Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-09][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-1701-541-2021].docx
Bylos nr.: I2-1701-541/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 190766619 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Socialinė apsauga
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>

Administracinė byla Nr. I2-1701-541/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04379-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

I

 

1.       Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl išmokos skyrimo išnagrinėti kaip paduotą nepraleidus termino (b. l. 4–5).

Tarnyba sprendimu nutarė pareiškėjo prašymo skirti išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui dėl karantino patirtiems nuostoliams kompensuoti dėl praleisto termino prašymui paduoti nenagrinėti. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą dėl minėto Tarnybos sprendimo atmetė kaip nepagrįstą.

2.       Pareiškėjas su nurodytais sprendimas nesutinka ir paaiškina, kad dėl šalyje paskelbto karantino Tarnyba dirbo nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjas telefonu 2020 m. gegužės 20 d. į atsakovę kreipėsi dėl išmokos kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui gavimo. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo įregistruotas savarankiškai dirbančiu asmeniu. Tarnybos specialistė išaiškino, kad išmokai gauti teks užpildyti atitinkamos formos prašymą, jį pasirašyti, nuskenuoti ar nufotografuoti ir el. paštu atsiųsti Tarnybai. Kadangi pareiškėjo kompiuterinės žinios yra minimalios, jis prašė atvykti į Tarnybą. Specialistė sutiko padėti ir atsiuntė el. laišką, kad dėl prašymo pateikimo pareiškėjas atvyktų į Tarnybą 2020 m. liepos 14 d. 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjas el. paštu gavo prašymo formą. Tačiau 2020 m. liepos 13 d. iš Tarnybos pareiškėjas gavo pranešimą, kad liepos 14 d. susitikimas nukeliamas į rugsėjo 25 d. Be to, pranešime nurodyta, kad karantino metu gyventojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, todėl prašoma į Tarnyba nevykti. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2020 m. liepos 14 d. apsilankymas buvo skirtas prašymui skirti išmoką ne nuotoliniu būdu pateikti, tad apsilankymo nukėlimas reiškė ir prašymo pateikimo nukėlimo į šią datą. Tačiau karantinas baigėsi 2020 m. birželio 17 d., o terminas prašymams skirti išmoką baigėsi birželio 16 d. Be to, šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad prašymas gali būti pateiktas 2 mėn. po karantino atšaukimo, jį pateikiant Tarnybos skyriui.

Pareiškėjas, neturėdamas pagrindo netikėti 2020 m. liepos 13 d. laiške esančiais duomenimis, laukė rugsėjo 25 d. Tačiau iš kitų asmenų sužinojęs, kad terminas pateikti prašymus yra praleistas, paskambino Tarnybai, kuri nurodė, kad terminas iš tikrųjų yra pasibaigęs, tad atvykti rugsėjo 25 d. nėra prasmės. Akivaizdu, kad atsakovė 2020 m. liepos 13 d. laišku perkelti 2020 m. liepos 14 d. susitikimo negalėjo, atsakovė suklaidino pareiškėją, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o LAGK, išnagrinėjusi aptariamą situaciją, neatsižvelgė į visas aktualias aplinkybes.

 

II

 

1.       Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–41).

2.       Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas skunde teigia, kad Tarnybos specialistė sutiko, kad pareiškėjas pateiktų prašymą skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką (toliau – ir SDAI), atvykęs į Tarnybos klientų aptarnavimo skyrių, kaip pagrindą numato 2020 m. gegužės 20 d. Tarnybos specialistės siųstą elektroninį laišką, tačiau tai nėra pagrįstas įrodymas. 2020 m. gegužės 20 d. elektroninis laiškas yra informacinio pobūdžio, kadangi informuoja asmenį apie kito apsilankymo datą, o ne patvirtinimą, kad SDAI prašymą pareiškėjas galės pateikti kito apsilankymo metu, t. y. Tarnyba privalo, esant nuotoliniam paslaugų teikimui, informuoti Tarnybos klientus tokiu būdu, kuris įrodytų tinkamai atliktas funkcijas. 2020 m. gegužės 21 d. Tarnybos specialistė pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu informacinį laišką, kaip pateikti prašymą skirti SDAI (pasirašyti, nufotografuoti ir atsiųsti elektroniniu paštu atgal specialistei) ir pridėjo prašymo formą, tačiau pareiškėjas nepateikė prašymo skirti SDAI, kaip buvo numatyta Tarnybos specialistės. Pareiškėjas skunde teigia, kad manė, kad galės atvykęs į Tarnybos aptarnavimo skyrių pateikti prašymo skirti SDAI formą, ją užpildyti su Tarnybos specialistės pagalba. Tačiau tai vertinama tik kaip pareiškėjo apmąstymai, manymai, bet ne svarūs argumentai. Prašymo skirti SDAI formoje reikia pateikti asmeninius duomenis, kurie reikalingi dėl SDAI išmokėjimo, todėl tokius duomenys privalo žinoti ir juos pildyti patys asmenys, norintys gauti minėtą išmoką, o ne Tarnybos darbuotojai. Pareiškėjas turėjo aktyviai domėtis, kaip pateikti prašymą, karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, tačiau to nedarė, nes kiek matyti, iš pareiškėjo pasisakymų, jis manė, kad net prašymą skirti SDAI padės užpildyti Tarnybos specialistė (nesiėmė aktyvių veiksmų dėl išmokos gavimo).

3.       Pareiškėjo teiginys, kad jis turi minimalų kompiuterinį raštingumą ir dėl šios priežasties negalėjo pateikti prašymo laiku, negali būti laikomas, kaip svarus argumentas, kadangi vis dėlto, pareiškėjas pateikė tinkamai elektroniniu paštu siųstą prašymą skirti SDAI 2020 m. rugpjūčio 27 d., taip patvirtindamas, kad jo kompiuterinio raštingumo įgūdžių pakanka.

4.       Pareiškėjo teiginiai, kad LAGK netinkamai išnagrinėjo jo situaciją, nėra pagrįsti. LAGK priėmė sprendimą vadovaujantis teisės aktais, išnagrinėjusi būtent pareiškėjo situaciją, o ne taikydama teisės aktus šabloniškai. LAGK sprendime aiškiai išdėstyta, kad ne tik Tarnyba turi pareigą tinkamai informuoti savo klientus, bet ir patys asmenys privalo būti aktyvūs, domėtis savo galimybėmis ir teikti prašymus teisės aktuose numatytais terminais.


 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

 

konstatuoja:

 

III

 

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Pareiškėjas 2020 m. gegužės 20 d. registravosi Tarnyboje ir jam buvo suteiktas užimto asmens statusas (LAGK byla, b. l. 26–27).

2.       Tarnyba 2020 m. gegužės 20 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad jam paskirtas apsilankymas Tarnybos Vilniaus klientų departamento Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajame skyriuje 2020 m. liepos 14 d. 09.15 val. (LAGK byla, b. l. 2).

3.       Tarnybos specialistė 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjui el. laišku išsiuntė informacinį laišką, kaip pateikti prašymą skirti SDAI ir pridėjo prašymo formą (LAGK byla, b. l. 28).

4.       Tarnyba 2020 m. liepos 13 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad jam paskirtas apsilankymas Tarnybos Vilniaus klientų departamento Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajame skyriuje 2020 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad karantino metu gyventojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, todėl prašoma į skyrių nevykti (LAGK byla, b. l. 3).

5.       Pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. atsakovei surašė prašymą SDAI gauti (pareiškėjas prašyme nurodė 2020 m. birželio 19 d., tačiau Tarnyboje šis prašymas pateiktas 2020 m. rugpjūčio 27 d.) (LAGK byla, b. l. 14).

6.       Pareiškėjas atsakovei 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą dėl aplinkybių išdėstymo kuriame nurodė, kad buvo su Tarnybos specialiste sutaręs, kad prašymą dėl SDAI užpildys ir pateiks atvykęs į Tarnybą paskirtu laiku 2020 m. liepos 14 d., tačiau 2020 m. liepos 13 d. gavo pranešimą, kad apsilankymo laikas perkeltas, o vėliau buvo informuotas, kad terminas prašymui dėl SDAI pateikti yra praleistas (LAGK byla, b. l. 31).

7.        Atsakovė nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (LAGK byla, b. l. 32–33) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl SDAI skyrimo kaip pateiktą praleidus terminą. Atsakovė nurodė, kad prašymo originalą ir nuskenuotą variantą dėl SDAI skyrimo pareiškėjas Tarnybai pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 27 d., prašymo pateikimo datą pareiškėjas patvirtino savo parašu. Rašte išaiškinta, kad nustatytos formos prašymą užpildymui ir pateikimui Tarnybos specialistas išsiuntė į pareiškėjo el. paštą, ir prašė grąžinti užpildytą, o kad gavo prašymo formą, pareiškėjas nepaneigė ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. apsilankymo pas specialistą metu. Rašte taip pat nurodyta, kad pageidaujantys gauti SDAI asmenys turėjo pateikti prašymą ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu prašymo nepateikė, o prašymą Tarnyba gavo 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidus terminą, todėl atsakovė neturi pagrindo jo nagrinėti.

8.       Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė LAGK (LAGK byla, b. l. 1), kuri skundžiamu 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu (LAGK b. l. 42–45) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymas skirti SDAI turėjo būti pateiktas per du mėnesius nuo karantino atšaukimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ginčo, kad pareiškėjas praleido šį terminą, nėra.

LAGK sprendime nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas neturėjo galimybės prašymo pateikti el. paštu, jis užpildytą prašymą galėjo pateikti paštu. LAGK vertinimu, pats pareiškėjas turėjo aktyviai domėtis, kaip pateikti prašymą karantino laikotarpiu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad su Tarnybos darbuotoja būtų sutaręs dėl kitokio prašymo pateikimo būdo, nei nurodytas Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. el. laiške. Nuo 2020 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 21 d. praėjo daugiau nei mėnuo, tačiau jokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neteikė prašymo, nenurodė. Be to, prašyme nurodyta data – 2020 m. birželio 19 d., tačiau prašymas registruotas 2020 m. rugpjūčio 27 d. su pareiškėjo prierašu „Prašymą pateikiau 2020.08.27“. LAGK konstatavo, kad Tarnyba tinkamai informavo pareiškėją apie galimybę pateikti prašymą, o pareiškėjo argumentas, kad jis buvo suklaidintas atsakovės darbuotojų, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad buvo perkeltas apsilankymas Tarnyboje, negali būti laikomas pareiškėjo klaidinimu. LAGK sutiko su pozicija, kad atsakovė neprivalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymo skirti SDAI, kadangi buvo praleistas tokio prašymo pateikimo terminas.

IV

 

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos sprendimą, kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą skirti SDAI, kadangi buvo praleistas terminas tokiam prašymui paduoti ir LAGK sprendimą, kuriuo pastaroji konstatavo, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (žr. Šio teismo sprendimo III skyriaus 7 ir 8 punktus).

2.       Užimtumo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 51 straipsnyje išdėstyti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Nurodyto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Tarnyba. Asmeniui, kuris kreipėsi į Tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 8 dalis).

3.       Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).

4.       Tarnybos direktorė 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtino Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (ginčui aktuali redakcija). Šių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pageidaujantys gauti Išmokas, turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Pagal Nuostatų 4 punktą, Prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, taip pat 2 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo: 4.1 papunktis – iki prašymo pateikimo dienos Tarnyboje neregistruotam savarankiškai dirbančiam asmeniui elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“; 4.2 papunktis – iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje registruotam savarankiškai dirbančiam asmeniui: 4.2.1. iš darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas; 4.2.2. paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas; 4.2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus karantiną arba suėjus jo paskelbimo terminui, pateikiant Prašymą Užimtumo tarnybos skyriui, vykdančiam klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas.        Pagal Nuostatų 6 punktą informacija apie prašymo pateikimo būdus bei prašymo forma skelbiama Tarnybos interneto svetainėje.

5.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nuo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas karantinas. Taigi, galutinė data, kai galėjo būti pateiktas prašymas skirti SDAI, šiuo atveju yra 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas prašymą Tarnybai pateikė 2020 m. rugpjūčio 27 d. (nors prašyme nurodyta data – rugpjūčio 19 d., tačiau pareiškėjas pats pasirašė, kad prašymą pateikė būtent 2020 m. rugpjūčio 27 d.), atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėjas praleido teisės aktų numatytą terminą pateikti prašymą skirti SDAI. 

6.       Pareiškėjas ginčija, kad jis buvo suklaidintas Tarnybos, kadangi jos specialistai nurodė, kad jam yra paskirtas apsilankymas Tarnybos Vilniaus klientų departamento Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajame skyriuje 2020 m. liepos 14 d. 09.15 val., vėliau šis apsilankymas buvo nukeltas, o, galiausiai, pareiškėjui paaiškinta, kad vykti į Tarnyba nėra prasmės, kadangi terminas pateikti prašymui tuo metu jau buvo praleistas. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą paminėtą anksčiau, pažymi, kad asmenys, norintys gauti SDAI, privalo būti aktyvūs ir patys domėtis sąlygomis, būtinomis norint gauti išmoką. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 21 d. el. laišku buvo pateiktas informacinis laiškas, kuriame nurodyta, kaip pateikti prašymą Tarnybai, prie jo taip pat buvo pridėta laiško forma, t. y. pareiškėjui buvo paaiškinta, kokius žingsnius reikia atlikti, norint pateikti prašymą. Šiuo atveju aplinkybė, kad jam buvo paskirtas susitikimas Tarnyboje, negali paneigti pareiškėjo pareigos rūpintis tuo, kad jo prašymas skirti išmoką būtų užpildytas tinkamai ir laiku, t. y. Tarnybai negali būti perkelta prievolė įsitikinti, kad prašymai būtų teikiami tinkamai.

7.       Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visi teisės aktai iš esmės privalomai skelbiami Teisės aktų registre tik elektronine forma, taigi, teisė, nors ir rašytinė, bet yra įtvirtinta nebe popieriniuose leidiniuose, bet elektroninėse laikmenose (žr. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6, 17 straipsnius). Pasisakant dėl argumento, kad pareiškėjo kompiuterinės žinios yra prastos, pabrėžtina, kad nuo 2020 m. liepos 14 d. (kai buvo paskirtas susitikimas) iki rugpjūčio 27 d. (kai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas) praėjo daugiau nei mėnuo, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, jog jo prašymas bus pateiktas laiku (pvz., nesikreipė į Tarnybą, nerašė prašymo, nors galėjo tai padaryti ir pateikti jį raštu, t. y. paštu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jo kompiuterinės žinios yra prastos, tačiau tai nesutrukdė jam pateikti prašymo skirti SDAI 2020 m. rugpjūčio 27 d. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas, gavęs liepos 13 d. laišką, kuriame nurodyta, kad karantino metu gyventojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, todėl prašoma į skyrių nevykti, nesikreipė į Tarnybą dėl nurodyto fakto, nesidomėjo, ar jam bus galima atvykti ir kitą nurodytą dieną, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įsitikinti tuo, kad jis galės pateikti tinkamą prašymą.

8.       Atitinkamai įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad Tarnyba, nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo prašymą skirti jam SDAI, kadangi buvo praleistas terminas tokiam prašymui pateikti, teisės normų nepažeidė, priešingai – vadovavosi tuo metu aktualių Nuostatų bei Užimtumo įstatymo nuostatomis. Negalima sutikti su pareiškėju, kad atsakovė jį suklaidino, kadangi, kaip minėta, ir jis turėjo pareigą domėtis aktualiu teisės reguliavimu ir siekti, kad jo pateikiami dokumentai juos atitiktų. Tad konstatuotina, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Savo ruožtu LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Tarnybos sprendimo. Šiame kontekste paminėtina, kad LAGK sprendime išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat įvertino situaciją teisės aktų kontekste. Atitinkamai ir LAGK sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo tenkinti išvestinio jo reikalavimo ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl išmokos skyrimo išnagrinėti kaip paduotą nepraleidus termino.

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                Jolanta Vėgelienė


Paminėta tekste:
  • I-1251-815/2018