Administracinė byla Nr.A442 - 1492/2009
Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Anai Užpelkienei,
atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(21.26)-256-80 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 8518,50 Lt pelno mokesčio, 2584,51 Lt pelno mokesčio delspinigių bei skyrė pareiškėjui 2556 Lt pelno mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 5 d. sprendimu Nr.69-87 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr.(21.26)-256-80. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.S-176(7-142/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.69-87.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr.(21.26)-256-80, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.69-87 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr.S-176(7-142/2008).
Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino pareiškėjo leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant 2004 metų apmokestinamąjį pelną pareiškėjo darbuotojų šešių komandiruočių į užsienį išlaidų. Visos šešios komandiruotės buvo susijusios su pareiškėjo pajamų uždirbimu ir buvo įformintos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsniu, yra visi dokumentai, leidžiantys minėtų komandiruočių išlaidas pripažinti ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėjo darbuotojai komandiruočių užsienyje metu atliko darbines funkcijas, vykdė tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją ir jog dėl darbuotojų komandiruočių pareiškėjas 2004 metais gavo kokių nors pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pareiškėjo deklaruotų ginčo komandiruočių išlaidų negalima priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams - komandiruočių išlaidoms (Pelno mokesčio įstatymo 11 ir 17 straipsniai). Aplinkybių, jog pareiškėjo darbuotojai ginčo komandiruočių metu vykdė darbines funkcijas, pareiškėjo pateikta medžiaga nepagrindžia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl komandiruočių 56790 Lt sąnaudų priskyrimo pareiškėjo 2004 metų leidžiamiems atskaitymams, t. y. dėl to, ar pareiškėjo darbuotojų komandiruočių sąnaudos buvo būtinos pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbuotojai ginčo komandiruočių metu atliko darbines funkcijas, tarnybinį pavedimą arba kėlė kvalifikaciją (Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojai pagal direktorės įsakymus vyko į komandiruotes: A. R. vyko į Vieną (Austriją) (1) (2004 m. liepos 19 d. įsakymas Nr.37M/088), Malagą (Ispaniją) (2) (2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr.24M/016); O. R. ir J. R. vyko į Malagą (Ispaniją) (3) (2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr.96B/1402); O. R. - į Londoną (Angliją) (4) (2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr.96B/1403); A. R. - į Paryžių (Prancūziją) (5) (2004 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr.24M/016-01); O. R., J. R., A. R. ir S. R. vyko į Lioną (Prancūziją) (6) (2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.26P/315). Iš pareiškėjo direktorės įsakymų dėl komandiruočių matyti, kad (1), (2), (3), (4) komandiruočių tikslas - naujų verslo klientų paieška; (5) komandiruotės tikslas - naujos drabužių kolekcijos apžiūrėjimas; (6) komandiruotės tikslas - susitikimas su verslo partneriais, derybos, naujų verslo partnerių paieška. Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojai po komandiruočių rašytinių komandiruočių ataskaitų apie pasiektus tikslus nepateikė, pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose komandiruočių (1), (3), (4), (5), (6) laikotarpiu žymų apie darbuotojų išvykimą į komandiruotes nebuvo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ištaisyti tik praėjus dvejiems metams po komandiruočių. Komandiruočių ataskaitos buvo surašytos tik 2006 m. gruodžio 4 ir 5 dienomis. Dėl komandiruotės į Lioną (Prancūziją) pagal (6) komandiruotės įsakymą pareiškėjo darbuotojai ataskaitų iš viso nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo darbuotojų konkrečius susitikimus ar apie kokius nors susitarimus ar planuojamus projektus su verslo partneriais. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog turi seminarų, konferencijų medžiagą, tačiau jis nepateikė mokesčių administratoriui jokios medžiagos apie konkrečius seminarus ir konferencijas, kuriose dalyvavo jo darbuotojai, ir net nenurodė šių renginių pavadinimų bei organizatorių. Nors pareiškėjas Mokestinių ginčų komisijai papildomai pateikė tam tikrą medžiagą, tačiau ši nesusisteminta medžiaga lietuvių, rusų, anglų ir kitomis kalbomis nepatvirtina, kad pareiškėjo darbuotojai ginčo komandiruočių metu dalyvavo konkrečiuose seminaruose ar konferencijose, neįrodo konkretaus seminaro ar konferencijos organizavimo fakto. Be to, nei viename pareiškėjo direktorės įsakyme dėl komandiruočių nėra nurodytas tikslas - dalyvavimas seminare ar konferencijoje. 2006 m. gruodžio 4 ir 5 dienomis pateiktose pareiškėjo darbuotojų komandiruočių ataskaitose taip pat nėra nurodyta, kad darbuotojai dalyvavo konferencijose ar seminaruose. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktame kompanijos „Langford Group Holding“ L.L.C 2007 m. vasario 13 d. rašte nėra nurodyta jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie konkretaus renginio (seminaro, konferencijos) energetikos klausimais organizavimo faktą pareiškėjo darbuotojų buvimo ginčo komandiruotėse laikotarpiu. Kai kuriose komandiruočių ataskaitose yra nurodyta, kad pareiškėjo darbuotojai susitiko su „Langford Group Holding“ L.L.C. atstovais dėl tam tikrų sutarčių vykdymo, tačiau atitinkamos sutartys buvo pasirašytos vėliau nei vyko komandiruotės, todėl pareiškėjo darbuotojai negalėjo komandiruočių metu aptarti dar nepasirašytų sutarčių vykdymo. Be to, mokesčių administratorius pagal oficialų užklausimą gavo informaciją iš JAV kompetentingų institucijų, pagal kurią kompanijos „Langford Group Holding“ L.L.C. realiai nebuvo arba ji nevykdė jokios veiklos JAV. Iš pareiškėjo pateikto internetinio tinklalapio išrašo galima spręsti, kad kompanija „Langford Group Holding“ L.L.C. yra įregistruota internetu, tačiau tokia informacija nepaneigia JAV institucijų oficialiai atsiųstų duomenų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2004 m. liepos 1 d. pareiškėjo ir „Chizzoni“ ketinimų protokolą, tačiau pagal šio protokolo datą aiškiai matyti, jog jis negalėjo būti pasirašytas ginčo komandiruočių metu, nes visos komandiruotės vyko vėliau. Pareiškėjas taip pat pateikė sutartis su dviem Rusijos įmonėmis bei pažymas dėl metinės apyvartos ir sumokėtų mokesčių, tačiau šie dokumentai nėra susiję su pareiškėjo darbuotojų ginčo komandiruotėmis. Teismas nurodė, kad Estijos mokesčių administratorius pateikė informaciją, jog Estijos įmonė OU „Dzidra“ 2004 m. sausio 10 d. - 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neturėjo kontaktų su pareiškėju ir šios įmonės atstovų verslo kelionės buvo tik į Maskvą, Sankt Peterburgą, Vilnių ir jie iš viso nedalyvavo seminaruose ir konferencijose, kurie vyko 2004 metais Vienoje, Malagoje, Londone, Paryžiuje ir Lione. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo darbuotojai žinojo visus komandiruočių tikslus, juos vykdė bei žodžiu atsiskaitė vadovui ir jog, remiantis žodinėmis ataskaitomis, komandiruočių išlaidos pagrįstai pareiškėjo priskirtos leidžiamiems atskaitymams, apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai. Pareiškėjas, teigdamas, kad jo darbuotojai ginčo komandiruočių metu dalyvavo seminaruose ir konferencijose, nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, išskyrus kelionių išlaidų apmokėjimo dokumentus.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad jo darbuotojų ginčo komandiruotės buvo įformintos laikantis Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio nuostatų ir jos buvo susijusios su pareiškėjo pajamomis. Pareiškėjas turi visus teisės aktų numatytus reikalingus dokumentus, leidžiančius jo darbuotojų komandiruočių išlaidas pripažinti ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad jo darbuotojų komandiruotės nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dėl techninės klaidos, t. y. žiniaraštį pildęs asmuo dėl apsirikimo vietoje ženklo, žyminčio darbuotojų komandiruotę, nurodė ženklą, žymintį darbuotojų buvimą darbe. Pareiškėjas nurodo, kad rašytinė komandiruotės ataskaita yra tik galimas papildomas dokumentas. Nagrinėjamu atveju po grįžimo iš komandiruočių jo darbuotojai žodinėse ataskaitose pranešdavo apie jų atliktą darbą komandiruotėje, kas atitinka pareiškėjo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 7 punkto nuostatas. Nors teisės aktai ir nereikalauja komandiruočių rašytinių ataskaitų, tačiau, norėdamas bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, pareiškėjas atkūrė ir pateikė rašytines ataskaitas, tačiau į šiuos dokumentus nepagrįstai neatsižvelgiama. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė daugybę dokumentų, įrodančių, kad ginčo komandiruočių metu jo darbuotojai susitiko su esamais ir naujais verslo partneriais, kas sąlygojo pareiškėjo pajamų uždirbimą ir ekonominės naudos gavimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesistemina jo darbuotojų iš komandiruočių renginių parvežtos medžiagos, nes tokią medžiagą nėra privaloma saugoti. Todėl nėra galimybės tiksliai nurodyti renginių, kuriuose dalyvavo pareiškėjo komandiruoti darbuotojai, pavadinimus ir organizatorius. Be to, šiuo atveju pareiškėjo partnerio „Langford Group Holding“ L.L.C. 2007 m. vasario 13 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjo darbuotojai dalyvavo seminaruose ir konferencijose komandiruočių metu. Pareiškėjas nurodo, kad jo Mokestinių ginčų komisijai pateikta medžiaga vienareikšmiškai liudija, kad jo darbuotojai komandiruočių metu susitiko su verslo partneriais, dalyvavo pristatymuose, seminaruose, konferencijose. Pareiškėjas nurodo, kad jo įsakymuose dėl komandiruočių nebuvo nurodytas komandiruočių tikslas - dalyvavimas seminaruose ir konferencijose (renginiuose). Tačiau tai liudija tik netikslų įsakymų turinio išdėstymą. Vykę į komandiruotes darbuotojai tiksliai žinojo, kokie tikslai jiems iškelti (taip pat ir tikslą dalyvauti konferencijose ir seminaruose), todėl visus juos įvykdė ir žodžiu atsiskaitė apie jų įvykdymą pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad jis Mokestinių ginčų komisijai pateikė įvairią medžiagą, kurioje yra potencialių klientų bukletai, kainininkai, produkcijos katalogai ir kt.. Visi šie dokumentai yra vienas iš įrodymų apie pareiškėjo darbuotojų atliktą naujų partnerių paiešką komandiruočių metu. Taip pat naujų partnerių paiešką patvirtina ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai bei daugybė įvykdytų ir vykdomų sutarčių. Pareiškėjas nurodo, kad jo darbuotojas A. R. komandiruotės į Paryžių (Prancūziją) metu pasiekė tikslą - naujos drabužių kolekcijos apžiūrėjimą. Kadangi pareiškėjas turi sėkmingą drabužių kolekcijos iš Italijos įsigijimo ir jos realizavimo patirtį, todėl ir buvo nutarta apžiūrėti naują drabužių kolekciją Paryžiuje (Prancūzijoje). Pareiškėjas nurodo, kad komandiruočių metu jo darbuotojai buvo susitikę su verslo partneriais ir aptarinėjo naujų sutarčių sudarymo bei jų vykdymo galimybes, t. y. pagal įprastinę praktiką atliko parengiamuosius darbus dėl sutarčių sudarymo. Po šių komandiruočių atitinkamos pareiškėjo sutartys ir buvo pasirašytos. Pareiškėjas nurodo, kad jis neteigė, jog jo ir „Chizzoni“ ketinimų protokolas buvo pasirašytas vienos iš ginčo komandiruočių metu. Tačiau darbas su pareiškėjo partneriu „Chizzoni“ nesibaigė ketinimų protokolo pasirašymu. Komandiruotėse, kurios vyko po ketinimų protokolo pasirašymo, pareiškėjo darbuotojai aptarinėjo einamus klausimus dėl darbų pagal minėtą protokolą bei dėl tolesnio bendradarbiavimo su partneriu „Chizzoni“. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo komandiruočių metu jo darbuotojai buvo susitikę ir su dviejų Rusijos įmonių atstovais, o šių susitikimų metu buvo aptariami klausimai, susiję su sudarytų sutarčių vykdymu. Joks teisės aktas nereglamentuoja verslo partnerių susitikimo vietos komandiruočių metu, o faktas, kad pareiškėjo darbuotojai komandiruočių į Vieną, Malagą, Paryžių, Londoną ir Lioną metu, be kita ko, susitiko su pareiškėjo partnerių iš Rusijos atstovais, yra visiškai įprastas reiškinys. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateiktos pažymos apie didėjančią jo metinę apyvartą ir apie sumokėtų mokesčių dydį tiesiogiai yra susijusios su jo darbuotojų darbo funkcijų atlikimu ginčo komandiruotėse. Šių komandiruočių rezultatas buvo tai, jog nuolat augo pareiškėjo metinė apyvarta ir sumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė išrašą iš oficialaus JAV Kolumbijos apygardos Vyriausybės tinklalapio. Šiame išraše yra nurodyta, kad kompanijos „Langford Group Holding“ L.L.C statusas yra veikianti kompanija, taip pat yra nurodyta šios kompanijos registravimo data, t. y. šis išrašas patvirtina, kad pareiškėjo partneris „Langford Group Holding“ L.L.C yra registruotas JAV ir Kolumbijos apygardos Vyriausybė neturi jam jokių pretenzijų. Kompanijos „Langford Group Holding“ L.L.C realų egzistavimą patvirtina ir pareiškėjo pateiktas dokumentas su apostile, pasirašytas kompetentingos JAV institucijos - Kolumbijos apygardos Vyriausybės darbuotojo, taip pat patvirtina ir kiti pareiškėjo pateikti dokumentai apie šios kompanijos realią veiklą ir santykius su pareiškėju. Pareiškėjas nurodo, kad jis ne bendro pobūdžio dokumentais, o juridinę galią turinčiais dokumentais įrodė, kad visų jo darbuotojų komandiruočių rezultatas buvo pareiškėjo pajamų uždirbimas ir ekonominės naudos gavimas. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra žinoma, kodėl OU „Dzidra“ direktorius neigia, jog jis dalyvavo seminaruose ir konferencijose kartu su pareiškėjo darbuotojais. Tačiau ši aplinkybė bet kuriuo atveju neturi reikšmės, nes yra įrodyta, jog pareiškėjo darbuotojai komandiruotėse susitiko ne tik su OU „Dzidra“ darbuotojais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nėra įrodyta, jog pareiškėjo darbuotojai ginčo komandiruočių užsienyje metu atliko darbines funkcijas, vykdė tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją ir jog dėl šių komandiruočių pareiškėjas 2004 metais gavo kokių nors pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Aplinkybių, jog pareiškėjo darbuotojai ginčo komandiruočių metu vykdė darbines funkcijas, pareiškėjo pateikti argumentai bei pateikta medžiaga nepagrindžia.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybės, teisingai įvertino įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, kurias išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegija sutinka su Mokestinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo pateikta argumentacija ir išvadomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyta esminių argumentų, kurie paneigtų Mokestinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo pateiktą argumentaciją bei padarytas išvadas.
Pagal 2004 metais galiojusios redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, komandiruotės sąnaudos yra siejamos su komandiruote, kuria yra laikomas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną ir iš jo atskaitant komandiruotės sąnaudas (2004 metais galiojusios redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas), būtina turėti įrodymus, jog darbuotojas atitinkamo išvykimo metu atliko darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo darbuotojai byloje aptariamų šešių išvykimų į užsienį 2004 metais metu būtų atlikę darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlę kvalifikaciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas įformino komandiruotes (atitinkami įsakymai), taip pat pareiškėjo pateikta kita rašytinė medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir neatskleidžia, kaip konkrečiai darbuotojų išvykimai buvo susiję su darbu. Įsakymuose dėl komandiruočių konkrečiai neįvardinta, kokiais tikslais ir su kuo susitikti vyko pareiškėjo darbuotojai. Vėliau pareiškėjas pradėjo aiškinti, kad jo darbuotojai vyko ir į seminarus bei konferencijas, tačiau tokie išvykimų tikslai įsakymuose dėl komandiruočių iš viso nenurodyti. Be to, pareiškėjas konkrečiai negalėjo paaiškinti, kas organizavo atitinkamus seminarus bei konferencijas. Pareiškėjo pateiktos įvairios sutartys ir kita medžiaga, jo nurodomo verslo partnerio rašytinis paaiškinimas šios bylos kontekste yra tik bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo bendrai vykdomą veiklą, bet ji niekaip konkrečiai nėra susieta ir konkrečiai neapibūdina byloje aptariamų pareiškėjo darbuotojų konkrečių išvykimų į užsienį. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei kitus Mokestinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus dėl duomenų, kuriais yra grindžiama pareiškėjo pozicija, prieštaringumo, nepatikimumo bei nepakankamumo, nėra pagrindo byloje aptariamų pareiškėjo darbuotojų išvykimų į užsienį laikyti komandiruotėmis Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme.
Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys