Civilinė byla Nr. 2-298-909/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20244-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovei A. A.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-171032), prašydama priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius (toliau – atsakovas) 752,75 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą.

 

2.       Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. gegužės 20 d. atsakovas (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) iš balkono išvežė ir ieškovei negrąžino ten stovėjusius jos daiktus. Ieškinyje nurodoma, kad už maždaug 15 minučių darbą ir vienos mašinos netolimą kelią ieškovei buvo priskaičiuota 252,75 Eur suma, kuri parodyta atsakovo gegužės mėnesio sąskaitoje. Nurodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes nebuvo gautas teismo leidimas. Išvežami daiktai nebuvo surašyti, ieškovė prašė palikti visas pakuotes lauke, nes būtų patalpinusi į kitą vietą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad buvo išvežti tik tie daiktai, kurie buvo balkone, o kitose bendrojo naudojimo patalpose stovintys daiktai nebuvo išvežami. Atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, kuri susideda iš išvežtų daiktų vertės ir už jų išvežimą priskaičiuotos sumos. Turtinę žalą sudaro 752,75 Eur suma, kurią sudaro 252,75 Eur suma priskaičiuota už daiktų išvežimą, o 500 Eur – išvežtų ir negrąžintų daiktų vertė. Atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovė įvertino 500 Eur suma. Nurodė, kad patyrė daug nepatogumų, nes negalėjo naudotis savo daiktais, kurių prireikdavo. Taip pat ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, dėl to blogiau miegojo, teko gerti raminančiąsias arbatas.

 

3.       Atsakovas teismui teikė atsiliepimą (DOK-71387), kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovės nurodomas įvykis įvyko 2019 m. gegužės 20 d. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – namas) bendrojo naudojimo patalpose, konkrečiai koridoriuje ir laiptinėje buvo prikrauta Nr. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos gyventojos daiktų. Administratorius ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ne vieną kartą kreipėsi į gyventoją, tačiau ji daiktų savanoriškai nepašalino. Todėl administratorius, kaip objekto valdytojas, užtikrindamas įstatymų numatytų reikalavimų laikymąsi ir atstovaudamas gyventojų interesus, privalėjo atlaisvinti patalpas, išvežant visus patalpose esančius daiktus. Pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovei žalą. Ieškovė pati turėjo užtikrinti, kad jos veiksmai nepažeistų bendraturčių interesų, o kadangi ji buvo neaktyvi, administratorius turėjo imtis atitinkamų veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra aiškiai detalizuota, tik surašė jos manymu buvusių daiktų sąrašą su kainomis, tačiau nepridėjo nuotraukų, todėl neaišku, ar minėti daiktai ten buvo ir kokia jų būklė. Tokiu būdu ieškovė neįrodė nei paties žalos atsirado fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovė būtų bendradarbiavusi su administratoriumi ir atlaisvinusi minėtas patalpas, tai visi daiktai būtų išsaugoti.   

 

4.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad padaryta didelė žala, turtinės žalos dydį sudaro 2019 m. gegužės 31 d. sąskaita 252,75 Eur sumai, šios sumos ieškovė neapmokėjo. Nurodė, kad į negrąžintų daiktų apytikslės vertės dokumentą neįrašyti kai kurie daiktai, todėl prašo 500 Eur sumos, dėl daiktų vertės teismas turi spręsti pats. Nurodė, kad viską turėjo padaryti iškviestas antstolis, daiktus laikė prie sienos bendro naudojimo balkone, nes ten nebuvo vaikščiojama, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Koridoriuje stovėjo ieškovės spintelė, mažas lagaminėlis, knygos, šie daiktai nebuvo išvežti, tik iš balkono. Nurodė, kad prieš išvežimą į ieškovę kreipėsi, prašė išvežti, prašė atsakovas ir raštu kreipėsi antstolis. Ieškovė dalį daiktų sumažino, išvežimo metu liko tik gal pusė daiktų, atvykus atsakovo atstovui ieškovė prašė palikti apačioje, ieškovė dalyvavo daiktų išvežime, matė, vėliau kreipėsi į atsakovą, išvežimo metu buvo iškviesta policija, kuri surakinusi ieškovę, išvežė ją į policiją. Ieškovei žinomi reikalavimai apie tai, kad bendro naudojimo patalpose neturi būti laikomi daiktai. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo tik žodinis įspėjimas, nebuvo pritaikytos stipresnės poveikio priemonės, piniginės nuobaudos, turėjo gauti teismo leidimą. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad tai minimali suma už tokius veiksmus, daiktai balkone buvo laikomi pardavimui, tai buvo vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis. Pripažino, kad į raštą sureagavo tik iš dalies ir dalį daiktų balkone paliko.           

