Civilinė byla Nr. e2-244-494/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02342-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.1; 2.6.8.4; 2.6.8.9;3.1.7.4;3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,
atsakovo M. A. atstovui advokatui Viktorui Dovydaičiui, atsakovo A. B. atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui,
teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams M. A., A. B. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, ir
n u s t a t ė:
1.Ieškovė V. P. ieškiniu prašė nutraukti 2020 -012 - 22 preliminariąją sutartį, kuria būsima pardavėja V. P.,a/k (duomenys neskelbtini), gyv.: (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. P., a/k (duomenys neskelbtini), įsipareigojo parduoti, o būsimas pirkėjas M. A., a/k (duomenys neskelbtini), gyv.: (duomenys neskelbtini), įsipareigojo nupirkti 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes neparuošti dokumentai pagrindinei sutarčiai pasirašyti 2021 - 08 - 03 bei neišreikšta ieškovės/pardavėjos valia sudaryti pagrindinį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį.
1.2.Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. 22 d. preliminariosioji sutartis, kuria būsima pardavėja V. P. atstovaujama V. P., įsipareigojo parduoti, o būsimas pirkėjas M. A., a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nupirkti 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šią sutartį padai 2012 - 05 - 04 įgaliojimą pasirašė V. P..
Ieškovė V. P. nekilnojamojo turto agentui A. B. 2020 - 09 - 22 davė generalinį įgaliojimą Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo j du sklypus, projekto rengimui, derinimui ir registravimui. Ieškovė V. P. buvo įkalbinėjama A. B. sudaryti preliminarią sutartį ir duoti įgaliojimus tvarkyti visus reikalus, tačiau ji pastoviai abejojo dėl žemės sklypo pardavimo ir sąžiningumo A. B.. Nelabai suprato ir preliminariosios sutarties esmę bei tokius ilgus terminus. Taigi vidinę valią sudaryti pagrindinį sandorį ieškovė išreiškusi nebuvo.
1.3.Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Taip pat A. B. surado minėto žemės sklypo ir pats pristatė pirkėją M. A.. Atsakovas M. A. apskritai su ieškove nebendravo ir apie jos valinius ketinimus parduoti žemės sklypą bei jo padalinimą į du sklypus net nekalbėjo.
2012 - 05 - 04 generalinis įgaliojimas sūnui V. P. buvo duotas tvarkyti irškovės turtinius reikalus, pablogėjus jos sveikatos stoviui. Tačiau visuomet buvo reikalaujama duoti ataskaitą apie atliktus veiksmus, ką V. P. reguliariai darydavo.
1.4.A. B. pagal įgaliojimą apsiėmė parengti minėto žemės sklypo atidalijimo projektą, jį suderinti Vilniaus rajono savivaldybėje, atlikti geodezinius matavimus ir parengti sklypą pardavimui iki 2021 - 08 - 03. Tačiau nuo 2020 - 05 -04 iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos minėtų dokumentų nesutvarkė, sklypo pardavimui 2021 - 08 - 03 neparengė, jokios informacijos apie vykdomus įsipareigojimus pagal generalinį įgaliojimą nepateikė nei žemės sklypo savininkei V. P., nei preliminarią sutartį pasirašiusiam asmeniui V. P.. Su didžiuliu triukšmu besidomint, kaip A. B. vykdo savo įsipareigojimus pagal įgaliojimą, V. P. dukrai G. S. 2021 - 05 - 25 pastarasis atsiuntė tik servituto nustatymo dokumentus. A. B. aktyviai bendradarbiavo sklypo atidalinimo klausimais su pirkėju M a., tame tarpe ir projekto rengime.
Tačiau 2021 -08 - 03 žemės sklypo savininkė V. P. buvo iškviesta į Vilniaus rajono 1 —ąjį notarų biurą pratęsti preliminariosios sutarties dar keletui mėnesių, konkrečiai nenurodant datos, tik buvo nurodytą per atstovą V. P., kad nebaigtas projekto tvirtinimas. Paklausus kodėl nebaigtas ir paprašius projektinės dokumentacijos, ji pateikta nebuvo tik advokatei L.Žukauskaitei, nutraukus sutartį 2021 - 08 - 03, buvo atsiųsti įgaliojimai ir sąskaita apmokėjimui, tačiau už ką, nenurodyta.
1.5.2021 - 08 - 03 14.30 atvykus į Vilniaus rajono 1 - ąjį notarų biurą notarės padėjėjas Algirdas Cervinskas (taip prisistatė žodžiu) informavo, kad notarė Lilija Šilerienė atostogauja ir atsisakė išduoti sutarties nutraukimo dokumentą, motyvuodamas tuom, kad išduos tik pati notarė ir pačiai žemės savininkei, nurodė. Nurodė, kad notarės atostogos baigiasi 2021 - 08 -04 ir su ja galima susisiekti 9.00 vai. bei atvykti paimti minėtą dokumentą.
Ieškovė V. P. turėjo teisėtus lūkesčius gauti atitinkamą atlygį, turėjo lūkesčių į šias pinigines sumas, pagaliau šį sklypą galėjo nuomoti ir gauti pajamas. Tačiau beveik metus laiko ji negavo jokios informacijos iš įgaliotų asmenų ir būsimo pirkėjo, kas vyksta su sklypu apie sklypo atidalinimą, nepateikta jai buvo ir projektinė dokumentacija, todėl jos
valia, dėl tokių aplaidžių tiek pirkėjo, tiek įgalioto asmens veiksmų, nutraukti preliminarią sutartį.
1.6. Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo
Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai - organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Ieškovė ir jos atstovai nėra gavę jokių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį, jokiais pirkėjo pinigais nesinaudojo. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas - turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioji sutartis nesuteikia teisės reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį. Reikalavimas įpareigoti sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu yra ydingas ir negalimas, nes prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės principų - sutarties laisvės principui. Sutartis galima tik tada, kai sudaroma laisva valia. Sutartis sudaryta įtakojant valią negalioja.
1.7.2020 - 12 - 22 preliminariosios sutarties pagrindu buvo suderinti terminai, kad šalys įsipareigoja pagrindinė sutartį sudaryti iki 2021 - 08 - 03. Rašytiniu šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas tik dėl objektyvių priežasčių ir pagrįstų aplinkybių ir/arba priežasčių, nepriklausančių nuo būsimo pardavėjo valios, dėl kurių busimasis pardavėjas negalės laiku įvykdyti sutarties 5.5 nurodyto įsipareigojimo (p.3.1) Tačiau ieškovė nebuvo supažindinta nei su projektu, nei su tuo, kad apadalinimo projektas nesuderintas, dėl kokių priežasčių, nei žodžiu, nei raštu. Su ieškove per visą šį laikotarpį nebendravo nei būsimas pirkėjas, nei A. B., apsiėmęs parengti ir suderinti projektą bei pateikti registracijai. Pagal preliminariąją sutarties 4.2 p. 5000 Eur. saugomi Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje. Preliminariosios sutarties VI skyriuje nurodytas sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas. Ieškovė neprieštarauja, kad pirkėjui būtų grąžinti 5000 Eur. esantys notarų biuro depozitinėje sąskaitoje. Baudinės sankcijos pagal šios sutarties p.6.1 ir 6.3 nenumatytos dėl ieškinyje nurodytų priežasčių. Preliminariosios sutarties p. 6.5 numato sutarties nutraukimą teismine tvarka.
2.Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad žemė, kurią pardavinėjo ieškovė D.R., ieškovei priklausė 2019-11-20 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagrindu. Kadangi V. P. buvo pažįstamas su A. B., kuris užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu jis norėjo šito sklypo. A. B. ir V. P. įkalbėta ieškovė sutiko ir pasirašė 2020-09-22 įgaliojimą A. B. padalinti šitą žemę į du sklypus. Ieškovė norėjo pusę žemės sklypo pasilikti sau. Ieškovė pasirašydama šitą įgaliojimą žinojo, kad atidalijimo projekto parengimas vyksta ilgai. Gegužės mėnesį atidalijimo projektas nebuvo parengtas. A. B. turėdamas 2020-09-22 įgaliojimą pateikė savivaldybei dokumentus dėl atsidalijimo tik 2021-07-13. Per 10 dienų savivaldybė raštu leido atsidalinti. 2021-07-23 dienai visas sklypų bylas geodezininkas turėjo parengti, bet iš savivaldybės atsakymo advokatei matyti, kad bylos dar nebuvo pateiktos. Gegužės mėnesį nesukaukusi iš A. B. jokių duomenų, ieškovė skambino jam, o jis pasakė, kad viskas yra tvarkoje. Ieškovė iš jo paprašė dokumentų, o jis atsakė, kad ji vis tiek nieko nesupras. Tada ieškovės dukra G. Š. kreipėsi į A. B. dėl dokumentų pateikimo ir jis pateikė tik sklypo brėžinuką. Ieškovei pirkėjo 5000 Eur avansas nebuvo perduotas, šis avansas buvo notarinės kontoros sąskaitoje, šiuos pinigus įnešė M. A.. Ieškovė apie metus negalėjo naudotis žemės sklypu, jo išnuomoti, nei pinigais naudotis. Ieškovė išdavusi vos ne generalinį įgaliojimą A. B., iš jo negavo jokios informacijos apie atsidalijimą, apie sutarčių sudarymą. Preliminari sutartis yra negaliojanti, nors ir prašoma ją nutraukti. Ji (atstovė) buvo notaro padėjėjui pateikusi savo atstovavimo sutartį ir pasakė, kad preliminari sutartis nebus pasirašyta, jai dalyvaujant notarė padėjėjas pasakė, kad jokie dokumentai neparengti. Ji (atstovė) paprašė notaro padėjėjo išduoti liudijimą dėl ko neįvyko sandoris, bet jis sakė, kad notarė atostogauja, po to davė atsakymą raštu. Prašo ieškiniu nutraukti sutartį, nes notarinėje kontoroje M. A. pasakė, kad reikalaus žalos atlyginimo ir jis teigė, kad sutartis nėra nutraukta. Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi 2021-08-03, nes neįvyko sandoris. A. B. neturėjo būti mokama, nes su juo nebuvo sudaryta sutartis. Ieškovė būtų sutikusi jam apmokėti už jo atliktus darbus, bet jis nepateikė ieškovei atsakaitos. V. P. (ieškovės sūnus) turėjo įgaliojimą, bet tai buvo kitokio mpobūdžio įgaliojimas, dėl atidalijimo įgaliojimas buvo išduotas A. B.. Šiai dienai tas žemės sklypas nėra atidalintas, nes nėra parengtos bylos pagal 2021-07-23 Vilniaus rajono savivaldybės įsakymą, sklypas nėra išnuomuotas. Ieškovė dabar jau nenori parduoti šito sklypo. Ieškovė nepratęsė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes nebuvo parengtos atidalijimo bylos. V. P. buvo išduotas įgaliojimas 2012 metais, o A. B. 2020 metais. Ieškovė suvokė, kad už tuos atidalijimo darbus reiks sumokėti kai jai bus pateikti dokumentai. Pirkimo-pardavimo sandoris turėjo įvykti 2021-08-03 pas notarę L.Šilerienę, bet jis neįvyko. Ieškovė 2012-05-04 sūnui V. P. buvo išdavusi įgaliojimą, kad jis atneštų pensiją, apie žemę jam nebuvo išduota jokių įgaliojimų. 2020-12-22 preliminarią sutartį pasirašė V. P., apie šios sutarties pasirašymą ieškovė sužinojo iš V. P. po Naujųjų metų. Šią sutartį ieškovei perdavė V. P.. Kadangi A. B. surado sklypo pirkėją M. A., tai kodėl A. B. neinformavo ieškovės apie tai, M. A. su ieškove nebendravo, jo kaltės nėra. Ieškovės 2012 metų išduotame V. P. įgaliojime nėra kalbama apie skypą Riešėje, o kalbama apie sklypą Paneriuose. Būtent A. B. ieškovė išdavė įgaliojimą dėl ginčo sklypo reikalų tvarkymo.
3. Atsakovas M. A. (toliau- atsakovas 1) atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. A. su pareiktu ieškiniu nesutinka, nes ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės dėstomos chaotiškai, argumentai yra prieštarauja vienas kitam, o todėl ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.
3.1.2020 m. gruodžio 22 d. tarp M. A. ir V. P., buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kuria V. P. įsipareigojo parduoti, o M. A. įsipareigojo parduoti 'A dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant Preliminariąją sutartį V. P. atstovavo jos sūnus V. P., kuris veikė pagal V. P. 2012 m. gegužės 4 d. išduotą notariškai patvirtintą įgaliojimą. Preliminariosios sutarties sudarymo dieną šis įgaliojimas buvo galiojantis ir neatšauktas. Ieškovė ieškinyje pati tvirtina, kad V. P. buvo reikalaujama duoti ataskaitą apie atliktus veiksmus, ką V.P. reguliariai darydavo. Ieškinyje V. P. jokie priekaištai dėl netinkamo pareigų vykdymą pagal įgaliojimą nėra reiškiami, todėl darytina išvada, kad V. P. buvo tinkamai informavęs V. P. apie sudarytą Preliminariąją sutartį.
3.2.CK 2.133 str. 1 dalyje nustatyta, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą teises ir pareigas pagal Preliminariąją sutartį sukėlė pačiai ieškovei.
3.3. Ieškinyje atsakovu ieškovė nurodė A. B., kuriam ieškinyje reiškiamos pretenzijos ir dėl Preliminariosios sutarties sudarymo fakto, ir dėl Preliminariosios sutarties sąlygų, o konkrečiai dėl Preliminariosios sutarties 5.5. punkte numatytos sąlygos vykdymo. Preliminariosios sutarties 5.5. punkte buvo numatyta, kad Būsimasis pardavėjas, t.y. V. P., įsipareigoja ne vėliau kaip iki Sutarties 3.1. punkte nurodyto termino įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis padalinti numatytą parduoti žemės sklypą į 2 atskirus žemės sklypus ir įregistruoti juos kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus VĮ Registrų centras. Būsimo pirkėjo perkamas žemės sklypas turi būti ne mažesnis nei 0,1318 arų ploto, ne mažesnis nei 21 m pločio, bei ne mažesnio nei 60 m ilgio, taip pat tai turi būti žemės sklypas, kuris prie Sutarties pridedamame naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo plane, pažymėtas indeksu „A“ ir taškais 1 - 2-3-6-1. A. B. ieškovės vardu veikė pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą. Nors ieškovė šį įgaliojimą ieškinyje vadina „generaliniu įgaliojimu“ ir ieškinyje reiškia A. B. pretenzijas dėl preliminariosios sutarties sudarymo fakto, tačiau iš įgaliojimo turinio matosi, kad ieškovė šiuo įgaliojimu nebuvo įgaliojusi A. B. jos vardu sudaryti sutartis dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto disponavimo. Įgaliojime taip pat nėra numatyta, kad A.B. turi teisę ieškovės vardu sudaryti kokias nors preliminariąsias sutartis dėl ieškovei priklausančio turto pardavimo. 2020 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo A.B. atstovauti ieškovę visais klausimais, susijusiais su jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turto vienetus. Taigi, iš esmės nurodytu įgaliojimu A.B. buvo suteiktos teisės ir pareigos atlikti veiksmus, susijusius su Preliminariosios sutarties 5.5. numatytų sąlygų įgyvendinimu.
