Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-312/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01301-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.20; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo tenkintas V. J. skundas. Panaikintas 2020 m. balandžio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-938-2020 ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo V. J. atžvilgiu nutraukta.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur dydžio bauda už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, priedo 5 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, nes 2020 m. vasario mėn. (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), privačiame žemės sklype, unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. Z., A. L. ir G. Z., nupjovė 11 medžių – karpotųjų beržų (kelmų skersmenys – 40 cm, 45 cm, 51 cm, 36 cm, 42 cm, 41 cm, 50 cm, 56 cm, 49 cm, 35 cm ir 42 cm), augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams, neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimui.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu tenkinus V. J. skundą, panaikintas 2020 m. balandžio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-938-2020 ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo V. J. atžvilgiu nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir palikti galioti 2020 m. balandžio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-938-2020.
4. Institucijai nesuprantamas teismo vertinimas, kad V. J. tyčia neteisėtai iškirsti saugotinus medžius neįrodyta, nes neva V. V. J. viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad žemės sklypo savininkas V. Z. jį suklaidino dėl leidimo iškirsti saugotinus medžius turėjimo, nes sklypo savininkas V. Z. nei klaidino, nei užsakė konkrečias paslaugas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. V. Z., bendraudamas su V. J., tik abstrakčiai kalbėjo apie medžių kirtimą ateityje ir nesutarė dėl konkrečios darbų atlikimo datos. Teisme V. Z. patvirtino savo parodymus, taip pat nurodė, kad, jei būtų sutaręs dėl konkrečios darbų atlikimo datos, būtų pasirūpinęs nauju leidimu.
5. V. J., nesuderinęs darbų atlikimo datos su V. Z., pats savavališkai, neįsitikinęs, kad saugotinų medžių kirtimui yra išduotas galiojantis leidimas, pradėjo kirtimo darbus, todėl jo kaltė yra akivaizdi.
6. Institucijos teigimu, V. J. neigdamas savo kaltę, siekia išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo parodymai vertinami kritiškai.
7. Teismas, institucijos manymu, netinkamai vertino teismo posėdžio metu pateiktu įrodymus dėl leidimo turėjimo, nurodydamas, jog byloje esantis leidimas kirsti medžius patvirtina, kad leidimas buvo, nors ir pasibaigęs. Institucija pažymi, kad leidimas yra terminuotas ir tik jo galiojimo metu galima atlikti jame nurodytus veiksmus. Todėl leidimas, pateiktas šioje byloje, yra niekinis.
8. Institucijos nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje nebuvo galiojančio leidimo iškirsti saugotinus želdinius, V. J. veiksmai buvo savavališki, atlikti neįsitikinus, jog yra galiojantis leidimas tai daryti, tinkamai ir atsakingai nesuderinus su sklypo savininku. Saugotini medžiai neteisėtai iškirsti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po leidimo galiojimo pasibaigimo. Teismas nepagrįstai V. J. veiksmus vertino tik pagal vieną byloje pateiktą įrodymą – negaliojantį leidimą kirsti medžius, nors šis įrodymas apskritai neturėjo būti vertinamas.
9. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą V. J. prašo institucijos skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
10. V. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog jo veiksmuose nėra tyčios, remdamasis sklypo savininko V. Z. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojas R. D.. Jam nebuvo pagrindo netikėti V. Z., jog jis turi leidimą kirsti medžius, nes palaiko gerus santykius, dažnai vienas kitam padeda. Aplinkybė, jog nebuvo susitarta dėl medžių pjovimo dienos, sprendimo priėmimui įtakos neturi, V. Z. dėl medžių iškirtimo niekam nesiskundė ir jo veiksmų netraktavo kaip savavališkų.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal ANK
652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju keliamas tinkamo teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs skundžiamą nutarimą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai administracinio nusižengimo bylą V. J. atžvilgiu nutraukė. Ir nors Institucija savo skunde tvirtina, kad V. J. padarė jam inkriminuotą teisės nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jis buvo nubaustas pagrįstai, vis tik sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima.
13. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka.
14. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma įrodyti, ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įrodyta subjektyvioji ir objektyvioji administracinio nusižengimo pusės: administracinio nusižengimo faktas, asmuo padaręs administracinį nusižengimą, kaltė bei pakaltinamumas.
15. Nors Institucijos atstovės tvirtinimu V. J. veiksmai, nupjovus skundžiamame nutarime nurodytus saugotinus medžius, nesant galiojančio leidimo, atitinka minėtoje teisės normoje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau teismas su šiuo institucijos vertinimu nesutinka, kadangi, nagrinėjamu atveju, V. J. kaltė neteisėtai nupjauti skundžiamame nutarime nurodytus saugotinus medžius šioje byloje neįrodyta.
16. V. J. neneigia, kad nupjovė medžius V. Z. sklype, tačiau nurodo, kad medžiai buvo nupjauti pagal V. Z. žodinį leidimą, t. y. nesavavališkai. V. J. tiek 2020 m. kovo 18 d. paaiškinime, tiek 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje tvirtino, kad buvo suklaidintas V. Z., kuris teigė turintis leidimą kirsti medžius, ko pasėkoje jis atliko neteisėtus veiksmus, manydamas, kad reikiamas leidimas dėl atliekamų kirtimo darbų yra.
17. Tokius V. J. parodymus patvirtino ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Z. ir R. D.. V. Z. parodė, kad paprašė V. J. išpjauti medžius. Išėjo nesusipratimas. Jie eilę metų tvarkė medžius, jis turėjo leidimą, bet paskui pasižiūrėjo, kad leidimas galioja 1 metus, t. y. jau buvo pasibaigęs jo galiojimo laikas. 2020 m. kovo 18 d. paaiškinime šis liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes – paprašė V. J. išpjauti medžius, turėjo leidimą, tačiau, kad jis negalioja, nežinojo. Liudytojas R. D. parodė girdėjęs, kaip V. J. klausė V. Z. dėl leidimo kirsti medžius ir šis patvirtino, kad leidimas yra. Pažymėtina, jog iš liudytojo V. Z. teisme duotų parodymų seka, kad jo santykiai su V. J. yra geri, jie yra kaimynai, todėl juo nepasitikėti V. J. nebuvo pagrindo. V. J. kaltės nepatvirtina ir tai, kad su V. Z. nebuvo sutarta konkreti darbų atlikimo (medžių pjovimo) data.
18. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. J. skundą, pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad V. J. veiksmuose nėra privalomojo subjektyviosios pusės elemento – kaltės.
19. Sutiktina su Institucija, kad leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius yra terminuotas ir tik jo galiojimo metu galima atlikti jame nurodytus veiksmus. Teismas vadovavosi V. Z. pasibaigusiu leidimu tiek, kiek tai patvirtina jo parodymus, kad jis šią žemę tvarko eilę metų ir turėdamas leidimus, o V. J. nekilo abejonių, jog ir šį kartą V. Z. reikiamą leidimą turėjo. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu, jo veiksmus vertino ne tik pagal negaliojantį leidimą kirsti medžius, bet vadovavosi pareiškėjo bei liudytojų V. Z. ir R. D. parodymais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė