Civilinė byla Nr. e2A-134-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02514-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 3.3.1.18.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-420-470/2023 pagal ieškovių viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ (pradinis ieškovas viešoji įstaiga „Gamtos ateitis“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir teisės tęsti sutartinius santykius pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Žaliasis taškas“ ir VšĮ ,,Gamtos ateitis“, kurios teisių perėmėja yra gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – asociacija) „Gamtos ateitis“ (toliau kartu – ir ieškovės), ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir atsakovė) 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-22-2107 „Dėl vienašališko bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo“ atliktą vienašalį 2017 m. liepos 31 d. bendradarbiavimo sutarčių dėl Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prienų rajono, Birštono, Varėnos rajono, Lazdijų rajono, Druskininkų savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo su ieškove VšĮ „Gamtos ateitis“ nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu;
1.2. pripažinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-22-2108 „Dėl vienašališko bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo“ atliktą vienašalį 2013 m. balandžio 3 d. bendradarbiavimo sutarčių dėl Alytaus miesto, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Druskininkų, Prienų rajono, Birštono, Alytaus rajono savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo su ieškove VšĮ „Žaliasis taškas“ nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu (toliau visos sutartys kartu – Bendradarbiavimo sutartys);
1.3. pripažinti, kad sutartiniai šalių santykiai su atsakove nebuvo nutraukti ir tęsiasi, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovėms visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės yra vienintelės licencijuotos pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 10 straipsnio nuostatomis ir gamintojų bei importuotojų pavedimu kolektyviai organizuojančios pakuočių atliekų tvarkymą visoje Lietuvos Respublikoje. Ieškovės vienija beveik visus Lietuvos pakuočių gamintojus ir importuotojus. Galiojančios teisės nuostatos abiem šalims nustato pareigą būti sudariusioms Bendradarbiavimo sutartis (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 30 straipsnio 16 dalis, PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
2. Ieškovės nurodė manančios, kad Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas vienašaliu atsakovės pasirinkimu yra neteisėtas. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarčių 4.3 (VšĮ „Gamtos ateities“ atveju 4.4) punktu, kuriais atsakovė ir rėmėsi nutraukdama sutartis, galima vienašališkai nutraukti sutartis, kai pasikeičia teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, tačiau, ieškovių nuomone, tik tokiu atveju, kai pastarųjų sutarčių nuostatos yra nebeatitinkančios pasikeitusių pakuočių atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė sutarčių nutraukimą grindžia pasikeitusiomis PPTAĮ nuostatomis, tačiau PPATĮ 2, 4, 4-2, 7, 10, 11-2 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – ir PPATĮ pakeitimo įstatymas) 8 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos bendradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo turi būti pakeistos arba sudarytos naujos, kad šios sutartys atitiktų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi, esamos Bendradarbiavimo sutartys, nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, turi būti pakeistos (arba nutrauktos) tik per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo. Šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartys pagal PPATĮ pakeitimo įstatymo nuostatas kol kas nėra sudarytos, nes atsakovė iki 2022 m. gruodžio 1 d. turi pradėti procedūras pakuočių atliekų tvarkytojams, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugą, parinkti. Taigi, atsakovė įgis teisę reikalauti pakeisti bendradarbiavimo sutartis tik tuomet, kai atsakovė atrinks pakuočių atliekų surinkėjus bei su jais sudarys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis (per 6 mėnesius nuo tokių sutarčių sudarymo dienos).
3. Ieškovės tvirtino, kad atsakovė nepagrįstai motyvuoja Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimą atsakovei neplanuojant aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus viršijančios komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros. Iš pasikeitusio teisinio reglamentavimo matyti, kad šalims neliko pareigos susitarti dėl bendradarbiavimo komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir jos finansavimo klausimais tuo atveju, jei nėra planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra, tačiau tiek apskritai pareiga būti sudarius (turėti galiojančias) Bendradarbiavimo sutartis, tiek bendradarbiavimo pareiga šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, nepaisant teisinio reglamentavimo pasikeitimo, išliko nepakitusi. Taigi atsakovė nepagrįstai nutarė nutraukti Bendradarbiavimo sutartis, o ne jas pakeitė, tokiu būdu pažeidė ieškovių teises ir teisėtus interesus ir teisės aktų reikalavimus.
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, atsakovei iš ieškovių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. vasario 29 d. Alytaus regiono plėtros taryba sprendimu Nr. 51/6S-67 „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo Alytaus regione“, vadovaudamasi ATĮ 25 straipsniu ir PPATĮ, nusprendė organizuoti Alytaus regione komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą regioniniu būdu, įgalioti atsakovės direktorių pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su licencijas turinčiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Tokios Bendradarbiavimo sutartys 2013 m. balandžio 3 d. buvo pasirašytos su ieškove VšĮ „Žaliasis taškas“, o 2017 m. liepos 31 d. su ieškove VšĮ „Gamtos ateitis“. Sutartyse numatytas bendradarbiavimas eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių surinkėjų parinkimo tvarka. Sutarčių sąlygos numatė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartis prieš 5 darbo dienas informavusi raštišku pranešimu kitą šalį, kai pasikeičia teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys pakuočių atliekų tvarkymą. Šalys susitarė, kad pakuočių atliekų surinkėjai ir vežėjai savivaldybėje parenkami konkurso būdu, vykdomo pagal Aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. Dl-563. Tačiau 2018 m. spalio 19 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018, išnagrinėtoje pagal VšĮ ,,Žaliasis taškas“ kasacinį skundą, konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantį atliekų tvarkytoją gali parinkti tik pati savivaldybė, kuri laikytina perkančiąja organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme ir konkursą dėl tokio pirkimo vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką. Tokiu būdu 2018 metų pabaigoje buvo paneigtas Bendradarbiavimo sutarčių, kuriose numatyta, jog pakuočių atliekų surinkėjas (-ai) ir vežėjas (-ai) savivaldybėje parenkamas (-i) konkurso būdu, vykdomo pagal Aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. D1-563 gamintojų ir organizacijų, teisėtumas. Paaiškėjus, kad Bendradarbiavimo sutartys prieštarauja įstatymui, atsakovė jau nuo 2019 metų įgijo teisinį pagrindą nutraukti sutartis pagal sutarčių 4.4. punktą (pasikeitus teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems pakuočių atliekų tvarkymą), tačiau to nedarė, o ieškovėms siūlė pasirašyti naują sutarčių redakciją, tačiau ieškovės pačios nesutiko to padaryti.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies norma, kuri naujai sureglamentavo gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą dėl privalomo sutarčių sudarymo. Ji nustatė, kad organizacija privalo sudaryti bendradarbiavimo sutartį su visomis savivaldybėmis, jei planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančiu pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra. Alytaus regione nebuvo planuojama atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra, viršijanti aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, todėl atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo ieškoves, kad ji pasinaudoja pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu atliekų tvarkymo srityje ir bendradarbiavimo sutartis nuo 2022 m. spalio 6 d. nutraukia. Atsakovė pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą bendradarbiavimo sutartims iš esmės tapus negaliojančiomis, pasinaudojo bendradarbiavimo sutartyse nustatyta vienašališko sutarčių nutraukimo teise, kaip numatė sutartys prieš 5 dienas apie numatomą nutraukimą informavo ieškoves, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
7.1. Atsakovė be pagrindo sutarčių nutraukimo teisėtumą grindžia teisės aiškinimu, atliktu kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. e3K-374-248/2018). Toks sutarties nutraukimo pagrindas nėra numatytas Bendradarbiavimo sutarčių sąlygose. Netgi pripažįstant, kad bendradarbiavimo sutartys galimai buvo sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, jas nutraukti šalys galėtų tik abipusiu sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teisme.
7.2. Atsakovės argumentas, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies nauja redakcija, kurios nuostatos sudarė prielaidas nutraukti sutartis, taip pat vertintinas kritiškai, nes: pirma, įstatymo pataisa skirta tik po jos įsigaliojimo sudaromoms sutartims; antra, egzistuoja viešasis interesas užtikrinti tiek civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, tiek ir pareigą tinkamai teikti viešąją paslaugą – atliekų tvarkymą bei visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimu, o tai riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį.
7.3. Kad ieškovės galėjo tikėtis sutartinių santykių su atsakove tęstinumo, matyti iš ypatingos (išskirtinės) jų padėties pakuočių ir atliekų tvarkymo visuomeninių santykių srityje, nes ieškovės yra licencijuotos pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos Lietuvos Respublikoje. Jų išskirtinę padėtį pakuočių tvarkymo srityje numato PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, tiek pagal ankstesnę, tiek pagal dabar galiojančią redakciją įtvirtinančios imperatyvią pareigą būti sudariusioms bendradarbiavimo sutartis su savivaldybėmis arba savivaldybės pavedimu su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi. Bendradarbiavimo sutartys įtvirtina šalių pareigą užtikrinti viešosios paslaugos – atliekų tvarkymo organizavimo savalaikį suteikimą ir vykdymą. Kaip matyti šioje byloje, siekį išlaikyti sutartinus santykius su atsakove įrodo ieškovių veiksmai, o būtent, joms gavus pranešimus apie sutarčių nutraukimą abi ieškovės raštu kreipėsi į atsakovę, ragindamos atšaukti sprendimą dėl bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo.
7.4. Netgi, jeigu Alytaus regiono savivaldybėse komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra planuojama vykdyti neviršijant Aplinkos ministro nustatytų Būtinųjų reikalavimų, šalims vis tiek nepaisant teisinio reglamentavimo pasikeitimo išlieka pareiga bendradarbiauti švietimo ir visuomenės informavimo srityse pakuočių atliekų tvarkymo klausimais (PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kai bendradarbiavimo sutartys yra sudarytos iki PPATĮ nuostatų pasikeitimo.
7.5. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bendradarbiavimo sutartys turi būti ne nutraukiamos, bet pakeičiamos arba sudaromos naujos. Sprendžiama, kad atsakovė šio atveju atlieka savivaldybės jai pavestas funkcijas administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ji privalo spręsti dėl sutarčių pakeitimo, naujų sudarymo ar funkcijų savivaldybei grąžinimo.
7.6. Konstatavus, kad bendradarbiavimo sutartys atsakovės sprendimu buvo nutrauktos neteisėtai, yra pagrindas tenkinti ieškovių prašymą dėl pripažinimo teisės tęsti šalių sutartinius santykius pagal Bendradarbiavimo sutartyse prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios ginčo teisinius santykius nuo 2013 metų žymiai pasikeitė. Atsakovė ieškovėms siūlė pasirašyti naujas Bendradarbiavimo sutarčių redakcijas, kadangi pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo tvarka neatitiko pasikeitusio teisinio reglamentavimo, tačiau ieškovės atsisakė tą padaryti. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies norma, nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos būtinieji reikalavimai ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosios sąlygos, kurie sąlygojo didelį atotrūkį nuo iki tol buvusio reguliavimo bei sudarytų Bendradarbiavimo sutarčių. Nuo 2022 m. sausio 1 d. šioje srityje pasikeitė bendradarbiavimo modelis iš esmės, nes nebeliko bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, išliko tik pareiga bendradarbiauti šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, be to, pasikeitė komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka bei komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių surinkėjų parinkimo tvarka. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas turėjo įvertinti, kad po pasikeitusio teisinio reguliavimo Bendradarbiavimo sutartys toliau nebegalėjo būti vykdomos.
8.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovės atliktas vienašalis bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas pažeidė favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principą. Priešingai – šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška. CK nuostatos numato galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį be kita ko ir aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškinant Bendradarbiavimo sutarčių nuostatas (turinį, nutraukimo sąlygas bei tvarką ir kita), atsižvelgtina į tai, kad šios šalių sudarytos sutartys buvo neterminuotos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys, kurioms būdinga ilga sutartinių santykių trukmė ir vykdymo tęstinumas, tačiau tokios sutartys nėra vykdomas be pabaigos ir gali būti nutrauktos pasikeitus teisiniam reguliavimui, dėl to Bendradarbiavimo sutartyse buvo nustatytas pagrindas ir tvarka sutarties šaliai vienašališkai nutraukti Bendradarbiavimo sutartis.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ATĮ imperatyviai nustato ieškovei vykdyti visuomenės informavimo bei švietimo pareigą, teikia šios pareigos įvykdymą patvirtinančias ataskaitas ir sudaryti bendradarbiavimo sutartis su savivaldybėmis ar jų įsteigtu atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi. Atsakovei nutraukus sudarytas sutartis, ieškovė negalėtų įvykdyti šios licencijuojamos veiklos sąlygų. Negalima tokia situacija, kuomet, nesant jokios pagrįstos priežasties ar sutarties pažeidimo, atsakovė vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytas sutartis ir tokiu būdu užkerta kelią ieškovei vykdyti savo pareigas, numatytas ATĮ ir PPATĮ. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ne tik ieškovės teises, bet ir visų gamintojų ir importuotojų, kurie pavedė ieškovei kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, teises. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad priėmus Aplinkos ministro įsakymą, atsirado pagrindas nutraukti bendradarbiavimo sutartis. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo, finansavimo nenustatė perkančiosioms organizacijoms nei termino, per kurį turi būti sudarytos naujos šių paslaugų teikimo sutartys pagal būtinuosius reikalavimus, nei įpareigojimo nutraukti iki nurodyto reglamentavimo pasikeitimo galiojusias pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartis. Šios aplinkybės patvirtinamos ir faktu, kad jokios kitos savivaldybės ar atliekų tvarkymo sistemos administratoriai nėra nutraukę su ieškove sudarytų bendradarbiavimo sutarčių, tokius neteisėtus veiksmus atliko tik atsakovė. Šiuo atveju sutarčių laisvės principas yra ribojamas imperatyviomis nuostatomis, kurių negalima atsisakyti.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepaisant apeliantės argumentų, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakcijai neliko pareigos susitarti dėl bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad šalims išliko pareiga būti sudarius Bendradarbiavimo sutartis šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų klausimais. Apeliantė pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo pakeisti Bendradarbiavimo sutartis arba sudaryti naujas, kai PPATĮ pakeitimo įstatymo ir PPATĮ nustatyta tvarka atrinko pakuočių atliekų surinkėjus bei su jais sudarė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis (per 6 mėnesius nuo tokių sutarčių sudarymo dienos). Be to, teismo sprendime teisingai konstatuota, kad apeliantė atlieka savivaldybės jai pavestas funkcijas administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui, būtent ji, o ne savivaldybėm privalo (-ėjo) spręsti dėl sutarčių pakeitimo, naujų sudarymo ar funkcijų savivaldybei grąžinimo. Kadangi pasikeitęs teisinis reguliavimas skirtas tik po jos įsigaliojimo sudaromoms sutartims, o apie anksčiau sudarytas sutartis įstatyme pasisakyta atskirai dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje, ne tik nekilo teisė nutraukti galiojančias Bendradarbiavimo sutartis, tačiau, įstatymu buvo nustatyta tokių sutarčių pakeitimo ar naujų sutarčių sudarymo tvarka. Nors apeliantė akcentuoja jos teisę nutraukti Bendradarbiavimo sutartis, tačiau pastaroji teisė negali būti aiškinama paneigiant imperatyvias šalių pareigas bei aiškiai apibrėžtą tokių sutarčių pakeitimo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo tvarką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintas bendradarbiavimo sutarčių su ieškovėmis nutraukimas neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Ieškovė VšĮ „Gamtos ateitis“ ir atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2017 m. liepos 31 d. sudarė bendradarbiavimo sutartis dėl Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prienų rajono, Birštono, Varėnos rajono, Lazdijų rajono, Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Nr. 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168 (CBP-7117, priedai Nr. 1–7).
14. Ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ ir atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2013 m. balandžio 3 d. sudarė bendradarbiavimo sutartis dėl Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Druskininkų, Prienų rajono, Birštono savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Nr. 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46 (CBP-7117, priedai Nr. 8–14).
15. Visų Sutarčių II skyriaus 1 punkte apibrėžtas identiškas sutarties dalykas: 1. bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų klausimais sąlygos; 2. komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka; 3. komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių surinkėjų parinkimo tvarka.
16. Sutarčių XI skyriaus 4.3 (2017 m. liepos 31 d. Sutartyse – 4.4) papunktyje numatyta, kad administratorius (atsakovė) turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartis prieš 5 darbo dienas informavęs raštišku pranešimu kitą šalį, kai pasikeičia teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys pakuočių atliekų tvarkymą.
17. 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovė raštais Nr. S-22-2107 ir Nr. S-22-2108 informavo ieškovę VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“, kad vienašališkai nutraukia visas Bendradarbiavimo Sutartis nuo 2022 m. spalio 6 d. Atsakovė raštuose nurodė, kad Sutartys nutraukiamos dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pakuočių atliekų tvarkymą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies redakcija, įpareigojanti gamintojų ir importuotojų organizacijas (toliau – GIO) sudaryti sutartis. Nuo 2022 m. gegužės 3 d. įsigaliojo LR Aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtinti Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinieji reikalavimai ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosios sąlygos (toliau – Būtinieji reikalavimai). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus regiono savivaldybėse komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra planuojama vykdyti vadovaujantis Būtinaisiais reikalavimais, t. y. neviršijant jų, GIO turi pareigą sudaryti: bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sutartis su visomis Alytaus regiono savivaldybėmis, bei pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis su visomis tokius pakuočių atliekų tvarkytojus parinkusiomis savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais) ir jų parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais (CBP-7117, priedai Nr. 15, 16, 18, 18.1):
Dėl ginčo esmės
18. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo realizavo sutarčių laisvės principą, pasinaudodama Bendradarbiavimo sutartyse nustatyta vienašališko sutarčių nutraukimo teise. Ieškovės laikosi priešingos pozicijos ir nurodo, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo galima vienašališkai nutraukti tik tokiu atveju, jei šių sutarčių nuostatos būtų nebeatitinkančios pasikeitusių pakuočių atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
19. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reglamentavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013). Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažymėta, kad šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; kt.). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 22 punktas).
21. Pareiškimas apie vienašalį sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris. Tam, kad vienašalis sutarties nutraukimas ir pranešimas apie tai kontrahentui būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, teismas turi atlikti vertinimą, spręsdamas, ar egzistuoja vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sandorio, negaliojimo pagrindai. Apie sandorio negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimą teismas sprendžia, išanalizavęs šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 55 punktas). Favor contractus principas nėra absoliutus ir vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas šio principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas).
22. CK 1.5 straipsnyje numatyta, kad: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (1 dalis); kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (2 dalis); jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (3 dalis); teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (4 dalis).
23. CK 1.6 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
24. CK 6.158 straipsnyje numatyta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (2 dalis).
25. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas dėl atsakovės vienašalio Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo kilo iš atliekų tvarkymo teisinių santykių. Pagal ATĮ 25 straipsnį savivaldybių teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti būtinas sistemas organizuoja savivaldybės, kurios, be kita ko, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (ATĮ 30 straipsnio 1 dalis). Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą gamintojai ir importuotojai kolektyviai organizuoja steigdami organizaciją ir jai pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitas ATĮ ir PPATĮ nustatytas pareigas (ATĮ 3422 straipsnio 1 dalis).
26. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių, be kitų, pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti; ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (ATĮ 30 straipsnio 16 dalis, PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).
27. Remiantis šiomis Sutarčių sudarymo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis organizacijoms (ieškovėms) ir savivaldybėms (administratoriui – atsakovei) nustatyta pareiga sudaryti dvi sutartis – Bendradarbiavimo ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo.
28. Kaip jau nurodyta šios nutarties 16 punkte, šalys, sudarydamos 2017 m. liepos 31 d. ir 2013 m. balandžio 3 d. Sutartis, apibrėžė Bendradarbiavimo sutarčių dalyką: 1. bendradarbiavimas eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų klausimais sąlygos; 2. komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka; 3. komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių surinkėjų parinkimo tvarka.
29. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad organizacija privalo sudaryti sutartis: 1) su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Šiose sutartyse turi būti numatyta bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka; 2) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.
30. Taigi, Bendradarbiavimo sutarčių dalykas iš esmės buvo apibrėžtas pagal PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus Bendradarbiavimo sutartims keliamus reikalavimus.
31. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad organizacija privalo sudaryti sutartis: 1) bendradarbiavimo sutartis su visomis savivaldybėmis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir jos finansavimo (jeigu planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra) ir bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais. Šiose sutartyse turi būti numatyta bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir jos finansavimo tvarka (jeigu planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra); 2) savivaldybėms (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriams) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrai, jos įrengimui, atnaujinimui, priežiūrai, plėtrai ir šių paslaugų ir veiklų administravimui, parinkus pakuočių atliekų tvarkytojus, kurie teiks komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo šios dalies 3 punkte nurodytiems pakuočių atliekų tvarkytojams paslaugą, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis su visomis tokius pakuočių atliekų tvarkytojus parinkusiomis savivaldybėmis (arba savivaldybių pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais) ir jų parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais. Būtinuosius reikalavimus komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrai, jos įrengimui, priežiūrai, atnaujinimui ir plėtrai (įskaitant reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių tipui, dydžiui, išdėstymo tankiui, žymėjimui, identifikacinės sistemos diegimui, ištuštinimo dažniui) ir šių veiklų finansavimo tvarkai, šių paslaugų ir veiklų administravimui ir jo išlaidų apmokėjimo tvarkai (toliau – būtinieji reikalavimai) ir būtinąsias pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties sąlygas tvirtina aplinkos ministras. Esant daugiau kaip vienai organizacijai, visos organizacijos pasirašo vieną bendrą pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės pavedimu – su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi) ir kiekvienu savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) parinktu pakuočių atliekų tvarkytoju. Jeigu organizacija per vieną kalendorinį mėnesį nuo dienos, kai savivaldybė (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) ją informavo apie savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) šiame punkte nustatyta tvarka parinktus pakuočių atliekų tvarkytojus, nepasirašo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties ar, pasirašiusi šią sutartį, nevykdo šioje sutartyje numatyto įsipareigojimo finansuoti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos veikimą pagal aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos veikimas pagal aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka finansuojamas iš lėšų, gautų pagal šio straipsnio 51 dalyje nurodytus finansavimo dokumentus.
32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 buvo patvirtintos Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinieji reikalavimai ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosios sąlygos (toliau – Būtinieji reikalavimai), kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. Būtinieji reikalavimai nustato pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinuosius reikalavimus ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinąsias sąlygas. Šis teisės aktas nereglamentuoja Bendradarbiavimo sutarčių būtinųjų sąlygų.
33. Pagal naująjį teisinį reguliavimą Bendradarbiavimo sutarčių dalykas yra bendradarbiavimas: 1. šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų klausimais; 2. dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros ir jos finansavimo (jeigu planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra).
34. Pagal pasikeitusias teisės aktų nuostatas organizacijoms (ieškovėms) ir savivaldybėms (administratoriui – atsakovei) taip pat nustatyta pareiga sudaryti dvi sutartis – Bendradarbiavimo ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis.
35. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Bendradarbiavimo sutartys 2022 m. spalio 6 d. su ieškovėmis nutrauktos, nes Alytaus regiono savivaldybėse komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra planuojama vykdyti vadovaujantis Būtinaisiais reikalavimais, t. y. neviršijant jų, ši aplinkybė aktuali taikant pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius pakuočių atliekų tvarkymą, ji sudarė pagrindą Bendradarbiavimo sutartims nutraukti.
36. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje būtų atsiradusi teisė nutraukti galiojančias šalių Bendradarbiavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymo pataisa skirta tik po jos įsigaliojimo sudaromoms sutartims, o apie anksčiau sudarytas sutartis įstatyme pasisakyta atskirai, be to, sudarytose Bendradarbiavimo sutartyse buvo įtvirtintos bendradarbiavimo sąlygos, susijusios su bendradarbiavimu šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais (Bendradarbiavimo sutarčių II skyriaus 1.1 ir 2, III skyriaus 1.2 ir 2.6, visas V skyrius) ir šioje srityje bendradarbiavimo pareiga šalims išliko. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
37. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad ieškovėms ir atsakovei išliko pareiga sudaryti Bendradarbiavimo sutartis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą (ATĮ 2 straipsnio 40 dalis). Pagal pasikeitusias teisės aktų nuostatas pasikeitė tik Bendradarbiavimo sutarčių dalyko apimtis. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atstovas klaidingai supranta, jog pakeitimai nustatė, kad organizacija privalo sudaryti bendradarbiavimo sutartį su visomis savivaldybėmis, jei planuojama aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančiu pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra.
38. Pagal PPATĮ IX-517 2,4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (2021 m. birželio 17 d. Nr. XIV-401) 8 straipsnio 5 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos bendradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo turi būti pakeistos arba sudarytos naujos, kad šios sutartys atitiktų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas.
39. Taigi, pats teisės aktas sureguliavo kokia tvarka turi būti suderintos Bendradarbiavimo sutarčių nuostatos pasikeitusiems PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimams. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad iki įstatymo pakeitimo galiojančios Bendradarbiavimo sutartys per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo turi būti pakeistos arba sudarytos naujos. Tokiu būdu buvo nustatytas iki įstatymo pakeitimo sudarytų Bendradarbiavimo sutarčių galiojimo terminas (apibrėžtas įvykiu) ir išspręstas klausimas kaip per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo turi būti vykdomos iki įstatymo pakeitimo sudarytos Bendradarbiavimo sutartys.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės teisė vienašališkai nutraukti Bendradarbiavimo sutartį yra ribojama favor contractus principo, reikalaujančio pakankamo ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Bendradarbiavimo sutarties nuostatą, pagal kurią atsakovė turėjo teisę nutraukti vienašališkai sutartį, kai pasikeičia teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, aiškina formaliai, neatsižvelgdama į patį pasikeitusį teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija turėtų pagrindą sutikti su tokiu atsakovės Sutarties nuostatos aiškinimu tik tuomet, jeigu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo būtų neįmanoma vykdyti Bendradarbiavimo sutarties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė neparado intereso vykdyti sutartį, bet nurodo, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebeliko poreikio vykdyti Sutartis apibrėžto dalyko apimtimi, nors pats teisinis reglamentavimas nustato kokia tvarka Sutartys turėtų būti suderintos su PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis.
41. Kasacinio teismo pažymėta, kad nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Tokio aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Priešingai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Bendradarbiavimo sutartys turi būti ne nutraukiamos, bet pakeičiamos arba sudaromos naujos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės vienašalis Sutarčių nutraukimas neatitiko CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatų ir inter alia (be kita ko), favor contractus, sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principų, dėl to buvo nutrauktos neteisėtai.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismo sprendimo motyvai nėra logiški ir nuoseklūs. Teismas, viena vertus, daro išvadą, jog šalims tiek nepaisant teisinio reglamentavimo pasikeitimo išlieka bendradarbiauti šveitimo ir visuomenės informavimo srityse pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, kita vertus, teismas nusprendė pripažinti „šalių teisę ir pareigą tęsti nutrauktus sutartinius santykius pagal visas bendradarbiavimo sutartis“. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės argumentu nesutinka ir išaiškina, kad pagal PPATĮ IX-517 2,4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (2021 m. birželio 17 d. Nr. XIV-401) 8 straipsnio 5 dalį atsakovė turi teisę pakeisti arba sudaryti naujas sutartis, kad jos atitiktų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi, atsakovė per 6 mėnesius nuo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo turės galimybes koreguoti Bendradarbiavimo sutarčių dalyko apimtį, o iki pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pasirašymo Bendradarbiavimo sutartys yra vykdomos pagal šalių apibrėžtą dalyką.
43. Atsakovė apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios ginčo teisinius santykius nuo 2013 metų žymiai pasikeitė. Atsakovė nurodė, kad pagrindas nutraukti Sutartis atsirado tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-374-248/2018, konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantį atliekų tvarkytoją gali parinkti savivaldybė, kuri yra perkančioji organizacija VPĮ prasme. Taip paaiškėjo, kad Bendradarbiavimo sutarčių nuostatos prieštarauja įstatymui, todėl ieškovė jau 2019 metais įgijo teisinį pagrindą taikyti Bendradarbiavimo sutarčių 4 straipsnio sąlygą dėl sutarčių nutraukimo, tačiau Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras taip nepasielgė, bet siūlė ieškovėms pasirašyti naują Bendradarbiavimo sutarčių redakciją, tačiau susitarimų nebuvo pasiekta. Be to, ieškovės atsisakė pasirašyti konteinerių, skirtų pakuočių atliekoms rūšiuoti įrengimo kaštų, patiriamų įgyvendinant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus aplinkosauginius projektus, finansavimo sutartis (el. b. t., l. 48–49, 55–56).
44. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pranešime dėl vienašalio sutarčių nutraukimo privalo būti nurodytas nutraukimo teisinis ir faktinis pagrindas, kadangi toks veiksmas yra vienašalis sandoris, kuris sukelia teisines pasekmes abiem sandorio šalims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje teisinėje situacijoje neturi reikšmės sprendžiant Bendradarbiavimo sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumą klausimą atsakovės nurodytos procesiniuose dokumentuose papildomos aplinkybės. Jeigu atsakovė realiai siekė nutraukti Bendradarbiavimo sutartis dėl to, kad buvo būtina keisti Sutarčių nuostatas dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo parinkimo tvarkos, ir kad pasikeitė aplinkybės dėl 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų aplinkosauginių projektų, tokie pagrindai turėjo būti įrašyti pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl jų ieškovės atitinkamai turėjo teisę pasirinkti savo elgesio variantą ir gynybos būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, kreipdamasis į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo arba sutarčių nutraukimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, tačiau šia teise nepasinaudojo.
45. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-374-248/2018, pažymėjo, kad Bendradarbiavimo sutartys neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau teisės aktai reglamentuojantys pakuočių atliekų tvarkymą nebuvo pasikeitę.
46. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtais 2022 m. rugsėjo 28 d. raštus Nr. S-22-2107 ir Nr. S-22-2108, nepaaiškino, nuo kada raštai (sprendimai) neteko teisinės galios (panaikinti): ar nuo raštų (sprendimų) priėmimo dienos, ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, atsakovė iš esmės apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kada teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliamas teismo sprendimo išaiškinimo klausimas. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu išaiškinti sprendimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl atsakovės iškelto klausimo nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo pripažintas Bendradarbiavimo sutarčių su ieškovėmis nutraukimas neteisėtu, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
49. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovėms priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė – 2 289,32 Eur (DOK-1219), ieškovė gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė – 1 663,75 Eur (DOK-1325). Ieškovių patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl ieškovėms iš atsakovės priteisiamos prašomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, juridinio asmens kodas 110884687, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 250135860, 2 289,32 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir trisdešimt dviejų centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei gamintojų ir importuotojų asociacijai „Gamtos ateitis“, juridinio asmens kodas 305991579, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 250135860, 1 663,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt penkių centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė