Civilinė byla Nr. 2A-1648-390/2009
(Proceso Nr. 2-20-3-00266-2009-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Gintautas Kaulakis
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1, 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 607,03 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 pagrindu yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas mokesčius skaičiuoja vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492, Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“. Atsakovo įsiskolinimas už suteiktas šilumos ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. yra 383,75 Lt, už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas per tą patį laikotarpį – 208,19 Lt, 15,09 Lt atsakovas skolingas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 607,03 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Lt žyminio mokesčio, 8,90 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškas bei Gyventojų registro tarnybos išrašą, valstybei – 7,45 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir prievolės, susijusios su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu išlieka ir tada, kai šilumos įrenginiai yra atjungti nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemų, todėl atsakovas, būdamas buto, esančio Savanorių pr. 362-43, Kaune, savininkas, privalo apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, jų išlaikymu ir išsaugojimu, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, proporcingai savo daliai. Įvertinęs ieškovo nurodytą aplinkybę, jog šiuo metu neįmanoma tiksliai nustatyti neapmokėtų paslaugų rūšies, nes atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą už suteiktas paslaugas ieškovui mokėjo tik dalį sumos, sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 15,09 Lt už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas pagrįstas. Nurodė, kad nėra pateikta duomenų, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkai būtų pasinaudoję Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ suteikta teise patiems atlikti teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą. Nustatė, jog (duomenys neskelbtini) namo teritorijos priežiūros paslaugas teikė SĮ „Panemunės butų ūkis“, ieškovas šią sumą paskirstydavo namo patalpų savininkams, proporcingai jų turimų patalpų plotui. Atsižvelgęs į tai, jog Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 nėra pripažintas negaliojančiu ar neteisėtu, sprendė, jog atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir naudojęsis namo teritorijos priežiūros paslaugomis, privalo sumokėti 208,19 Lt mokestį už teritorijos priežiūrą.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Vitlipas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
Nurodo, kad nepagrįstai priteisti 383,35 Lt už neva suteiktas šilumos ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Šių paslaugų atsakovas negavo. 1999 m. gruodžio mėn. buvo gautas leidimas atsijungti, o 2000 m. pradžioje atsakovo butas buvo atjungtas nuo namo šildymo sistemos, šildymo ir karšto vandens sistemos demontuotos pagal tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Atsakovas pagal Kauno miesto savivaldybės tipinį prašymą sudarė naują atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą sutartį. Mano, kad turi mokėti tik už bendro naudojimo patalpų (laiptinės šildymą) proporcingai joje esančių butų skaičiui, o ne pagal atsakovo buto plotą, nes butui karštas vanduo ir šiluma netiekiami ir sistemomis atsakovas nesinaudoja. Apie sutikimą mokėti 1/10 dalį atsakovas informavo ieškovą dar prieš bylos iškėlimą teisme. Nurodo, kad teismas vadovaujasi CK, įsigaliojusiu 2001 m. liepos 1 d., o atsakovas teisę atsijungti nuo šildymo sistemos įgijo ir šia teise naudojasi nuo 2000 m. vasario mėn., todėl mano, kad neteisėtai reikalaujama sumos, skaičiuojamos nuo atsakovo buto, kuriame nėra centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemų, ploto. Pažymi, jog atsakovo buto autonominės šildymo sistemos ieškovas neprižiūri.
Nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl 208,19 Lt už teritorijos priežiūros paslaugas priteisimo, atsakovas nurodo, jog namo, kuriame yra jo butas, valdos nėra konkrečiai apibrėžtos ir žemė priklauso valstybei. Dėl šios priežasties valstybė ją ir turi prižiūrėti arba jos pavedimu tai turi atlikti savivaldybė. Neturėdamas nuosavybės teisės į žemės sklypą, nenuomodamas jo iš valstybės, atsakovas neprivalo jo prižiūrėti, tvarkyti ar mokėti už tai mokesčius. Pažymi, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 904, neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą (adm. byla Nr. I-5-402/2008), kuriuo pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės aktų „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ punktai, nustatantys, kad asmenys turi tvarkyti ir palaikyti švarą faktiškai naudojamose teritorijose. Su pripažintais neteisėtais taisyklių punktais siejasi ir minėtas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904, kuriuo vadovavosi teismas.
Pirmosios instancijos teismui sprendime pripažinus, jog ieškovas negalėjo nurodyti už kokias konkrečias paslaugas prašoma priteisti 15,08 Lt, ši suma nepagrįstai priteista už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą bei suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovo pareiga yra įrodyti skolos faktą ir jos dydį, todėl ieškovui jos neįrodžius, skola negali būti priteista.
Taip pat nurodo, jog neturėjo būti priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi bei su byla susijusios išlaidos, nes tai yra išvestiniai reikalavimai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad mėnesiniai mokesčiai butų ir kitų patalpų savininkams už atitinkamo namo šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą skaičiuojami vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir Kauno miesto administravimo nuostatų, patvirtintų 2005 m. kovo 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788, 9 ir 9.2. punktuose nustatyta tvarka, t.y. proporcingai buto ir kitų patalpų savininko turimai bendrosios nuosavybės daliai, o ne laiptinėje esančių butų skaičiui, naudojimosi bendrojo naudojimo objektais apimtimi ar pan. Teisės normos dėl mokesčių skaičiavimo yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos bei interpretuojamos savaip. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė -techninė ir kitokia įranga, todėl net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendrasavininku. Teigia, jog žemės sklypas naudotis yra suteikiamas būtent daugiabučio namo gyventojams, todėl jie ir privalo mokėti už naudojamo žemės sklypo teritorijos tvarkymą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkai buvo suinteresuoti ir siekė patys savarankiškai savo lėšomis tvarkyti savo namo aplinką ir teritoriją. Kauno apygardos administracinis teismas panaikino ne Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 904, bet 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T-397, todėl 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 nesivadovauti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas įvertino aplinkybę, jog šiuo metu neįmanoma tiksliai nustatyti neapmokėtų paslaugų rūšies būtent dėl to, kad atsakovas pakankami ilgą laiko tarpą už suteiktas paslaugas ieškovui mokėjo tik dalį sumos. Atsižvelgiant į tai, ne ieškovas neįrodė ieškinio dėl 15,08 Lt įsiskolinimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas priteisimo, o atsakovas neįrodė, kad šią 15,08 Lt sumą yra sumokėjęs. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsnių, CPK 93 straipsnio nuostatomis sprendimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Administratorius vykdo ginčo namo eksploatavimą, jo priežiūrą ir teikia jam tam tikras paslaugas, todėl nepagrįstas apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog ieškovas namo bendrų sistemų neprižiūri. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo nėra sudarę, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti ieškovui išlaidas, susijusias su namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, jų išlaikymu ir saugojimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, privalo apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, jų išlaikymu ir saugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, proporcingai savo daliai. Pagal CK 4. 82 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl atsakovas net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2006m. liepos 1d. iki 2008m. rugsėjo 30d. ieškovui už suteiktas šilumos ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugas yra skolingas 383,75 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatę nurodytas faktines aplinkybes turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti nesumokėtą skolą už suteiktas paslaugas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui 208,19 Lt už suteiktos teritorijos priežiūros paslaugas bei 15,09 Lt už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas paslaugas.
Byloje nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos priežiūros paslaugas teikė S Į „Panemunės butų ūkis“, o ieškovas apskaičiuodavo ir paskirstydavo priskaičiuotas sumas namo butų savininkams, proporcingai jų turimų patalpų plotui. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo išlaidas už teritorijos priežiūrą pagrįstai rėmėsi galiojančiu Kauno miesto valdybos 1996m. rugsėjo 17d. sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ ir vėlesniais jo pakeitimais. Paminėto sprendimo 8 punkte buvo numatyta, kad visi daugiabučio namo savininkai ir nuomininkai, teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimą, kuriame taip pat turi būti nurodyti atsakingi asmenys už teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys. Tačiau byloje nenustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai būtų pasinaudoję šia paminėto punkto nuostata suteikiančią teisę patiems savininkams atlikti teritorijos aplinkos priežiūrą ir jos tvarkymą. Taigi, nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo 2008m. sausio 17d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-402/2008 ir vadovavosi negaliojančiu teisės aktu.
Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( C K 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 3 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai šalių ginčui nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009m. liepos 28d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algimantas Kukalis
Kolegijos teisėjai Dalė Burdulienė
Virginija Gudynienė