Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1888-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-01556-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3

Panevėžio miesto apylinkės teismas
N U T A R I M A S
2014 m. birželio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,
sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. T.,
nukentėjusiajai Ž. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo I. T., duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, pagrindinio išsilavinimo, gyvenančio duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
2014-05-23 apie 0.00 val. Panevėžio r., Paliūniškis-Karsakiškis, Žaliosios miške, žvyruotame kelyje I. T., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prasilenkdamas su kitu automobiliu Ford Focus C-Max, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį galine kaire automobilio puse kliudė, tokiu būdu apgadindamas abu automobilius. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 238 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. T. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. T. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) miške važiavo žvyruotu keliu, kai staiga pastebėjo, kaip kitas automobilis apsisukęs pradėjo jį vytis. Automobilį vairavo ne mergina, o vyriškis. Jis nesuprato, ko nori kitas automobilis, nes jį sekti pradėjo vidury miško, todėl nestojo ir važiavo toliau. Automobilį paliko pas draugus. Atvažiavę policijos pareigūnai apžiūrėjo apgadinimus ant automobilio, įvykio metu buvo apgadinta galinė kairė automobilio pusė, matyti įbrėžimas, smūgio nebuvo. Teisė vairuoti transporto priemones jam bus labai reikalinga ateityje, nes ruošiasi dirbti statybose.
N. Ž. L. teisme patvirtino 2014-05-23 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog įvykio metu jos vairuojamu automobiliu Ford Focus jie važiavo keturiese – ji važiavo kartu su draugu ir tėvais. Įvykio metu smūgis buvo nestiprus, todėl padarytas nedidelis apgadinimas jos vairuojamam automobiliui – arkoje matyti įbrėžimas, mano, jog kito automobilio vairuotojas galėjo nepajusti kontakto su Ford Focus automobiliu. Padarytą žalą vertina apie 1000 litų. Paaiškino, jog įvykus eismo įvykiui, ji pati nebuvo sustojusi, o apsisukusi iš karto pradėjo vytis kitą automobilį, perjunginėjo šviesas.
L. M. Z. teisme parodė, jog 2014-05-22 apie 24 val. važiavo su draugu I. T. miško keliu nuo Paliūniškio link Karsakiškio, kai jie prasilenkė su iš priekio važiavusiu kitu automobiliu. Kitas automobilis apsisukęs iš karto juos pradėjo vytis, bet jie nestojo, nes išsigando, buvo nakties metas ir jie nežinojo, kas sėdėjo kitame automobilyje. Paskui sustojo draugo kieme. Kad buvo eismo įvykis sužinojo tik iš pareigūnų, kurie atvyko apžiūrėti automobilio apgadinimų maždaug po 30-40 minučių. Paties kontakto su kitu automobiliu jie nejuto. Automobiliui buvo nubrauktas tik šonas, apgadinimai ties arka.
Liudytojas J. B. teisme patvirtino 2014-05-23 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, papildomai nurodė, jog pasišalinusio iš eismo įvykio vairuotojas turėjo jausti kontaktą su kitu automobiliu, nes jis pabėgo iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra ties ratu, arkoje, padaryti braukimo būdu.
L. M. Bertašiūtė teisme patvirtino 2014-05-23 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, papildomai nurodė, jog jos nuomone, kaltininko automobiliui braukimo būdu padaryti nedideli apgadinimai.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas I. T. teisme ginčijo savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, tokius parodymus teismas vertina kaip gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą ir jais nesiremia, tačiau tai, jog būtent jis yra kaltas protokole nurodytu laiku ir vietoje sukėlęs eismo įvykį, patvirtina byloje surinkta medžiaga – 2014-05-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-12644613-14 (b.l. 1-2), patrulės M. B. ir vyr. patrulio J. B. tarnybiniai pranešimai (b.l. 6; 7) bei šių liudytojų parodymai teisme, kur jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, tai, jog Vepų k. juos pasitiko būtent Ž. L., kuri nurodė eismo įvykio aplinkybes, tai, jog ji vairavo automobilį Ford Focus ir kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio vairuotojo kaltės; pačios nukentėjusiosios Ž. L. parodymai teisme, kur ji nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, kuris prasilenkdamas su jos vairuojamu automobiliu, apvažiuodamas balą, įvažiavo į priešpriešą, ir taip jį kliudė, teismas neturi jokio pagrindo manyti kitaip, nes byloje nepateikta duomenų, jog Ž. L. turėtų kokią tai dingstį meluoti apie įvykio aplinkybes, teigdama, jog ji vairavo aukščiau nurodytą automobilį ir kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio vairuotojo kaltės, todėl šiuo atveju, jos parodymus teismas laiko objektyviais ir jais remiasi, juo labiau, kad Ž. L. versiją patvirtina ir automobiliams nustatyti apgadinimai – nustatyti apgadinimai ant abiejų automobilių užpakalinių sparnų (matyti iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, fotonuotraukų). Teisme liudytoju apklaustas M. Z. taip pat patvirtino, jog įvykio vietoje galėjo būti bala, galimai buvo koks tai griovys, jis taip pat nurodė, jog jis nematė, kas vairavo kitą automobilį;
