Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-284-397/2023
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00013-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.21; 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties K. K. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. K. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 460 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 120 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. sausio mėn. 27 d. 12.02 val. Prienų rajono savivaldybėje rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 17,36 km, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje sandėliavo medieną, nesuderinęs nustatyta tvarka, t. y. neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo ir šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 13 straipsnio 1, 3 punktus bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 18 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu jis pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. K. K. ir jo atstovės skunde nurodyti teiginiai dėl K. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ir jam negalimų taikyti ribojimų, atsižvelgiant į nurodomus žemės įsigijimo dokumentus, niekuo nepagrįsti. Tokias aplinkybes paneigia tiek rašytiniai bylos duomenys, tiek ir AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikti rašytiniai įrodymai bei teisminio nagrinėjimo metu liudytojų paaiškinimai bei liudytojos parodyti vaizdiniai, kurie patvirtina priimto nutarimo teisėtumą bei nurodo nesant žemės persidengimo. Nutartyje pažymėta, kad nesutiktina su skundo argumentacija dėl to, kad asmens, vykdančio ūkininko veiklą, žilvičių auginimas tėra tarpinė grandis iki baigtinio žemės ūkio produkcijos rezultato ir, kad nurodomas šakų sukrovimas neatitinka nei medžiagų (medienos), nei sandėliavimo sampratai, t. y. straipsnio, duodančio nuorodą į blanketines teisės normas, dispozicijai. Kaip pripažino pats K. K., žilvičių šakų krūva buvo nemenka, kelių metrų aukščio, tai užfiksuota ir fotonuotraukoje, jis sandėliavo medieną toje vietovėje žilvičius keletą dienų iki išsivežė į kitą sandėliavimo vietą ir perleido gamintojams. Tokiems veiksmams atlikti neturėjo iš anksto gauto leidimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad sandėliavimas vyko draudžiamoje vietoje, neturint kelio savininko leidimo. Taigi paminėtų aplinkybių visumą nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis nei kad priėmusi nutarimą Institucija
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti; priteisti K. K. patirtas proceso išlaidas.
3.1. Apeliaciniame skunde, ginčijant K. K. kaltę padarius ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigiama, kad teismas pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, lakoniškai ir formaliai padarė bendro pobūdžio nemotyvuotas išvadas, kurios nėra neginčijamai patvirtintos administracinio nusižengimo bylos įrodymų bei duomenų visuma, nepagrįstai netaikė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principo ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas nepagrįstai tyrė ir kaip tinkamus vertino tik apeliantą kaltinančius įrodymus, o teisinančių ne.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama ir vertinama, ar dėl K. K. veiksmų kilo kažkokios pasekmės, ar kilo kažkoks pavojus eismo saugumui ar bent tokia prielaida, kas rodo, jog teismas netinkamai atskleidė administracinio nusižengimo sudėtį.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog K. K. sandėliavo medieną, kadangi sukrauti žilvičiai buvo ne kas kita kaip žemės ūkio produkcija, konkrečiai viena iš žemės ūkio grandžių, o ne jos sandėliavimas. Kitaip tariant, asmens veiksmai, žemės ūkio veiklos vykdymas nebuvo pavojingi, jog jam dėl tokių aplinkybių reikėtų taikyti administracinę atsakomybę.
3.4. Be to, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nagrinėjamu atveju K. K., užsiimdamas žemės ūkio veikla, atliko būtent sandėliavimo veiksmus, jog jo tikslas buvo sutrikdyti eismo saugumą ir veikti prieš įstatymą. Taigi neįrodyta, o tiksliau išvis neanalizuotas sudėties požymis - kaltė. Anot apeliantės, akivaizdu, jog žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo tyčia neatliko neteisėtų veiksmų. Neseniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 teismas pasisakė, jog netgi ir formaliai nustačius, kad asmens vykdoma veikla galėjo sukelti nepatogumus, triukšmą kitiems asmenims, bet vertinant situaciją individualiai, nėra asmens kaltės, nes jis vykdydamas ūkio veiklą neturėjo tyčios atlikti administracinį nusižengimą. Visiškai analogiškai ir šiuo atveju. Be to, K. K. nežinojo, kad kelio apsaugos zonoje negali vykdyti ir žemės ūkio veiklos ir neturėjo tyčios veikti priešingai teisės aktų reikalavimams.
