Civilinė byla Nr. e2-461-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00161-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ieškinį atsakovams Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei, A. K., H. K. ir A. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir/arba žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karpis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      pripažinti 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-10999) negaliojančia nuo jos sudarymo momento (lot. ab initio) ir taikyti restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu priteisiant ieškovei iš atsakovės Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės 375 000 Eur sumą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (375 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.                      priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 

arba (alternatyvus ieškinio reikalavimas):

1.3.                      priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų A. K., H. K. ir A. M. 375 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (375 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti ieškovės UAB „Karpis“ naudai solidariai iš atsakovų A. K., H. K. ir A. M. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio (2 788 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad už ieškinyje keliamus reikalavimus mokėtinas 3 788 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo dalį (1 000 Eur) žyminį mokestį, o likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį prašo atidėti iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Ieškovė paaiškino, kad nors jos banko sąskaitoje yra šiek tiek piniginių lėšų, tačiau minimalus rezervas yra būtinas ir kitiems ieškovės einamiesiems mokėjimams atlikti. Ieškovė būsimo teismo sprendimo priėmimo dieną neabejotinai turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, kadangi: 1) turi reikalavimo teisę 726 135,92 Eur sumai skolininkės UAB „Marijampolės pieno konservai“ atžvilgiu; 2) tarp ieškovės ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra sudaryta ir šiuo metu vykdoma 2015 m. lapkričio 4 d. neginkluotos objektų apsaugos sutartis, kurios pagrindu ieškovei už teikiamas apsaugos paslaugas UAB „Marijampolės pieno konservai“ kas mėnesį sumoka 60 000 Eur mokestį, iš kurio šiuo metu dengiamos ieškovės veikloje patiriamos sąnaudos; 3) ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto, kuriuo šiuo metu dėl vykstančio teisminio ginčo ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-161-450/2021 laikinai negali disponuoti. Ieškovės vertinimu, netenkinus jos prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą buvo atmestas; ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą 4 738 Eur žyminio mokesčio dalį.

4.       Teismas sprendė, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natūra taikymo. Nekilnojamojo turto, kuris ginčijamu sandoriu buvo perleistas atsakovei Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei, reali rinkos vertė turto pardavimo dieną buvo 635 000 Eur. Taigi, byloje už pareikštą ieškinį turėtų būti mokamas 7 650 Eur dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 635 000 Eur ieškinio sumos (2 300 Eur + (535 000 Eur × 1 proc.)). Ieškovė ieškinį pateikė naudodamasi elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 5 738 Eur.

5.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ji neišgali sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio ieškinio pateikimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kas mėnesį vien iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur pajamų, įmonėje šiuo metu dirba 31 darbuotojas, kas leidžia teismui spręsti, kad įmonė aktyviai vykdo veiklą ir, tikėtina, pajamas gauna ne tik iš vieno užsakovo. Be to, teismas nustatė, kad 2020 m. ieškovė uždirbo 170 875 Eur, o 2021 m. – 94 918 Eur grynojo pelno. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys neišsamūs, jų nepakanka, kad jai būtų atidėta mokėtino žyminio mokesčio dalis. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai neleidžia teismui spręsti apie būtinybę šiuo atveju taikyti žyminio mokesčio atidėjimo institutą, todėl ieškovės prašymą atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsnis).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovė nurodė, kad ieškiniu reiškiami alternatyvūs ieškinio reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos arba civilinės atsakomybės taikymo solidariai priteisiant ieškovei iš atsakovų H. K., A. M., A. K. 375 000 Eur žalos atlyginimą. Abiem reikalavimais ieškovė prašo priteisti jai 375 000 Eur vertės turto – restitucijos piniginiu ekvivalentu forma kaip skirtumą tarp nekilnojamojo turto vertės ir pardavimo kainos (skirtumas 375 000 Eur) arba kaip žalos atlyginimą, kurio dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp sandorio kainos ir turto vertės (375 000 Eur). Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia restitucija turėtų būti taikoma natūra, ieškovė mano, kad tokiu atveju ieškinio suma taip pat turėtų sudaryti 375 000 Eur. Restitucijos taikymas natūra šioje byloje reikštų, kad ieškovei būtų grąžintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 635 000 Eur, tačiau tuo pačiu ieškovė būtų įpareigota grąžinti atsakovei Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei 260 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo už nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad ieškinio tenkinimo atveju, jeigu restitucija būtų taikoma natūra, ieškovės finansinė padėtis pagerėtų 375 000 Eur suma, todėl ir ieškinio suma turėtų būti apskaičiuojama nuo šios sumos. Priešingas situacijos vertinimas, kuomet apskaičiuojant ieškinio sumą nebūtų atsižvelgiama į faktinį ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, neatitiktų bendrųjų teisės principų. Ieškovės vertinimu, už ieškinyje pareikštus alternatyvius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis turėtų sudaryti 3 788 Eur žyminį mokestį, o ne 5 738 Eur.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ieškovė neišgali sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio ieškinio pateikimo metu. Pirma, ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-459/2021, iš kurios matyti, kad ieškovei uždrausta priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio jo perleidimo. Taigi, ieškovė net neturi teorinės galimybės realizuoti jokio turto, kuriuo šiuo metu disponuoja. Antra, ieškovė neslėpė nuo teismo, kad ieškinio teikimo dieną banko sąskaitoje turėjo 2 424,77 Eur, tačiau prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, pažymėjo, kad tai yra minimalus rezervas, kuris yra būtinas ir kitiems ieškovės einamiesiems mokėjimams atlikti. Tuo pačiu buvo nurodoma, kad būsimo teismo sprendimo priėmimo dieną, ieškovė neabejotinai turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Trečia, atskirojo skundo teikimo dieną ieškovės vienintelėje banko sąskaitoje yra 466,59 Eur. Taigi, ieškovė šiuo metu disponuoja dar mažesne pinigų suma nei disponavo ieškinio teikimo dieną, tačiau vėl gi ši suma yra būtina kaip minimalus rezervas, kuris gali būti reikalingas kitiems ieškovės einamiesiems poreikiams patenkinti. Be to, net jeigu šiuo metu turimą sumą (466,59 Eur) ieškovė ir sumokėtų, jos vis tiek nepakaktų, kad žyminis mokestis būtų apmokėtas pilna apimtimi. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovės įmonėje dirba 31 darbuotojas, tačiau šie darbuotojai yra išlaikomi (darbo užmokestis sumokamas ir atsiskaitoma su valstybės biudžetu) iš pajamų, kurias kas mėnesį ieškovė gauna iš savo kontrahento UAB „Marijampolės pieno konservai“. Kaip minėta, ieškovė kartą per mėnesį iš kontrahento UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur, tačiau šiuo metu trūkstamo dalies žyminio mokesčio sumokėti negali, nes tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Piniginės lėšos, kurias ieškovė gauna iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ (6 0 000 Eur per mėnesį), šiuo metu yra vienintelis ieškovės pajamų šaltinis, nes neskaitant administracijos darbuotojų ir darbuotojų, kurie atsakingi už ieškovės turto priežiūrą, visi likę darbuotojai teikia apsaugos paslaugas UAB „Marijampolės pieno konservai“. Penkta, kontrahentas UAB „Marijampolės pieno konservai “ turi 726 135,92 Eur skolą ieškovei, tačiau šios skolos geranoriškai nemoka, dėl ko ieškovė yra pradėjusi bylinėjimosi procesą prieš UAB „Marijampolės pieno konservai“. Šešta, ieškovė neneigia teismo pacituotų duomenų, kad 2020­-2021 metais ieškovė dirbo pelningai, tačiau tai savaime neparodo, kad ieškovė būtent šiuo metu yra pajėgi sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismui pateikti įrodymai liudija, kad nei ieškinio teikimo dieną, nei šio atskirojo skundo teikimo dieną ieškovė neturi finansinių galimybių, kurios leistų pilnai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovės vertinimu, netenkinus ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą, siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9.       Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo bei nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytu mokėtinu žyminio mokesčio dydžiu bei argumentais, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieškinį, mokėjimą. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarką pareikšto reikalavimo ribose ir, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-161-459/2021, kuria ieškovei buvo uždrausta priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo bei 2023 m balandžio 11 d. UAB „Karpis“ vyr. buhalterės pažymą apie ieškovės atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį. Šiais procesiniais dokumentais apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apeliantės turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).

Dėl mokėtino žyminio mokesčio

12.       Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

13.       Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

14.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu priteisiant ieškovei iš atsakovės Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės 375 000 Eur sumą, arba priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų A. K., H. K. ir A. M. 375 000 Eur žalos atlyginimą.

15.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natūra taikymo, todėl už šį reikalavimą turi būti mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas pagal realią rinkos vertę turto pardavimo dieną. Kadangi reali turto rinkos vertė jo pardavimo dieną buvo 635 000 Eur, todėl teismas sprendė, kad ieškovė už ieškinį turi mokėti 7 650 Eur dydžio žyminį mokestį.

16.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Apeliantės vertinimu, teismui pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją natūra, ieškinio suma šiuo atveju taip pat turėtų sudaryti 375 000 Eur sumą, kadangi restitucijos taikymas šiuo atveju reikštų, kad ieškovei bus grąžinamas turtas, kurio vertė 635 000 Eur, tačiau tuo pačiu ieškovė būtų įpareigota grąžinti atsakovei Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovei 260 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo už nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantės nuomone, tai reikštų, kad ieškinio tenkinimo atveju, jeigu restitucija būtų taikoma natūra, ieškovės finansinė padėtis pagerėtų 375 000 Eur suma. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis ieškovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo natūra. Minėtas reikalavimas laikytinas turtiniu ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto norma specialiai skirta ieškinio sumai, nuo kurios apskaičiuojamas žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dydis, reglamentuoti. Šioje normoje vartojama sąvoka „ieškinio suma“ aiškintina kartu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta analogiška sąvoka. Ieškinio sumos nustatymas siejamas su turtu ar pinigais, kuriuos atsakovė turės grąžinti pripažinus sandorį negaliojančiu. Kitaip sakant, ieškovė žyminį mokestį moka ir nuo grąžintinos ieškovui ar kitiems asmenims turto vertės ar pinigų sumos.

18.       Teismų praktikoje nurodyta, kad minėta teisės norma taikytina ir tuomet, kai ieškovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes bei materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje nurodo alternatyvius ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką). Tuo atveju, jeigu yra pareiškiami keli alternatyvūs reikalavimai, ieškinys yra apmokestinamas vienu žyminiu mokesčiu, kadangi alternatyvių ieškovės reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1582-186/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto ieškinio (kurio vienas iš reikalavimų – pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją natūra) suma turi būti apskaičiuojama pagal grąžintino turto (nagrinėjamu atveju – nekilnojamojo turto) rinkos vertę, kuri buvo fiksuota minėto turto pardavimo momentu, nes būtent tenkinus ieškinio pagrindinį reikalavimą, tai yra pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją natūra, bus grąžintas perleistas nekilnojamasis turtas, kurio reali rinkos vertė pardavimo dieną siekė 635 000 Eur. Apeliantė neginčijo, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė jo pardavimo dieną sudarė 635 000 Eur.

20.       Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas, kad nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 635 000 Eur ieškinio sumos. 

Dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo

21.       Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti šiomis lengvatomis, turi būti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą (CPK 12, 13 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-943/2021).

22.       Viena iš žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-278-912/2023).

24.       Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

25.       Prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė: UAB „Karpis“ banko sąskaitos išrašus; pažymą apie UAB „Marijampolės pieno konservai“ skolą už paslaugas; UAB „Marijampolės pieno konservai“ atliekamų pavedimų ieškovei kopijas; pažymą apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir kt.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir juose fiksuotus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie duomenys nepagrindžia atsakovės prašymo pagrįstumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kas mėnesį vien iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur pajamų, įmonėje dirba 31 darbuotojas, kas suponuoja išvadą, kad įmonė aktyviai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Taigi, byloje nustatytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ši neišgali sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Priešingai, byloje nepateikta jokių patikimų duomenų, leidžiančių abejoti ieškovės finansiniu stabilumu. Be to, galimybę teismui objektyviai įvertinti apeliantės gebėjimus sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį riboja ir tai, jog apeliantė nepateikė aktualaus laikotarpio finansinių duomenų. Vien tik informacija apie lėšas sąskaitoje ar skolą įmonei, nesant išsamių duomenų apie visą ieškovės valdomą turtą, neleidžia teismui visapusiškai įvertinti atsakovės finansinės padėties ir tenkinti jos prašymą. Juolab kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad 2021 m. pardavimo pajamos siekė 732 165 Eur, grynasis pelnas 94 918 Eur, įstatinis kapitalas 40 809,09 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/karpis/). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad jos turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog yra nepajėgi sumokėti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

27.       Be to, apeliantė neįrodė, kad sprendimo priėmimo dieną ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jeigu ieškinys bus atmestas. Vien tai, kad ieškovė yra pradėjusi bylinėjimosi procesą prieš UAB „Marijampolės pieno konservai“, nepatvirtina, kad jos reikalavimas bent iš dalies bus patenkintas ir kad sprendimo priėmimo dieną ieškovės finansinė padėtis bus pagerėjusi ir ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį.

28.       Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais duomenimis, sprendžia, kad atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintas pagrįstai; pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, teisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį nėra pasibaigęs, nes pirmosios instancijos teismas nustatė 7 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo terminą žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas naujo termino nenustato, tačiau išaiškina, kad apeliantė turi teisę per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo įvykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikdama pirmosios instancijos teismui (CPK 339 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad apeliantė turi teisę per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo įvykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikdama pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                       Žilvinas Terebeiza