 

5.       Atsakovo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą nesutikimo su patikslintu ieškiniu poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, turėtų įrodyti visas būtinas aplinkybes ir visas būtinas sąlygas dėl žalos priteisimo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė pateikė kelias viena kitai prieštaraujančias versijas, yra 2018 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. raštai, kuriuose yra aiškiai nurodoma, kad nuomininkė name yra įpareigojama atlaisvinti praėjimus nuo daiktų. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad ieškovė yra informuota, jog ji turi pašalinti daiktus, bet užfiksuota, kad ji atsisako tai daryti. Ieškovei adresuotame 2019 m. kovo mėn. pranešime buvo nurodyta, kad ji turi atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas. Administratorius yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu, jo pareigos yra reguliuojamos Vyriausybės nutarimu patvirtintose nuostatose. Administratorius turi užtikrinti, kad pastatas būtų naudojamas tinkamai, kad nebūtų sukeliama žala gyventojams, turtui, kad būtų laikomasi priešgaisrinių reikalavimų. Administratorius gavo kelis laiškus iš savivaldybės, iš kurių vienas yra 2019 m. vasario mėn., aiškiai įpareigojantis atsakovą nedelsiant imtis priemonių atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas ir avarinį išėjimą nuo pašalinių daiktų, kad būtų užtikrinti priešgaisriniai saugos reikalavimai, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl žalos nurodė, kad ieškovė nepateikė konkrečių reikalavimų sumą pagrindžiančių įrodymų, pripažino, kad sąskaitoje nurodytos sumos nėra apmokėjusi, todėl ji realiai nėra patyrusi žalos. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent tie jos nurodomi daiktai buvo išvežti, neįrodytos faktinės aplinkybės. Kaltės atsakovo veiksmuose nėra, nes jis veikė administracinio akto ribose, vykdė savo pareigas. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo, nepateikė įrodymų. Nurodė, kad iš bendrųjų patalpų buvo išvežti praėjimui trukdantys daiktai. Ne vieną kartą dėl daiktų pašalinimo buvo kreiptasi į ieškovę, patikrinimą buvo atlikęs nuomotojas ir jis įpareigojo nuomininkę pašalinti daiktus iš bendro naudojimo patalpų.  

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :   

 

Patikslintas ieškinys atmestinas.

 

6.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

 

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) Vilniaus miesto būstas (toliau – įmonė) 2018 m. lapkričio 16 d. rašte „Dėl buto (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė atsakovui, kad buvo išnagrinėtas jo prašymas ir protokolu Nr. 42/18 nutarta įmonės specialistams kartu su atsakovo atstovu vietoje pasirašytinai informuoti namo nuomininkę, kad per nustatytą vienos savaitės terminą ji privalo atlaisvinti bendro naudojimo patalpas ir nuomojamą butą nuo pašalinių daiktų. Priešingu atveju šiuos darbus atliks specialistai ir sąskaitą už patalpų atlaisvinimą apmokėjimui pateiks buto nuomininkei.

 

8.       2019 m. sausio 14 d. antstolio Andriaus Bublio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad antstolis atvyko į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtąjį aukštą prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Nurodyta, kad prie buto durų sukrauti įvairūs daiktai; iš koridoriaus patalpos įrengtas išėjimas į balkono patalpą; balkone prie durų sukrauti ir laikomi maišai su įvairiais daiktais, taip pat maišai su daiktais laikomi laiptinės patalpoje tiesiog ant laiptų. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjusi gyventoja, kuri prisistatė A. A., paaiškino, kad visi daiktai yra jos. Paaiškinus, kad visi daiktai dabar bus išnešami iš bendrojo naudojimo patalpų ir gabenami saugoti į sandėlį, ji pareiškė, kad išvežti daiktų ji neleis. Iškvietus policijos pareigūnus, nuspręsta atidėti daiktų išvežimą vėlesniam laikui, tuo pačiu raginant A. A. šiuos daiktus pernešti saugoti į kitą vietą pačiai.     

 

9.       Įmonė 2019 m. vasario 5 d. rašte „Dėl bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. atlikus pakartotinį patikrinimą buvo užfiksuota, kad bendrojo naudojimo patalpos kartu su avariniu išėjimu neatlaisvintos, todėl pasitelkus valymo įmonę kartu su antstoliu buvo imtasi patalpų valdymo darbų, tačiau buto gyventoja neleido atlikti darbų, todėl buvo iškviesta policija, kuri nurodė kreiptis į administratorių. Įmonė nurodė atsakovui skubos tvarka patikrinti situaciją ir imtis priemonių atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas ir avarinį išėjimą nuo pašalinių daiktų, kad būtų užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai.

 

10.       Atsakovas 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. „Dėl bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. patikrinus bendrojo naudojimo patalpas nustatyta, kad bendrojo naudojimo koridorius ir avarinė laiptinė vis dar užgriozdinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkės daiktais, todėl pareikalavo iš ieškovės iki 2019 m. kovo 31 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, išvežti juose esančius daiktus. Atsakovas rašte nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. pakartotinai patikrinus ir nustačius pažeidimus, administratorius priverstinai išvalys patalpas. Už atliktus darbus mokestis bus priskaičiuotas butui Nr. (duomenys neskelbtini).

 

11.       2019 m. gegužės 20 d. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad paslaugų teikėjas UAB „Mano aplinka“ suteikė užsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ stambiagabaričių šiukšlių išvežimo iš evakuacinės laiptinės darbus 252,75 Eur (be PVM) sumai, su PVM suma sudaro 305,83 Eur.

 

12.       Atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. išrašė ieškovei sąskaitą serija NBG19064219 už suteiktas paslaugas 2019 m. gegužės mėn., kurioje už bendro naudojimo patalpų valymą nuo šiukšlių paskaičiavo 252,75 Eur sumą be PVM. Byloje nėra duomenų, kad šią sąskaitą ieškovė apmokėjo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šios sąskaitos ji neapmokėjo.    

 

13.       Ieškovė, siekdama įrodyti prašomos priteisti turtinės žalos dydį (500 Eur) pateikė teismui negrąžintų daiktų vertės duomenis (t. 1, b. l. 40-44). Ieškovės pateiktame sąraše nurodyta šių daiktų apytikslė vertė: moteriški batai (10 vnt.) – 120 Eur, vyriški batai (10 vnt.) – 50 Eur, firminis brangus lagaminas – 50 Eur, kiti lagaminai (5 vnt.) - 50 Eur, vilnonis pledas – 50 Eur, dulkių siurblys – 20 Eur, knyga „Kauno architektūra“ – 10 Eur, suvenyrinės smulkmenos – 50 Eur, namų apyvokos daiktai – 50 Eur. Taip pat pridėti 6 vienetai čekių iš batų parduotuvių.  

