Civilinė byla Nr. e2-1251-1101/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24359-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovei D. B. ir jos atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Compservis“ bei trečiųjų asmenų N. P. ir V. P. atstovui advokatui Tadui Zarembai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Compservis“ dėl žemės sklypo naudojimosi teisės pažeidimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje –  Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, P. K., S. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Visaupra“, N. P. ir V. P..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB ,,Compservis“, prašydama įpareigoti atsakovę išardyti savavališkai įrengtą užtvarą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra tarp žemės sklypo taško 2, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo taško 3, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė yra (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esančio pastato taško 8, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė yra (duomenys neskelbtini) (koordinatės nurodytos 2020 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu).

2.       Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tame pačiame daugiabutyje nuosavybės teise priklausančias patalpas turi atsakovė bei tretieji asmenys P. K., S. K., UAB ,,Visaupra“, V. P. ir N. P.. Daugiabutis yra žemės sklype, kurio bendraturčiais yra ieškovė (priklauso 445/3947 dalys žemės sklypo), P. K. (priklauso 170/3947 dalys žemės sklypo), S. K., (priklauso 132/3947 dalys žemės sklypo), N. P. ir V. P. (kuriems priklauso 132/3947 dalys žemės sklypo), ir Lietuvos Respublika (priklauso 2478/3947 dalys žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį nuomojasi atsakovė UAB ,,Compservis“. Žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) nėra pasidaliję žemės sklypo į atskirus žemės sklypo nekilnojamojo turto objektus; žemės sklypo savininkų (bendraturčių) naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.

3.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2017 m. atsakovė atliko žemės sklypą juosiančios tvoros dalies atnaujinimo darbus, kurių metu, neturėdama ieškovės bei kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimų ir jiems nepranešusi, užtvėrė praėjimą į žemės sklypo šiaurės vakarinę dalį, sudarančią apie 420,74 kv. m. Atsakovė savavališkai įrengė metalinės tvoros segmentą, prijungdama vieną dalį prie namo sienos, o kitą dalį prie sklypą juosiančios tvoros, tokiais savo veiksmais įrengė neteisėtai ir savavališkai užtvarą/metalinę tvorą be vartelių, kuri neleidžia ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams patekti į šiaurės vakarinę žemės sklypo dalį. Toje vietoje, kurioje padaryta neteisėta atsakovės užtvara, yra vienintelis praėjimas į šiaurės vakarinę žemės sklypo dalį. Gretimame žemės sklype jau daugiau nei metus laiko vyksta statybos darbai, statybvietė yra užtverta per žemės sklypo šiaurės vakarų ribą pilnai iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Į tą žemės sklypo dalį, į kurią ieškovė negali patekti, yra išdėstyti jos langai, kol nebuvo užtvaros, ieškovė prie savo langų pasidėjo tam tikras statybines medžiagas, prie kurių dabar negali prieiti. Be to, ieškovė turi statybos leidimą atlikti savo buto rekonstrukciją ir įsirengti išėjimą iš savo buto būtent į tą žemės sklypo dalį, į kurią dėl atsakovės veiksmų nėra galimybės patekti. Žemės sklypo plane nėra jokios užtvaros toje vietoje, kurioje atsakovė įrengė praėjimą panaikinusią užtvarą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu demontuoti ginčo objektą arba bendromis lėšomis įrengti rakinamus vartelius, tačiau atsakovė geranoriškai atsisako tai padaryti. 

4.       Atsakovė UAB „Compservis“ procesiniuose dokumentuose nurodo visiškai nesutinkanti su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė neužtvėrė praėjimo į šiaurės vakarinę sklypo dalį, kadangi tvora buvo įrengta ir prijungta prie pastato dar iki atsakovei tampant pastato bendraturte (atsakovė pirmąsias patalpas pastate įsigijo (duomenys neskelbtini)); taigi praėjimo į šiaurės vakarinę sklypo dalį ieškovės pageidaujamoje vietoje nėra jau daugiau kaip 20 metų. Ieškovė turi galimybę netrukdomai patekti į šiaurės vakarinę sklypo dalį; šiuo metu patekimas į sklypo dalį už pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nėra apribotas jokiomis tvoromis ar kitomis kliūtimis – bet kuris pastato gyventojas gali netrukdomas patekti į šiaurės vakarinę sklypo dalį apeidamas pastatą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pro bendrus vartelius ir vartus. Nors kol vyko statybos gretimame žemės sklype, buvo tam tikrų laikinų trukdžių patekti į šiaurės vakarinę sklypo dalį, tačiau šie laikini trukdžiai yra išnykę, be to, jie atsirado ne dėl atsakovės, o dėl statybas vykdžiusių asmenų veiksmų. Iki nugriaunant „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį patekimas į kitą sklypo dalį buvo daug sudėtingesnis nei šiuo metu, o patekimo maršrutas sudarė apie 300 m. Šiuo metu ieškovė į kitą sklypo dalį gali patekti įveikusi itin patogų maždaug 150 metrų atstumą, tačiau ieškovė ieškiniu vis tiek siekia šį atstumą susimažinti maždaug dvigubai ir į kitą sklypo dalį patekti maršrutu, kuris būtų nepatogus ieškovei ir kuris iš esmės apsunkintų trečiųjų asmenų padėtį. Pati ieškovė deklaruoja, jog pagal turimą statybos leidimą ketina įsirengti duris vietoje lango, tokiu atveju nesuprantama, kam demontuoti dalį tvoros, palikti joje tarpą, sudarantį sąlygas netrukdomai praeiti kitiems asmenims, jei ieškovė ketina įsirengti duris vietoje lango. Atsakovės teigimu, ieškovė gina savo interesus neadekvačiu būdu; sprendžiant šį ginčą būtina siekti visų bendraturčių interesų pusiausvyros. Tvoros dalies demontavimas paliktų atvirą tarpą tarp tvoros ir pastato, t. y. būtų sudarytos sąlygos bet kokiems asmenims bet kuriuo paros metu patekti į sklypo teritoriją, nuo ko sumažėtų visų bendraturčių ir jų turto saugumas. Be to, net ir patenkinus ieškovės ieškinį, ji į šiaurės vakarinę sklypo dalį vis tiek turėtų patekti per svetimą žemės sklypą, kadangi sklypo riba vakariniame kampe faktiškai eina ties pastato riba. Be to, aptariamoje pastato vietoje iš pastato (flygelio) fasado yra išsikišusi pastato konstrukcija, kurios plotis yra 62 cm, o aukštis – 97 cm. Ši konstrukcija faktiškai ribojasi su sklypo riba, peržengti per tokią konstrukciją fiziškai neįmanoma, t. y. ją reikėtų apeiti, tačiau tam reikėtų jau patekti į gretimą žemės sklypą. Be to, vakarinėje žemės sklypo dalyje gyvena tik tretieji asmenys N. P. ir V. P., todėl tenkinus ieškinį būtų pažeisti visų pirma jų interesai. Ieškovės interesas pasitrumpinti kelią iki šiaurės vakarinės sklypo dalies keliais šimtais metrų negali nuneigti kitų bendraturčių interesų. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai įgyvendina savo interesų gynybą, kadangi tvora yra ne atsakovės, o visų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė. Be to, pasak atsakovės, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi tvora su pastatu buvo sujungta mažiausiai prieš 20 metų, ieškovė pastate gyvena nuo (duomenys neskelbtini), todėl apie tvoros prijungimą prie pastato neabejotinai žino daugiau nei 20 metų.

5.       Tretieji asmenys N. P. ir V. P. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visiškai palaiko atsakovės atsiliepimą į ieškinį. Papildomai tretieji asmenys nurodo, kad jie gyvena bute, kuris yra išsidėstęs pietvakarinėje pastato dalyje, įskaitant ir flygelį, t. y. nedidele sklypo dalimi tarp pastato (trečiųjų asmenų valdomo buto) ir tvoros naudojasi išimtinai tretieji asmenys N. P. ir V. P., į šią žemės sklypo dalį išeina tik trečiųjų asmenų buto langai, todėl kitiems pastato bendraturčiams nėra jokio poreikio naudotis šia žemės sklypo dalimi. Ieškovės deklaruojamas tvoros segmentas buvo pritvirtintas prie pastato jau daug metų. Jokie pastato bendraturčiai, įskaitant ir pačią ieškovę, niekada nereiškė nei prašymų, nei pretenzijų dėl galimybės patekti į sklypo šiaurės vakarinę dalį pro trečiųjų asmenų naudojamą sklypo dalį, todėl šią sklypo dalį jie sutvarkė. Ieškinio patenkinimas iš esmės reikštų viso trečiųjų asmenų darbo sunaikinimą. Ieškovė, nors ir turi itin patogų praėjimą į šiaurės vakarinę sklypo dalį pro (duomenys neskelbtini) gatvę, siekia paneigti trečiųjų asmenų teisę į privatumą bei saugumą.