3.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zona randasi ne bet kur, o K. K. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra įregistruotas K. K. ūkininko ūkis, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. mišrusis žemės ūkis; grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas; galvijų auginimas ir penėjimas mėsai; kitų daugiamečių augalų auginimas, tame tarpe šiai kategorijai priklauso auginami energetiniai augalai - žilvičiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada neneigė, jog žilvičiai, kaip žemės ūkio produkcija, buvo laikinai, t. y. kelias dienas sudėti K. K. priklausančiame sklype vykdant žemės ūkio veiklą, tačiau kategoriškai nesutinka, jog jo vykdyta žemės ūkio veikla ir atitinkamas jos vykdymo procesas laikytinas medžiagų sandėliavimu. Tiek bylą nagrinėjant institucijoje, tiek ir jos nagrinėjimui persikėlus į teismą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog dalyje žemės sklypo, sunkiai išvažiuojamose šlapiose vietose, kurios netinkamos augti kitiems augalams, yra auginami žilvičiai. Juos išretinus ar visiškai iškirtus, gauta žilvičių masė dažniausiai sudedama į mažas krūveles tam, kad jas būtų galima išvežti neužklimpus. Gauta žilvičių masė yra vežama į lauke esančią sausesnę vietą ir ten padedama. Žilvičius surinkus iš šių krūvelių, jau pilna priekaba žilvičių masės yra transportuojama į sandėliavimo vietą, kurioje iš kelių laukų sukaupiama bent 200 erdmetrių, kad būtų galima pradėti smulkinti ir krauti į vilkikų priekabas. Esant mažam kiekiui, žilvičių masė į lauką nevežama ir nesmulkinama. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, kadangi sukrauta žilvičių masė savame sklype buvo ne jos sandėliavimas, o tik tarpinė grandis žemės ūkio gamybos procese, kuri, kaip ne kartą akcentavo K. K., trunka keletą dienų. Nors pirmosios instancijos teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nesutiko ir ją atmetė kaip siekį išvengti atsakomybės, tačiau ši versija nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant institucijoje, nei juo labiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo paneigta, o K. K. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl ANK 460 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusižengimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda, ko nagrinėjamu atveju nėra.
3.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje liko argumentuotai neįvertinta tai, ar K. K. iš tiesų atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. medžiagų ir / ar krovinių sandėliavimą. Šiuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra aišku, kas laikoma sandėliavimu, kadangi šis dalykas nėra reglamentuotas (ar tai laikymas valandą, ar kelias dienas, ar kitą laikotarpį) ir priklauso išskirtinai nuo Kelių direkcijos bei policijos pareigūnų geranoriškumo, ką iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir pati Kelių direkcijos atstovė, nurodydama, jog ne visais atvejais už atitinkamą pažeidimą asmenys yra baudžiami, jie pirma įspėjami, kad pašalintų daiktus, tačiau šiuo atveju, kadangi nežinojo, kam konkrečiai šakos priklauso, kreipėsi į policiją dėl administracinės teisenos pradėjimo.
3.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punktą ir teigiama, iki nubaudžiant K. K., jeigu Kelių direkcija manė, jog yra sandėliuojamos medžiagos, jam turėjo būti išsiųstas rašytinis įspėjimas, kas šiuo atveju padaryta nebuvo, tačiau asmuo iškart nubaustas. Liudytoja apklausta Kelių direkcijos atstovė teigė, jog įstatyme nėra numatyta, kiek laiko turi trukti sandėliavimas, todėl tokios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Todėl apeliantei kyla klausimas ar ir už tai, jog žemės ūkio produkcija būtų laikoma 5 minutes, toks veikimas būtų traktuojamas kaip sandėliavimas. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Nutarimą priėmusios Institucijos atstovė patvirtino, kad net nebuvo vykstama į įvykio vietą patikrinti, ar žilvičiai ten tebėra sukrauti, nebuvo aiškinamasi, kur realiai yra žilvičių sandėliavimo vieta, kiek laiko žilvičiai buvo sukrauti kelio apsaugos zonoje. Tuo tarpu liudytoju apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas A. S. nurodė, jog tame tarpe iki protokolo surašymo nors ir buvo nuvykęs į vietą, tačiau šakų tuo metu jau neberado. Tai reiškia, jog nebuvo nustatyta nei, kad minėta žemės ūkio produkcija buvo sandėliuojama, nei, kad tai atitinka medžiagos arba krovinio sąvoką, nei kiek laiko žemės ūkio produkcija ten buvo.
3.8. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, jog K. K. už tokio pobūdžio pažeidimą administracine tvarka jau buvo baustas 2021 m. lapkričio 10 d., administraciniu nurodymu paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl turėjo žinoti ir žinojo, kad ketindamas vykdyti ūkinę veiklą kelio apsaugos zonoje, privalo prieš tai gauti kelio savininko, t. y. Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimą šiai veiklai vykdyti. Tai, kad tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neskundė jo atžvilgiu vykdyto nepagrįsto administracinio persekiojimo, nereiškia, jog jis tikrai buvo kaltas dėl ūkinės veiklos kelio apsaugos zonoje vykdymo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog K. K. 2021 metais buvo baustas ne už analogišką atvejį, o už tai, kad jo sklype esančiame namo kieme buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos. Tuo tarpu jokių įspėjimų dėl ūkio veiklos ir žilvičių K. K. iš kelininkų anksčiau nebuvo sulaukęs.
3.9. K. K. po pirmosios instancijos teismo sprendimo dar kartą kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą žemės ūkio veiklai kelio apsaugos zonoje su visomis jos grandimis vykdyti, tačiau buvo gautas atsakymas, jog leidimas žemės ūkio veiklai nėra reikalingas, kas dar kartą patvirtina K. K. dėstomos pozicijos teisingumą.
3.10. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad kelio apsaugos zonoje veikla yra ribojama ir yra galima tik gavus kelio savininko leidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir neįvertino to, jog už žemės ūkio veiklą kelio apsaugos zonoje asmenys nebaudžiami, leidimų gauti iš kelio savininko vykdyti žemės ūkio veiklą kelio apsaugos zonoje nereikia. Tą reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktas. Nors institucijos atstovė, o taip pat kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties, ir pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, jog įstatyme yra kalbama apie bet kokių medžiagų sandėliavimą, tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas yra reikalingas statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau - žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas. Taigi iš esmės iš šitos įstatymo nuostatos matoma, kad leidimo gavimas yra susiję su tam tikrais statybos darbais, kas suponuoja išvadą, jog medžiagų sandėliavimas šioje vietoje yra būtent statybinių medžiagų sandėliavimas, tai reiškia su šitais atliekamais darbais susijusių medžiagų sandėliavimas. Tuo tarpu jokios nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta, kad yra reikalinga iš kelio savininko gauti leidimą norint kelio apsaugos zonoje vykdyti žemės ūkio veiklą, žemės ūkio produkcijos tvarkymo darbus, žemės ūkio produkcijos pasikrovimo, žemės ūkio technikos pastatymo ar bet kokios kitos žemės ūkio veiklos grandies minėtame įstatyme apskritai nėra, priešingai, prieš tai minėtame teisės akte nurodoma, jog toks leidimas nereikalingas. Todėl analizuojant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog vykdant žemės ūkio darbus jokie leidimai, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, asmeniui nėra reikalingi. Skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, K. K. nesandėliavo nei medžiagų, nei krovinių už ką galėtų būti nubaustas, todėl ir jokių Kelių įstatymo 13 straipsnio bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų šiuo atveju nėra.
3.11. Skundžiamos nutarties motyvai, jog šiuo atveju akivaizdu, kad mediena ne tik buvo sukrauta, bet ir išvežama nuo kelio, o ne kaip kad teigia pareiškėjas iš laukų pusės, dėl ko akivaizdu, kad tokiu atveju yra sudaromos kliūtys eismo saugumui ir šalimais esančiai eismo juostai, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog ant kelio stengiasi nevažinėti ir žilvičius krauna iš savo laukų pusės, todėl jokios eismo kliūtys tikrai nėra sudaromos, šios jo nurodomos aplinkybės nebuvo paneigtos. Tad teismas išvadas dėl K. K. kaltės darė remdamasis prielaidomis, kas yra visiškai neteisėta. Be to, K. K. taip pat nurodė, jog žilvičių krūva neužstoja kelio matomumo, kadangi kelias yra tiesus, o iki sankryžos yra gan toli, kas taip pat nebuvo paneigta. Visiškai jokių įrodymų apie tai, kad kelio apsaugos zonoje būtų apriboti saugaus eismo reikalavimai, byloje taip ir nebuvo pateikta, visiškai jokių duomenų, kad žemės ūkio produkcija būtinai bus kraunama nuo kelio byloje taip pat nėra, tai yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai ir prielaidos. Negana to, pirmosios instancijos teismas nurodo, jog krovos darbams atlikti K. K. dėl leidimo nebuvo kreipęsis ir tokio leidimo nebuvo gavęs, todėl realu, kad sandėliuota mediena buvo išvežta taip pat pažeidus keliamus teisės aktais reikalavimus. Tačiau padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas leido sau įvertinti, interpretuoti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios yra absoliučiai nesusijusios su šia administracinio nusižengimo byla, kurios nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos byloje.
4. Institucijos viršininkas Giedrius Šimoniūtis atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime tvirtinama, kad teisme nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. ir jo atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skundą, buvo objektyviai įvertintos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą teisme ir teismas priėmė pagrįstą sprendimą skundo netenkinti, nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko galioti nepakeistą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde keliamas K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisinį K. K. veiksmų vertinimą, nurodo, kad jis pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl K. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų vertinimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Priešingai nei skunde pabrėžia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas gana išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
9. ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už bet kurių šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų atlikimą, t. y., už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimą kelio šlaitais, griovių gadinimą, želdinių niokojimą, šiukšlių ir sniego vertimą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimą į kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimą kelio juostose. Pažymėtina, kad ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl bent vieno straipsnio dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo atlikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius ar šių padarinių grėsmę, taip pat nustatyti, kad asmuo, atlikdamas nors vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų, turėjo tikslą sutrikdyti eismo saugumą.
10. K. K. nubaustas už medžiagų sandėliavimą kelio apsaugos zonoje, nesuderinus nustatyta tvarka, o būtent, už medienos sandėliavimą kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko – Lietuvos automobilinių kelių direkcijos leidimo (pastebėtina, kad pagal nurodytas pažeistas teisės aktų nuostatas (Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, jam buvo inkriminuotas ir nurodytų veiksmų atlikimas kelio juostoje, tačiau įvertinus tai, kad kaltinime konkrečiai tokie veiksmai nėra įvardinti, plačiau apie tai nepasisakoma ir neanalizuojama, ar buvo pažeistos minėtos nuostatos). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą yra įtraukta kelio apsaugos zona (0,8771 ha) (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyrius antrasis skirsnis). Kad 2023 m. sausio mėn. 27 d. 12.02 val. Prienų rajono savivaldybėje rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 17,36 km, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje K. K. buvo sukrovęs medieną, o tiksliau biokuro žaliavą - žilvičius byloje ginčo nėra. Tai užfiksuota AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pranešime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui, įvykio vietoje darytoje fotonuotraukoje, papildomame AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ paaiškinime. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad žilvičių šakos buvo sukrautos keletą dienų. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aptariamu atveju mediena buvo sandėliuojama ir kad žilvičių sukrovimui kelio apsaugos zonoje išvis yra reikalingas kelio savininko leidimas, kadangi, jų vertinimu, žilvičių trumpalaikis sukrovimas kelio apsaugos zonoje yra tik viena iš jo vykdomos žemės ūkio veiklos grandžių, o žemės ūkio veiklos vykdymui kelio apsaugos zonoje kelio savininko leidimas nereikalingas. Tai, anot apeliantės, patvirtina ir aplinkybė, jog po skundžiamos nutarties priėmimo K. K. kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu išduoti leidimą žemės ūkio veiklai kelio apsaugos zonoje su visomis jos grandimis vykdyti, tačiau buvo gautas atsakymas, jog leidimas žemės ūkio veiklai nėra reikalingas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
11. Kelių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kelio apsaugos zona – abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla, o to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Iš esmės veikla ir darbai kelių apsaugos zonose, priešingai nei kelio juostoje, yra nedraudžiami, tačiau įstatyme numatytais atvejais tam būtinas atitinkamas leidimas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama <...> sandėliuoti bet kokias medžiagas. Įstatymuose „medžiagos“ ir „sandėliavimo“ sąvokos yra nereglamentuotos, todėl pirmosios instancijos teismas šias sąvokas pagrįstai aiškino remdamasis lietuvių kalbos žodyne pateiktomis šių žodžių reikšmėmis. Iš paminėtų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų ir žodžių „medžiaga“ bei „sandėliavimas“ reikšmių išplaukia, kad bet tokių medžiagų, tad ir žemės ūkio produkcijos, tarp jos ir medienos (medžių šakos taip pat pripažįstamos mediena), o ne tik statybinių medžiagų, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, sukrovimas ir net ir trumpalaikis laikymas kelio apsaugos zonoje galimas tik turint kelio savininko leidimą, o nagrinėjamu atveju K. K. tokio leidimo neturėjo. Be to, kaip nurodė ir pats K. K. didelė žilvičių krūva buvo laikoma nurodytoje vietoje keletą dienų.
12. Apeliacine skunde tvirtinant, kad K. K. vykdytai žemės ūkio veiklai, t. y, žilvičių sudėjimui į krūvas, kad juos paskui būtų galima gabenti į perdirbimo vietas, nereikalingas kelio savininko leidimas, kadangi tai yra žemės ūkio veikla, nepagrįstai daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“ (toliau -Reglamentas) 54 straipsnį, kuriame nustatyta, kokiomis sąlygomis galima atlikti žemės darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje: „Žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškus sutikimus – vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje“ ir t. t. Pagal minėto Reglamento 4.1 punkto nuostatas žemės darbai yra viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai ir būtent šiems darbams, atliekamiems kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje, reikalingas kelio savininko leidimas. Sistemiškai aiškinant Reglamento nuostatas, jei tokie žemės darbai atliekami vykdant žemės ūkio darbus, atliekant melioracijos darbus, miško tvarkymo darbus, jiems atlikti kelio savininko leidimas nereikalingas. Be to, ir K. K. atlikti veiksmai, dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nėra susiję nei su žemės kasimu, nei grunto pylimu ar panašiais darbais. Tad apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi minėto Reglamento nuostatomis.
13. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad prieš nubaudžiant K. K. pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį, jis, kaip tai numato Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punkto nuostatos, pirmiausia turėjo būti raštiškai įspėtas dėl sukrautų žilvičių pašalinimo ir tik po šio įspėjimo nepašalinus kelio apsaugos zonoje esančių daiktų, jo atžvilgiu galėtų būti priimtas sprendimas dėl nubaudimo pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių. Savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo. Nustačius pašalintų objektų, savavališkai sandėliuotų medžiagų ar daiktų savininką (įrengusį asmenį), šis privalo kelius prižiūrintiems asmenims atlyginti šalinimo darbų vykdymo išlaidas. Taigi šios Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatos reglamentuoja savavališkai pastatytų ar įrengtų objektų, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamų medžiagų ar daiktų šalinamo tvarką, išlaidų atlyginimą, tačiau sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį klausimą įtakos neturi, kadangi tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pakanka paties medžiagų sandėliavimo kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko leidimo fakto be jokių papildomų sąlygų. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ neturėjo duomenų ir galimybių nustatyti, kam priklauso kelio apsaugos zonoje sukrauta mediena, todėl surinktą medžiagą ir persiuntė policijos įstaigai dėl atsakomybės pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį taikymo. Iš liudytojo policijos pareigūno A. S. paaiškinimo matyti, kad pranešimas dėl galimo nusižengimo, įvykdyto 2023 m. sausio 27 d., policijos įstaigoje gautas 2023 m. sausio 30 d., o po kelių dienų po pranešimo gavimo nuvykus į įvykio vietą joje sukrautos medienos jau nebebuvo. Tad net ir nustačius asmenį, kuriam priklausė mediena, rašytinio įspėjimo dėl savavališkai sandėliuojamų medžiagų pašalinimo siųsti nebebuvo tikslo. Nežiūrint to, tai nepaneigia aplinkybės, kad 2023 m. sausio 27 d. 12.02 val. mediena buvo sukrauta kelio apsaugos zonoje neturint tam leidimo ir tai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Aplinkybė, kiek ilgai mediena buvo sukrauta kelio apsaugos zonoje, teisiškai yra nereikšminga, kadangi administracinės atsakomybės kilimui pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pakanka vien pavojingų veiksmų atlikimo – medžiagų sandėliavimo kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko leidimo. Taigi K. K., sandėliuodamas medieną kelio apsaugos zonoje, neturėdamas tam kelio savininko leidimo, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 460 straipsnio 1 dalyje. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo K. K. Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateikus prašymą dėl leidimo užsiimti žemės ūkio veikla kelio apsaugos zonoje, jo prašymas buvo atmestas pažymint, kad kelio apsaugos zonoje leidimas ūkinei veiklai nereikalingas. Įvertinus pateikto prašymo turinį, matyti, kad jis gana abstraktus, gamybos procesai neišskirti, nedetalizuoti, apie tai, kad prašymas apima ir pavyzdžiui medienos krovimą į krūvas, neužsimenama, o būtent tokių veiksmų atlikimui įstatymas numato sąlygą, jie galimi tik turint kelio savininko leidimą.
14. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju K. K. veiksmuose nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kelių apsaugos zona įregistruota 2016 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 10SK-521-(14.10.110.). 2021 m. lapkričio 10 d. K. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl analogiško nusižengimo padarymo, t. y., dėl to, kad 2021 m. spalio 22 d. 12 val. kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostoje ir apsaugos zonoje sandėliavo medžiagas (stulpus). K. K. administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo. Administracinio nurodymo įvykdymas leidžia spręsti, kad asmuo pripažįsta tiek administracinio nusižengimo padarymo faktą, tiek ir savo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl K. K. kaltės, pagrįstai į šią aplinkybė atsižvelgė. Visa tai, kas paminėta, suponuoja išvadą, kad K. K. buvo žinoma, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kad norėdamas kelio apsaugos zonoje sandėliuoti bet kokias medžiagas turi gauti kelio savininko leidimą. Jis sąmoningai ignoravo šią įstatyme numatytą pareigą, todėl jo veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
15. Apeliaciniame skunde ginčijant K. K. kaltę dėl ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 ir tvirtinama, kad remiantis šioje byloje pateiktais išaiškinimais akivaizdu, jog vykdydamas ūkio veiklą K. K. neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai atlikti ANK 488 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių atskleidimo kontekste dėl atsakomybės už viešosios rimties trikdymą, todėl pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šioje byloje nėra, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
16. Laikyti šį K. K. nusižengimą mažai pavojinga veika taip pat nėra pagrindo. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šiame straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingais, tačiau ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įstatymo leidėjo į šį sąrašą neįtrauktas.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl K. K. kaltės padarius ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepagrįstai vertino ir kaltinime nenurodytas aplinkybes apie krovos atlikimo darbus pažeidžiant ar nepažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvados išties yra pagrįstos prielaidomis, tačiau aplinkybė ar krovos darbai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar ne, įtakos K. K. atliktų veiksmų (medienos sandėliavimui neturint kelio savininko leidimo) teisiniam vertinimui neturi.
21. atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o Institucija administracine tvarka baustam, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažinusiam K. K., nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytą sankcijos vidurkiui artimą baudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atlyginti patirtas proceso išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Gytis Večerskas