Civilinė byla Nr. 3K-3-252/2012 (S)

              Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17119-2010-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m.  spalio 1 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio, 

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. B. prašymą priimti papildomą teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Turto bankui dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 745,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. 80 proc. pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamosios dalies (priedo), neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (27 270,40 Lt), vidutinį dienos darbo užmokestį (643,17 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo J. B. ieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės   28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

              Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012 m. birželio 20 d. gautas kasatoriaus prašymas priimti papildomą teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo.

              Prašyme teigiama, kad kasatorius kasaciniame skundė kėlė dvi kasacinio skundo pagrindų grupes: dėl bendrovės vadovo kaltės kaip sąlygos nemokėti išeitinės išmokos aiškinimo ir taikymo; dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kasmetinių atostogų dalies darbo užmokesčio instituto aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nepasisakė dėl kasaciniame skunde nurodyto antrojo kasacinio skundo pagrindo, t. y. dėl DK 186 straipsnio aiškinimo ir taikymo (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis, 361 straipsnis). Nutartyje nurodžius, kad dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami klausimai dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies vertinimo ir aiškinimo, nepasisakoma kaip dėl teisiškai nereikšmingų nagrinėjamame ginče, nebuvo išspręstas savarankiškas kasacinio skundo pagrindas. Dėl to kasatorius prašo priimti papildomą sprendimą dėl DK 186 straipsnio aiškinimo ir taikymo ir priteisti iš atsakovo AB Turto bankui ieškovui J. B. 13 745,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7143,28 Lt neišmokėtą kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, vidutinį dienos darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 277 straipsnis). Kasatorius prašyme nurodo, kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo būtų atsisakytas tenkinti, prašoma atnaujinti procesą. 

              Teisėjų kolegija

konstatuoja:

              Prašymas priimti papildomą sprendimą atmestinas.

CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytas papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, jog papildomu sprendimu negali būti iš naujo nuspręsta dėl klausimų, kurie jau byloje išspręsti. Nagrinėjamu atveju kasaciniu skundu kasatorius prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą. Kasacinio skundo dalyką sudarė ieškovo reikalavimas panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys. Kasacinis teismas, netenkindamas kasacinio skundo (palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą), išsprendė visus kasatoriaus reikalavimus. Kasatoriaus prašymas priimti papildomą sprendimą grindžiamas tuo, kad kasacinio teismo nutartyje nėra išsamių argumentų dėl DK 186 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Tai reiškia, jog kasatorius siekia papildomų argumentų, kuriais remiantis buvo paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Aiškinant CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomo sprendimo pagrindų nėra, todėl pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso   277 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi.                 

nutaria:

Atmesti ieškovo J. B. prašymą priimti papildomą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Zigmas Levickis