Civilinė byla
Nr.2S-1681-264/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimutis Vaitkus
Procesinio sprendimo
kategorija: 122.2; 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 17
d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir
Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria
netenkintas pareiškimas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.
2-456-305/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. Š.,
tretysis asmuo V. B., dėl savavališkos statybos padarinių
pašalinimo,
n u s t a t ė :
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d.
priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-456-305/2010 pagal
ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos ieškinį atsakovui V. Š. dėl savavališkos
statybos padarinių pašalinimo, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo
atsakovą V. Š. per tris mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį (pagal duomenis,
1998-07-08 užfiksuotus nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų
banke ir nekilnojamojo turto kadastro byloje) savavališkai rekonstruotą
gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš
atsakovo V. Š. 129,80 Lt žyminio mokesčio ir 7,50 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Atsakovas V. Š. pateikė pareiškimą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 34-38)
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m.
birželio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo V. Š. pareiškimo
dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo už
akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui
nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir teismui atlikus formalų pateiktų įrodymų
vertinimą. Atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad suprasti savo
procesinių pareigų turinį ir tinkamai jas vykdyti jam sutrukdė jo menkas teisės
aktų reikalavimų žinojimas ir ieškovo atstovų, dalyvavusių surašant
administracinio teisės pažeidimo protokolą, klaidinantys veiksmai, negali būti
pripažįstamos svarbiomis priežastimis, o prie pareiškimo pateikti įrodymai
įtakoti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas statė
neturėdamas projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališkai, ir jam pagal šiuo
metu galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo
priemonė gali būti taikomas tik priimtame sprendime už akių nurodytas
įpareigojimas, todėl teismas konstatavo,
jog pagrindo naikinti 2010-04-06 teismo priimtą sprendimą už akių ir
atnaujinti bylos nagrinėjimais esmės, nėra.
Atsakovas V. Š. atskiruoju skundu (b. l. 66-68) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo
2010 m. birželio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - peržiūrėti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių, panaikinti
jį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismo
nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas priėmė sprendimą už
akių, kuris tiesiogiai turės įtakos
neįtraukto į procesą asmens - atsakovo sutuoktinės R. Š., kuri yra nekilnojamojo turto bendrasavininkė, teisėms ir
pareigoms. Ši aplinkybė kvalifikuotina kaip absoliutus sprendimo
negaliojimo pagrindas numatytas LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Todėl
šiuo pagrindu teismas turėjo tenkinti atsakovo prašymą peržiūrėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo priimtą 2010 m. balandžio
6 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti.
2. Teismas priėmė sprendimą už
akių pasiremdamas galimai prieštaraujančiais Konstitucijai teisės aktais. Tokiu
būdu teismas neįgyvendino savo konstitucinės priedermės teisingai išspręsti bylą,
o 2010 m. birželio 10 d. nutartimi netenkindamas atsakovo pareiškimo neištaisė
padarytos klaidos, nors, vadovaudamasis inter
alia teisingumo, protingumo
principais, turėjo tai padaryti net jeigu priežastis, dėl kurių
atsakovas neatvyko į teismo posėdį, jis pripažino nesvarbiomis.
3. Apelianto šeimoje auga trys
vaikai, iš kurių sūnus D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini),
bei I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra
nepilnamečiai. Teismas 2010 m. birželio 10
d. nutartimi netenkindamas atsakovo pareiškimo ir palikdamas galioti sprendimą,
paremtą teisės aktais, dėl kurių konstitucingumo teismams jau yra kilę
abejonių, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo reikalavimus.
Ieškovas Valstybinė teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį
skundą (b. l. 73-75) prašo palikti nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės
teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas jam nuosavybės
teise priklausančiame žemės sklype neturėdamas nustatyta tvarka atlikto ir
suderinto statinio projekto bei išduoto statybos leidimo, savavališkai
rekonstravo mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą (1 Al/p su lal/p, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini). registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. išmūrijo (pakėlė)
kiemo pusės fasadinę mansardinio aukšto sieną apie 2 m (viso mansardinio aukšto aukštis iki kraigo padidėjo nuo 2,5 m iki
daugiau kaip 3 m) tuo pačiu padidino pietinio bei šiaurinio mansardinio
aukšto frontonų parametrus ir tokiu būdu savavališkai padidino namo pastogės
parametrus. Be to, atsakovas neturėdamas nustatyta tvarka atlikto ir suderinto
statinio projekto bei išduoto statybos leidimo, savavališkai rekonstravo mūrinį
ūkio pastatą (3II/p,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini),
31.00 kv. m. užstatymo ploto), t.y., nugriovęs žemės sklypo ribų plane
pažymėtus ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotus
ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais 2Ilm, 4Ilm, 5Ilm, 6Ilm, savavališkai
padidino mūrinio ūkinio pastato 311/p plotą, iki 14.10 m x 6.20 m., t.y. iki
-87.42 kv. m. užstatymo ploto. Taip pat prie šio ūkio pastato pristatė 6,5x7 m
dydžio medinį priestatą. Šiuos statinius statė, neišlaikydamas įstatymais
nustatyto atstumo - 3 metrų nuo kaimyninio sklypo ribų, neturėdamas gretimo
sklypo savininko sutikimo. Atsakovas neteisėtai rekonstravęs statinį pažeidė LR
statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies
3 ir 4 punktus, 3 ir 4 dalis, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005
„Vienbučiai gyvenamieji namai“ 9 priedo 4 punktą, statybos techninio reglamento
STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo „Pastaba“,
statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 18, 22, 23
punktų reikalavimus. 2009 m. spalio 30 d.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta,
kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V.
Š.. Neteisėtos statybos reikmėms panaudotos piniginės lėšos, o taip
pat atsakovo argumentas, kad „šeima neturi lėšų, kad galėtų ir įvykdyti teismo
sprendimą, ir kartu sutvarkyti gyvenamąjį namą taip, jog jis galėtų būti
naudojamas pagal funkcinę jo paskirtį", negali būti pagrindas šio statinio
įteisinimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savavališkai rekonstravo ir statė statinius ir jam pagal šiuo metu
galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo
priemonė gali būti taikomas tik priimtame sprendime už akių nurodytas
įpareigojimą ir į tai, kad neteisėtais
veiksmais ignoravo civilinio proceso principus, atskirajame skunde nurodytos
aplinkybės dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1043-305/2010 panaikinimo yra
nereikšmingos.
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK
287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį (arba
nepateikusi procesinio dokumento (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas) šalis
sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo
priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo.
Pareiškime
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios
procesinio dokumento nepateikimo teismui priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai,
pagrindžiantys šias aplinkybes, ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos
sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias
aplinkybes (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4
punktai).
2010
m. balandžio 6 d. sprendimas už akių priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo
į ieškinį ir teismui atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą.
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti
atsakovo V. Š. pareiškimą dviem pagrindais: 1) atsakovo nurodytos
aplinkybės nepripažintos svarbiomis; 2) atsakovo pareiškime dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai neturi įtakos priimto už akių sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui;
Teisėjų
kolegija, įvertinusi atsakovo rašytinius įrodymus, susijusius su atsiliepimo
nepateikimo priežastimis, ir atsižvelgusi į tai, kad pranešimas dėl atsiliepimo
į pareikštą ieškinį pateikimo buvo įteiktas pasirašytinai atsakovo sutuoktinei R. Š. 2010 m. kovo 13 d., kas pripažintina tinkamu įteikimu
(CPK 123 str. 3 d.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir
sprendžia, kad atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2010 m. kovo
29 d., turėjo pakankamai laiko pasiruošti teisminei gynybai ir pateikti teismui
atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovui
tinkamai įgyvendinti atsakovo teises ir pareigas sutrukdė jo menkas teisės aktų
reikalavimų žinojimas ir ieškovo atstovų, dalyvavusių surašant administracinio
teisės pažeidimo protokolą, klaidinantys veiksmai negali būti laikoma svarbia
atsiliepimo nepateikimo teismui priežastimi.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog
CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria
teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais,
kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas
buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens
teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės
valstybės ir teisingumo principams.
Lietuvos
teismai yra suformulavę praktiką, jog teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo
pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį
priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita - su teismo sprendimo už akių
pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo
procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo
sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi
būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo
nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21
d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti priimtą
teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių
priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir
asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Lietuvos
apeliacinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
2-560/2008 yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti
priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti
priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. priimdamas sprendimą už akių,
byloje esančius įrodymus įvertino formaliai, t.y. įsitikino, kad pasitvirtinus
ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį (CPK 285
straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertindamas tai, kad
atsakovas statė neturėdamas projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališkai,
ir jam pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos
padarinių šalinimo priemonė gali būti taikomas tik priimtame sprendime už akių
nurodytas įpareigojimas, todėl atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos
priimto už akių sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nenagrinėjo.
Teisėjų
kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Atsakovas pareiškime nurodė bei
pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad sprendimas už akių gali
turėti įtakos neįtraukto į procesą asmens -
atsakovo sutuoktinės R. Š., kuri yra nekilnojamojo
turto bendrasavininkė, teisėms (b.
l. 39-42). Atsakovas pareiškime nurodė, kad jis buvo suklaidintas ieškovo
atstovų, dalyvavusių surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad
ieškinio reikalavimas nugriauti statinius yra neproporcinga sankcija padarytam
teisės pažeidimui, o CK 4.103 str. nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos
109 str. 1 daliai, dėl ko būtina peržiūrėti sprendimą už akių, bylos
nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas grindžia savo reikalavimą savavališkos
statybos aktu, iš kurio matyti, kad rekonstruojami abu statiniai neypatingi,
atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 0, 1574 ha žemės sklype, kuriame
statyba nėra draudžiama, įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendžia,
kad ieškovo reikalavimų, kurie buvo patenkinti priimtu sprendimu už akių,
pagrįstumas kelia abejonių, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ir jo pagrindu susiformavusia teismų
praktika, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis
panaikintina (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Remiantis
išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas
neteisingai taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą
reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis
panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, panaikinant Vilkaviškio rajono
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinant bylos
nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337
straipsniais,
n
u t a r i a:
Atskirąjį
skundą tenkinti.
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti. Klausimą
išspręsti iš esmės. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d.
sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kolegijos pirmininkė
Aušra Baubienė
Kolegijos teisėjai:
Dalė Burdulienė
Neringa Venckienė