6.       Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad butą, esantį pastate (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini). Tuo metu tvora jau buvo sumontuota iki pat pastato vakarinėje sklypo pusėje, kurioje ieškovė dabar pageidauja praėjimo. Ieškovės nurodytoje vietoje ne tik nebuvo praėjimo, bet aptariama vieta buvo apaugusi medžiais ir krūmais, todėl praėjimas bet kokiu atveju buvo faktiškai neįmanomas. Šiuo metu praėjimas į šiaurės vakarinę dalį yra labai patogus apeinant pastatą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ieškinio tenkinimas žymiai sumažintų saugumą, sudarytų sąlygas bet kam ir bet kada nepastebėtam patekti į žemės sklypą, jei trečiųjų asmenų N. P. ir V. P. nebūtų namuose. Parėjimas iki tvoros vakarinėje žemės sklypo pusėje tapo galimas tik dėl to, kad atsakovė sutvarkė krūmus ir medžius, iki tol toje žemės sklypo pusėje buvo šabakštynas.

7.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) nėra nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat į tai, kad nėra gautas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas atsakovei įrengti žemės sklype ieškovės ieškinyje nurodytą užtvarą/metalinę tvorą, manytina, kad atsakovė, negavusi visų bendraturčių sutikimo, negalėjo žemės sklype įrengti tvoros, kita vertus, atsakovė nuodo, kad ne ji įrengė tvorą.

8.       Tretieji asmenys P. K. ir UAB ,,Visaupra“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. K. nurodė, kad Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) negyvena, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, paaiškino, kad praėjimas ginčo vietoje buvo, juo praeidavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

9.       Šioje byloje atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas dėl ieškovės, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, teisės naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, pažeidimo. Ieškovė įrodinėja, kad jos teisės pažeidžiamos atsakovei (dalies žemės sklypo nuomininkei) 2017 metų vasarą sumontavus tvoros segmentą, jungiantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tvorą, dėl ko ieškovė neteko galimybės savo sklypu patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią šiaurės vakarinę žemės sklypo pusę, t. y. atsakovės veiksmais buvo pažeista ieškovės teisė praeiti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu į šio sklypo šiaurės vakarinę pusę.

10.       Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnyje, kuriame numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio, vadinasi,  savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis ir reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti, pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.

11.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2017 m. vasarą atliko žemės sklypą juosiančios tvoros atnaujinimo darbus nesant žemės sklypo bendraturčių sutikimo dėl šių darbų. Atliekant šiuos darbus buvo įrengtas metalinis tvoros segmentas, kurio viena dalis buvo prijungta prie pastato sienos, o kita dalis prie pastato. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei atlikus žemės sklypo tvoros atnaujinimo darbus, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d. praėjimo į žemės sklypo šiaurės vakarų dalį iš vakarinės pusės nėra.

12.       Sprendžiant šį ginčą reikšminga aplinkybė, kad žemės sklypo jo bendraturčiai nėra pasidaliję (CK 4.80 straipsnis), žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta (CK 4.81 straipsnis), todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020), todėl ta aplinkybė, kad į užtvertą teritoriją išeina tik trečiųjų asmenų N. P. ir V. P. buto langai ir durys, šio ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga. Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, todėl vienas iš bendrasavininkų neturi teisės spręsti bendro turto likimo, naudojimosi juo klausimų už kitus šio turto savininkus.

13.       Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovei įrengus ginčo užtvarą, ieškovė neturi galimybės jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu patekti į šiaurės vakarinę žemės sklypo dalį; tuo pasireiškė ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisių pažeidimas. Šia žemės sklypo dalimi ieškovė turi tokią pačią teisę naudotis, kaip ir tretieji asmenys N. P. ir V. P., nes, kaip minėta, žemės sklypas nėra atidalintas, naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta. 

14.       Atsakovės gynybinė pozicija, be kita ko, grindžiama tuo, kad ieškovės nurodomoje sklypo vietoje, kurioje ji pageidauja turėti praėjimą, visą laiką tvora buvo sujungta su pastatu; atsakovė ne pastatė papildomą užtvarą, o atliko esamos tvoros remonto darbus. Vienas iš įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėja šią aplinkybę, yra į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos (1 t. b. l. 135, 164-167; 2 t. b. l. 66). Teismo vertinimu, nurodytos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad sudarytų pagrindą spręsti, jog ginčo vietoje tvora buvo sujungta su pastatu, juo labiau, kad ir pačios ieškovės teigimu, praėjimas toje vietoje buvo siauras (CPK 185 straipsnis). Atsakovės, jos pusėje esančių trečiųjų asmenų, susijusių su atsakove (N. ir V. P. yra atsakovės (duomenys neskelbtini); S. K. yra N. P. (duomenys neskelbtini)), bei atsakovės kviesto ir liudytoju apklausto A. S. (atsakovės darbuotojo) paaiškinimai, kad ginčo teritorijoje niekada nebuvo praėjimo yra priešingi ieškovės ir asmeniniais santykiais su ja susijusio liudytoju apklausto H. E. (ieškovės gyvenimo draugo) paaiškinimams, kad iki 2017 m. vasaros praėjimas toje vietoje buvo. Kita vertus, aplinkybę, kad per ginčo teritoriją buvo galima praeiti, patvirtino ir trečiasis asmuo P. K., kuris nurodė neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi name ((duomenys neskelbtini)) negyvena apie 10 metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčo teritorijoje praėjimo nebuvo ir iki atsakovės atliktų tvoros atnaujinimo darbų 2017 m. vasarą (CPK 185 straipsnis).

15.       Tas faktas, kad egzistuoja galimybė patekti į žemės sklypo šiaurės vakarinę dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nepaneigia ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisių pažeidimo atsakovei panaikinus praėjimą į žemės sklypą iš vakarų pusės ginčo užtvara. Atsakovės ir trečiųjų asmenų N. P. ir V. P. atstovas pagrįstai nurodo, kad ieškovės pozicija dėl jos poreikio vaikščioti ginčo teritorija byloje nebuvo nuosekli, kita vertus, ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė turi teisę naudotis bet kuria žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka nėra nustatyta, dalimi, todėl atsakovės veiksmais apribota tokia ieškovės galimybė sudaro pagrindą spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą. Juo labiau, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjimas į šiaurės vakarinę žemės klypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės sudaro apie 168 metrus, o iš vakarinės dalies – apie 43 metrus, t. y. patekimas į žemės sklypą ginčo teritorija yra žymiai trumpesnis. Priešingai nei teigia atsakovė ir tretieji asmenys N. ir V. P., panaikinus užtvarą būtų objektyvi galimybė patekti į žemės sklypą. Kaip nurodyta antstolio 2019 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ginčo užtvaros ilgis yra apie 75 cm. Net ir atsakovės nurodytoje siauriausioje vietoje (30 cm) praėjimas yra įmanomas, juo labiau, kad gretimas sklypas šiuo metu nėra užtvertas. Atsakovės argumentas, kad net ir panaikinus ginčo užtvarą ieškovė nesinaudos nurodytu praėjimu, yra deklaratyvaus pobūdžio.

16.       Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės naudojimo kontrolę vykdančios institucijos, 2017 m. gruodžio 28 d. raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, šio ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes šioje byloje sprendžiamas ne atsakovės, kaip valstybinės žemės nuomininkės, valstybinės žemės sklypo naudojimo atitikimas teisės aktams klausimas, o bendrąja daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo bendraturčių tarpusavio ginčas.

17.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Šiuo atveju atsakovės bei trečiųjų asmenų atstovas, tretieji asmenys N. P. ir V. P. akcentavo jų neturtinį interesą, be kita ko, interesą turėti saugią aplinką, kurią užtikrina minėta užtvara. Tokį trečiųjų asmenų interesą, jų teigimu, pažeistų ieškinio tenkinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė siūlė atsakovei įrengti rakinamus vartelius, prisidėti prie tokių vartelių įrengimo išlaidų, ką patvirtina byloje pateikta 2019 m. balandžio 12 d. ieškovės pretenzija atsakovei, tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat siūlė atsakovės vadovei ir trečiajam asmeniui N. P. įrengti rakinamus vartelius išlaidas pasidalijant su ieškove, tačiau N. P. nurodė kategoriškai nesutinkanti dėl rakinamų vartelių įrengimo (2020 m. vasario 12 d. posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, įpareigojimas atsakovę išardyti ginčo užtvarą, nėra neproporcinga priemonė.

18.       Ieškovės ieškinio reikalavimas kildinamas iš atsakovės veiksmų, atliktų 2017 m. vasarą, todėl atsakovės argumentas, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą 2019 m. rugpjūčio mėn., praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis; 1.127 straipsnio 1 dalis).

19.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovę išardyti jos įrengtą užtvarą bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, kadangi minėta užtvara pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises (CK 4.37 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.98 straipsnis).

20.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jo patirtos 767,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

21.       Tenkinus ieškinį ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 83,12 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        patikslintą ieškinį tenkinti.

        Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Compservis“, juridinio asmens kodas 120394863, per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti atsakovės įrengtą užtvarą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra tarp žemės sklypo taško 2, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė yra (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo taško 3, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė yra (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esančio pastato taško 8, kurio X koordinatė yra (duomenys neskelbtini), Y koordinatė yra (duomenys neskelbtini).

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Compservis“, juridinio asmens kodas 120394863, ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 767,76 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Compservis“, juridinio asmens kodas 120394863, valstybei 83,12 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

        Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Laura Matusevičiūtė