Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1896-345-2011].doc
Bylos nr.: 2S-1896-345/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-1896-345/211

Teisėja  Snieguolė Bielskienė                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

      128.17. (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal kreditoriaus UAB „Erlandina“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,             

 

n u s t a t ė :

             

Skolininkai S. Z. ir O. Z., užtikrindami iki 2007-10-18 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-20 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB „Erlandina“ skolininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3,54 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Kreditorius UAB „Erlandina“ pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-04-18 paskolos sutartis, - suėjus skolos grąžinimo terminui nėra įvykdyta. Skolą sudaro 380 000 Lt negrąžintos paskolos, 61 320,54 Lt palūkanų, 139 840 Lt delspinigių. Iš viso: 581 160,54 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-03-03 nutartimi kreditoriaus UAB „Erlandina“ prašymą patenkino. Areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant suinteresuotiems asmenims. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti juos kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

              Skolininkas S. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-03 nutartį ir kreditoriaus pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad pinigų iš UAB „Erlandina“ nesiskolino. Palūkanos yra paskaičiuotos nuo paskolos, dėl kurios jau kreiptasi į teismą 2011-03-03 ir yra priimta teismo nutartis. Kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai prašo pradėti išieškojimą pagal neva išduotas paskolas, tačiau palūkanos paskaičiuotos pagal kitą paskolą (UAB „Konsumentas“).

              Kreditorius UAB „Erlandina“ pateikė atsiliepimą į skolininko S. Z. atskirąjį skundą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje nenagrinėtinas skolos atsiradimo pagrindo klausimas, nes tai nėra ir negali būti hipotekos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais kreditorius UAB „Erlandina“ papildomų argumentų (ir įrodymų), susijusių su skolos atsiradimo pagrindu nepateikia. Pažymi, kad hipotekos lakštas yra patvirtintas notaro. Deklaratyvus apelianto teiginys, jog „pinigų nesiskolinau“, vertintinas itin kritiškai kaip nesąžiningas bandymas išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Skolininkas S. Z. sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kadangi hipotekos skyriaus nutartį skolininkui pavyko įteikti tik 2011-06-20, t.y. daugiau nei po trijų su puse mėnesio, nes S. Z. nebendradarbiavo, nepranešė savo kontrahentui UAB „Erlandina“ apie įkalinimą. Taipogi skolininkas vien tik siekdamas užvilkinti bylą teise pateikti atskirąjį skundą pasinaudojo akivaizdžiai ne pagal paskirtį, nes skundo pagrindą sudaro vienas argumentas, nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, bylos, susijusios su hipotekos ir įkeitimo teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjamos ypatingai operatyviai.

              Atskirasis skundas netenkintinas.

              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

              Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI  skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, įvertina tik hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkai S. Z. ir O. Z., užtikrindami iki 2007-10-18 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-20 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB „Erlandina“ skolininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3,54 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-03 nutartimi minėtas turtas buvo areštuotas, skolininkai buvo įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui UAB „Erlandina“, tai įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Duomenų apie tai, kad skolininkai S. Z. ir O. Z. būtų grąžinę skolą kreditoriui UAB „Erlandina“, nėra. 

              Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų S. Z. ir O. Z. hipoteka įkeisto turto, kadangi nustatyta, jog skolininkai jiems suteikto kredito laiku negrąžino, o paskolos sutartis pasibaigė suėjus terminui. Tuo pačiu yra atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai esą kreditorius kreipėsi į teismą pagal neva išduotas paskolas, kadangi byloje esanti medžiaga (2007-04-18 paskolos sutartis, hipotekos lakštas ir kiti dokumentai) nesudaro prielaidų teigti, jog paskolos sutartis tarp skolininkų ir kreditoriaus nebuvo sudaryta. Pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, jog skolininkai būtų ginčiję paskolos sutarties sudarymo faktą.

Skolininkas S. Z. atskirajame skunde teigia, jog kreditorius blogai paskaičiavo palūkanas, kadangi  palūkanos paskaičiuotos pagal kitą paskolą. Atkreiptinas skolininko dėmesys į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Dėl minėto teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus dėl netinkamai paskaičiuotų palūkanų, kadangi skolininkai nesutikdama su kreditoriaus paskaičiavimu turi teisę ginčyti kreditoriaus paskaičiuotų bei prašomų priteisti palūkanų dydį bendra ginčo teisenos tvarka.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

              Atmetus atskirąjį skundą iš skolininko S. Z. valstybei priteistinos 8,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo šalims išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

 

nutarė:

 

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš skolininko S. Z. valstybei 8,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo šalims išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

              Teisėjai                                                                                                              Henrichas Jaglinskis

 

                                                                                                                                            Loreta Lipnickienė

 

                                                                                                                                            Jadvyga Mardosevič