3.4.Kaip jau buvo nurodyta ieškiniu yra prašoma nutraukti Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad A.B. nėra Preliminariosios sutarties šalis ir 2020 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu ieškovė A.B. nebuvo suteikusi įgalinimus tokią sutartį sudaryti, nelabai suprantama, kodėl ieškovė šioje byloje A.B. yra nurodžiusi atsakovu. Ieškinyje ieškovė reiškia pretenzijas A.B. dėl netinkamą pareigų pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimą vykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad A.B. iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, t.y. 2021 m. rugpjūčio 3 d., nesutvarkė žemės sklypo padalinimo dokumentų, neteikė ieškovei ataskaitų, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ar jos įgalioti asmenys kada nors būtų prašę, kad A.B. pateiktų ataskaitą apie vykdomą pavedimą ir A.B. būtų atsisakęs tai padaryti. Pažymėtina, kad ieškinyje nėra suformuluoti jokie reikalavimai A.B. dėl netinkamo pareigų pagal įgaliojimą vykdyma, nors A.B. ieškinyje nurodytas atsakovu.
3.5.Ieškinyje nurodyta, kad reikalavimas dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo yra grindžiamas šios sutarties 6.5. punktu. Tačiau Preliminariosios sutarties 6.5. punkte jokių nuostatų apie Prelimnariosios sutarties nutraukimą. Šios sutarties nuostatos esmė yra ta, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų kurią nors sutarties nuostata negaliojančia ar neįgyvendinama, tai visos kitos sutarties nuostatos laikomos galiojančiomis, o pripažintą negaliojančią nuostatą šalys įsipareigoja nedelsiant pakeisti į naują nuostatą, kuri pagal prasmę ir turinį būtų artimiausia negaliojančia i ar neįgyvendinamai nuostatai. Iš ieškinio teksto galima suprasti, kad ieškovė reiškia priekaištus M.A. dėl to, jog pagrindinės sutarties sudarymo bei žemės padalinimo klausimais jis bendravo ne su ja, o su A.B.. Šie priekaištai yra nesuprantami ir nepagrįsti. M.A. bendravo su asmenimis, kurie turėjo notariškai patvirtintus ieškovės įgaliojimus, kurių ieškovė nebuvo atšaukusi. M.A. bendravimas su A.B. apsiribojo tuo, kad M.A. nuolat domėjosi kaip vyksta žemės sklypų atidalinimo procesas, kad būtų galima kuo skubiau pasirašyti pagrindinę sutartį.
3.6.Preliminariosios sutarties 3.1. punkte buvo numatyta, kad šalys susitaria sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., ir numatė, kad šis terminas gali būti pratęstas, tik dėl objektyvių ir pagrįstų aplinkybių ir/arba priežasčių, nepriklausančių nuo Būsimo Pardavėjo, t.y. V. P., valios, dėl kurių Būsimasis pardavėjas negalės laiku įvykdyti Sutarties 5.5. nurodyto įsipareigojimo. 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje A. B. informavo M.A., kad iki Sutarties 3.1. punkte nurodyto termino, t.y. 2021 m. rugpjūčio 3 d., padalinti numatytą parduoti žemės sklypą į 2 atskirus žemės sklypus ir įregistruoti juos kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus nepavyks, nes užsitęsė parengtų dokumentų derinimas valstybinėse institucijose. A. B. teigimu žemės sklypo padalinimo į 2 atskirus žemės sklypus procesas bus užbaigtas 2021 m. rugsėjo mėnesį. Dėl šios priežasties buvo sutarta, kad bus parengtas susitarimas dėl Preliminariosios sutarties 3.1. punkte numatyto termino pratęsimo. Notarų biure buvo parengtas susitarimo tekstas ir buvo sutarta, kad šis susitarimas bus pasirašytas Vilniaus rajono 1 - ajame notarų biure 2021 m. rugpjūčio 3 d. 14 val. 30 min.Sutartu laiku, t.y. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 14 val.30 min., į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą nei V. P., nei jos įgaliotas asmuo V. P. neatvyko. Vietoj jų atvyko advokatė Laima Žukauskaitė ir dar viena moteris (iš ieškinio teksto galima suprasti, kad tai buvo G. Š.) Laima Žukauskaitė paaiškino, kad ji pagal teisinių paslaugų sutartį atstovauja V. P., ir pareiškė, kad V. P. panaikino įgaliojimus, išduotus A. B. ir V. P.. Advokatė taip pat pasakė, kad joks susitarimas dėl Preliminariosios sutarties 3.1. punkto pratęsimo nebus pasirašomas, V. P. žemės sklypo M. A. neparduos, o taip pat paaiškino, kad teismui jau yra paduotas kažkoks ieškinys, kurį pasiūlė ieškoti per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“.
3.7.Būtina pažymėti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. notarų biure M.A. jokie dokumentai, kurie yra pridėti prie ieškinio - 2021 m. rugpjūčio 3 d. Laimos Žukauskaitės pareiškimas apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimai apie įgaliojimų A. B. ir V. P. anuliavimą - nebuvo pateikti. Apie tai, M.A. sužinojo tik iš advokatės Laimos Žukauskaitės pasisakymų. Susipažinus su prie ieškinio pateiktos teisinių paslaugų sutarties turiniu darytina išvada, kad ši sutartis nesuteikia advokatei teisių V. P. vardu pasirašyti notariškai tvirtinamus sandorius. Preliminariosios sutarties 6.4. punkte buvo numatyta, kad Preliminarioji sutartis gali būti pakeista, nutraukta ir papildyta tik notariškai patvirtintu šalių susitarimu, todėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. Laimos Žukauskaitės pareiškimas apie Preliminariosios sutarties nutraukimą yra niekinis.
3.8.Kaip jau buvo nurodyta, iš ieškinio iš viso gana sunku suprasti kokiu pagrindu ieškovė siekia nutraukti Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į ieškinyje dėstomas aplinkybes, kur ieškovė dėl žemės sklypų padalinimo kaltina A. B., galima daryti išvada, kad dėl Preliminariosios sutarties 5.5. punkto sąlygų neįvykdymo yra kalta pati ieškovė. A. B. veikė pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, o pagal CK 2.133 str. 1 dalį atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas.
3.9.Preliminariosios sutarties 6.1. punkte numatyta, kad Jei Būsimas pardavėjas Sutartyje numatytomis sąlygomis atsisakys parduoti aukščiau nurodytą Daiktą ir/arba nepateiks visų reikiamų sandoriui sudaryti dokumentų ir leidimų, ir/arba iki Sutarties III skyriuje nurodyto termino, pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jo kaltės, Būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautus 5000 Eur, t.y. Būsimajam pirkėjui privalės būti grąžinta į notaro depozitinę banko sąskaitą įmokėta 5000 Eur suma, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nuo Sutarties 3.1. punkte nurodyto termino pabaigos, ir papildomai per 5 darbo dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, Būsimas pardavėjas privalės sumokėti Būsimam pirkėjui 5000 Eur sumą, kuri užskaitoma kaip Būsimo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties sąlygų nevykdymo, atlyginimas. Jei ieškovė mano, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl to, kad jos atstovaujamojo kaltės nebuvo parengti pagrindinės sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, galima kelti klausimą dėl Preliminariosios sutarties 6.1. punkte numatytų pasekmių taikymo. Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Preliminariosios sutarties 6.3. punkte buvo numatyta, kad sutartyje nustatytu terminu pagrindinė sutartis yra nesudaroma dėl aplinkybių nepriklausančių nuo šalių valios ir šalys nepratęsia pagrindinės sutarties sudarymo termino, tuomet šalių teisės ir pareigos pagal šią sutartį netenka galios. Iš esmės tokia pati nuostata yra numatyta ir CK 6.165 str. 5 dalyje. Vadinasi, nustačius Preliminariosios sutarties 6.3. punkte aplinkybes iš viso nėra jokio reikalo nutraukti Preliminariąją sutartį, nes šalių teisės pasibaigia savaime.
3.10.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai nebuvo parengti ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu dėl M.A. kaltės, ieškovės ieškinio reikalavimas M.A. atžvilgiu dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo turi būti atmestas.
4.Atsakovo M. A. atstovas palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad ieškinys neturi būti nagrinėjamas, nes iš ieškinio nėra aišku kokiu pagrindu prašoma nutraukti sutartį. Mano, kad žmonės supratę kokia dabar kaina nekilnojamojo turto, nori nutraukti sutartį. Atsakovas M. A. buvo įnešęs dalį sumos į notarės sąskaitą, sutartį pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo. Ieškovė žinojo apie visas preliminariosios sutarties sąlygas. Pati advokatė patvirtino, kad ši sutartis vis gi yra nutraukta. 2021-08-03 ieškovė sužinojo iš V. P. apie visą situaciją. Pas notarą preliminarios sutarties terminas nebuvo pratęstas. M. A. yra padaryta žala, nes jis kreipėsi į advokatą dėl atsiliepimo surašymo. M. A. sumokėti 5000 Eur už sandorį vis dar yra notarinėje kontoroje. 2021-08-03 Atsakovas M. A. buvo notaro biure, nes tikėjosi pratęsto terminą sutarčiai sudaryti, terminas nebuvo pratęstas, nes tuo metu atvykusi ieškovės advokate informavo apie ieškinio parengimą ir kad sutartis yra nutraukta.
5.Atsakovas A. B. (toliau – Atsakovas2) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Atsakovas2 kategoriškai nesutinka su Ieškovės Ieškinyje nurodomais teisiniais argumentais ir faktiniais aspektais, mano, kad Ieškovės reikalavimai Civilinėje byloje yra ne tik, kad visiškai nepagrįsti, tačiau:
5.1.Pirma, Ieškovės Ieškiniu reiškiami reikalavimai apskritai negali būti savarankišku Civilinės bylos nagrinėjimo dalyku - Atsakovas2 pagristai yra įsitikinės, jog Ieškovės reikalavimai yra apskritai nenagrinėti teisme, civilinio proceso tvarka ir Civilinė byla Teismo turėtų būti nutraukta remiantis CPK293 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Ieškovė iš esmės Civilinėje byloje netinkamai įgyvendina CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą: Ieškovė netinkamai naudojasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnyje įtvirtintais galimų pažeistų teisių gynybos būdais, t. y. Teismo neva prašo ginti teisę tokiu būdu, kokiu Teismas negali apskritai jos ginti ir (arba).
5.2.Ieškovės jokia teisė ar įstatymų saugomas interesas apskritai nėra niekaip pažeisti - Ieškovė Civilinėje byloje iš esmės Teismo prašo priimti sprendimą, kuris apskritai nesukurtų jokių teisių ir (ar) pareigų.
5.3.Antra, Atsakovas2 (A. B.) yra įsitikinęs, kad Ieškovė reikšdama visiškai nepagrįstą Ieškinį Atsakovą2 nepagrįstai įtraukė į Civilinę bylą - Atsakovas2 (A. B.) CPK 45 straipsnio prasme nėra tinkama šalis Civilinėje byloje: Atsakovas2 nepagristai įtrauktas dalyvauti Civilinėje byloje, kaip bendraatsakovis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog (nepaisant to, kad Ieškovės reikalavimai apskritai yra nenagrinėtini teisme ir Civilinė byla visoje apimtyje turėtų būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu) Atsakovo2 atžvilgiu Ieškovė nereiškia jokių materialinių reikalavimų, kas sudaro papildomą pagrindą tiek Ieškovės reikalavimams (Atsakovo2 atžvilgiu) atmesti visiškai, tiek Civilinę bylą nutraukti.
5.4. Atsakovas2 savo poziciją nurodytą Atsiliepimo 3-5 punktuose grindžia žemiau pateikiamų aplinkybių visetu bei teisiniais argumentais, pagrindžiančiais tiek visišką Ieškovės reikalavimų nepagrįstumą Civilinėje byloje, tiek ir CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtinto Civilinės bylos nutraukimo pagrindo egzistavimą, suponuojantį Civilinės bylos nutraukimą (CPK 294 straipsnis).
5.5. Atsiliepimo esmė: faktiniai ir teisiniai aspektai suponuojantys Ieškovės reikalavimų Civilinėje byloje nepagrįstumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Ieškovė Ieškiniu Civilinėje byloje Teismo prašo: nutraukti 2020 m. gruodžio 22 d. preliminariąją sutartį (toliau - Preliminari sutartis), kuria Būsima pardavėja (V. P.), atstovaujama Trečiojo asmens2 (V. P.) įsipareigojo parduoti, o Būsimas pirkėjas (M. A.), įsipareigojo nupirkti % dalį žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), nes neparuošti dokumentai pagrindinei sutarčiai pasirašyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. bei neišreikšta Ieškovės/pardavėjos valia sudaryti nutraukti 2020 m. gruodžio 22 d. preliminariąją sutartį (toliau – Preliminari sutartis), kuria Būsima pardavėja (V. P.), atstovaujama Trečiojo asmens2 (V. P.) įsipareigojo parduoti, o Būsimas pirkėjas (M. A.), įsipareigojo nupirkti ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nes neparuošti dokumentai pagrindinei sutarčiai pasirašyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. bei neišreikšta Ieškovės/pardavėjos valia sudaryti pagrindinį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.
5.6. Pažymėtina, jog remiantis Civilinės bylos duomenimis, įskaitant informacija pateikiama Civilinėje byloje, teismų elektroniniame paslaugų portale (toliau – EPP) Ieškinys buvo pasirašytas 2021 m. rugpjūčio 3 d., o Teismui pateiktas (gautas) – 2021 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovas2 nurodo, jog prieš pateikiant teisinius argumentus suponuojančius visišką Ieškovės reikalavimų nepagrįstumą bei paties Ieškovės reikalavimų nenagrinėtinumą civilinio proceso tvarka (pagrindų Civilinei bylai nutraukti egzistavimą), atkreiptinas dėmesys į kelis esminius Ieškinyje nurodomus teiginius (faktinius aspektus) bei į Ieškovės kartu su Ieškiniu pateiktų įrodymų Civilinėje byloje turinį.