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-05-23 apie 0.00 val. Panevėžio r., Paliūniškis-Karsakiškis, Žaliosios miške, žvyruotame kelyje I. T., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prasilenkdamas su kitu automobiliu Ford Focus C-Max, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį galine kaire automobilio puse kliudė, tokiu būdu apgadindamas abu automobilius bei pažeisdamas KET 9 p. reikalavimą, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį I. T. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., I. T. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad I. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas I. T. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, šią aplinkybę taip pat nurodė ir kartu su juo važiavęs jo draugas M. Z.. Nukentėjusioji Ž. L. teisme nurodė, jog smūgis įvykio metu buvo nedidelis ir kito automobilio vairuotojas galimai nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, ji pati iš karto įvykus kontaktui su kitu automobiliu įvykio vietoje nebuvo sustojusi, nepasiliko ir neparodė jokio ženklo kito automobilio vairuotojui apie sukeltą eismo įvykį, o apsisukusi, didino automobilio greitį ir tokiu būdu vijosi kitą automobilį maždaug 24 km atstumą. Matyti ir tai, jog eismo įvykis įvyko vienam automobiliui apvažiuojant balą (nedidelį griovelį) ir išvažiavus priešriešais kitam automobiliui, kas taipogi turėjo įtakos vertinant įvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos (fotonuotraukų) matyti, jog apgadinimai ant abiejų automobilių nėra dideli, padaryti braukimo būdu, įlenkimų nematyti, automobiliai kontaktavo galinėmis dalimis, kas iš esmės patvirtina, jog I. T. galėjo nepajusti automobilių kontakto, vertintina ir tai, jog eismo įvykis įvyko nakties metu miško (žmonių negyvenamoje) vietovėje, todėl I. T. nesustojimas pastebėjus kito automobilio vairuotojo rodomus ženklus toliau važiuojant keliu – mirksėjimą automobilio šviesomis, šiuo atveju iš esmės yra pateisinamas, nes tokie automobilio Ford Focus vairuotojos veiksmai aukščiau nurodytu metu ir vietoje kiekvienam vairuotojui gali sukelti baimę, juo labiau, kaip jau buvo minėta, jog automobiliams nustatyti apgadinimai nėra pakankami išvadai padaryti, jog jis privalėjo justi kontaktą su kitu automobiliu ir tokiu būdu suprasti šviesų mirksėjimą kaip įspėjimą apie sukeltą eismo įvykį. Taip pat vertintina tai, jog I. T. yra jauno amžiaus (18 m.) ir tik neseniai įgijęs teisę vairuoti (nuo 2014-04-03), kas rodo, jog įvykio metu turėjo nedidelį vairavimo stažą ir tokiu būdu jis neturėjo patirties vertinant įvykio aplinkybių. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, I. T. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį (nors neigė savo kaltę), nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus (b.l. 10). Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Tai, kad transporto priemonė nebuvo draustas, savaime neduoda pagrindo manyti, jog I. T. tyčia pasišalino iš eismo įvykio dėl šios priežasties, nes kaip matyti nukentėjusioji žalą vertina apie 1000 litų, t.y. nėra padarytas labai didelis turtinis nuostolis, I. T. šiuo metu nedirba, tačiau planuoja artimiausiu metu įsidarbinti statybose, nepateikti duomenys, kad jis turėtų kokių tai didelių finansinių įsipareigojimų (skolų) ir tokiu būdu vengtų naujai padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog I. T. už ATPK paskirtas baudas yra susimokėjęs. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad I. T. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Esant šioms aplinkybėms, I. T. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Iš byloje surinktų duomenų (tarnybinių pranešimų, Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros, I. T. teisme duoto paaiškinimo) matyti, jog jo vairuojamas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., todėl I. T. baustinas ir už šį pažeidimą.
Pažeidimu pagal ATPK 123 str. 5 d. kaltinamo I. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl šio pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant I. T. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimų padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra viena jo lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. T. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – vidurkio dydžio baudą, o už ATPK 123 str. 5 d. pažeidimą – minimalią baudą, nes kaip matyti, praėjus palyginti nedideliam laiko tarpui nuo įvykio, 2014-05-27d., automobilis buvo nustatyta tvarka apdraustas. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
n u t a r i a :
I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų).
I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 80 Lt (aštuoniasdešimties litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., I. T. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., galutinai paskirti
200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.
I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Kirsnytė