkamu būdu ir nepatikimais metodais (matavimo prietaisais), jie neteisingai įvertinti ir nuspręsta dėl pašalinimo technologijos, neteisingai apskaičiuoti trūkumų pašalinimui būtini darbai ir jų kiekiai, vertės.

23.       2024-12-03 Lietuvos metrologijos inspekcijos pateiktame rašte nurodyta, kad betono stiprumo matuoklis Proceq N-34 nėra priskirtinas Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ išvardytoms matavimo priemonėms ar jų grupėms, todėl jam nėra taikomas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas, t. y. jam nėra atliekamas nei atitikties įvertinimas, nei tipo įvertinimas ir patvirtinimas siekiant įrašyti tipą į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, nei metrologinė patikra (pirminė, periodinė, neeilinė).

24.       Į bylą pateiktas betono stiprumo matuoklio Proceq N-34 2023-04-24 išduotas kalibravimo liudijimas Nr. 121109-1-1.

25.       2024-10-31 teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės eigoje nustatyta, kad rangovas IĮ „Modernaus projekto statyba“ atliko betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus – šie darbai priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai; dalis statybos darbų atlikti su trūkumais, t. y. faktiškai atliktų statybos darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimus įprastai taikomus tokios rūšies darbams, kurie nustatyti normatyviniuose statybos dokumentuose — statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose statybos taisyklėse (betonavimo darbai; mūro darbai; šlaitinių stogų įrengimo darbai); nustatyta, kad trūkumų atsiradimo priežastys yra rangovo IĮ „Modernaus namo statyba“ nekokybiškai atlikti: betonavimo, mūrijimo, sąramų įrengimo, stogo dengimo darbai, kurių kokybė netenkina įprastai taikomų kokybės reikalavimų tokios rūšies darbams; ekonomiškiausi trūkumų pašalinimo metodai yra monolitinių gelžbetoninių sąramų stiprinimas, apsauginio armatūros sluoksnio atstatymas tinkuojant spec. remontiniais mišiniais, mūro nelygumų pašalinimas tinkuojant, stogo dangos defektų pašalinimas perklojant stogą su dalies stogo papildomos naujos dangos įrengimu; trūkumų ištaisymo vidutinės rinkos kainos (skaičiuojam medžiagas, darbus ir mechanizmus) ekspertizės atlikimo dieną sudaro 14276,10 Eur; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rangovo IĮ „Modernaus namo statyba“ atliktų betonavimo darbų trūkumai, įrengiant monolitines g/b sąramas virš durų ir langų angų yra esminiai – tai yra netenkina STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ punktų 18 ir 21.1.1.; dėl netinkamos kokybės ir klasės betono statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį tik atlikus betoninių konstrukcijų papildomą stiprinimą ir apsaugą nuo korozijos specialiais cementiniais mišiniais ir nutinkuojant paviršius.

26.       Specialistės D. K. 2024-12-06 išvadoje dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 išvados apie UAB „Pastatų diagnostika“ techninės būklės apžiūros akte Nr. PDS 04/08 ir MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 nurodomus objekte atliktų statybos darbų trūkumus, kaip ir eksperto rekomendacijos dėl šių trūkumų pašalinimo, yra nepagrįstos; nesant patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo, betonavimo darbų trūkumus, taip pat išlietų gelžbetoninių durų – langų sąramų atsparumą rizikos poveikiams, negalima tinkamai spręsti dėl grėsmės statinio atsparumui ir efektyvaus trūkumų šalinimo.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

27.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties teksto kontekste ir nėra aiškiai nurodyta atsakovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis, atsakovo įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį akivaizdžiai orientuotas į konkretaus rezultato pasiekimą – pastato – sukūrimą, rezultatą galima atskirti nuo proceso, t. y. nuo atsakovo atliktų veiksmų, rezultatas turi savarankišką vertę ir gali būti savarankiškai perduotas užduotį suformulavusiam asmeniui. Ginčo teisiniai santykiai atitinka statybos rangos teisinius santykius. Atsižvelgęs į šalių padėtį, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

28.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teisinių santykių kvalifikavimu. Apeliantas pažymi, kad teismo pozicija yra nenuosekli, teismas neatkreipė dėmesio, kad pastatų rekonstrukcija iki statybos leidimo gavimo buvo savavališka statyba, t. y. neteisėta veikla, kurios bendrininkai dalinosi atsakomybę. Nesuprantama, kaip šalys sutartimi galėjo susitarti dėl materialaus objekto – pastato, sukūrimo, jeigu rekonstrukcijos organizatorė sutarties pasirašymo metu nežinojo, kas bus statoma (pavėsinė ar naujas statinys ant nugriautų statinių pamatų, išsaugant juos ir dalį griautinų pastatų sienų). Atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, 2020-11-06 ieškovės patvirtinimas rodo paslaugų teikimo teisinius santykius. Neteisėtas statybas organizavusiai ieškovei negali būti suteikiama prioritetinė teisių apsauga, santykius kvalifikuojant kaip vartojimo.

29.       Ieškovė pažymi, kad esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, šalių valia ir tikslai. Priėmimo-perdavimo aktai yra tipiška statybos rangos santykių dalis, nes jais įforminamas atliktų statybos darbų rezultatas. Atliktų darbų aktuose nurodyti konkretūs statybos darbai – pirmo aukšto mūro darbai, betonavimo darbai, stogo darbai, kas ir patvirtina statybos darbų atlikimą, o ne paslaugų teikimo pobūdį. Sąskaitos išrašymas nėra išskirtinis rangos ar paslaugų teisinių santykių bruožas.

30.       Apeliaciniame procese tarp šalių kilo ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo kaip statybos rangos teisinių santykių ar atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių. Ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kilus nesutarimui dėl teisinių santykių pobūdžio yra būtina, kaip tai pagrįstai darė pirmosios instancijos teismas, įvertinti teisinius santykius reguliuojančių teisės normų turinį bei spręsti, kurių teisinių santykių reglamentavimą atitinka susidariusi faktinė situacija.

31.       CK 6.681 straipsnis pateikia statybos rangos sutarties sampratą. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.716 straipsnis pateikia paslaugų sutarties sampratą. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pateiktas teisinis reguliavimas rodo, jog esminis nurodytų teisinių santykių atskyrimo momentas yra aplinkybė, ar atliekami darbai yra susiję su materialaus objekto sukūrimu. Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

32.       Sutarčių sąlygos aiškinamos, taikant CK 6.193 straipsnio normas. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-08-14 šalys sudarė susitarimą, pavadintą Paslaugų teikimo sutartimi. Sutarties dalykas yra nekonkretus, nenurodyta, kokias paslaugas ar veiksmus atsakovas įsipareigoja atlikti, neapibrėžtas tikslus sutartų atlikti darbų kiekis, apimtis ir rezultatas. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad užsakovas (ieškovė) įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu. Nustatyta, kad atsakovo suteiktos paslaugos priimtos-perduotos atliktų darbų aktais Nr. MPS0008 Nr. MPS0009 Nr. MPS0011 ir Nr. MPS0012, už atliktas paslaugas atsakovas išrašė ieškovei sąskaitas faktūras. 2020-11-06 sudarytas galutinis ieškovės patvirtinimas apie pretenzijų atliktiems darbams neturėjimą, jai sumokėta 300 Eur kompensacija. 2024-10-31 teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodyta, kad rangovas IĮ „Modernaus projekto statyba“ (atsakovas) atliko pastato betonavimo, mūro ir šlaitinio stogo įrengimo darbus, kurie priskirtini bendrųjų statybos darbų sričiai.