5.7. Pirma, akivaizdu, jog Ieškovė iš esmės Ieškiniu Civilinėje byloje Teismo prašo nutraukti Preliminarią sutartį, kurią sudarė (pasirašė) Ieškovė bei Atsakovas1 – šiuo aspektu, Atsakovui2 kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai Atsakovas2 yra tinkama šalis (detaliau bus pasisakome kitoje Atsiliepimo dalyje). Antra, akivaizdu, jog Ieškovė Teismo prašo nutraukti Preliminarią sutartį, tačiau Preliminarios sutarties III dalies (sutarties terminas) 3.1 punkte įtvirtintas sutarties galiojimo terminas – iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. – šiuo aspektu Ieškovė Teismo prašo nutraukti ne tik Preliminarią sutartį (dėl tokio reikalavimo detaliau bus pasisakoma kitoje Atsiliepimo dalyje), tačiau bendrąja prasme ir sutartį, kuri apskritai yra pasibaigusi. Šiuo aspektu Atsakovui2 kyla pagrįstas klausimas, kaip bendrąja prasme gali prašyti nutraukti tai, kas jau yra pasibaigę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog Ieškovė Teismo prašo nutraukti Preliminarią sutartį (kurios terminas yra pasibaigęs ir buvo pasibaigęs dar prieš pateikiant Ieškinį Teismui), tačiau Ieškinyje nurodo6, jog: 1) Ieškovė buvo kviečiama pas Notarą pratęsti Preliminarios sutarties; 2) Ieškovė Preliminarią sutartį nutraukė dar iki kreipiantis į Teismą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Ieškinio priedą Nr. 77 – Ieškovės atstovės 2021 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Notarei, kuriame juodu ant balto nurodoma, jog Ieškovė Preliminarią sutartį nutraukia (kaip reikėtų suprasti dar iki termino pabaigos). Šiuo aspektu Atsakovui2 kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl Ieškovės reikalavimo reiškiamo teismine tvarka nutraukti ne bet kokią, tačiau Preliminarią sutartį, kuri dar iki Ieškinio pateikimo buvo pasibaigusi, bet ir Preliminarią sutartį, kurią dar iki Ieškinio pateikimo pati Ieškovė vienašališkai buvo nutraukusi.
5.8. Atsižvelgiant į Atsiliepimo 7-12 punktuose nurodytus Ieškovės Ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančius esminius aspektus, Atsakovas2 pagrįstai yra įsitikinęs, jog Ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir nenagrinėtini civilinio proceso tvarka (Civilinė byla turėtų būti nutraukta), Atsakovas2 yra netinkama šalis Civilinėje byloje (bet kokiu atveju reikalavimų Atsakovui2 dalyje Civilinė byla turėtų būti nutraukta arba reikalavimai atmesti visiškai). Atsakovas2 savo poziciją bendrąja prasme išdėstytą aukščiau (dėl Ieškovo reikalavimų nepagrįstumo Civilinėje byloje) grindžia žemiau nurodomais teisiniais argumentais.
5.9. Dėl preliminarios sutarties esmės: sutarties pobūdžio, galiojimo, „nutraukimo“, sutarties uždarumo principo reikšmės Civilinėje byloje. Pažymėtina, kad CK numato, jog sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Patys sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai – dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia laikomas sutartimi, kuri civilinėje teisėje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę11 – taigi sutartis sukuria jos šalims civilines teises ir pareigas.
5.10. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tik sudaryta ir galiojanti sutartis saisto ne bet ką, o sutarties šalis – sutartyje gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia šalių prievolių pagal sutartį pabaigą (CK 6.189 straipsnio 3 dalis). CK 6.189 straipsnyje iš esmės įtvirtintas vienas esminių sutarčių teisės principų – „sutarties uždarumo“ principas. Sutarties uždarumo principas lemia tai, jog tik sutarties šalys (ne kiekvienas pageidaujantis ar manantis subjektas) gali reikšti viena kitai reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, galiojimo ir pan.12. Sutarties uždarumo principas taip pat suponuoja, jog sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų (išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis) kitiems asmenims (kaip šiuo atveju, pavyzdžiui, Atsakovui2). Sutarties uždarumo principas praktiškai nurodo, jog sutartis saisto tik jos šalis, todėl turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms.
5.11. Pažymėtina, kad apibrėžiant pačios prievolės galiojimą laike reikia paminėti, kad šiuo atveju jis siejamas su terminu, t. y. laiko tarpu, su kuriuo siejami tam tikri teisiniai padariniai. Apibūdinant terminą, svarbu paminėti, kad teisiniu požiūriu terminas yra juridinis faktas, su kuriuo siejamas tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas. Pasibaigus naikinamajam terminui išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Atsižvelgiant į ginčo esmę (Ieškovės reikalavimus Civilinėje byloje) pažymėtina, jog preliminariąja sutartimi yra laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai nurodoma, jog jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (pasibaigia automatiškai – nereikia nei teismine, nei neteismine tvarka preliminariosios sutarties nutraukti).
5.12. Teismų praktikoje16 apibūdinant preliminarią sutartį nurodoma, jog tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Vienas iš esminių tokio pobūdžio sutarties bruožų – jos negalima reikalauti įvykdyti natūra. Preliminariosios sutarties turinys iš esmės yra organizacinis, t. y. priešingai nei pagrindinės sutarties, kurios dalykas yra veiksmai, kurie patys turi vertybės reikšmę arba veiksmai, kuriais konkretus objektas yra perduodamas kitai šaliai. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį (objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys). Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis.
5.13. Šios Civilinės bylos kontekste labai svarbu pažymėti, jog preliminariosios sutarties organizacinis pobūdis ir esmė suponuoja universaliai teismų praktikoje18 pripažįstamą taisyklę – CK neįtvirtina preliminariosios sutarties nutraukimo instituto; preliminariai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą (kaip pavyzdžiui dėl esminio pažeidimo CK 6.217 straipsnis) reglamentuojančios teisės normos, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iš esmės yra nurodoma, jog teismas apskritai (teismine tvarka) negali nutraukti preliminariosios sutarties, nes CK 6.165 labai aiškiai nurodo, jog jeigu per joje nurodytą terminą nėra sudaroma pagrindinė sutartis, preliminari sutartis automatiškai netenka galios. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, būsimas pardavėjas paprasčiausiai netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami.
5.14. Apibendrinant tai, kas nurodyta Atsiliepimo 14-20 punktuose bei turint omenyje, kas buvo išdėstyta Atsiliepimo 7-12 punktuose, galima prieiti prie išvadų, jog: Pirma, bendrąja prasme Preliminarią sutartį sudarė Ieškovė ir Atsakovas1 – teisės ir pareigas šis sandoris sukūrė išimtinai jiems; Atsakovas2 niekada nėra ir nebuvo Preliminarios sutarties šalimi – minėtas sandoris, iš jo kylantys reikalavimai apskritai neturi jokios įtakos Atsakovui2. Atsakovas2 bendrąja prasme yra už Preliminarios sutarties veikimo spektro – Ieškovė apskritai negali reikšti jokių reikalavimų, kylančių iš Preliminarios sutarties Atsakovui2. Akivaizdu, jog Atsakovas2 nepagrįstai yra įtrauktas dalyvauti proceso šalimi Civilinėje byloje (dėl procesinių-teisinių aspektų detaliau bus pasisakoma kitoje Atsiliepimo dalyje). Antra, nepaisant to, jog Preliminarios sutarties galiojimas buvo pasibaigęs iki Ieškinio pateikimo ir pati Ieškovė jau buvo „nutraukusi“ Preliminarią sutartį, akivaizdu, jog Ieškovė Ieškiniu (Ieškinio dalykas) Civilinėje byloje reikalauja to, ko teisės aktai nenumato. Teisės aktams neįtvirtinant Preliminarios sutarties nutraukimo, kaip tokio, Ieškovė apskritai negali (akivaizdu, jog niekas negali reikalauti to, kas yra neįmanoma) reikalauti Teismo nutraukti Preliminarią sutartį (dėl procesinių-teisinių aspektų detaliau bus pasisakoma kitoje Atsiliepimo dalyje).
5.15. Dėl Ieškovės reikalavimų Civilinėje byloje ydingumo ir teisinių pasekmių: Civilinės bylos nutraukimo, Ieškovės reikalavimų nepagrįstumo bei Atsakovo2, kaip netinkamos šalies Civilinėje byloje. Atsakovas2 atsižvelgdamas į tai, kas buvo nurodyta Atsiliepimo 7-12 bei 14-23 punktuose yra įsitikinęs, jog: 1) Ieškovės reikalavimai yra nenagrinėtini teisme, civilinio proceso tvarka; 2) Atsakovas2 yra akivaizdžiai netinkama šalis (netinkamas atsakovas ir nepagrįstai į Civilinę bylą įtrauktas bendraatsakoviu) Civilinėje byloje. Pažymėtina, jog šios aplinkybės Atsakovo2 įsitikinimu lemia procesines pasekmes Civilinėje byloje – Civilinės bylos nutraukimą, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
5.16. Atsakovas2 šioje Atsiliepimo dalyje iš esmės pasisako dėl procesinių pasekmių Civilinės bylos kontekste, t. y. pagrindų ne tik konstatuoti visišką Ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, tačiau pagrindų, Civilinei bylai nutraukti egzistavimą ir nepagrįstą Atsakovo2 įtraukimą šalimi Civilinėje
byloje. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų: Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškovo reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą bei dalyką – Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
5.17. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnis negarantuoja asmeniui absoliučios teisės kreiptis į teismą – ieškovas įpareigotas ją realizuoti tinkamai, o to nepadarius – prisiimti neigiamas pasekmes. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Bendrąja prasme asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus – materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti tik pažeistoms civilinėms teisėms apginti.
5.18. Pažymėtina, jog kada asmuo (ieškovas) tinkamai realizuoja teisę į teisminę gynybą yra pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos21. Tokiu atveju akivaizdu, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą.
5.19.Akivaizdu, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį, arba jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Akivaizdu, jog tokie teismo veiksmai (civilinės bylos nutraukimas) negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, Ieškovės reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą.
5.20.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (arba bylą toje dalyje nutraukti).
5.21.Pažymėtina, jog apibendrinant tai, kas išdėstyta Atsiliepimo 26-37 punktuose bei įvertinus Ieškinio dalyką ir pagrindą (nurodytas Atsiliepimo 7 punkte), remiantis Ieškinio turiniu, neginčijamai galima konstatuoti, jog: Pirma, Ieškovė netinkamai realizuoja teisę į teisminę gynybą. Ieškovės reikalavimai Civilinėje byloje neatitinka CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynybos būdų; reikalavimai apskritai nesukuria jokių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas objektyviai negali nei taikyti tokių gynybos būdų, nei nagrinėti bylos, kurios rezultatas teisės prasme būtų niekinis (nesukuriantis teisinių padarinių). Tai objektyviai lemia CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymą. CPK 293 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas nutraukia iškeltą civilinę bylą, nustačius, jog ieškovo reikalavimai nenagrinėti teisme, civilinio proceso tvarka. Antra, Atsakovas2 (A. B.) yra netinkama šalis Civilinėje byloje. Atsakovas2 nėra nei tiesioginis, nei netiesioginis Preliminarios sutarties dalyvis (šalis). Ieškovės reikalavimai (Ieškinio dalykas) niekaip nėra susijęs su Atsakovu2. Akivaizdu, kad Atsakovui2 kitų šalių (Ieškovės ir Atsakovo1) susitarimai negalėjo ir negali sukurti jokių pasekmių. Akivaizdu, jog Atsakovas2 yra netinkamas atsakovas (netinkama šalis). Todėl akivaizdu ir tai, jog Teismas turėtų arba Atsakovo2 dalyje Civilinę bylą nutraukti, arba ją išnagrinėjus reikalavimus Atsakovui2 atmesti visiškai (nepaisant to, jog apskritai Ieškovės reikalavimai visoje apimtyje turėtų būti nenagrinėtini ir Civilinė byla nutraukta visoje apimtyje).
6. Atsakovo A. B. atstovas, palaikydamas atsiliepimą, prašė bylą nutraukti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad šio posėdžio metu išdėstyti ieškovės advokatės teiginiai yra nuogirdos ir samprotavimai niekuo nepagrįsti. Ieškovė aiškiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Atkreiptinas dėmesys į ieškinio reikalavimą, o posėdžio metu ieškovės advokatė jau sako, kad sutartis yra nutraukta. CK nurodyta apie preliminarios sutarties pasibaigimą. Preliminarioje sutartyje nurodytas nutraukimo terminas. Prieš kreipiantis į teismą ši sutartis jau buvo nutraukta. Mano, kad ieškovei už piktnaudžiavimą teise turi būti taikoma 5000 Eur bauda pagal CPK 95 str. A. B. tikslas buvo surasti pirkėją ir gauti už tai pinigus. Ieškovės išduoto V. P. įgaliojimo turinys platus Kodėl, jeigu V. P. turėjo nuo 2012 metų įgaliojimą nieko nedarė. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris veikti kito asmens vardu, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo davusi kokius nors nurodymus, be to už tokius nurodymus būtina atlyginti. Preliminarioje sutartyje 5.5 p., nurodyta, kad būsimas pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis padalinti sklypą į du. Ieškovės sūnus žinojo apie parengtus dokumentus ir visą informaciją. A. B. nėra preliminarios sutarties šalis, tai kaip jis gali būti atsakovu, kaip galima nutraukti sutartį ne su sutarties šalimi. Pritaria kito atsakovo advokato nuomonei, kad ieškovė pamatė nekilnojamojo turto rinkos kainas ir todėl nenorėjo sutarties. Byla turi būti nutraukta.
7. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. 22 d. preliminariosioji sutartis, kuria būsima pardavėja V. P. atstovaujama V. P., įsipareigojo parduoti, o būsimas pirkėjas M. A., a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nupirkti 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šią sutartį padai 2012-05 -04 įgaliojimą pasirašė V. P.. Ieškovė V. P. nekilnojamojo turto agentui A. B. 2020 - 09 - 22 davė generalinį įgaliojimą Žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo į du sklypus, projekto rengimui, derinimui ir registravimui. Ieškovė V. P. buvo įkalbinėjama A. B. sudaryti preliminarią sutartį ir duoti įgaliojimus tvarkyti visus reikalus, tačiau ji pastoviai abejojo dėl žemės sklypo pardavimo ir sąžiningumo A. B.. Nelabai suprato ir preliminariosios sutarties esmę bei tokius ilgus terminus. Taigi vidinę valią sudaryti pagrindinį sandorį ieškovė išreiškusi nebuvo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
7.1.Taip pat A. B. surado minėto žemės sklypo ir pats pristatė pirkėją M. A.. Atsakovas M. A. apskritai su ieškove nebendravo ir apie jos valinius ketinimus parduoti žemės sklypą bei jo padalinimą į du sklypus net nekalbėjo. A. B. apskritai neįnformavo ir trečiojo asmens V. P., kaip vyksta pardavimo procesas, žemės atidalinimo eiga. Reikėdavo pačiam skambinti, o tasakymas būdavo, kad tvarkomi „reikalai“, ir kad nesijaudinčiau, viskas bus gerai. Mama, t. y ieškovė pastoviai klausinėdavo, tačiau nurodydavau, kad iš A. B. žodžių reikalai juda, tačiau dokumentų pateikti negaliu. Tuomet mamos atstovė, sesuo G. S., pati kreipėsi į A. B. 2021 m. gegužės pabaigoje, tačiau A. B. buvo labai nepatenkintas ir seseriai pasakė, kad kam jai reikalingi dokumentai ji ir taip nieko nesupranta. Tuomet mama, ieškovė priėmė sprendimą preliminarią sutartį nutraukti, nes beveik metus neturi jokios informacijos, kas su jos nuosavybe vyksta, pinigų už žemės sklypą taip pat negavo. 2012 - 05 - 04 generalinis įgaliojimas sūnui V. P. buvo duotas tvarkyti ieškovės turtinius reikalus, pablogėjus jos sveikatos stoviui. Tačiau visuomet buvo reikalaujama duoti ataskaitą apie atliktus veiksmus, ką V. P. reguliariai darydavo. A. B. pagal įgaliojimą apsiėmė parengti minėto žemės sklypo atidalijimo projektą, jį suderinti Vilniaus rajono savivaldybėje, atlikti geodezinius matavimus ir parengti sklypą pardavimui iki 2021 - 08 - 03. Tačiau nuo 2020 - 05 -04 iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos minėtų dokumentų nesutvarkė, sklypo pardavimui 2021 - 08 - 03 neparengė, jokios informacijos apie vykdomus įsipareigojimus pagal generalinį įgaliojimą nepateikė nei žemės sklypo savininkei. V. P., nei preliminarią sutartį pasirašiusiam asmeniui V. P.. Su didžiuliu triukšmu besidomint, kaip A. B. vykdo savo įsipareigojimus pagal įgaliojimą, V. P. dukrai G. Š. 2021 - 05 - 25 pastarasis atsiuntė tik servituto nustatymo dokumentus. A. B. aktyviai bendradarbiavo sklypo atidalinimo klausimais su pirkėju M A., tame tarpe ir projekto rengime. Tačiau 2021 -08 - 03 žemės sklypo savininkė V. P. buvo iškviesta į Vilniaus rajono 1 -ąjį notarų biurą pratęsti preliminariosios sutarties dar keletui mėnesių, konkrečiai nenurodant datos, tik buvo nurodytą per atstovą V. P., kad nebaigtas projekto tvirtinimas. Paklausus kodėl nebaigtas ir paprašius projektinės dokumentacijos, ji pateikta nebuvo tik advokatei L.Zukauskaitei, nutraukus sutartį 2021 - 08 - 03, buvo atsiųsti įgaliojimai ir sąskaita apmokėjimui, tačiau už ką, nenurodyta. 2021 - 08 - 03 14.30 atvykus į Vilniaus rajono 1 - ąjį notarų biurą notarės padėjėjas Algirdas Cervinskas (taip prisistatė žodžiu) informavo, kad notarė Lilija Šilerienė atostogauja ir atsisakė išduoti sutarties nutraukimo dokumentą, motyvuodamas tuom, kad išduos tik pati notarė ir pačiai žemės savininkei, nurodė. Nurodė, kad notarės atostogos baigiasi 2021 - 08 -04 ir su ja galima susisiekti 9.00 vai. bei atvykti paimti minėtą dokumentą. Ieškovė V. P. turėjo teisėtus lūkesčius gauti atitinkamą atlygį, turėjo lūkesčių į šias pinigines sumas, pagaliau šį sklypą galėjo nuomoti ir gauti pajamas. Tačiau beveik metus laiko ji negavo jokios informacijos iš įgaliotų asmenų ir būsimo pirkėjo, kas vyksta su sklypu apie sklypo atidalinimą, nepateikta jai buvo ir projektinė dokumentacija, todėl jos valia, dėl tokių aplaidžių tiek pirkėjo, tiek įgalioto asmens veiksmų, nutraukti preliminarią sutartį.
7.2.Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo.
Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai - organizacinė sutartis, priskirtina iki sutartinių santykių stadijai. Ieškovė ir jos atstovai nėra gavę jokių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį, jokiais pirkėjo pinigais nesinaudojo. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas - turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioji sutartis nesuteikia teisės reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį. Reikalavimas įpareigoti sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu yra ydingas ir negalimas, nes prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės principų - sutarties laisvės principui. Sutartis galima tik tada, kai sudaroma laisva valia. Sutartis sudaryta įtakojant valią negalioja. 2020 - 12 - 22 preliminariosios sutarties pagrindu buvo suderinti terminai, kad šalys įsipareigoja pagrindinė sutartį sudaryti iki 2021 - 08 - 03. Rašytiniu šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas tik dėl objektyvių priežasčių ir pagrįstų aplinkybių ir/arba priežasčių, nepriklausančių nuo būsimo pardavėjo valios, dėl kurių busimasis pardavėjas negalės laiku įvykdyti sutarties 5.5 nurodyto įsipareigojimo (p.3.1) Tačiau ieškovė nebuvo supažindinta nei su projektu, nei su tuo, kad apadalinimo projektas nesuderintas, dėl kokių priežasčių, nei žodžiu, nei raštu. Su ieškove per visą šį laikotarpį nebendravo nei būsimas pirkėjas, nei A. B., apsiėmęs parengti ir suderinti projektą bei pateikti registracijai. Pagal preliminariąją sutarties 4.2 p. 5000 Eur. saugomi Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje. Preliminariosios sutarties VI skyriuje nurodytas sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas. Ieškovė neprieštarauja, kad pirkėjui būtų grąžinti 5000 Eur. esantys notarų biuro depozitinėje sąskaitoje. Baudinės sankcijos pagal šios sutarties p.6.1 ir 6.3 nenumatytos dėl ieškinyje nurodytų priežasčių. Preliminariosios sutarties p. 6.5 numato sutarties nutraukimą teismine tvarka.
8.Trečiasis asmuo V. P. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, įstatymo nustattyta tvarka, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
9.Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).
10. Byloje nustatytos sekančios aplinkybės.
Ieškovei V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0.2636 ha ploto žemės sklypas (pagrindas – 2019-11-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2012-05 04 V. P. įgaliojimu, išduotu Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarė Dalios Jungevičienės, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), įgaliojo savo sūnų V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovauti V. P. visais klausimais visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, dėl nuosavybės teisių į 1,4567 ha ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini), jos vardu atkūrimo ir atlikti su tuo susijusius veiksmus.
2020-02-22 ieškovė V. P. (ieškovė), a.k. (duomenys neskelbtini), (būsimas pardavėjas), kuriai atstovauja V. P., a.k.(duomenys neskelbtini),(būsimo pardavėjo atstovas), veikiantis pagal 2012-05-04 įgaliojimą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės, ir M. A. (atsakovas 1), a.k. (duomenys neskelbtini), (būsimas pirkėjas) sudarė preliminarią sutartį (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl ½ dalies žemės sklypo (Daiktas), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.2 p.) pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (Sutarties 2.1 p.).
Sutartimi (3.1p), ieškovės atstovas V. P. ir atsakovas susitarė iki 2021-08-03 sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį; šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas tik dėl objektyvių ir pagrįstų aplinkybių ir/arba priežasčių, nepriklausančių nuo būsimo pardavėjo valios, dėl kurių būsimasis pardavėjas negalės laiku įvykdyti Sutarties 5.5 p nurodyto įsipareigojimo.
Sutarties 5.5 p. nurodyta, kad būsimas pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki Sutarties 3.1p. nurodyto termino: LR įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis padalinti Sutarties 2.2 p. nurodytą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus ir įregistruoti juos kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus VĮ Registrų centras. Šalių susitarimu, būsimo pirkėjo perkamas žemės sklypas turi būti ne mažesnis nei 0,1318 arų ploto, ne mažesnis nei 21 m pločio, bei ne mažesnio nei 60 m ilgio, taip pat tai turi būti žemės sklypas, prie Sutarties pridedamame naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo plane pažymėtas indeksu:“A“ ir taškais 1-2-3-6-1.
Sutarties 4.2 p. nurodyta, kad 5000 Eur skirtus atsiskaitymui su būsimu pardavėju už Daiktą šalių susitarimu, būsimas pirkėjas įmokėjo į Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), šios Sutarties sudarymo dieną.