 

Dėl reikalavimo priteisti 752,75 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą

 

14.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovei priklausančių daiktų pašalinimo iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė teigia, kad atsakovas neteisėtai utilizavo ieškovei priklausančius daiktus, dėl ko ieškovė patyrė 752,75 Eur žalą, kurią sudaro prarasti daiktai, apytiksliai verti 500 Eur, ir 252,75 Eur išlaidos už daiktų išvežimą, taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad privalėjo imtis priemonių ir veiksmų siekiant apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nuo žalos/grėsmės bei įgyvendinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovas teigia, kad tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigas, tinkamai informavo ieškovę apie pareigą pašalinti jai priklausančius daiktus iš bendrojo naudojimo patalpų.

 

15.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas.

 

16.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad atsakovas yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pažymėtina, kad administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Administratorius, be kita ko, teikia namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė; informuoja kompetentingas institucijas (savivaldybės vykdomąją instituciją ir valstybinę statybos ir statinių priežiūrą atliekančias institucijas) apie asmenis, pažeidusius teisės aktus (6.1, 7.6, 7.7 punktai).

 

17.       Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

 

18.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte, t. y. pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams

. Savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2597-392/2015).

 

19.       CK numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

 

20.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklausantys daiktai buvo pašalinti iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų – balkono. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos daiktai buvo laikomi balkone, kuris yra bendro naudojimo, prie mūro sienos, ieškovė papildomai akcentavo, kad siena, prie kurios stovėjo daiktai, yra užmūryta, ten niekas nevaikšto, ten nėra jokio avarinio išėjimo, nėra jokio nusileidimo iš ketvirto į trečią aukštą. Taigi, kaip matyti, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei priklausantys daiktai buvo laikomai bendro naudojimo patalpose (balkone). Kaip minėta, tokio pobūdžio patalpas (bendro naudojimo objektus) prižiūri namo administratorius, kuris privalo užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymėtina, kad remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 86 punkte įtvirtinta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose  laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė balkone daiktus laikė maišuose, ir nors byloje nėra pašalintų daiktų fotonuotraukų, tačiau iš ieškovės pateiktų duomenų apie tai, kokie daiktai buvo pašalinti, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šie daiktai užėmė nemažą dalį vietos bendrame balkone, kadangi ieškovė teigia, kad buvo išvežti 20 vienetų (porų) batų, 6 vienetai lagaminų, pledas, dulkių siurblys, namų apyvokos daiktai, knyga, suvenyrinės smulkmenos. Tai, kad daiktai buvo laikomi prie užmūrytos sienos, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie daiktai nebūtų trukdę evakuacijai gaisro atveju, kadangi evakuacija gali būti vykdoma ir per bendro naudojimo balkoną naudojant kopėčias ir pan. Be to, pabrėžtina, kad šiuo atveju atsakovas teigė, kad ieškovė užgriozdino būtent bendro naudojimo balkoną, o ne avarinį išėjimą, todėl ieškovės argumentai, kad ji nelaikė daiktų prie avarinio išėjimo ar teiginiai apie tai, kad avarinis išėjimas apskritai yra užmūrytas, nepaneigia to, kad ieškovė pažeidė pareigą nelaikyti daiktų bendro naudojimo balkone. Be to, papildomai pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, kad jos laikomi daiktai yra nedegūs. Gaisriniu požiūriu prie degių daiktų yra priskiriami tokie daiktai ir medžiagos, kurie paveikti atviru ugnies šaltiniu, užsidega, o pašalinus atvirą ugnies šaltinį geba toliau savaime degti. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų daiktų, kaip antai knyga, vilnonis pledas, lagaminai, priskirtini prie degių daiktų, o tokių daiktų buvimas bendro naudojimo patalpose gali lemti didesnę gaisro kilimo riziką. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji žino priešgaisrinius reikalavimus ir jos laikomi maišai yra „nieko tokio“, tačiau vis tik ieškovė byloje jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad jos laikomi daiktai buvo nedegūs. Taigi, šiuo atveju, atsakovas, kaip namo administratorius, privalėjo imtis priemonių ir veiksmų siekiant apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nuo žalos/grėsmės bei įgyvendinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taigi, pašalindamas ieškovei priklausančius daiktus iš daugiabučio namo bendro naudojimo balkono, elgėsi teisėtai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

