Civilinė byla nr. e2YT-6793-399/2023
Proceso Nr. 2-28-3-01969-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.2.6.5.; 3. 4.5. 2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2023 m. spalio 19 d.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. A., N. R., Z. J. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Teismas
N u s t a t ė:
Pareiškėjas V. J. (toliau pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę rteikšmę turintį faktą, kad po motinos J. J. (toliau motinos) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, sūnus V. J. (toliau pareiškėjas).
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J.J. (toliau motina arba palikėja), jos vardu yra įregistruotas žemės sklypas, daikto unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas), kuris ir sudaro po motinos mirties atsiradusį palikimą.
Pažymėtina, kad po motinos mirties nei pareiškėjas, nei kiti pirmos eilės įpėdiniai palikėjos vaikai: R. A., N. R. ir Z. J. nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pažymėtina, kad po motinos mirties žemės sklypą pareiškėjas naudojo pagal jo tiesioginę paskirtį – žemės ūkio veiklai. Pareiškėjo sutuoktinė buvo įregistravusi ūkininko ūkį, kuriame kaip šeimos narys dirbo ir pats pareiškėjas. Žemės sklypas buvo prijungtas prie ūkininko ūkio valdos ir buvo deklaruotas pareiškėjo sutuoktinės Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2013 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje.
Paminėti veiksmai liudija pareiškėjo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kitaip tariant, pareiškėjas išreiškė valią priimti po savo motinos mirties atsiradusį palikimą.
Faktas, kad po palikėjos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas , priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, yra nustatytinas teisme, nes kitaip šio fakto nėra galimybės patvirtinti. Nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgis teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti daiktines teises į žemės sklypą.
CK 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p.). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tačiau šis juridinę reikšmę turintis faktas teismo dar nėra nustatytas. Dėl to, kad nekilnojamasis daiktas vis dar nėra paveldėtas, suinteresuotumą byloje turi ir Nacionalinė žemės tarnyba, nes teismo sprendimo priėmimas turėtų reikšmės šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Taigi pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti ir tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-574-883/2018). Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą Nacionalinę žemės tarnybą , o taip pat kitus palikėjos vaikus traukti į bylą suinteresuotais asmenimis.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog neturi dumenų nei patvirtinančių, nei paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes taip pat duomenų jog žemės sklypas neprižiūrėtas ar apleistas ir neprieštarauja prašomo fakto nustatymui.
Suinteresuoti asmenys R. A., N. R. ir Z. J. (toliau suinteresuoti asmenys) pateikį atsiliepimus ir sutiko su pareiškimu, taiyra sutiko, kad pareiškėjo prašomas faktas būtų nustatytas (DOK 35688, 35645 2023-08-09 ir 35861, 2023-08-10).
Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškįjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Teismas
K o n s t a t u o j a:
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo, paduodant pareiškimą notarui, po palikėjos mirties nepriemė nei vienas asmuo, šią aplinkybę patvirtina notaro liudijimas pateiktas byloje. VĮ Registrų centras duomenimis palikėja nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, kurį po motinos mirties valdė ir juo naudojosi pareiškėjas pagal paskirtį aktyviais veiksmais (deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir pan.).
Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties).
Suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys) palikėjos vaikai sutiko su pareiškimu, jie savo atsiliepimais patvirtino, kad pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė motinos palikimą, pradėdamas turtą valdyti bei sutiko su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. NŽT taip pat neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškimo pripažinimas sukelia tam tikras teisines pasekmes (CPK 443 str. 1 d., 140 str. 2 d.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į motinos turtą realizuoti, nes jis po palikėjos mirties priėmė palikimą, pradėdamas motinai priklausantį turtą faktiškai valdyti ir prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.
Suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Teismas nagrinėja tik pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.).
Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjas negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjui, tai yra jis galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas
N u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,
kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, sūnus (pareiškėjas) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris dienas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Janina Zaržeckienė