34.       Aptarti duomenys patvirtina, kad šalių susitarimo dalykas buvo statybos darbų atlikimas, rekonstruojant pastatą. Atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atlikti pirmo aukšto mūro darbai, betonavimo darbai, stogo darbai. Visų šių darbų atlikimas buvo vykdomas statant vieną pastatą, pagal vieną sutartį, o atliktų darbų rezultatas buvo atsakovo darbu sukurtas ir ieškovei perduotas rekonstruotas statinys. Statybos darbai ieškovei buvo perduoti atliktų darbų aktais, kas yra reglamentuotas ir tipinis rangos teisinių santykių elementas (CK 6.662 straipsnis). Darbų perdavimas pagal priėmimo-perdavimo aktus numatytas ir 2019-08-14 sutarties 3.1 punkte. 2020-11-06 galutinis ieškovės patvirtinimas apie pretenzijų neturėjimą yra sudarytas dėl visų atsakovo atliktų darbų rezultato, neišskiriant pagal atskirą darbų atlikimo aktą perduotų darbų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo perduotas konkretus atliktų darbų rezultatas. Aptartos aplinkybės, susijusios su šalių santykiais po 2019-08-14 sutarties sudarymo, patvirtina susitarimą dėl darbų rezultato sukūrimo ir perdavimo, kas atitinka CK 6.681 straipsnio reglamentavimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį buvo orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – pastato– sukūrimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo atsakovo veiksmų, rezultatas turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti. Toks teismo vertinimas atitinka faktinius bylos duomenis bei anksčiau nurodytą teismų praktiką ir sudaro pagrindą teisinius santykius vertinti kaip statybos rangos teisinius santykius.

35.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad liko neįvertinta esminė aplinkybė, jog pastatų rekonstrukcija buvo ieškovės organizuota savavališka statyba. Šalys nuo susitarimo ir sutarties pasirašymo momento iki 2023-03-07 statybos leidimo Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius išdavimo buvo neteisėtos, įstatymu draudžiamos veiklos bendrininkais. Atsakovas rekonstrukcijos darbus vykdė ne savo iniciatyva, o pagal ieškovės nurodymus. Šalys, kaip bendrininkai dalijosi rizika bei atsakomybe, įskaitant ir sprendimų priėmimo bei jų įvykdymo srityje.

36.       Ieškovė nurodo, kad statybos leidimas, statinio projektas, statinio ekspertizės aktas patvirtina, kad ūkinio statinio rekonstrukcija ir statyba yra galima. Nesvarbu, kad statybos leidimas gautas vėliau. Principas, kad „teisė negali kilti iš neteisės“ šioje situacijoje netaikytinas, nes atsakovas rangos darbus atliko pagal šalių sudarytą sutartį, kurios sąlygos ir įsipareigojimai privalomi abiem šalims. Tai nedaro šalių sutarties niekine ar negaliojančia.

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio mėn. parengtas trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas bei 2023-03-07 išduotas statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. lapkričio mėn., atsakovui pradėjus statybos rangos darbus, ieškovė nei statinio projekto, nei statybos leidimo neturėjo. Visgi, nėra pagrindo dėl minimų aplinkybių šalių civilinius santykius vertinti pagal kitas nei statybos rangos santykius reguliuojančias teisės normas. Viena vertus, Civilinis kodeksas neįtvirtina būtino reikalavimo statybos rangos teisinių santykių kvalifikavimui, kad tokie veiksmai yra galimi tik pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o tokio dokumento nebuvimas ar leidime nenumatytų darbų vykdymas turėtų būti vertinamas ne kaip statybos ranga, o kaip teikiamos paslaugos ar kiti veiksmai. Kita vertus, ne visiems statybos darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys iš pradžių tarėsi dėl pavėsinės statybos, vėliau ant seno ūkinio pastato pamatų nusprendė pastatyti naują pastatą, taigi nėra aišku, nuo kurio momento statybą leidžiančio dokumento gavimas buvo privalomas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad tai, jog atsakovas atliko rangos darbus, be statybą leidžiančio dokumento, nedaro šalių susitarimo niekiniu ar negaliojančiu.

38.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos teisinius santykius. Atsakovas apeliaciniu skundu su tuo nesutinka ir pažymi, kad sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta neteisėtą statybą organizavusiai ir atsakovą į neteisėtą veiklą įtraukusiai ieškovei suteikti teisinius prioritetus, ginant menamai pažeistas jos teises, suteikiant jai nukentėjusio (silpnesnės šalies) statusą vartojimo statybos teisiniuose santykiuose nėra teisingas, nes kaltininko ir nukentėjusiojo vienu metu statusas nesuderinamas.

39.       CK 6.681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Statybos rangos sutartis taip pat gali būti priskirta vartojimo sutarčių kategorijai, jei ji atitinka vartojimo sutarties požymius. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalimi – užsakovu – buvo fizinis asmuo, o rangovu – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį (CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutarties objektas (ūkinio pastato rekonstrukcija) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.

40.       Atsakovo argumentai dėl jo įtraukimo į neteisėtą veiklą vertintini kritiškai. Atsakovas yra juridinis asmuo, verslininkas, kuriam statybos rangos darbų atlikimas yra profesinė veikla. Atsakovui turi būti žinomi statybos rangai keliami reikalavimai. CK 6.684 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus, kas patvirtina, jog rangovas turi suprasti ir vykdyti statybas reguliuojančius teisės aktus. Profesinės pareigos nevykdymas negali būti pripažįstamas atsakovo padėtį palengvinančią aplinkybe bei atsisakymu taikyti vartojimo sutartis reguliuojančius teisės aktus.

Dėl ieškovės reikalavimo reiškimo ir pagrindimo

41.       Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad priteistos sumos teismas sprendime nedetalizuoja pagal darbų rūšis ar objektą, darbų trūkumai nustatyti ir darbams, kurie nebuvo perduoti pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Užuot atlikęs analizę, aiškinantis nekokybiškais įvardijamų darbų kiekius, teismas apkaltino atsakovą nepateikus įrodymų, paneigiančių specialistų ir eksperto išvadas. Atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir specialistės D. K. išvadose buvo nurodyti trūkumai –patikimų duomenų apie ginčo statinį bei statinio projektinės dokumentacijos, šalių pasirašyto darbų defektavimo dokumento nebuvimas. Užuot atlikęs analizę, aiškinantis nekokybiškais ieškovės įvardijamų darbų kiekius, teismas apkaltino atsakovą nepateikus įrodymų, paneigiančių specialistų ir eksperto išvadas. Šie trūkumai yra ieškovės netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo pasekmė, ieškovė neįrodė nekokybiškai atliktų darbų fakto. Darbų trūkumai turėjo būti nustatyti pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį ir statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2010 Statybos užbaigimas.

42.       Ieškovė atsikerta, kad reikalavimas priteisti 14 276 Eur grindžiamas 2024-10-31 teismo ekspertizės aktu Nr. 24-10/01 ir jo priedu – lokaline sąmata, kurioje nurodyta trūkumų ištaisymo kaina 14 276,10 Eur. Teismo priteisė visas trūkumų šalinimo išlaidas, nurodytas teismo eksperto lokalinėje sąmatoje, išskyrus skyriuje 4 „Stogo dangos permontavimas“ nurodytus darbus ir medžiagas. Argumentas, kad sprendime turėtų būti detalizuoti visi darbai pagal jų rūšis ir objektą, yra perteklinis ir neracionalus.

43.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumų šalinimo išlaidų dydį, rėmėsi teismo ekspertizės aktu pateikta lokaline sąmata dėl ūkiniame pastate atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų, pažymėjo, kad sąmatoje detaliai nurodyti darbai, reikalingi pašalinti nustatytus pastato trūkumus, jų kiekis ir kaina. Sąmatoje įvardinta, kokie darbai būtini sąramų stiprinimui, vidaus sienų ir lauko sienų tinkavimui bei stogo dangos permontavimui. Konstatavo, kad po atsakovo atliktų stogo dangos įrengimo darbų, ant pastato stogo papildomus darbus atliko ir kiti asmenys, todėl reikalavimą priteisti pastato trūkumų šalinimo išlaidas, susijusias su stogo dangos permontavimo darbais, kurios sudaro 1 174 Eur su PVM, laikė nepagrįstu ir atmetė.

44.       Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

45.       Ieškovė savo ieškinį grindžia teismo ekspertizės išvadomis. Ieškovė 2024-11-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį. Poreikis tikslinti ieškinį atsirado teismo ekspertui pateikus teismo ekspertizės aktą. 2024-10-31 teismo ekspertizės akte, prie jo pridėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad trūkumų ištaisymo vidutinės rinkos kainos (skaičiuojant medžiagas, darbus ir mechanizmus) sudaro 14 276,10 Eur. Byloje pareikštas ieškinys šiuos reikalavimus atitinka ir toks teisių gynimo būdas, koks yra reikalaujamas 2024-11-13 patikslintu ieškiniu, yra galimas. Apelianto argumentai, kuriais jis ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo netinkamumą susiejo su reikalavimo neįrodytumu, yra klaidingi. Nepaisant to, jog atsakovas nesutinka su teismo ekspertizės akto išvadomis, tai nereiškia, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų, kurį grindžia CK 6.678 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis darbų trūkumų nustatymo teisinėmis pasekmėmis, pagal kurias užsakovas savo pasirinkimu be kita ko gali reikalauti ir atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009 išaiškinta, kad esant statybos rangos teisiniams santykiams, darbų kokybė, rangovo atsakomybė už darbų kokybę ir netinkamos kokybės darbą yra reglamentuojami tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai).

46.       Atsakovas teigia, kad neįvykdytos pareigos pagal CK 6.665 straipsnį, Statybos įstatymo 36 straipsnį ir statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Nebuvo atliktas dalyvaujant šalims statybos kiekių ir kokybės kontrolinis matavimas, kurio metu būtų identifikuoti statybos defektai. Ekspertas formaliai skelbė apie būsimą objekto apžiūrą, tačiau nėra duomenų, kad apžiūra įvyko. Ieškovė betonavimo, mūro, stogo darbų trūkumų buvimą įrodinėjo su specialistų išvadomis teikiamomis fotonuotraukomis, kurios „nepririštos“ prie ginčo statinio. Iš fotonuotraukų negalima spręsti apie lėšų defektams šalinti poreikį, nes fotonuotraukose galima įžiūrėti, pvz., mūro sienos nelygumą tik matuojamame taške, neįmanoma daryti išvadų dėl defekto kiekio, nenormatyvinio įlinkio ploto ir defektui ištaisyti reikalingo tinko kiekio, taisymo tinkuojant kaštų. Specialistų ir eksperto sąmatose taisytinų betonavimo, mūro, stogo darbų defektų kiekiai nepagrįsti matavimu ir skaičiavimu pagal pagrįstą metodiką.

47.       Apelianto nurodomas Statybos įstatymo 36 straipsnis reglamentuoja statinio projekto vykdymo priežiūrą, t. y. nesusijęs su įrodinėjamu argumentu. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ neteko galios 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 nuo 2017-01-01. CK 6.665 straipsnis (skunde nurodyta CK 665 straipsnis) nenustato tokių procedūrų, kokias apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, kad nustačius statybos defektus, yra pakviečiamas rangovo atstovas ir yra surašomas dvišalis aktas, kuriame nurodomi statybos defektai, kad nepašalinus defektų turi būti kreipiamasi į Inspekciją ir tik tada į teismą. Apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip neturintis teisinio pagrindo. 

48.       Atsakovo reiškiamas nesutikimas su byloje surinktų įrodymų – specialistų aktų bei teismo ekspertizės akto, vertinimu, nustatant trūkumų apimtį bei jų šalinimui reikalingas išlaidas, analizuotinas reikalavimo pagrįstumo aspektu, o ne teisių gynimo būdo pasirinkimo aspektu.

Dėl atliktų darbų kokybės ir trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo

49.       CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. Statybos ranga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

50.       Atsakovas nesutinka su tuo, kad teismas sprendime rėmėsi teismo ekspertizės akto duomenimis, prašo ekspertizės aktą vertinti kritiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertas neįvykdė teismo užduoties patikrinti visus ginčo objekte atliktus darbus, nes nėra pateiktas patikrinimą patvirtinantis dokumentas, nepateiktas objekto apžiūros protokolas. Galimai ekspertizės aktas suklastotas, nes remiamasi ne paties eksperto darytomis nuotraukomis. Ekspertas tyrimą atliko selektyviai, kadangi netyrė statinio pamatų, vidaus betonavimo darbų (sumūryto per abu aukštus bei iškelto virš stogo, taip pažeidžiant stogo dangos vientisumą, židinio dūmtraukio cilindro; laiptų į antrą aukštą; išsaugotų buvusių pastatų sienų likučių). Ekspertas buvo šališkas, kadangi viršydamas savo kompetenciją padarė teisinius vertinimus ir konstatavo fakto klausimus, nesprendė ieškovės atsakomybės klausimo.

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertas teismą informavo (DOK-22735), jog 2024-10-22 10 val. planuojama atlikti objekto faktinių aplinkybių apžiūrą. Teismo ekspertizės akte Nr. 24-10/01 nurodyta, kad objekto apžiūra vykdyta 2024-10-22, o joje dalyvavo ekspertas A. S. ir A. P., kuri pasirašė objekto apžiūroje dalyvaujančių asmenų sąraše. Duomenys, jog ekspertas informavo teismą apie objekto apžiūrą ir ekspertizės akte nurodė, kada vykdyta apžiūra ir kas joje dalyvavo, vertinti kaip pakankamas įrodymas, kad objektas buvo realiai apžiūrėtas. Sutiktina su ieškove, kad nėra teisinio reguliavimo, jog ekspertas turėtų pateikti objekto apžiūros protokolą. Įvertinus nurodytus duomenis, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ekspertas neįvykdė teismo užduoties patikrinti ginčo objekte atliktus darbus. 

52.       Atsakovas teigia, kad teismui nurodė galimą ekspertizės akto klastojimą, pateikiant kaip akto priedą ne eksperto darytas fotonuotraukas Nr. 46 ir Nr. 47, Nr. 48–49, o greičiausiai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų padarytas, rengiant 2021-04-08 techninės būklės apžiūros aktą Nr. PDS 04/08, tačiau teismui nepateiktas. Ekspertui nepateikus tyrimo apimtį patvirtinančių įrodymų, kyla klausimas, kas ekspertui nurodė tirtinus statinio objektus. Ieškovės vertinimu, šie atsakovo teiginiai nepagrįsti. Atsakovas apie neva fotonuotraukų klastojimą užsiminė tik baigiamųjų pasisakymų metu. Iš atsakovo argumentų, nėra aišku, kokie požymiai rodo eksperto fotonuotraukų „klastojimą“. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ prie savo 2021-04-08 techninės būklės apžiūros akto pridėjo nuotraukas, tačiau pastarosios fotonuotrauka Nr. 02 ir eksperto fotonuotrauka Nr. 48–49, tik iš pirmo žvilgsnio panašios.

53.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Įvertinus atsakovo nurodomas nuotraukas, galima konstatuoti, kad jos yra labai panašios, tačiau įdėmiai jas išanalizavus matyti, kad skiriasi kadrų rakursai, vaizdų apimtys, pirštų, kuriais laikoma stogo plėvelė, padėtys, apšvietimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte pateiktos nuotraukos nėra tapačios kitų specialistų pateiktoms nuotraukoms. Argumentas, kad teismo ekspertų pateiktos nuotraukos yra padarytos UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų, yra niekuo nepagrįstas, atsakovas neteikia jokių dokumento klastojimo įrodymų, todėl nėra duomenų, kuo remiantis būtų galima patvirtinti atsakovo abejones. Apelianto argumentas, jog turi būti nustatyta, kas ekspertui parodė tirtinus objektus, yra nepagrįstas, kadangi teismo ekspertu yra skiriamas kvalifikuotas, specialių žinių turintis asmuo, kuris yra kompetentingas atlikti tyrimą ir pats atsakingas už padarytas išvadas. Tiriamas objektas yra nedidelės apimties, taigi visiškai racionalu vertinti, kad specialių žinių turintis ekspertas gali ir turi savarankiškai nustatyti esamus trūkumus.

54.       Atsakovas kelia abejones dėl eksperto šališkumo, kad jis suteikė atsakovui rangovo statusą, neįvertino ieškovės kaip užsakovės veiksmų, visus atliktus darbus priskyrė atsakovui, pats kvalifikavo teisinius santykius. Eksperto išvados dėl kokybės ir ieškovės atsakomybės paneigtos skundžiamu teismo sprendimu, atmetant ieškovo reikalavimus stogo darbų dalyje.

55.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo ekspertizė turi būti atliekama pagal teismo nutartyje nurodytą tyrimo dalyką. 2024-04-30 nutartyje teismo ekspertui yra pavesta atlikti pastato tyrimą, kartu nutartyje pažymėta, jog atsakovas neigia visų darbų atlikimą ir nurodo, kad pastate yra atlikta visa eilė kitų darbų: įrengti laiptai, pastatytas kaminas, įdėti langai, atliktas stogo remontas bei kt. darbai, kuriuos atliko ne atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokio konkrečiai ne jo atlikto darbo trūkumo šalinimo išlaidos yra įtrauktos į lokalinę sąmatą, todėl teismas šio argumento negali tinkamai įvertinti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog atsakovas neatsakingas už stogo darbų trūkumus, nedaro teismo ekspertizės akto nepatikimu. Teismo ekspertui nebuvo pavesta spręsti dėl stogo trūkumų akivaizdumo, priimant darbus, atskirti ir įvertinti kitų asmenų galimai atliktus statybos rangos veiksmus ar 300 Eur sumokėjimo ieškovei faktą bei paskirtį. Teisinių santykių kvalifikavimas ir ieškovės kaip užsakovės kaltės vertinimas priklauso ne teismo eksperto, o teismo kompetencijai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas savarankiškai išsprendė teisinius klausimus, nesivadovaudamas teismo ekspertizės akte pateiktu vertinimu.

56.       Atsakovas teigia, kad ieškovė samdė tuos specialistus, kurie patvirtintų jos keltus tikslus, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ turėjo parengti išvadą, jog visi rekonstrukcijos darbai objekte atlikti nekokybiškai, todėl statinį reikalinga visą nugriauti bei pastatyti naują, MB „Ekonomiški statybos projektai“ pasamdyti tam, kad pagrįstų, jog griauti nebūtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinį, turėjo teisę teikti įrodymus, tarp jų ir specialistų išvadas, kurios pagrįstų jos nurodomas aplinkybes. Atsakovas taip pat pasitelkė savo samdomą specialistę D. K., kurios išvadomis siekė ieškovės pateiktus įrodymus paneigti.

57.       Atsakovo vertinimu, ekspertizės aktas yra nemotyvuotas ir neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Akto išvados grindžiamos MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akte Nr. 2023-07-29/1 betono stiprio matavimais, kurių patikimumo ekspertas savo akte nevertino. Ekspertas neįsitikino kito subjekto atlikto tyrimo duomenų patikimumu, nenustatė sąramose naudoto betono stiprio trūkumo, kokia apimtimi šį deficitą kompensuos jo siūlomas stiprinimas papildomais metaliniais kampuočiais, nepagrindė išvados, jog eksperto siūlomų priemonių dėka statinio angų sąramos pasieks nenurodomas normatyvines kondicijas.

58.       Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka nustatoma teismo ekspertizės įstaigos vadovo tvirtinamuose teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatuose. Apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kodėl atsakovo vertinimu, ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliaciniame skunde atsakovas apie tai plačiau nepasisako ir nepaaiškina nurodyto straipsnio neatitikimo, todėl toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus.

59.       Atsakovas teikė prieštaravimus, jog eksperto išvada dėl nepakankamo stiprio betono, padaryta duomenų, gautų panaudojant netinkamą matavimo prietaisą pagrindu, pateikė Lietuvos metrologijos inspekcijos atsakymą, jog betono stiprio matuoklis Proceq N-34 nėra priskirtinas matavimo priemonėms, jam netaikomas Metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas. Matuoklis gali būti naudojamas tik asmeniniams tikslams, negali būti naudojamas, atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis; atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu. Teismas nepagrįstai netaikė Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies.

60.       Nustatyta, kad 2023-09-01 prašymu ieškovė pateikė MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros aktą Nr. 2023-07-29/1, kuriame atlikti betono stiprio matavimai. Šiuo MB „Ekonomiški statybos projektai“ aktu rėmėsi teismo ekspertas. MB „Ekonomiški statybos projektai“ apžiūros akte pažymėta, kad betono stipris buvo patikrintas vietoje panaudojant betono stiprumo matuoklį Proceq N-34. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2024-12-03 atsakyme nurodyta, kad betono stiprumo matuokliui Proceq N-34 nėra taikomas Metrologijos įstatymo 17 straipsnyje nustatytas matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas, t. y. jam nėra atliekamas nei atitikties įvertinimas, nei tipo įvertinimas ir patvirtinimas siekiant įrašyti tipą į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, nei metrologinė patikra (pirminė, periodinė, neeilinė). 

61.       Pažymėtina, kad nei Metrologijos įstatyme, nei Teismo ekspertizės įstatyme nėra nustatyta, kad atliekant ekspertizę privaloma naudoti tik teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtą matavimo priemonę, taip pat nėra keliamas reikalavimais ekspertizės akte pateikti naudotų priemonių galiojančios metrologinės patikros galiojimą patvirtinančius dokumentus. Į bylą yra pateiktas betono stiprumo matuoklio Proceq N-34 2023-04-24 išduotas kalibravimo liudijimas Nr. 121109-1-1. Teisėjų kolegijos vertinimu, kalibravimo liudijimas yra pakankamas įrodymas laikyti prietaisu Proceq N-34 nustatytus / gautus duomenis tiksliais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų prietaisu Proceq N-34 nustatytą betono stiprį, todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. 

62.       Atsakovo nuomone, ekspertizės aktas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nesiėmė veiksmų paneigti ekspertizės akto išvadų, t. y. turėjo teisę: inicijuoti pakartotinę arba papildomą ekspertizę (CPK 218 straipsnis), turėjo teisę apklausti ekspertą teismo posėdyje. Atsakovas tik teikė privačios specialistės išvadas, kurios vertintinos kaip rašytiniai įrodymai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors specialistės D. K. 2024-12-06 išvadoje dėl teismo ekspertizės akto Nr. 24-10/01 nurodyta, kad teismo ekspertizės akto išvados yra nepagrįstos ir kad nėra patikimų duomenų apie esminius mūro, stogo, betonavimo darbų trūkumus, į bylą nepateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

63.       Teismo ekspertizės akte nurodyti tiek teisės aktai, kuriais vadovaudamasis ekspertas atliko ekspertinį tyrimą, tiek ir tyrimų metodai, t. y. kad ekspertizės metu buvo naudotas vizualinis ir dokumentinis tyrimų metodai, tyrimų eigoje buvo atlikta faktinių aplinkybių fotofiksacija ir atrankiniai matavimai, išvardintos naudotos matavimų priemonės. Matavimai atlikti matavimo rulete (patikra atlikta 2024, 10 VMC 183595), gulsčiuku (kalibravimo liudijimas Nr. 95286-1), taip pat nurodyta, kad buvo naudojamasi MB „Ekonomiški statybos projektai“ betoninių konstrukcijų matavimo žiniaraščio Nr. 2023-07-29/1 duomenimis bei techniniu projektu Nr. KP-22/43. Teismo ekspertizės akte detalizuota, kad atlikus mūro paviršių nuokrypių vertikalės matavimus nustatyta, jog faktiški mūro nuokrypiai viršija ekspertizės akte nurodytoje leistinų mūro nuokrypių lentelėje nustatytus nuokrypius. Įvertinus matavimų rezultatus nustatyta, kad betono stipris konstrukcijose nesiekia betono klasės C8/10, kuri yra naudojama tik surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų sandūroms monolitinti ir nėra tinkama gelžbetoninėms konstrukcijoms (sąramoms, sijoms) betonuoti. Akte pažymėta, kad šlaitinio stogo difuzinė plėvelė neįvesta į stogo lataką, kas neužtikrina tinkamą stogo konstrukcijos eksploataciją, dalis plieninių profiliuotų stogo dangos lakštų mechaniškai sulankstyta, stogo lakštai nepakankamai užvesti ant latako, kas neužtikrina kritulių vandens tinkamą nuvedimą nuo stogo dangos ir latako apsaugą nuo slenkančio sniego apkrovos.

64.       Įvertinus teismo ekspertizės akto turinį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl 2024-10-31 teismo ekspertizės akte pateikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo būdo ir apskaičiuotu defektų šalinimo išlaidų dydžiu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pagrindė ieškiniu prašomą priteisti 14 276 Eur statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą.

65.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nagrinėjamu atveju, apsiriboja tik ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų kritika, tačiau juos kritikuodamas nepateikia argumentų, kurie tą kritiką pagrįstų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus į bylą pateiktus įrodymus, o priimdamas skundžiamą sprendimą vertino visas bylos aplinkybes. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apelianto argumentus, teismo nebuvo įvertinti. 

66.       Atsakovas teigia, kad nėra pagrįstų pamatinių duomenų apie ginčo statinį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai – teismo ekspertizės aktas, specialistų išvados, šį atsakovo teiginį paneigia. Nors ir sudaryta po darbų atlikimo, projektinė dokumentacija pateikta, ekspertas remiasi faktiniu objekto būklės įvertinimu, realiai apžiūrėtu statiniu. Eksperto nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai grindžiami realiomis apžiūromis ir tyrimais.

67.       Atsakovo vertinimu teismas nedetalizavo priteistos sumos pagal darbų rūšis ar objektą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, teismo ekspertizėje, lokalinėje sąmatoje yra nurodytos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios sudaro 14 276,10 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo į teismo sprendimą detaliai perrašyti visas trūkumų šalinimo išlaidas, kuomet teismo sprendime yra aiškiai nurodomi motyvai ir pateikiami aiškūs paskaičiavimai, priteistų ir nepriteistų trūkumų šalinimo išlaidų.

68.       Apibendrinant išdėstytą sprendžiama, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, dėl to atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl stogo darbų trūkumų

69.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo padidinti iš atsakovo IĮ „Modernaus projekto statyba“ priteistas 10 482 Eur trūkumų šalinimo išlaidas iki 13 591 Eur, nesutinka su teismo išvada dėl stogo įrengimo darbų trūkumų šalinimo išlaidų minusavimo, remiantis tuo, kad pastato stogo trūkumai buvo akivaizdūs ir turėjo būti matomi priimant statybos darbus. Pažymi, kad nei sprendime, nei teismo ekspertizės akte nenurodyta, kokie stogo įrengimo darbai yra su akivaizdžiais trūkumais. Teismas akivaizdžiais stogo trūkumais galėjo pagrįstai laikyti tik stogo dangos sulankstymus, o ne viso stogo įrengimo darbus. Eksperto lokalinėje sąmatos 4 skyriuje 3 eilutėje šis trūkumas įvardintas darbo kodu N12P-0604 „Šlaitinių stogų dengimas plieniniais profiliuotais lakštais (lakštų jungtis perdengiant, kai lakštai čerpių imitacijos), naudojant 50 proc. naujos dangos“ ir kurio kaina 685 Eur (566,10 + 21 proc. = 685 Eur), todėl teismas galėjo sumažinti ieškinio reikalavimą ne 1 174 Eur, bet 685 Eur suma.

70.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus stogo trūkumų pobūdį, ekspertizės akte esančias pastato fotonuotraukas, manytina, kad ekspertizės akte nurodyti pastato stogo trūkumai buvo pakankamai akivaizdūs, jog būtų matomi priimant atliktus statybos rangos darbus. Be to, ieškovė 2020-11-06 raštu patvirtino, jog jai sumokėta 300 Eur kompensacija. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ši suma buvo sumokėta kaip kompensacija už stogo difuzinės plėvelės neįvedimą į stogo lataką. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po atsakovės atliktų stogo dangos įrengimo darbų, ant pastato stogo papildomus darbus atliko ir kiti asmenys. Ieškovės reikalavimas atmestas CK 6.662 straipsnio 3 dalies pagrindu dalyje dėl pastato trūkumų šalinimo išlaidų, susijusių su stogo dangos permontavimo darbais, kurios sudaro 1 174 Eur su PVM. Teismas priteisė darbų trūkumų ištaisymo kainą, atėmęs stogo dangos permontavimo išlaidas, nurodytas sąmatos 4 skyriuje (970,31 + 21 proc. = 1 074) bei sumažino trūkumų šalinimo sumą 20 proc. dėl ieškovės neorganizuotos techninės priežiūros, tokiu būdu priteisė 10 482 Eur.

71.       CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Teismo ekspertizės akte nustatyti šie stogo darbų trūkumai: 1) šlaitinio stogo difuzinė plėvelė neįvesta į stogo lataką, kas neužtikrina tinkamos stogo konstrukcijos  eksploatacijos; 2) dalis plieninių profiliuotų stogo dangos lakštų mechaniškai sulankstyta; 3) stogo lakštai nepakankamai užvesti ant latako, neužtikrina kritulių vandens tinkamą nuvedimą nuo stogo dangos ir latako apsaugą nuo slenkančios sniego apkrovos.

72.       Byloje nėra ginčijama ir patvirtinta rašytiniu įrodymu – 2020-11-06 galutiniu ieškovės patvirtinimu, kad už netinkamą izoliacinės plėvelės paklojimą – stogo difuzinės plėvelės neįvedimą į stogo lataką, jai buvo sumokėta 300 Eur suma. Pati ieškovė apeliaciniu skundu pripažįsta, kad stogo dangos sulankstymus buvo pagrindas vertinti kaip akivaizdžius trūkumus. Tuo labiau, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pripažino, kad po atsakovo papildomus stogo darbus atliko ir kiti asmenys. Teisėjų kolegija remiasi nurodytais argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad 1 ir 2 pozicijose nurodyti trūkumų šalinimo išlaidos neturi būti kompensuojamos. Taip pat sutiktina ir su tuo, kad 3 pozicijoje nurodytas trūkumas – nepakankamas stogo lakštų užvedimas ant latako, yra aiškiai matomas trūkumas, dėl ko yra pagrindas tokį trūkumą pripažinti akivaizdžiu ir taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies taisyklę.

73.       Ieškovė teigia, kad pašalinti kitus ekspertizės akte nurodytus trūkumus, kuriuos teismas pripažino pagrįstais, reikalinga stogą nuardyti, nepaisant to, ar stogas įrengtas su trūkumais ar ne, nes dėl panaudoto per mažo betono stiprio, reikalinga sustiprinti visas monolitines gelžbetonines sąramas, monolitinius žiedus, keičiant jas naujomis. Nenuardžius stogo ištaisyti eksperto nurodytų trūkumų techniškai neįmanoma. Teismas galėjo mažinti ieškinio reikalavimą ne dėl viso stogo įrengimo išlaidų, bet tik dėl jo akivaizdaus trūkumo – stogo dangos sulankstymo, kurio suma yra ne 1 174 Eur, o 685 Eur. Ieškovės argumentas, kad gali būti atimamos tik ekspertizės akto lokalinėje sąmatos 4 skyriuje 3 eilutėje nurodytos trūkumo įvardinto kodu N12P-0604 „Šlaitinių stogų dengimas plieniniais profiliuotais lakštais (lakštų jungtis perdengiant, kai lakštai čerpių imitacijos), naudojant 50 proc. naujos dangos“ išlaidos, kurių kaina 566,10 Eur, su PVM 685 Eur, neatitinka faktinės padėties. Lokalinėje sąmatoje yra pateikiamos bendrai stogo remontui reikalingos išlaidos, kurios negali būti atskiriamos pagal nustatytus trūkumus. Ieškovo nurodyti darbai (stogo dengimas) negali būti atliekami atsietai nuo kitų darbų – stogo dangos ardymo, stogo elementų tvirtinimo, pastolių įrengimo ir montavimo. 

74.       Įvertinus išdėstytus argumentus, sprendžiama, kad stogo darbų trūkumų šalinimo išlaidos buvo pagrįstai nepriteistos.

Dėl atsakovo kaip rangovo atsakomybės sumažinimo

75.       Ieškovė nesutinka su tuo, kad jos reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumažintas 20 proc. bei teismo išvada, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos pastato trūkumų atsiradimui. Pažymi, kad teismas nepasisakė, kokią įtaką atsakovo atliktiems rangos darbų trūkumams turėjo statybos leidimo ar projekto nebuvimas. Ieškovė rangos darbų trūkumų nekildina iš netinkamų statinio sprendinių įgyvendinimo, o atsakovas nesigynė, kad dėl statybos leidimo ar projekto stokos jis negalėjo tinkamai atlikti rangos darbų. Praktiškai visi trūkumai padaryti naudojant per mažo stiprio betoną, dėl ko statinys neatitinka mechaninio atsparumo reikalavimų. Nėra teisinio reguliavimo, pagal kurį techninis prižiūrėtojas atliktų betono stiprio bandymus. Per mažo stiprio betono naudojimas, buvo atsakovo technologinė klaida ir atsakovo kaip rangovo profesinė kaltė. Be to, reikalavimas dėl techninės priežiūros vykdymo įsigaliojo tik nuo 2023-05-01.

76.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pastato statybos rangos darbai buvo vykdomi be parengto statinio projekto ir nevykdant statinio statybos techninės priežiūros, šis ieškovės, kaip užsakovės, neveikimas turėjo reikšmės jos prašomų iš atsakovo priteisti sumų susidarymui. Pažymėjo, kad užsakovė pažeidė Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir netinkamai atliko techninę priežiūrą, kai jai buvo nustatyta tokia pareiga. Tuo remdamasis teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės kaltės sumažino 20 proc. dydžiu.

77.       Byloje neginčijama, kad trijų pagalbinio ūkio paskirties pastatų – dviejų ūkinių pastatų ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną ūkinį pastatą ir rekonstravimo projektas parengtas 2022 m. gruodžio mėn., o statybos leidimas Nr. LRS-31-230307-0001.4. rekonstruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) išduotas tik 2023-03-07. Taigi šie dokumentai parengti tik atsakovui pabaigus statybos darbus.

78.       Remiantis Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės, tarp kurių numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-02  įsakymu Nr. D1-848, (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2021-10-31) 5 punkte yra nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį ir perdavė  rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu), nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ir kitus šiame punkte numatytus dokumentus. 

79.       Mišri kaltė taikoma, remiantis 6.259 straipsnio 1-2 dalies taisyklėmis, numatančiomis, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

80.       Kreditoriui atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokių pareigų nevykdymą, o nustačius kreditoriaus civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ieškovė kaip užsakovė ne laiku gavo statybą leidžiantį dokumentą bei statybas vykdė be projekto, šiuos veiksmus yra pagrindas pripažinti neteisėtais ieškovės veiksmais. Visgi, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad turi būti pagrindžiamas priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai atliktų darbų bei ieškovės pareigų nevykdymo.

81.       Byloje nėra įrodyta, to nenurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kad projekto ar statybos leidimo nebuvimas buvo darbų trūkumų priežastimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.695 straipsnį rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių bei pažymėjo CK 6.659 straipsnyje nustatytą rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui ir CK 6.689 straipsnyje nustatytą rangovo prievolę vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nevykdė nustatytų pareigų ir nenurodė ieškovei dėl normatyvinių aktų pažeidimų, dokumentų reikalingumo, neįspėjo dėl naudojamų medžiagų netinkamumo, dėl negalimumo pasiekti tinkamą statinio kokybę, taigi atsakovas turi prisiimti tokių veiksmų (neveikimo) riziką ir padarinius.

82.       Aplinkybė, kad užsakovas netinkamai atliko techninę priežiūrą, kai jam buvo nustatyta tokia pareiga ir kai šios pareigos neįvykdymas turėjo reikšmės užsakovo iš rangovo prašomų priteisti sumų susidarymui, gali sudaryti pagrindą sumažinti rangovo atsakomybę užsakovui. Tačiau tokia išvada turi būti pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir atsiradusių defektų priežastiniu ryšiu. Užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu. Ši redakcija įsigaliojo nuo 2023-05-01. Iki tol galiojusioje redakcijoje išimtis buvo gerokai platesnė, techninė priežiūra buvo neprivaloma, kai ne didesnių kaip 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu. Pagal projektą pastato plotas sudaro 102,97 kv. m, todėl jam statinio statybos techninė priežiūra nebuvo privaloma.

83.       Nustačius, kad atsakovui 2019 m. atliekant statybos rangos darbus, statinio techninė priežiūra nebuvo privaloma pagal įstatymą, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje, kuria buvo taikoma mišri kalė, sumažinant reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo 20 proc. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teismo vaidmens nagrinėjant bylą ir įrodinėjimo procese

84.       Atsakovas nurodo, kad statybos rangos teisiniai santykiai susiję viešaisiais, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesais ir patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį. Tokio pobūdžio bylose teismas turi ginti viešąjį interesą ir būti aktyviu įrodinėjimo procese. Teismas neatsižvelgė, kad teismo ekspertas neįvykdė teismo pavedimo įvertinti visus objekte atliktų darbų kokybės trūkumus, jų pašalinimo būdus ir kaštus, teismas nekreipė dėmesio, kad ekspertas neįvertino nepakankamo stiprio betono monoliniame gelžbetonio žiede, nors durų ir langų atsparumas statinio mechaniniams poveikiams yra nepalyginamai mažesnis nei gelžbetonio žiedo, kaip viso statinio stabilumą užtikrinančios konstrukcijos. Teismo ekspertas atsisakė būti apklaustu, kol jam už nuotolinį prisijungimą nebus sumokėta 400–600 Eur. Ekspertas 2024-10-18 prašymu kreipėsi į teismą dėl papildomų dokumentų, tačiau teismo nurodymas ieškovei pateikti dokumentus įvykdytas ne per EPP, o asmeniškai, teismui pateikiant tik lydraščius, kuriuose nenurodyta, ką ieškovės atstovas perdavė ekspertui.

85.       Ieškovė nurodo, kad susiklostę teisiniai santykiai priskiriami privatiems, teismas neturi pareigos būti itin aktyvus įrodinėjimo procese. Galioja dispozityvumo principas: šalys pačios nusprendžia, ką įrodinėti, kokius argumentus ir įrodymus teikti. Atsakovą viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuris žinojo įrodinėjimo naštos paskirstymą, turėjo visas galimybes rinkti ir teikti įrodymus.

86.       Apeliacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso gynimo netaikytini byloje nagrinėjamam privačiam ginčui. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas ieškinys dėl statybos rangos darbų trūkumų, ieškovė ieškinį pareiškė, gindama savo privačius interesus, prašydama atlyginti nuostolius dėl statybos darbų trūkumų šalinimo. Byloje kilo ginčas iš sutartinių rangovo ir užsakovo santykių, abi šalys veikė savo interesais, turėjo galimybę ginti savo teises, todėl nėra būtinybės valstybės institucijoms ar teismui saugoti platesnio – viešo intereso. Statybos įstatymo 52-1 straipsnyje yra aiškiai išvardintos sritys, kurias apima viešasis interesas. Nurodoma, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro: 1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus; 6) galima statinių griūties rizika; 7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams; 8) architektūros kokybė; 9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.

87.       Atsakovo nurodyti argumentai galėtų būti siejami su galima statinių griūties rizika, kas numatyta 6 punkte, tačiau tokia aplinkybė byloje nebuvo konstatuota, atsakovo keliamos abejonės nereiškia, kad statinio griūties rizika yra akivaizdi ar pakankamai įrodyta. Tuo atveju, jeigu minimas juridinis faktas dėl statinių griūties rizikos būtų pagrįstas, tai sudarytų ne teismo pareigą imtis aktyvių įrodymų rinkimo veiksmų konkrečioje civilinėje byloje, o pareigą priimti atskirąją nutartį ir apie padarytus statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus pranešti kompetentingai institucijai. Sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas dispozityvumo principas ir atsakovas turi pats rūpintis savo teisių užtikrinimu bei įrodymų rinkimu. Šiuo atveju byloje nebuvo jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad teismas turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų viešajam interesui ginti. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo intereso gynimas yra išimtinė procesinė priemonė, kuri taikoma tik esant aiškiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Šioje byloje tokių pagrindų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismas turėjo veikti savo iniciatyva, ginant tariamai pažeistą viešąjį interesą ir būti aktyviu įrodinėjimo procese. Priešingai – ginčo dalykas yra susijęs tik su konkrečių šalių teisėmis ir pareigomis, todėl nagrinėjant bylą nebuvo būtina peržengti šalių suformuluoto ginčo ribų.

88.       Atsakovas pažymi, kad jo teisė užduoti klausimus ekspertui buvo suvaržyta aplinkybės, jog teismo ekspertas už prisijungimą prie bylos paprašė papildomo užmokesčio. Nustatyta, kad teismas tenkino ieškovės prašymą dėl eksperto apklausos teismo posėdyje, tačiau teismo ekspertui paprašius papildomo apmokėjimo, teismas 2025-02-10 nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti 600 Eur į teismo depozitinę sąskaitą iki 2025-02-17 ir pateikti teismui įrodymus, jog yra sumokėtas avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ieškovė informavo teismą, jog paaiškėjus, kad šiuo atveju eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos gali siekti 600 Eur, nepalaiko prašymo apklausti eksperto. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neteikė prašymo apklausti teismo eksperto, 2024-12-10 teismo posėdyje prieštaravo ieškovės prašymui dėl eksperto apklausos, todėl apeliaciniame skunde neturi pagrindo remtis tuo, kad teismo ekspertas nebuvo apklaustas ir neteikė papildomų paaiškinimų dėl teismo ekspertizės akto.

89.       Taip pat atsakovas pažymi, jog ekspertui 2024-10-18 prašymu kreipusis į teismą dėl papildomų dokumentų, teismo nurodymas ieškovei pateikti dokumentus įvykdytas ne per EPP, o asmeniškai, teismui pateikiant tik lydraščius. Nustatyta, kad 2024-10-18 raštu teismo ekspertas kreipėsi dėl techninio darbo projekto pateikimo. Teismas 2024-10-24 raštu nurodė ieškovei dokumentą pateikti, teismo ekspertas informavo apie dokumento gavimą, iš teismo ekspertizės akto matyti, kad buvo vertinamas techninis projektas Nr. KP-22/43. Sutiktina su apeliantu, kad teismas nepagrįstai neišsprendė teismo ekspertizei pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos klausimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog byloje (t. 2, 6-145 l.) yra 2022 m. parengtas statinio projektas Nr. KP-22/43, kuris nurodytas teismo ekspertizės akte. Taigi, dėl susiklosčiusių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertizei naudoti duomenys, kurių nėra byloje. Kita vertus, 2020-11-06 galutinis ieškovės patvirtinimas yra sudarytas iki projekto parengimo, nėra ginčijama, kas statybų metu projektas nebuvo parengtas.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

90.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė ieškovės išlaidas samdyti specialistus, teikusius nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurių dalį paneigė kiti ieškovės samdyti specialistai arba teismo paskirtas ekspertas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas keistinas.

91.       Bylos duomenys patvirtina, kad teikdama patikslintą ieškinį ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad buvo keičiamas tik priteistinų nuostolių dydis, ieškinio tikslinimo poreikis atsirado pateikus teismo ekspertizės aktą. Ieškovė neatsisakė jokių ieškinio reikalavimų, atsakovas pareikštų reikalavimų geranoriškai netenkino. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal byloje patenkintų reikalavimų sumą, kuri skaičiuojama pagal galutinį (patikslintą) ieškinį, o ne pagal pradinį ieškinį. Ieškovė proceso eigoje reiškė prašymus dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas prašymams prieštaravo ir teismas prašymus atmetė. Šios aplinkybės sudarė priežastį teikti specialistų tyrimus, kurie turėjo būti apmokami. Analogiškai pagrįstomis pripažintos atsakovo išlaidos specialisto išvadoms apmokėti.

92.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 8 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 321 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, 545 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 3 800 Eur už advokato teisinę pagalbą, 1 150 Eur už 2023-07-29 apžiūros aktą Nr. 2023-07-29/1 ir 2 904 Eur už teismo ekspertizės atlikimą. Atsakovas patyrė 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 450 Eur už 2022-09-20, 2023-10-04 ir 2024-12-06 specialisto išvadas.

93.       Pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų proporciją. Ieškinys tenkintas 92 proc. Tuo vadovaujantis pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų 

94.       Ieškovė apeliaciniame procese turėjo bylinėjimosi išlaidų: 70 Eur žyminis mokestis, 700 Eur už apeliacinį skundą ir 1 000 Eur už atsiliepimą. Atsakovas apeliaciniame procese turėjo bylinėjimosi išlaidų: 236 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

95.       Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, tai už skundo parengimą turėtos išlaidos nepriteistinos, o ieškovei priteistina 84 proc. (prašyta 3 109 Eur, priteista 2 620 Eur) išlaidų, susijusių su ieškovės apeliaciniu skundu ir 100 proc. išlaidų susijusių su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

96.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teisiniai argumentai bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

97.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo – atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-236 straipsniais,

n u t a r i a :        

ieškovės A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo individualios įmonės „Modernaus projekto statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti tokiu būdu:

Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Modernaus projekto statyba“ ieškovei A. P. rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas 13 102 Eur (trylika tūkstančių šimtą du eurus), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 8 022,40 Eur (aštuonis tūkstančius dvidešimt du eurus 40 centų).

Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovo individualios įmonės „Modernaus projekto statyba“ naudai bylinėjimosi išlaidas 196 Eur (šimtą devyniasdešimt šešis eurus).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt Eur)”.

Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Modernaus projekto statyba“ ieškovei A. P. bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese 1 646,80 Eur (tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt šeši eurai 80 centų).

Teisėjai                                   Loreta Bujokaitė

        Jūra Marija Strumskienė

        Eglė Surgailienė