 

21.       Ieškovė teigė, kad namo administratorius turėjo aprašyti daiktus, iškviesti antstolį užfiksuoti faktines aplinkybes, taip pat išvežti šiuos daiktus į saugojimo sandėlį, tačiau pažymėtina, kad tokios pareigos administratoriui teisės aktai nenumato. Be to, teismo vertinimu, tokių papildomų veiksmų atlikimas sukeltų papildomas išlaidas (dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, daiktų saugojimo kaštai), kurias galiausiai tektų apmokėti ieškovei, kaip asmeniui, neleistinai laikiusiam daiktus bendro naudojimo patalpose. Ieškovė taip pat byloje teigė, kad atsakovas neleistinai ėmėsi griežčiausios priemonės – daiktų utilizavimo, nors turėjo pareigą ieškovę įspėti ar išrašyti baudą, ar kreiptis į teismą dėl leidimo utilizuoti daiktus. Teismas su šiais ieškovės teiginiais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji gavo administratoriaus raštišką pranešimą apie tai, kad būtina daiktus pašalinti, taipogi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyvavo ir tuo metu, kai administratoriaus atstovai kartu su antstoliu 2019 m. sausio 14 d. atvyko vykdyti daiktų pašalinimo darbų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ieškovė nesutiko dėl daiktų pašalinimo, ginčijosi, dėl ko nutarta atidėti daiktų pašalinimą vėlesniam laikui ir ieškovė dar kartą paraginta pašalinti daiktus pati. Kaip nustatyta, ieškovė administratoriaus reikalavimo pašalinti daiktus geranoriškai neįvykdė, ko pasekoje daiktai buvo pašalinti administratoriaus iniciatyva. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ne kartą, tiek raštiškai, tiek žodžiu buvo įspėta apie pareigą pašalinti daiktus bei apie pasekmes, kilsiančias nepašalinus daiktų, todėl ieškovės argumentai, kad administratorius elgėsi brutaliai, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja nustatytiems faktams. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad administratorius turėjo skirti baudą, todėl šie ieškovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė nebendradarbiavo su administratoriumi: administratorius informavo ieškovę, kad būtina atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, tačiau ieškovė į raginimą nereagavo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra atsakovo pareiga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kai vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, pripažintina, kad atsakovo veiksmai, organizuojant bendrojo naudojimo patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, priežiūrą, neprieštaravo jo, kaip administratoriaus, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams.

 

22.       Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priešingai, teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas daugiabučio namo administratoriaus funkcijas, atlikdamas ieškovei priklausančių daiktų pašalinimo iš bendro naudojimo patalpų veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

 

23.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 500 Eur neturtinę žalą. Įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų utilizuojant jos daiktus, ieškovė patyrė išgyvenimus, teko gerti raminamąsias arbatas, balkone laikomi daiktai buvo skirti pardavimui, po daiktų išvežimo ji „liko be nieko“, jos prašoma priteisti suma yra minimali. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ieškovės pateiktų deklaratyvių teiginių apie neva patirtą neturtinę žalą neužtenka byloje konstatuoti neturtinės žalos faktą, ir jie nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad savaime aišku, kad šiuo atveju priverstiniai daiktų išvežimo veiksmai gali sukelti nemalonias emocijas, pasipiktinimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to automatiškai patiriama moralinė žala. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinius sutrikimus, kurie atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų (CK 6.247 straipsnis, 6.250 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 ir 185 straipsniai). Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir neturtinės žalos fakto.

 

24.       Taigi, tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo veiksmų neteisėtumo, neturtinės žalos fakto, todėl civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, todėl dėl kitų civilinė atsakomybės sąlygų teismas papildomai nepasisako, nes jie neįtakoja teisinio rezultato ir teismo padarytų išvadų. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 752,75 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

 

25.       Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė ieškovės patikslintą ieškinį, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (19 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos. Patikslintą ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

27.       Atsakovas byloje patyrė 1 863 Eur bylinėjimosi išlaidų (532 Eur už teisines paslaugas (DOK-111064), 399,30 Eur už teisines paslaugas (DOK-179933), 399,30 Eur už teisines paslaugas (DOK-141068), 199,65 Eur už teisines paslaugas (DOK-179933) ir 332,75 Eur už teisines paslaugas (DOK-18176).

 

28.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

 

29.       Taigi išlaidų advokato ar jo padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

 

30.       Nors šiuo atveju advokato padėjėjo suteiktos teisinės pagalbos išlaidos ir neviršija Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau, įvertinus patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pobūdį, teismas vertina, kad atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas negali būti tenkinamas pilna apimtimi, nes atsakovo prašoma priteisti 1 863 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Mažindamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad atsakovas byloje yra pateikęs tik vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą), tačiau jis nebuvo rengtas advokato ar advokato padėjėjo, šį dokumentą rengė atsakovo įgaliotas asmuo – įmonės darbuotojas. Iš atsakovo pateiktų darbų ataskaitų matyti, kad visos atsakovo patirtos išlaidos (1 863 Eur) yra už susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą posėdžiuose, pasirengimą mediacijai ir dalyvavimą mediacijoje. Pažymėtina, kad nors byloje yra vyko keli parengiamieji posėdžiai bei teismo posėdžiai skirti nagrinėjimui iš esmės, tačiau dalis vykusių posėdžių užtruko neilgai: 2023 m. liepos 11 d. parengiamasis posėdis užtruko 20 minučių, 2023 m. rugsėjo 8 d. parengiamasis posėdis užtruko 42 minutes, 2023 m. lapkričio 16 d. parengiamasis posėdis užtruko 29 minutes, 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdis užtruko 12 minučių. Ir tik 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdis, kuriame byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės ir išnagrinėta, užtruko ilgiau, t. y. 2 valandas ir 3 minutes. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad atsakovo pagrįsta atstovavimo išlaidų suma yra pagal 2024 m. sausio 25 d. sąskaitą AVC 24-0078 332,75 Eur sumai už atstovavimą 2024 m. vasario 1 d. posėdyje. Taip pat teismas vertina, kad atsakovo pagrįsta atstovavimo išlaidų suma yra pagal 2023 m. spalio 19 d. sąskaitą AVC 23-1134 199,65 Eur sumai už pasirengimą mediacijai ir dalyvavimą mediacijoje. O likusioje dalyje (1 330,60 Eur) yra pagrindas sumažinti atsakovo atstovavimo išlaidas, įvertinant faktiškai posėdžiuose sugaištą laiką (20 min., 42 min., 29 min.), taip pat įvertinant, kad pasiruošimui posėdžiams reikalingas laikas – po vieną valandą kiekvienam posėdžiui. Taigi,  pagrįstomis ir protingomis atsakovo atstovavimo išlaidos už 2023 m. liepos 11 d., 2023 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. posėdžius laikytinos 576,77 Eur atstovavimo išlaidos, t. y. 532,40 Eur suma mažinama dviem trečdaliais, 399,30 Eur suma mažinama per pusę, 399,30 Eur suma mažinama taip pat per pusę). 

 

31.       Išdėstytų aplinkybių visuma lemia išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis atsakovo bylinėjimosi išlaidomis, laikytinos ne visoje 1 863 Eur, bet 1 109,17 Eur sumos apimtyje (332,75 Eur + 199,65 Eur + 576,77 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti ieškovams visų atsakovo apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą, nenustatyta. Taigi, patikslintą ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 109,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

 

32.       Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

 

33.       Teismas šioje byloje pašto išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

 

34.       Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, naudai 1 109,17 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus 17 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                         Justa Raciūtė