Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-12422-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10862-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Nikolajui Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

I. A. pagrobė svetimą turtą vagystės būdu, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.48 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje, paėmė vieną 0,350 l talpos butelį degtinės „Lithuania“, kainuojantį 4,28 eurų, vytintą „Basturma“, kainuojančią 3,18 eurų, konservuotų ančiuvių, kainuojančių 1,79 euro, 0,116 kg sūrio su spanguolėmis, kainuojančio 1,68 eurų, vieną pakelį juodųjų ryžių, kainuojančių 1,69 eurų bei praėjo pro kasas, nesumokėjęs už prekes 12,62 eurų. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. teismo posėdyje prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nurodė, kad atėjęs į parduotuvę apsipirkti, jis į kišenę įsidėjo protokole nurodytas prekes, o kitas prekes, tame tarpe ir arbūzą, laikė rankose. Priėjęs prie kasos jis sumokėjo už prekes, kurias laikė rankose, o už kišenėse esančias prekes tiesiog pamiršo sumokėti. Sumokėjęs už rankose laikytas prekes, jas prie kasos susidėjo į maišelį. Tuo metu jis buvo susimastęs, galvojo visiškai apie kitus dalykus, todėl pamiršo sumokėti už kišenėje esančias prekes. Teigė, jog sąmoningai vogti prekių jis neketino, tiesiog pamiršo už jas sumokėti. I. A. taip pat nurodė, kad su savimi turėjo rankinę, užeidamas į parduotuvės prekybos salę krepšelio nepaėmė, nes iš pradžių galvojo, kad pirks nedaug prekių, todėl dėjo prekes į kišenes, už kurias vėliau kasoje ketino atsiskaityti. Po sulaikymo jis siūlė susimokėti už kišenėse esančias prekes, tačiau apsaugos darbuotoja iškvietė policiją. Teigia, jog anksčiau niekada nebuvo baustas už vagystes, gailisi, kad pamiršo sumokėti už prekes, nes buvo stresinėje būsenoje, tuo metu vaikščiojo, kalbėjo telefonu. Jam viskas susipynė ir jis negali paaiškinti, kodėl pamiršo sumokėti už prekes.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu I. A. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi (b.l. 2).

Liudytoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba parduotuvėje „Iki“, esančioje Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje apsaugos darbuotoja, iki nagrinėjamo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo. Liudytoja nurodė, kad protokole nurodytą dieną į parduotuvę atėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pakankamai ilgai vaikščiojo po prekybos salę. Maždaug po 10-15 minučių ji pastebėjo, kaip tas vyras alkoholio skyriuje paėmė butelį degtinės, kurį įsidėjo į savo rankinę, o po to nuėjo į kitus skyrius ir visas smulkias prekes, kurios buvo ne iš pigiųjų, dėjo į savo kelnių kišenes. Šiam vyrui išėjus pro kasas, jis prie durų buvo sulaikytas. Sulaikomas asmuo elgėsi ramiai, nesipriešino, prašė nekviesti policijos, dėl prekių pasisavinimo nieko neaiškino. Liudytoja taip pat nurodė, kad UAB „Palink“, kuriai priklauso parduotuvė „Iki“, jokių premijų už sulaikytus vagis neduoda. Ji taip pat neprisimena, ar sulaikytas asmuo už kažką mokėjo kasoje. Liudytojos manymu, šiuo atveju tai buvo paprasčiausia prekių vagystė, nes jeigu žmogus ką nors norėtų nusipirkti, jis paimtų pirkinių krepšelį, į kurį ir dėtų jam reikiamas prekes, o ne kištų jas į kišenes. Ji neprisimena, ar sulaikytas vyras turėjo krepšelį, taip pat ar po sulaikymo pas vyrą buvo rasti pinigai.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, atvykęs pagal gautą iškvietimą į parduotuvę „Iki“, kurioje buvo sulaikytas administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, įtariamas vagyste. Parduotuvės apsaugos darbuotoja pareigūnams sakė, kad sulaikytas vyras prekes buvo susikišęs į kišenes ir praėjo pro kasas, už jas nesumokėjęs. Sulaikytas asmuo buvo sudirgęs, susinervinęs, sakė, jog pamiršo sumokėti už prekes. Jis lyg turėjo su savimi rankinę ir pirkinių krepšelį, bet liudytojas tiksliai nurodyti negali, nes su juo daugiausiai bendravo kolega. T. B. taip pat neprisiminė, ar sulaikytas vyras turėjo su savimi pinigų ir ar siūlėsi susimokėti už prekes. Paimtos iš jo prekės buvo grąžintos parduotuvei. Kadangi sulaikytas vyras neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas V. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas, atvykęs į parduotuvę „Iki“ pagal gautą iškvietimą dėl sulaikyto asmens, kuris buvo įtariamas prekių vagyste iš parduotuvės. Atvykus į parduotuvę apsaugos darbuotoja nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris praėjo pro kasas, sumokėjęs ne už visas prekes, todėl ir buvo sulaikytas. Pareigūnai paties vagystės fakto nematė. Sulaikytas asmuo norėjo parduotuvėje sumokėti už prekes, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir jis matomai suprato savo veiksmus, gailėjosi. Pareigūnai per daug nesigilino į situaciją, o nuvežė jį į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. I. A. į komisariatą buvo pristatytas su prekėmis, už kurias buvo susimokėjęs, o likusios prekės buvo grąžintos parduotuvei. Taip pat savo rankinėje I. A. turėjo įvairių vaistų.

I. A. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, yra grindžiama šia rašytine bylos medžiaga:

- parduotuvės „Iki“ administracijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu, kad š.m. rugpjūčio 8 d., apie 12.48 val., parduotuvėje už kasų buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs I. A. vardu, kuris bandė pasisavinti prekių bendrai 12,62 eurų sumai, kurias buvo paslėpęs rankinėje ir kišenėse. Kadangi iš sulaikyto asmens paimtos prekės buvo grąžintos parduotuvei, bendrovė materialinių nuostolių nepatyrė (b.l. 3);

- policijos pareigūno V. R. 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.06 val. buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Iki“, esančioje Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje už kasų buvo sulaikytas vagis, kuris praėjo pro kasas, nesumokėjęs už prekes 12,62 eurų. Atvykus į parduotuvę pagal apsaugos darbuotojos J. K. pareiškimą, sulaikytam I. A. Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5).

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, I. A. iš esmės neneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t.y. to, jog jis praėjo pro parduotuvės kasas, nesumokėjęs už prekes 12,62 eurų, kurias buvo įsidėjęs į kišenes, kasoje sumokėjo tik už rankose laikytas prekes. Tačiau asmuo teigia, kad tyčia vogti prekių neketino, tiesiog pamiršo už jas sumokėti, nes buvo stresinėje būsenoje, vartoja tam tikrus vaistus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. A. kaltę, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.

I. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina pirmiausia tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi parduotuvės apsaugos darbuotoja J. K., kuri apklausta teismo posėdyje liudytoja bei būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, jog stebėjo parduotuvėje administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris įsidėjo į rankinę butelį degtinės, taip pat dėjosi į sportinių kelnių kišenes kitas smulkias, pakankamai brangiai kainuojančias prekes, su kuriomis praėjo pro kasas už jas nesumokėjęs, todėl buvo sulaikytas prie parduotuvės išėjimo bei iš jo paimtos prekės buvo grąžintos parduotuvei. Liudytojos teigimu, sulaikytas asmuo prašė nekviesti policijos, dėl prekių pasisavinimo nieko neaiškino.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kadangi jos parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina ir byloje esantis parduotuvės „Iki“ administracijos pareiškimas policijai (b.l. 3), be to, kaip minėta, esminių faktinių aplinkybių neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taip pat nepaisant to, jog gynyba iškėlė abejones dėl šios liudytojos duotų parodymų patikimumo, nurodydama, jog galbūt ši liudytoja turi kažkokį suinteresuotumą, visgi teismas pažymi, kad nepateikta ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog ši liudytoja siekia ir yra suinteresuota apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taigi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais nėra. Savo ruožtu pastebėtina, kad liudytoja apklausta J. K. nurodė, kad degtinės butelį I. A. buvo įsidėjęs į rankinę, tačiau jis neigė, kad ką nors buvo įsidėjęs į rankinę (t. y. jis nurodė, kad prekes buvo įsidėjęs į kišenes). Visgi įvertinus jau minėtus argumentus dėl liudytojos parodymų patikimumo ir nuoseklumo, teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė (t. y. kad viena prekė – degtinės butelis – buvo įsidėtas į rankinę) nustatyta, kita vertus, pažymėtina ir tai, kad asmeniui neneigiant, jog pastaroji prekė buvo pranešta pro kasas, už ją nesumokėjus, esminės reikšmės ši aplinkybė, kokiu būdu prekė buvo pranešta pro kasas, nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakomybės klausimą neturi.

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad tyčia vogti jis neketino, o šio pažeidimo padarymą bei jo užmaršumą sumokėti už į kišenes įsidėtas prekes sąlygojo jo psichologinė būsena ir vartojami vaistai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltės, teismas pirmiausia pažymi, jog be asmens paaiškinimų apie tai, kaip jis suvokė, vertino savo elgesį, veiksmų pobūdį, kokių tikslų jis siekė, reikšminga ir objektyvioji veikos pusė – atlikti veiksmai ir jų pobūdis, buvusi situacija, kurioje atlikta atitinkama veika, ir pan. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal neabejotinai nustatytas faktines aplinkybes, I. A. nesumokėjo už penkias prekes – 0,350 l talpos butelį degtinės „Lithuania“ (4,28 eurai), vytintą „Basturma“ (3,18 eurai), konservuotus ančiuvius (1,79 euras), 0,116 kg sūrio su spanguolėmis (1,68 euras), vieną pakelį juodųjų ryžių (1,69 eurų). Taigi akivaizdu, jog šių prekių svoris bei pakuotės (užimamas tūris) negali būti laikomi nežymiais, todėl šiuo aspektu paaiškinimai, kad minėtas prekes jis ne tik įsidėjo į kišenes (I. A. aiškaus paaiškinimo, kodėl jis nepasiėmė pirkinių krepšelio jei ne tada, kai atėjo į parduotuvę, kaip nurodė, neketindamas daug pirkti, tai bent tada, kai ėmė daugiau prekių, kurios jau nebetilpo rankose, teismui nepateikė), bet ir nuėjęs prie kasų, užmiršo už jas sumokėti, nors kasoje sumokėjo už prekes, turėtas rankose, vertintini kritiškai. Juolab pažymėtina, kad pagal pateiktą kasos čekį, už rankose turėtas prekes jis sumokėjo 3,36 eurus, o, kaip minėta, prekių, už kurias nesumokėta, vertė yra 12,62 eurų. Teismo vertinimu, tai taip pat leidžia kritiškai vertinti asmens pateikiamą įvykio versiją, kadangi tokioje situacijoje, kai jis parduotuvėje ėmė tiek prekių, jog, kaip jis nurodė, jas pradėjo dėti ir į kišenes, nes nebetilpo rankose, be to, kai kurios paimtos prekės, akivaizdu, nelaikytinos nedidelės vertės prekėmis, tačiau kasoje už prekes sumokėjus sumą, sudarančią vos daugiau nei penktadalį visos imtų prekių vertės, tai neabejotinai turėjo sukelti klausimų asmeniui. Tačiau, kaip nurodė liudytoja J. K., I. A., praėjęs pro kasas ir į maišelį susidėjęs prekes, už kurias sumokėjo (tai, kad prekės, už kurias sumokėjo, buvo sudėtos į maišelį, patvirtino iš dalies ir liudytojas V. R., nurodęs, kad kiek atsimena, I. A. į policijos komisariatą buvo nuvežtas su prekėmis maišelyje), nuėjo link išėjimo iš parduotuvės, kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad viskas vyko taip greitai, jog I. A. elgesys galėtų būti pateisintas užmaršumu ir išsiblaškymu.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie asmens konsultavimą taip pat patvirtina, kad į pirmąją psichologo konsultaciją nuteistasis atvyko tik 2016 m. rugsėjo 22 d. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pažeidimo padarymą dieną, t.y. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ar iki to I. A. būtų nustatytas koks nors psichikos sutrikimas, dėl kurio būtų galima kelti klausimą apie ligos įtaką I. A. atsakomybei (jo galimybei suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti).

Be to, liudytoja apklausta J. K. nurodė, kad I. A. elgesys buvo normalus. Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai V. R. ir T. B., atvykę pagal gautą iškvietimą į parduotuvę, patvirtino teismui, kad sulaikytas vyras buvo susijaudinęs, sakė, jog pamiršo sumokėti už prekes ir siūlėsi už jas sumokėti tuoj pat. Visgi teismo vertinimu, ši policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė nepaneigia I. A. kaltės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, šiuo metu yra prižiūrimas probacijos tarnybos, todėl natūralu, kad pats įvykis bei faktas, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai galėjo turėti įtakos jo tokiai būsenai.

Taigi teismas, įvertinęs I. A. pateiktus argumentus dėl jo psichologinės būklės, vartotų vaistų, visgi sprendžia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykio dieną asmens sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios būtų galima kelti klausimą dėl jos įtakos atsakomybei.

Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog I. A. pažeidimo padarymo dieną toje pačioje parduotuvėje pirko ir kitas prekes, už kurias atsiskaitė kasoje bei pateikė teismui tai patvirtinantį įrodymą – parduotuvės čekį, iš kurio matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d., 12.58 val. jis sumokėjo už prekes, kurių bendra vertė yra 3,36 eurų, tai, kad, asmens teigimu, jis turėjo pinigų, taipogi nepaneigia I. A. kaltės dėl vagystės iš parduotuvės už 12,62 eurų sumą, esant jau minėtoms objektyvioms aplinkybėms.

Taigi atsižvelgiant į minėtų argumentų visumą, pripažintina, kad I. A. veika atitinka ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nustatytą I. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidimą padarė būdamas teistas (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Be to, spręsdamas klausimą dėl atsakomybės individualizavimo, teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į pagrobto turto vertę, rūšį, į tai, kad žala parduotuvei nepadaryta, nes prekės grąžintos, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad asmuo faktines aplinkybes iš esmės pripažino, apgailestavo dėl savo veiksmų, bei kitus duomenis, charakterizuojančius I. A. – baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda galiojanti.

ATPK 50 straipsnyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 86 iki 260 eurų arba areštas nuo 10 iki 30 parų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į pagrobto turto vertę, rūšį sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo I. A. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį, jam skirtina ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

I. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 120 (vieno šimto dvidešimties ) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060344401. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                             Ingrida Mikužytė