Sutarties 4.3 p. nustatyta, jog sudarius šios Sutarties numatytu terminu aukščiau nurodyto Daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal šios Sutarties 4.2 punktą sumokėti pinigai bus įskaitomi į perkamo Daikto pardavimo sumą, ir bus išmokėti būsimam pardavėjui pagrindinėje turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pagal Sutarties 5.6 p., būsimasis pardavėjas įsipareigoja turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai pateikti visus reikiamus sandoriui sudaryti dokumentus ir leidimus ir privalo užtikrinti, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos nurodytas Daiktas būtų parengtas pardavimui pagal šioje Sutartyje aptartas sąlygas.
Sutarties 6.1 p. nurodyta, kad jei būsimas pardavėjas šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis atsisakys parduoti aukščiau nurodytą Daiktą ir/arba nepateiks visų reikiamų sandoriui sudaryti dokumentų ir leidimų, ir/arba iki Sutarties III skyriuje nurodyto termino, pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jo kaltės, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautus 5000 Eur, t.y. būsimajam pirkėjui privalės būti grąžinta į notaro depozitinę sąskaitą įmokėta 5000 Eur suma, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, būsimasis pardavėjas privalės sumokėti būsimam pirkėjui 5000 Eur sumą, kuri užskaitoma kaip būsimo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties sąlygų neįvykdymo, atlyginimas. Sutarties sudarymo momentu nurodyta minimalių nuostolių atlyginimo suma Šalims yra priimtina ir protinga. Šiuo atveju visos kitos Šalių tarpusavio teisės ir pareigos pagal šią Sutartį netenka galios.
Sutarties 6.3 p. nurodyta, kad jei pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki Sutarties III skyriuje nurodyto termino, dėl priežasčių ir/arba aplinkybių, nepriklausančių nuo Šalių valios, t.y. nesant nei būsimo pardavėjo, nei būsimo pirkėjo kaltės ir Šalių bendru susitarimu nebus pratęstas Sutarties 3.1 punkte nurodytas terminas, būsimajam pirkėjui bus grąžinta į notaro depozitinę banko sąskaitą įmokėta 5000 Eur suma, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties 3.1 punkte nurodyto termino pabaigos. Šiuo atveju minimalių nuostolių suma Šalių susitarimu nėra nustatoma ir nebus mokama, Šiuo atveju viso kitos Šalių tarpusavio teisės ir pareigos pagal šią Sutartį netenka galios.
Sutarties 6.4 p. nustatyta, jog ši Sutartis gali būti pakeista, nutraukta ir papildyta tik notariškai patvirtintu Šalių susitarimu, išskyrus šios Sutarties 6.1-6.3 punktuose nurodytus atvejus.
2020-12-18 A. V. IĮ parengtas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo planas M 1:500, 2020-12-22 pasirašytas V. P. ir M. A..
2021-08-02 pareiškimu Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, ieškovė V. P. prašė persiųsti A. B. (1988-08-20), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), sekančio turinio pareiškimą: “Aš V. P. anuliuoju įgaliojimą, patvirtintą 2020-09-22 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės, registro Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojau Jus atlikti veiksmus, nurodytus prie šio pareiškimo pridedamoje įgaliojimo kopijoje”.
2020-09-22 V. P. įgaliojimu, išduotu Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarės Dalios Jungevičienės, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), įgaliojo A. B. (toliau – atsakovas2), a.k. (duomenys neskelbtini), atstovauti V. P. visas klausimais visose valstybinėse, savivaldos bei privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose, kaip žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, jos vardu, tame tarpe, teikti prašymus/paraiškas dėl žemės sklypo padalinimo ir atskirų turtinių vienetų suformavimo, dalyvauti rengiant, keičiant detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentus, …gauti leidimus, įsakymą, suformuoti atskirus turtinius vienetus, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis sudaryti ir pasirašyti padalijimo/atidalijimo iš bendro ploto, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis bei jų pakeitimus, pasirašyti planus, projektus,…dalyvauti užsakant/atliekant žemės sklypo/ atidalinto žemės sklypo kadastrinius, geodezinius, topografinius matavimus, jų tikslinimus, derinti atidalinto žemės sklypo ribas ir t.t.
2021-08-03 rašte Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui ieškovės V. P. advokatė Laima Žukauskaitė (2021-08-02 sudaryta ieškovės V. P. ir advokatės Laimos Žukauskaitės teisinių paslaugų sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pardavėja V. P. nutraukia Sutartį 6.3 p. pagrindu. Projektinės dokumentacijos išlaidų klausimą V. P. pasiruošusi aptarti ir jį perimti sumokant už projektą ir su juo turėtas išlaidas.
11.Pagal CK 6.154 str. 1 d., sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
12.Vadovaujantis CK 1.63 str.1-6 d. d., sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai; vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios; iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui; kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka; vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei; dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.
13. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties , sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).
14. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas). Paprastai preliminarios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju, tarp Sutarties šalių ieškovės ir atsakovo 1 iki Sutartyje nurodyto termino iki 2021-08-03 pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nurodytas pagrindinei sutarčiai terminas šalių nebuvo pratęstas. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties , tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2018 m. gegužės 10 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 33-34 punktą ir kt.). Sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, kurių objektas nekilnojamieji daiktai, preliminariosios sutarties pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais viena iš sutarties šalių nevykdo prisiimtų įsipareigojimų iki pagrindinės sutarties įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014; 2011 m. vasario 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010).
Todėl, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, bei remiantis Sutarties 6.3 p. bei CK 6.165 str.5 d. nuostatomis, nėra reikalo reikalauti nutraukti Sutartį, nes pagal ją ieškovės ir atsakovo 1 M. A. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Iš ieškinio nėra aišku kokias pareigas pažeidė atsakovas 1, jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus Sutarties nuostatas ginčo šalys nereiškė.
16.Nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškinys buvo reiškiamas atsakovui 2 A. B., kai jis iš viso nebuvo Sutarties šalimi ir nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų pagal Sutartį. Teismas sutinka su atsakovo 2 atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais ir jų neatkartoja. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl šio atsakovo 2 kaltės, laiku neparengtų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, neturi jokios reikšmės nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką bei į aukščiau nurodytus argumentus. Kitu pagrindu ar dalyku šiam atsakovui 2 jokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Todėl šio atsakovo 2 atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178,185 str. str.)..
Kadangi ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikydama ieškinį prašė jį tenkinti, posėdžio metu, po atsakovų atstovų nurodytų argumentų, savo pozicijos nepakeitė atsakovų atžvilgiu, byla išnagrinėta iš esmės, bylos nutraukimo klausimas nesprendžiamas.
17.Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
CPK 95 str. 1-2 d. d. nustatyta, kad: 1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. 2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Nagrinėjamu atveju, teigti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo, kadangi nesąžiningų ieškovės veiksmų naudojantis savo procesinėmis teisėmis nenustatyta, ieškovė savo procesines teises įgyvendino per savo atstovę – advokatę. CPK 5 str.1d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl, tai, kaip ginčo šalis- šiuo atveju ieškovė/ ieškovės atstovė) procesiniame dokumente - ieškinyje suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką ir teikė juos pagrindžiančius įrodymus, ar ieškinys yra pagrįstas ar ne, negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, visas šias aplinkybes nustato ir dėl jų pagrįstumo sprendžia teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priimdamas sprendimą. Todėl atsakovo A. B. atstovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei pagal CPK 95 str., atmestinas.
18. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti: atsakovui 1 M. A. – 450 Eur, atsakovui 2 A. B. - 1996,50 Eur, atsakovui (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.). Taip pat iš ieškovės priteistina 15,12 Eur pašto išlaidų (už procesinių dokumentų siuntimą) valstybei (CPK 96 str.).
Teismas vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str. str.,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 1996,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui M. A., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), 15,12 Eur (penkiolika eurų 12 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė