Teismingumo byla Nr. T-56/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01048-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2020 m. liepos 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) valdybos 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 03-52 „Dėl kompensacijos“ (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 34 884,30 Eur piniginę kompensaciją, šią sumą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervedant į pareiškėjo banko sąskaitą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1996 m. kovo 1 d. buvo paskirtas Lietuvos banko Bankų priežiūros departamento direktoriumi, nuo 1996 m. birželio 1 d. buvo paskirtas Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriumi. Pareiškėjas teigė, kad pagal galiojančius teisės aktus jo prašymas dėl kompensacijos išmokėjimo atitiko visas sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybė, jog jis buvo atleistas iš pareigų, neturi reikšmės taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Lietuvos banko įstatymas) 45 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kompensacijos išmokėjimo.

Atsakovas Lietuvos bankas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjas buvo pripažintas nekaltu dėl nusikaltimo padarymo, bet pripažinta, jog jis padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Atsakovas pažymėjo, kad kompensacija turėtų būti mokama tik tokiu atveju, kai Lietuvos banko tarnautojo veikla atitinka sąžiningo bei tinkamo veikimo kriterijus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Nutarimą ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui 34 884,30 Eur piniginę kompensaciją per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs atsakovo apeliacinį skundą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ginčai, susiję su darbo santykiais Lietuvos banke, nėra tarnybiniai ginčai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, todėl tokio pobūdžio ginčai, taip pat ir dėl garantijų, nustatytų Lietuvos banko įstatyme, esamiems ir buvusiems tarnautojams tinkamo taikymo, turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo, kaip buvusio Lietuvos banko darbuotojo, teisės į piniginę kompensaciją, lygią turėtoms išlaidoms jam iškeltoje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas šią teisę kildina iš Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 2 dalies (iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje – 461 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos banko įstatymo redakcijos 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas Lietuvos banko tarnautojams ir jame dirbusiems tarnautojams išmoka kompensaciją, lygią jų išlaidoms, turėtoms dėl iškeltos baudžiamosios bylos ar pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų arba dėl jiems pareikštų civilinių ieškinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su finansų rinkos priežiūros atlikimu, padarytas veikas. Kompensacijos išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir pareiškėjo darbo Lietuvos banke metu galiojusios redakcijos Lietuvos banko įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Tuo tarpu, vadovaujantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams. Lietuvos banko įstatymas nustato, kad Lietuvos banko tarnautojams taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai (18 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikta 2001 m. rugsėjo 28 d. tarp pareiškėjo ir Lietuvos banko sudaryta darbo sutartis su priedais.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir atsižvelgus į tai, kad Lietuvos banką ir pareiškėją iki jo atleidimo siejo darbo teisiniai santykiai, bei tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti kompensacija yra jam, kaip buvusiam Lietuvos banko darbuotojui, Lietuvos banko įstatyme nustatyta garantija, darytina išvada, kad ši byla, vadovaujantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi, teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgus į tai, byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas laikomas netekusiu teisinės galios (ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.

Pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą netekusiu teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.