Administracinė byla Nr. N575-868/2012

Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00799-2010-1

              Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 42.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                                                        I.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažino A. R. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5114 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2000 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. spalio 1 d. nustatyta, jog UAB „Saurida“ neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2010 m. kovo 16 d. privalomojo (pakartotinio) nurodymo Nr. LT 29-1, kuriuo nurodyti reikalavimai dėl UAB „ Saurida“ degalinės, esančios Dvaro g. 9, Šilalės m., neatitikimo aplinkosaugos normatyvinio dokumento LAND 1-2003 10 punkto reikalavimams, t. y. po antžeminėmis talpyklomis nėra įrengtos avarinės talpos, kurių tūris būtų lygus degalinės tūriui. Ši reikalavimą bendrovė turėjo įvykdyti iki 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „Saurida“ statybos priežiūros vadovas A. R., būdamas atsakingas už statybos priežiūros organizavimą ir vykdymą UAB „Saurida“ degalinėse, nesiėmė priemonių pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymui laiku.

Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, paskiriant jam kaip piliečiui minimalią baudą arba, teismui nusprendus, jog jis laikytinas pareigūnu, paskirtą baudą sumažinti labiau nei sankcijoje numatyta minimali. Apelianto nuomone, jis yra samdomas darbuotojas, todėl nepagrįstai nutarime prilygintas pareigūnui, dėl ko buvo paskirta neteisinga nuobauda. Paaiškina, kad pažeidimą iš dalies sąlygojo įmonės sunki finansinė padėtis, tuo tarpu privalomojo nurodymo įvykdymui reikėjo didelių piniginių lėšų, kurių įmonė tuo metu neturėjo. Teigia, jog jo šeimos materialinė padėtis sunki, gaunamas atlyginimas nesiekia 1000 litų, šeima turi paėmusi kreditą banke, gyvena 2 kambarių bute, kurio išlaikymo išlaidos žiemą viršija 500 litų. Sutinka, kad turi būti nubaustas už pažeidimą, jo neneigia, tačiau mano, jog dėl patirtų išgyvenimų nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                                                         II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 5114 straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „Saurida“ neįvykdė pakartotinai duoto privalomo nurodymo reikalavimų. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 5114 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 1000 litų, pareigūnams – nuo 2000 iki 7000 litų arba nušalinimą nuo darbo (pareigų).

ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 86-90). Todėl darytina išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą. Nagrinėjamoje byloje esantys UAB „Saurida“ statybos priežiūros vadovo pareiginiai nuostatai (b. l. 37) patvirtina, kad A. R. yra įgaliotas atlikti visus su statybų, remonto organizavimu, priežiūra ir kitus susijusius veiksmus bendrovės degalinėse. Taigi A. R. pagal ATPK 5114 straipsnio 2 dalį pagrįstai bauda skirta kaip pareigūnui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. R. skirta minimali bauda individualizuota tinkamai, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdama į nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.), padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), teisėjų kolegija neturi pagrindo skirtos sankcijoje numatytos minimalios baudos pripažinti neteisinga ir aiškiai per griežta nuobauda. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pažeidėjui galėtų būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, apeliacinės instancijos teismas nenustatė – apelianto šeimos materialinė padėtis bei kreditiniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Apelianto nurodoma įmonės sunki finansinė padėtis nagrinėjamuoju atveju nebuvo tokia, jog ji visiškai paralyžiuotų įmonės veiklą ir šalintų pareiškėjo kaltę (pats apeliantas teigia, jog finansinė padėtis tik iš dalies įtakojo reikalavimo neįvykdymą laiku), be to, šios aplinkybės nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai. Taikyti ATPK 301 straipsnio šioje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tad, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. R. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Stasys Gagys

                                                                                                                              Romanas Klišauskas

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas