Administracinė byla Nr. A-502-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00892-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant pareiškėjams A. K. ir V. S.,
pareiškėjų atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
atsakovų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, atstovei Kristinai Pažusytei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai A. K. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-1 „Dėl prof. Dr. A. K. ir dokt. V. S. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad ginčas kilo dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija) nustatyto plagiato. Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 m. rudenį skundą Tarnybai pateikęs asmuo G. Ž. buvo pakviestas rengti skyrių apie partijų organizacijas Lietuvoje, tačiau jam laiku nespėjus parengti ir pateikti sutartos informacijos, bendraautore buvo pakviesta tapti V. S. G. Ž. kilo įtarimų, kad jo rengtas tekstas, išskyrus įvadą ir išvadas, atitiko Publikacijos vertimą į anglų kalbą, tačiau jis nebuvo nurodytas kaip bendraautorius.
3. Pareiškėjai teigė, kad tariamas G. Ž. intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas grindžiamas teisės aktų bei partijų statutų nuostatų citavimo panašumu ir (ar) sutaptimi su pareiškėjų Publikacijos tekstu anglų kalba, todėl tai, kad ginčo tekstai buvo vertinami lyginamuoju metodu (sutampa / nesutampa), tačiau nebuvo vertinama skundą padavusio asmens teksto turinio bei pirminių šaltinių (įstatymų ir partijos statutų) tekstų atitiktis tiek su Publikacijos, tiek su trečiojo asmens rankraščio tekstu, sutrukdė Tarnybai padaryti teisingas išvadas.
4. Pareiškėjų manymu, atsakovas visų pirma privalėjo nustatyti, ar G. Ž. pateiktas tekstas atitinka kūrinio ir autorių teisių objekto reikalavimus, tačiau tokio vertinimo Sprendime neatliko. Pareiškėjai teigė, jog įstatymų ar partijų statutų normų dispozicija ir jos citavimas ir (ar) komentavimas nėra asmens intelektinė nuosavybė ar mokslinis darbas ir (ar) skundą pateikusio asmens intelektinis kūrinys, todėl plagiatas tokiu atveju apskritai neįmanomas. G. Ž. parengė atskirus duomenis, kurie nelaikytini nei autorių teisių objektu, nei intelektiniu kūriniu. Pareiškėjai teigė, kad G. Ž. rinkta medžiaga neturėjo jokio aiškaus pavadinimo, išbaigtumo, apibendrinimo ar konkrečios išvados. Pagal Lietuvos mokslininkų akademijos priimtą Lietuvos mokslininko etikos kodekso 3.1 straipsnį, mokslinių pranešimų ir publikacijų autoriais gali būti tik tie mokslininkai, kurių indėlis yra esminis vykdant tyrimus, analizuojant ir interpretuojant jų rezultatus. G. Ž. šiuo atveju negalėjo būti traktuojamas kaip iš esmės prisidėjęs prie Publikacijos rengimo, todėl ir nebuvo įvardytas bendraautoriumi. Taip pat Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) turėjo įsitikinti skundą padavusio asmens darbo originalumu, tačiau neprašė ekspertų minėto rankraščio teksto palyginti nei su pareiškėjo A. K. skelbtų mokslinių darbų tekstais bei sakinių struktūra ir padarytomis išvadomis, nei su V. S. mokslo darbų ir rengiamos disertacijos bei publikacijų tekstų duomenimis. Pareiškėjai pažymėjo, kad Sprendimo priede nėra nė vieno epizodo, kurį visi ekspertai vienareikšmiškai įvertintų kaip tekstų sutaptį.
5. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas netenkino prašymo patikrinti galimas sutaptis tarp G. Ž. rinktos medžiagos ir Publikacijos teksto tarptautinėje antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“ ir pateikti šios patikros rezultatus. Pareiškėjai Kontrolieriui pateikė antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“ atliktos patikros duomenis, iš kurių matyti, jog teksto plagijavimo požymių nėra, tačiau dėl šių duomenų Sprendime nepasisakyta.
6. Pareiškėjai teigė, kad G. Ž. pateikta nesusisteminta medžiaga rengiant Publikaciją nebuvo naudotasi, nes G. Ž. A. K. medžiagą atsiuntė likus porai savaičių iki numatyto knygos skyriaus (Publikacijos) įteikimo – 2015 m. birželio 30 d., tad didžioji Publikacijos dalis jau buvo parengta. G. Ž. knyga buvo naudojama rengiant Publikaciją, ši knyga įtraukta į bibliografiją, taigi jo indėlis negali būti vertinamas kaip nutylėtas.
7. Pareiškėjai nesutiko su Sprendimo rezoliucinėje dalyje esančiu nurodymu informuoti tam tikrus subjektus apie nustatytą pažeidimą, kadangi nėra nurodoma, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja minėtas institucijas bei kokių tikslų tuo siekiama.
8. Pareiškėjai nurodė, kad atliekant galimo pažeidimo tyrimą atsakovas nepriėmė sprendimo ir nepateikė atsakymo dėl prašymo nušalinti pareigūną, nesuteikė galimybės suformuluoti klausimus ekspertams, nes apie jų skyrimą bei jiems teikiamus klausimus pareiškėjai nebuvo informuoti, nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, pareiškėjui A. K. dėl Sprendimo nebuvo pranešta per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Pareiškėjai teigė, kad 2017 m. spalio 5 d. vykusio jų pokalbio su Kontrolieriumi ir tyrėju metu dalis pateiktų atsakymų, pvz., knygos skyriaus redagavimo ir taisymo pavyzdžiai, kaip pareiškėjų darbo pavyzdžiai, buvo ignoruojami ir dėl jų Sprendime nepasisakoma. Pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabas į Sprendimo priedo Nr. 1 stulpelį Nr. 5 „Pastabos dėl sutapčių“. Pareiškėjai negalėjo susipažinti su išorės ekspertų iš Lietuvos mokslo tarybos vertinimais bei išsakyti savo nuomonę iki Sprendimo paskelbimo. Jiems taip pat nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Kontrolieriaus surinkta medžiaga. 2018 m. vasario 20 d. buvo viešai paskelbtas ginčijamas Sprendimas, Kontrolieriaus pareiškimas dėl priimto Sprendimo buvo platinamas žiniasklaidoje, nors ikiteisminio tyrimo institucijos nebuvo pareiškėjų informavusios apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, taip pat nebuvo pasibaigęs Sprendimo apskundimo terminas.
9. Pareiškėjai nurodė, kad jie nežinojo savo teisių tyrimo metu turinio ir apimties, tyrimo atlikimo tvarkos bei procesinių terminų, nes jokių skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarkos procedūrinių taisyklių nėra patvirtinta. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
10. Pareiškėjai teigė dėl Sprendimo patyrę didelę neturtinę žalą, iš esmės buvo sumenkinta jų, kaip mokslininkų, dalykinė reputacija, buvo užkirstas kelias jiems lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. A. K. buvo suspenduota veikla Aukštojo mokslo taryboje, nes jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, buvo sustabdytos jo, kaip Seimo Pirmininko visuomeninio patarėjo, pareigos, taip pat jis negalėjo dalyvauti ir nebuvo teiktas kaip kandidatas į Lietuvos mokslo tarybos narius 2018 metų pavasarį. Pareiškėja V. S. turėjo palikti Kauno technologijos universitetą dėl etikos reikalavimų netenkinimo.
11. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į sprendimų, kuriais siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų ir prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus, prevencinį pobūdį, Kontrolierius visais atvejais nustatęs pažeidimus privalo apie juos informuoti atitinkamus asmenis, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Tarnyba konstatuoja ne teisės normų, bet akademinės etikos pažeidimus. Akademinės etikos kodeksai yra akademinės bendruomenės nario savanoriškas įsipareigojimas laikytis sutartų akademinės etikos taisyklių, todėl akademinės etikos normų pažeidimo nustatymo atveju netaikomas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus.
13. Atsakovas paaiškino, kad priimant Sprendimą Tarnyba vadovavosi Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijomis, patvirtintomis Kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 11d. įsakymu Nr. V-32, ir Asmens duomenų tvarkymo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis, patvirtintomis Kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-31. Atlikti tekstų palyginimai pareiškėjams buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-385 bei susitikimų Tarnyboje metu. Pareiškėjai turėjo galimybę pateikti paaiškinimus keletą kartų. Susitikimų Tarnyboje metu jie buvo supažindinti su nuasmenintomis ekspertų išvadomis. Pareiškėjams buvo sudaryta papildoma galimybė pateikti paaiškinimus palyginimų lentelėse kartu su ekspertų vertinimu 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. susitikimų Tarnyboje metu. Nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtinti Tarnybos nuostatai (toliau – ir Tarnybos nuostatai) nereglamentuoja Kontrolieriaus skundų (pranešimų) nagrinėjimo ar tyrimų atlikimo procedūros, todėl Kontrolierius savo veikloje vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais. Kontrolierius nenustatė pagrindo nušalinti vyriausiąjį specialistą R. J. renkant informaciją ir atliekant tyrimą.
14. Atsakovas nurodė, kad sutapčių patikros sistemose negalima palyginti dviejų skirtingomis kalbomis parašytų tekstų. Skundą Kontrolieriui pateikusio asmens tekstas buvo parengtas kita nei Publikacijos kalba ir nėra publikuotas, todėl sutapčių patikrinimo sistemose negalima aptikti sutapčių. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad G. Ž. parašytas tekstas negali būti autorių teisių objektas bei ginamas įstatymo, kadangi autorius atliko intelektinį, kūrybinį darbą, kuris yra originalus asmens kūrinys, objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Jame atsispindi individualus autoriaus mąstymas, minčių raiškos forma, o vien ta aplinkybė, kad autorius savo tekste citavo ir komentavo teisės aktus, jo kūrybinio veiklos rezultato nepaneigia. Atsakovas pažymėjo, kad G. Ž. padarė klaidų, kurios vėliau buvo perkeltos į Publikaciją. Kontrolierius, atlikdamas tyrimą ir priimdamas Sprendimą, nevertino tų teksto bei Publikacijos dalių, kuriose buvo cituojami teisės aktai, šių dalių neanalizavo, dėl jų akademinės etikos pažeidimų nekonstatavo. Nors tekstas ir paremtas teisės aktais, tačiau dėl selektyvaus tam tikros informacijos nurodymo, išdėstymo ir pan. laikytinas išvestiniu individualiu intelektinės kūrybos rezultatu. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentare nurodoma, kad prie mokslo kūrinių plačiąja prasme priskiriami visi kūriniai, išskyrus grožinę literatūrą.
15. Atsakovas teigė, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos VAĮ nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą, kadangi nagrinėjamu atveju Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, vertino ir nagrinėjo pareiškėjų, kurie yra ne viešojo administravimo subjektai, o akademinės bendruomenės nariai, veiksmus. VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra yra pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
16. Atsakovas paaiškino, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalį Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą ar atlikęs tyrimą, turi per 30 dienų nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos priimti sprendimą. Terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju skundas buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pradėjus tyrimą, pareiškėjai buvo pakviesti pateikti paaiškinimus, surinkta informacija iš institucijų. 2017 m. spalio 31 d. sudaryta sutapčių lyginimo lentelė. Sudarius ją, kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybą, šiai nurodžius ekspertus, buvo įvertinta teksto ir Publikacijos sutaptis. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais ekspertai atliko vertinimą. 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Kontrolierius pakvietė pareiškėjus susipažinti su ekspertų išvadomis ir pateikti papildomus paaiškinimus, susitikimai įvyko 2018 m. sausio 4 ir 8 d., taigi tyrimas užtruko dėl didelės apimties bei objektyvių priežasčių. Ekspertai tekstą ir Publikaciją vertino nežinodami jų autorių, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad išvados galėtų būtų šališkos ir neobjektyvios.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ekspertų išvados yra neobjektyvios ar neišsamios vien dėl tos priežasties, kad jiems nebuvo pavesta įvertinti, kiek pateiktas G. Ž. tekstas atitinka moksliškumo kriterijus. Tekste, kuris buvo pateiktas pareiškėjams, buvo ne tik surinktos teisės aktų nuostatos, tačiau ir pateiktas informacijos klasifikavimas, analizė bei grupavimas, taigi sukurtas intelektinės veiklos rezultatas. Faktą, jog tekstas buvo naudotas rengiant Publikaciją, patvirtina tai, kad pareiškėjai naudojo trečiajam suinteresuotam asmeniui būdingas frazes pažodžiui, todėl neteisingai į anglų kalbą išvertė terminus tik tose Publikacijos vietose, kur lietuviškus jų atitikmenis vartojo ir G. Ž. 2015 m. birželio 13 d. tekste, siųstame A. K. Tekste bei Publikacijoje esantys logiškai nepaaiškinami sutapimai nelaikytini atsitiktiniais, o tekstas Publikacijoje panaudotas sąmoningai.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, jog G. Ž. siuntė pareiškėjui A. K. tam tikrus surinktus duomenis, vyko darbų derinimas. 2015 m. birželio 13 d. G. Ž. A. K. nusiuntė parengtą tekstą (III t., b. l. 79). Nors pareiškėjai skunde ir teigia, kad bendradarbiavimas nutrūko dar 2015 m. birželio mėnesį, tačiau šį teiginį paneigia K. elektroninis laiškas, kuriame raginama paskubėti rengiant skyrių apie partijų organizaciją. Teismas konstatavo, kad G. Ž. atliko tam tikrą intelektinį darbą, kuris atsispindėjo objektyvia forma – raštu. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (II t., b. l. 11–30), G. Ž. surašytą tekstą sudarė ne tik teisės aktų nuostatų citatos, tačiau ir paties asmens suformuluotos mintys, įžvalgos, apibendrinančios įstatymų nuostatas išvados. Teismas priėjo išvadą, jog tokiame tekste atsispindi individualus autoriaus mąstymas bei minčių raiška ir dėl šių aplinkybių G. Ž. tekstas laikytinas individualiu kūrybinės veiklos rezultatu.
21. Teismas, įvertinęs ekspertų, į kuriuos Tarnyba kreipėsi su užduotimi palyginti A. K. ir V. S. straipsnio tekstą anglų kalba su G. Ž. rankraščiu lietuvių kalba ir įvertinti, ar tekstas anglų kalba gali būti laikomas lietuvių kalba parašyto rankraščio vertimu, išvadas, be kita ko, lyginamąją lentelę, kuri sudaryta įvertinus G. Ž., pareiškėjų paaiškinimus ir pateiktas ekspertų išvadas (IV t., b. l. 163–180; V t., b. l. 1–29), nustatė, kad daugeliu atvejų skirtingose tekstų vietose visi trys ekspertai patvirtino, jog tekstų dalys sutampa, t. y. kad tekstas anglų kalba laikytinas teksto lietuvių kalba vertimu, arba tekstai yra labai panašūs. Su ekspertų išvadomis pareiškėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti, jie šią teisę įgyvendinimo (I t., b. l. 61–62), susitikimai Tarnyboje vyko 2018 m. sausio 4 ir 8 d., buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus palyginimų lentelėse kartu su ekspertų vertinimu. Dėl pareiškėjų argumento, kad Kontrolierius netenkino prašymo tekstų patikrinti antiplagijavimo sistemoje „iThenticate“, teismas pažymėjo, kad šis patikros būdas objektyviai negalėjo būti naudotas, kadangi vienas tekstas yra anglų, o kitas lietuvių kalba. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
22. Teismas sprendė, kad Kontrolierius, priėmęs Sprendimą ir nutaręs informuoti atitinkamas institucijas apie nustatytus akademinės etikos pažeidimus, įgyvendino Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas jo pareigas ir funkcijas, todėl daryti išvadą, kad nebuvo pagrindo informuoti nurodytas institucijas ar kad toks informavimas buvo neproporcingas ar netikslingas, nėra pagrindo. Sprendimas yra motyvuotas, išsamus bei pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
23. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl procedūrinių taisyklių pažeidimų, nustatęs, kad pareiškėjai tyrimo metu turėjo galimybę, ir ja aktyviai naudojosi, teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, teikti paaiškinimus gavus ekspertų išvadas, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjų skunde nurodomi pažeidimai nelaikytini tokio pobūdžio, kurie galėjo sutrukdyti objektyviai įvertinti visas aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą, jie negalėjo užkirsti kelio pasinaudoti efektyviu savo galbūt pažeistų teisių gynimu. Teismas, įvertinęs Kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-32 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-18 redakcija) patvirtintų Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, nurodė, kad Kontrolieriui nėra įtvirtinta pareiga nušalinti pareigūną, kai yra pateiktas nušalinimas, taip pat, skiriant ekspertizę, informuoti apie jos skyrimą asmenis arba suteikti galimybę jiems suformuluoti klausimus ekspertui, toks sprendimas paliekamas Kontrolieriaus diskrecijai. Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje, taigi abiem pareiškėjams Sprendimas turėjo būti žinomas.
24. Nenustatęs, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą.
III.
25. Pareiškėjai A. K. ir V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas nepasisakė dėl skirtingomis kalbomis surašytų tekstų palyginimo teisinio vertinimo pagrįstumo bei teisėtumo, prieštaraudamas savo paties praktikai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017 pateiktam analogiškos situacijos vertinimui, kai skirtingomis kalbomis surašytų tekstų palyginimas nustatant plagijavimo faktą buvo pripažįstamas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti Kontrolieriaus sprendimą. Teismas taip pat nepasisakė dėl to, jog ekspertams buvo pateiktos tik atsakovo parinktos atskiros ištraukos iš Publikacijos bei G. Ž. teksto, nors tų ištraukų tekstas tėra teisės aktų, partijų statutų ar kitų šaltinių, nurodytų prie šių tekstų, atpasakojimas. Be to, G. Ž. parengtas tekstas iš dalies yra ir jo paties ankstesnių darbų duomenų atkartojimas. Iš teismo sprendimo neaišku, ar teismas Publikaciją laiko G. Ž. teksto plagiatu pilnai, ar kokią nors konkrečią jo dalį ir kokią konkrečiai. Nei teismas, nei atsakovas, nei ekspertai nenurodė konkretaus plagijavimo fakto. Ekspertų išvados nekonkrečios. Nei dėl vieno iš Kontrolieriaus pateiktų ekspertams epizodų, visų trijų ekspertų nuomonės dėl tekstų turinio sutapčių nesutapo arba nuomonės buvo išreikštos prielaidos forma, o teismas negalėjo savo sprendimo grįsti prielaidomis. Teismui aiškiai nenurodžius konkretaus plagijavimo objekto bei paties plagijavimo fakto, yra nepagrįstai apsunkinta pareiškėjų galimybė apsiginti.
25.2. Teismas, G. Ž. tekstą pripažindamas intelektiniu kūriniu, prieštarauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatoms, pagal kurias nesaugomi objektai yra atskiri duomenys, taip pat teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai, kaip šiuo atveju. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais jis vertino G. Ž. tekstą kaip originalų kūrinį. Teismas bei Kontrolierius skundžiamuose sprendimuose nenurodė nei vienos G. Ž. įžvalgos ar išvados (tokių ir nėra), todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog G. Ž. tekstas laikytinas individualiu kūrybinės veiklos rezultatu. Be to, minėtą tekstą pats G. Ž. šio teksto rašymo metu laikė „žaliava teksto rašymui“. Teismas nepasisakė dėl esminio intelektinio kūrinio savybės – originalumo – požymių buvimo G. Ž. tekste. Rengdamas tekstą G. Ž. naudojo pareiškėjo A. K. knygų ir straipsnių duomenis. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir 2015 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-140-611/2015 suformuotos praktikos, pagal kurią vienas iš autorių teisių objekto požymių – originalumas. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Be to, teismas ignoravo aplinkybę, jog pareiškėjas A. K. panašiomis temomis rašo knygas bei straipsnius nuo 1990 metų.
25.3. Įrodymų, kad G. Ž. tekstas buvo iš viso panaudotas rašant Publikaciją, nėra, nes prieštaringas ekspertų išvadas paneigia nešališkos sistemos „iThenticate“ ataskaita. Be to, G. Ž. indėlis nebuvo nutylėtas, nes jis yra tinkamai nurodytas Publikacijos bibliografijoje.
25.4. Teismo išvada, jog Kontrolierius neturi pareigos nušalinti pareigūną, kai yra pateiktas nušalinimas, bei informuoti pareiškėjus apie ekspertizės skyrimą arba suteikti teisę administracinėn procedūron patrauktam asmeniui pateikti klausimus ekspertui, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-385/2014 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime bei 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime suformuotai praktikai dėl žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija, šalies apsaugos.
25.5. Teismas dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų vykdant administracinę procedūrą pasisakė apibendrintai ir savo išvados nepagrindė ir nemotyvavo. Ignoruojant atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, neužtikrinama asmenų teisė į teisingą ir nešališką teismą.
25.6. Nepagrįstai nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai akcentuoja, kokia žala jiems buvo padaryta.
25.7. Teismas nepagrįstai atmetė Publikacijos ir G. Ž. teksto patikros sistemoje „iThenticate“ duomenis, nurodydamas, kad minėtoje sistemoje negali būti sulyginti skirtingomis kalbomis parašyti tekstai. Teismas išimtinai vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais, o pareiškėjų argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjai patys išvertė G. Ž. tekstą į anglų kalbą, jį bei savo Publikaciją skaitmenizavo, sukėlė į aptariamą sistemą ir pateikė tokios patikros ataskaitą, pagal kurią plagiatas nenustatytas. Neaišku, kokios aplinkybės sutrukdė atsakovui pačiam atlikti tokią patikros procedūrą. Teismas netinkamai aiškino gero administravimo principą ir nepasisakė apie tai, kodėl ekspertams nebuvo pateiktas išverstas Publikacijos tekstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir ar Kontrolierius turėjo pareigą tai atlikti.
25.8. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų konkrečiai įvardytų atsakovo padarytų teisės aktų pažeidimų ir pareiškėjų pateiktų Publikacijos rašymo ir redagavimo įrodymų, todėl neužtikrino pareiškėjams teisės į teisingą teismą.
25.9. Atsakovas pateikė ekspertams vertinti neišverstą Publikacijos tekstą ir ydingai suformulavo klausimą ekspertams – buvo prašoma ne nustatyti Publikacijos teksto autentiškumą, bet anglišką tekstą palyginti ir nustatyti, ar jis negalėtų būti lietuviško G. Ž. teksto vertimas. Teismas nevertino aplinkybės, kad ekspertams buvo pateikiamos tik paties atsakovo parinktos atskiros tekstų ištraukos, ir kad tų ištraukų turinys beveik pažodžiui sutampa su teisės aktų, partijų statutų ar kitų šaltinių turiniu ar yra jų citavimo ar atpasakojimo padarinys. Tiek pareiškėjai, tiek G. Ž. rašė ta pačia tema, bet ne pagal savo, o pagal A. K. sudarytą planą, rėmėsi tais pačiais ar panašiais šaltiniais, todėl tekstų panašumas yra neišvengiamas, ką patvirtino ir vienas iš ekspertų, pasisakydamas dėl G. Ž. autoplagijavimo fakto.
25.10. Pareiškėjai patikslintu skundu prašė teismą skirti teismo ekspertizę plagijavimo fakto nustatymui, tačiau teismas šio reikalavimo nesprendė ir dėl jo ginčo sprendime nepasisakė, todėl neužtikrino pareiškėjams teisės į efektyvią gynybą ir teisingą teismą.
25.11. Kontrolierius privalėjo pateikti ekspertams Publikaciją anglų kalba išversti į lietuvių kalbą, nepateikiant lietuviško teksto, o vėliau pateikti Lietuvių kalbos institutui ar kitai kompetentingai institucijai ar ekspertui atlikti lingvistinę šių tekstų ekspertizę plagijavimo faktui nustatyti, jeigu tekstai akivaizdžiai nėra teisės aktų ar kitų oficialių dokumentų citavimas ar atpasakojimas, apimant autorių nurodytus teisės šaltinius bei kitus autorių mokslinius darbus.
26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikia Sprendimo išsiutimą pareiškėjui patvirtinančius duomenis.
27. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Visais atvejais nustačius pažeidimus būtina informuoti skundą pateikusį asmenį, mokslo ir studijų institucijas bei Švietimo ir mokslo ministeriją, o tais atvejais, kai nustatoma nusikalstamos veikos požymių, – ir teisėsaugos institucijas. Nustačius autorių teisių pažeidimo atvejus taikytinas Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 5 punktas, pagal kurį Kontrolierius privalo informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius). Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, informuojant Kultūros bei Teisingumo ministerijas.
27.2. Sprendimas, kaip ir visais atvejais, buvo paskelbtas Tarnybos interneto tinklalapyje, bet ne, kaip pareiškėjai teigia, viešose visuomenės informavimo priemonėse. Sprendimų paskelbimas tik po to, kai jie įsiteisėja, iš esmės būtų nesuderinamas su Mokslo ir studijų įstatyme reglamentuota Kontrolieriaus veikla, kuri, be kitų, grindžiama teisingumo bei viešumo principais.
27.3. Teismas aiškiai pasisakė dėl teksto patikrinimo antiplagijavimo sistemoje. Pareiškėjų pateikiama nuoroda į teismų praktiką nėra tinkama, situacijos nėra analogiškos. Ankstesniu atveju Tarnyba pati vertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą tekstą ir lygino su rusų kalbos tekstu. Sprendimas buvo grindžiamas atliktais vertimais į rusų kalbą, bet ne ekspertų išvadomis, kaip kad nagrinėjamu atveju. Teksto redagavimas, vertimas, bet koks kitas manipuliavimas sukeičiant sakinius, žodžius, reikšmes pakeičiant sinoniminėmis ir pan., apsunkina plagiato atvejo nustatymą. Todėl nagrinėjamu atveju Kontrolierius kreipėsi ne į vertėjus, o į savo srities profesionalus, rekomenduotus Lietuvos mokslo tarybos, gebančius skaityti tekstą lietuvių ir anglų kalbomis bei turinčius specialių žinių tam tikroje srityje. Pakanka žinoti sutapčių sistemos veikimo esmę ir bet kuriuo tekstu galima manipuliuoti taip, kad sistema nenustatys sutapties.
27.4. Ekspertams buvo pateikti tik tie teksto ir Publikacijos epizodai, dėl kurių kilo abejonės. Tam, kad būtų nustatyti plagiato atvejai, nebūtina viso teksto sutaptis. Pakanka nustatyti ir pavienius, atskirus epizodus, kurių visuma sudarytų pagrindą atitinkamoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos netgi tapačios klaidos.
27.5. Atsakovas abstrakčiai paprašė ekspertų įvertinti anglų kalba parašyto teksto panašumą ir sutaptis su tekstu lietuvių kalba. Toks prašymo formavimas negali būti aiškinamas kaip klausimas, turintis menamą atsakymą.
27.6. Pareiškėjai apeliaciniame skunde selektyviai atrinko ekspertų išvadas, kuriose nėra vieningos pozicijos, ar teksto dalis laikytina vertimu ar atsitiktine sutaptimi, tačiau esmė atsispindi ne atskiruose epizoduose, o ekspertų 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. išvadose. Sprendimo 1 priede nurodyti 55 epizodai, prie kurių pateiktos ekspertų išvados. Dėl 34 iš jų ekspertų nuomonė vieninga – labai tikėtinas teksto vertimas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų Publikacijos dėstomoji dalis buvo rengiama naudojantis G. Ž. parengtu ir 2015 m. birželio 13 d. A. K. siųstu tekstu, tai Kontrolieriui 2017 m. rugpjūčio 22 d. teiktuose paaiškinimuose pripažino A. K.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, kartu su atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia papildomus duomenis, susijusius su moksliniais darbais, knygomis, ir A. K. ir G. Ž. susirašinėjimo santrauką.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad plagijavimo atvejui nustatyti nebūtina lyginti pilnus tekstus. Pareiškėjai tik patrumpino ir į anglų kalbą išvertė jo atliktą analizę ir jos rezultatus, nieko naujo nepridėdami. Pareiškėjų pateikta antiplagijavimo sistemos ataskaita nelaikytina patikimu įrodymu, nes pareiškėjai yra suinteresuoti asmenys ir versdami tekstą jie sąmoningai galėjo siekti norimo rezultato. Pareiškėjai turėtų nurodyti konkrečias knygų ar straipsnių vietas, kuriomis trečiasis suinteresuotas asmuo esą naudojosi. Kadangi plagiatu yra laikomas ir pažodinis teksto vertimas į kitą kalbą, vertimo ekspertizė, kai yra lyginamas originalas su išverstu tekstu, yra teisinga ir visame pasaulyje taikoma praktika norint nustatyti sutaptis. Atgalinio vertimo atveju yra tikrinama tik teksto prasmė ir nėra tikrinama teksto forma ir stilius. Šiuo atveju norint įrodyti vertimo kaip plagiato atvejį, svarbiais tampa ir vertimo bei originalo tekstų pateikimo forma bei verčiamo teksto stilistinio savitumo išsaugojimas. Todėl šiuo atveju atgalinis vertimas visiškai netikslingas. Tekste buvo analizuojami ne tik teisės aktai, bet ir Lietuvos partijų organizacija. Pareiškėjai nutyli apie sutaptis šioje teksto dalyje, taip pat apie daromus identiškus apibendrinimus, identiškas klasifikacijas, identišką minties plėtojimo eigą, logiką ir rašymo stilių.
30. 2020 m. vasario 12 d. nutartimi teisėjų kolegija atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodiniai posėdžiai vyko 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. birželio 16 d.
31. Apeliantai žodinio proceso metu:
31.1. Palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir teikė prašymą skirti teismo ekspertizę jų bei trečiojo asmens G. Ž. tekstų sutapčiai įvertinti.
31.2. Nurodė, kad Tarnybos pasitelkti ekspertai nėra kompetentingi vertinti apeliantų ir trečiojo asmens G. Ž. parengtų tekstų sutapties, nėra žinomas jų išsilavinimas, anglų kalbos žinios, ankstesnė tokio ar panašaus darbo patirtis, nežinoma kaip buvo atrinkti konkretūs asmenys atlikę vertinimą. Komentuodami Lietuvos mokslo tarybos 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. 4S-300 pateiktą informaciją, be kita ko, nurodė, kad išlieka abejonių dėl galimą tekstų sutaptį vertinusių asmenų anglų kalbos žinių, nes jos nėra patvirtintos kompetentingų institucijų pažymėjimais, kad siekdami tinkamai įvertinti galimą tekstų sutaptį tokie asmenys turėtų būti ne bet kurios socialinių humanitarinių mokslų srities specialistai, o specializuotis politinių partijų ir organizacijų srityje, būti paskelbę mokslinių straipsnių itin autoritetinguose mokslo leidiniuose.
31.3. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pateiktu aiškinimu nurodė, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas neteisėtas, nes yra grindžiamas universitetų akademinės etikos kodeksais, kurie nepaskelbti viešame registre.
32. Atsakovo atstovė žodinio proceso metu:
32.1. Palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, taip pat pažymėjo, kad nėra tikslinga skirti teismo ekspertizę. Savo poziciją grindė tuo, kad teismo ekspertams būtų pateiktas iš esmės identiškas klausimas kaip Tarnybos iniciatyva pasitelktiems ekspertams, o šių asmenų pateikti vertinimai nebuvo nuginčyti ar pripažinti nepagrįstais.
32.2. Nurodė, kad iš Lietuvos mokslo tarybos 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. 4S-300 pateiktos informacijos matyti, jog Tarnybos pasitelkti ekspertai buvo kvalifikuoti asmenys, pajėgūs atlikti jiems pavestą užduotį – palyginti apeliantų ir G. Ž. parengtų tekstų sutaptį anglų ir lietuvių kalbomis.
33. Trečiasis asmuo G. Ž. žodinio proceso metu:
33.1. Palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Palaikė atsakovo atstovės argumentus, kad netikslinga skirti teismo ekspertizę, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas prašymas ekspertizei – atlikti apeliantų ir G. Ž. tekstų lyginamąją analizę – iš esmės atkartotų Tarnybos pasitelktų asmenų atliktą darbą.
33.2. Pažymėjo, kad iš Lietuvos mokslo tarybos 2020 m. kovo 20 d. rašto Nr. 4S-300 matyti, jog mokslo tarybos rekomenduoti ekspertai atitinka aukštus reikalavimus. Nurodė, kad tekstų sutapties analizę atlikusiems asmenims neturėtų būti keliami pernelyg aukšti reikalavimai, t. y. būti konkrečios socialinių humanitarinių mokslų srities specialistu ar turėti publikacijų konkrečiuose prestižiniais laikomuose šių sričių leidiniuose, nes tokiu atveju itin susiaurėtų tokią užduotį galinčių atlikti asmenų ratas. Dėl ekspertų užsienio kalbos žinių pažymėjo, kad jie yra mokslinių žurnalų anglų kalba redaktoriai ar redakcinės kolegijos nariai, eina ar ėjo pareigas, reikalaujančias šios kalbos išmanymo, todėl vien tai, kad nėra pateikti jų anglų kalbos lygį patvirtinantys dokumentai neturėtų suponuoti išvados, kad minėti asmenys negalėjo įvertinti galimų tekstų sutapčių anglų ir lietuvių kalbomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Dėl autorių teisių objekto ir kūrinio sampratos
34. Byloje taikytina Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo redakcija (toliau – ir ATGTĮ), galiojusi pareiškėjų paskelbtos publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas anglų kalba – „(duomenys neskelbtini“) metu.
35. Autorių teisių objektai yra apibrėžti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse pateikiamas autorių teisių objektų sąrašas, kuris nėra baigtinis, o 4 dalyje nurodoma, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomas duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.
36. ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Analogiškas apibrėžimas pateikiamas ir dabar galiojančios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 30 dalyje, todėl teisėjų kolegija remiasi aktualiais ir vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytais teisės aiškinimais.
37. Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – ir Berno konvencija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jo išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius, ir pan. Aptardama ne tik literatūros ir meno, bet ir mokslo sritį, Konvencija taip pat įtraukia mokslo kūrinius į savo galiojimo sritį, suteikdama apsaugą jų išraiškos formai. Nei kūrinio turinys, nei apimtis ar paskirtis apsaugai įtakos nedaro (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 12–13).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata – tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 27 p. ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 28 p. ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ne tik paskelbtiems, bet ir nepaskelbtiems kūriniams, išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. prejudiciniame sprendime byloje Levola Hengelo BV prieš Smilde Foods BV, C-310/17, EU:C:2018:899 (toliau – ESTT sprendimas byloje Levola Hengelo BV), spręsdamas dėl 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva 2001/29/EB), kuri yra įgyvendinta nagrinėjamoje byloje taikomame ATGTĮ, nuostatų aiškinimo, inter alia (be kita ko), nurodė, jog tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas kūriniu, svarbu, kad būtų tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos. Pirma, reikia, kad atitinkamas objektas būtų originalus, t. y. jis turi būti originalus jo autoriaus intelekto kūrinys. Antra, pagal Direktyvą 2001/29/EB kūriniu gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška (žr. minėto ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 35–37 p.). Pagal ESTT pateiktą aiškinimą, kūrinio sąvoka visoje Europos Sąjungoje paprastai turėtų būti aiškinama autonomiškai ir vienodai (žr. ESTT sprendimo byloje Levola Hengelo BV 32 p.).
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į teisės doktrinoje pateikiamą poziciją, kokius objektus saugo autorių teisė. Autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą. Idėja, tema gali būti naudojama įvairiuose kūriniuose, tačiau kiekvienas autorius, naudodamas tą pačią temą, idėją, ją išreikšdamas individualiai, originaliai sukuria naują kūrinį, ir ta išraiška rodo jo individualumą; žodžių, kitų elementų seka ir pavaizdavimas (išraiška) saugoma autorių teisės, jeigu toje išraiškoje pasireiškia koks nors idėjinis („su mintimi“) atliktas tų elementų „apdorojimas”. Kalbos kūrinio esmė yra ta, kad vartojant žodžius, skaitmenis, kitais ženklais, jų jungtimis, išdėliojant yra perteikiamos autoriaus mintys, dėl to ir atsiskleidžia kūrinio individualumas (Mizaras, V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 162–163, 170, 182).
43. Atsižvelgiant į Nutarties 34–42 punktuose pateiktas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir doktrinoje išreikštą poziciją, konstatuotina, kad autorių teisė saugo originalų kūrybos rezultatą išreikštą objektyvia forma. Taigi, autorių teisės apsauga, inter alia, taikoma mokslo kūrinio autoriaus minčių dėstymo struktūrai, mokslinių žinių (duomenų) parinkimui ir išdėstymui.
44. Vertindama G. Ž. kūrybinės veiklos rezultato individualumą ir originalumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad G. Ž. atliko intelektinį darbą, G. Ž. parengtą tekstą sudarė ne tik teisės aktų nuostatų citatos, tačiau ir paties asmens suformuluotos mintys, pastebėjimai, įžvalgos, apibendrinantys teisės aktų nuostatas sakiniai. Teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog tokiame tekste atsispindi individualus autoriaus mąstymas bei minčių seka ir raiška ir dėl šių aplinkybių G. Ž. tekstas laikytinas individualiu kūrybinės veiklos rezultatu.
Dėl akademinės etikos principo pažeidimo
45. Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtinti akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai. Akademinė etika apibrėžiama kaip visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.
46. Mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį atsižvelgdamos į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos. Tiek studentai, tiek mokslo ir studijų institucijų personalas privalo laikytis akademinių etikos kodeksų, kuriuos priima aukštoji mokykla (Mokslo ir studijų įstatymo 62 str. 3 d. 2 p., 71 str. 4 d. 1 p.).
47. Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – ir VDU) akademinės etikos kodekse, patvirtintame Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7 ir Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) senato 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. V3-S-1, įtvirtinta, kad akademinio sąžiningumo principui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.
48. Teisės doktrinoje yra skiriami objektyvieji ir subjektyvieji plagijavimo požymiai. Objektyvieji požymiai – tai kito asmens minčių panaudojimas, nenurodant šaltinio, o subjektyvieji – tai asmens ketinimas plagijuoti (Latourette, A. W. Plagiarism: Legal and Ethical Implications for the University. Journal of College and University, 2010, p. 22) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-611/2015). Vis dėlto, ar siekiant nustatyti plagiavimo pažeidimą turi būti įrodyta šių požymių visuma, priklauso nuo konkrečios akademinės įstaigos etikos kodekse vartojamos formuluotės, t. y. ar plagiavimas siejamas su tokiais aspektais kaip „sąmoningumas“ (Mawdsley, Ralph D. The Tangled Web of Plagiarism Litigation: Sorting out the Legal Issues. Brigham Young University Education & Law Journal, 2009, p. 253).
49. Objektyviuosius plagiavimo požymius nagrinėjamoje byloje patvirtina ekspertų išvados, kai dėl 29 epizodų, pateiktų Kontrolieriaus Sprendimo 1 priede, ekspertai vieningai nurodė, kad labai tikėtinas lietuviško G. Ž. parengto teksto tiesioginis vertimas į anglų kalbą, tai yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėjų publikacijos dėstomoji dalis buvo rengiama naudojantis G. Ž. parengtu ir 2015 m. birželio 13 d. A. K. siųstu tekstu, tačiau jis kaip bendraautorius nenurodytas.
50. Subjektyvusis požymis gali būti nustatytas įvertinus tai, kad vienam iš bendraautorių G. Ž. parengtus tekstus siuntė, todėl publikacijos autoriai šį tekstą turėjo. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose pažymima, kad subjektyvusis elementas gali būti nustatomas ir tada, kai naujai parengiamoje publikacijoje padaroma ta pati klaida kaip ir ankstesniame darbe, tačiau toks darbas nėra cituojamas (žr., pvz., Ruipérez, Germ?n, and José-Carlos Garc?a-Cabrero. Plagiarism and Academic Integrity in Germany. Comunicar 24, No. 48, p. 9–17), o šis elementas nagrinėjamos bylos atveju taip pat egzistuoja.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Kontrolieriaus Sprendime pagrįstai konstatuota, kad apeliantai pažeidė akademinės etikos principą.
Dėl Kontrolieriaus pasitelktų asmenų (ekspertų, specialistų) tekstų sutapčiai palyginti kompetencijos
52. Žodinio nagrinėjimo Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme metu apeliantai iškėlė abejonių dėl Kontrolieriaus pasitelktų galimą apeliantų ir trečiojo asmens tekstų, parengtų atitinkamai anglų ir lietuvių kalbomis, sutaptį vertinusių asmenų (ekspertų, specialistų) kompetencijos, jų parinkimo ar paskyrimo aplinkybių.
53. Siekdama pašalinti šias abejones, teisėjų kolegija ėmėsi procesinių priemonių surinkti duomenis apie specialistų kompetenciją bei jų parinkimo aplinkybes ir 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. 01-02-65 kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą prašydama pateikti duomenis apie šių asmenų kompetenciją, t. y. turimus mokslinius ir (ar) pedagoginius laipsnius, specializacijos sritį, publikacijas ir pan., bei šių specialistų anglų kalbos lygį.
54. Lietuvos mokslų taryba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. 4S-300 atsakydama į teisėjų kolegijos kreipimąsi nurodė, jog Kontrolierius kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą su prašymu pateikti ekspertų kandidatūras. Šis klausimas buvo svarstytas Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto posėdyje, iš kurio protokolo Nr. HSM-P-27 08 matyti, kad ekspertų kandidatūras buvo pavesta pasiūlyti tuometinei šio komiteto pirmininkei.
55. Kontrolieriui buvo pasiūlytos Lietuvos mokslų tarybos ekspertų duomenų bazėje esančių ekspertų kandidatūros. Į ekspertų duomenų bazę įtraukiamas asmuo turi būti paskelbęs ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose) mokslo leidiniuose arba būti paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją ar studiją ir ne mažiau kaip 10 straipsnių recenzuojamuose (periodiniuose, tęstiniuose ar vienkartiniuose) mokslo leidiniuose; per paskutinius penkerius metus būti paskelbęs reikšmingų tarptautinių publikacijų; per paskutinius penkerius metus turėti ekspertinio darbo patirties ir (arba) tarptautinės patirties.
56. Lietuvos mokslų taryba nurodė, kad visi Kontrolieriui pasiūlyti ekspertai atitiko 55 punkte nurodytus reikalavimus.
57. Dėl anglų kalbos lygio pažymėta, kad jį nurodo patys ekspertai, žinių lygį patvirtinančių dokumentų nereikalaujama. Vis dėlto, iš detaliai aprašytos kiekvieno eksperto kvalifikacijos matyti, kad šie asmenys anglų kalbą vartoja savo kasdieniame darbe – ja rengia mokslines publikacijas, yra šia kalba apgynę disertaciją, yra šia kalba spausdinamų mokslinių žurnalų redaktoriai, šią kalbą vartoja moksliniuose projektuose, kuriuose dalyvauja ir kt.
58. Atsižvelgusi į Nutarties 54–57 punktuose nurodytus duomenis teisėjų kolegija pažymi, kad pasiūlyti asmenys buvo itin aukštos kvalifikacijos socialinių humanitarinių mokslų srities specialistai, anglų kalbą vartojantys savo darbinėje veikloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėti asmenys nebuvo kompetentingi palyginti galimos apeliantų ir trečiojo asmens tekstų, parengtų atitinkamai anglų ir lietuvių kalbomis, sutapties.
Dėl argumentų, susijusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais konkrečiose bylose
59. Apeliantai taip pat teigia, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017 suformuotos praktikos bei nurodo kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje Nr. eA-3111-442/2020, akademinės etikos kodeksai apeliantų atžvilgiu negalėjo būti taikomi, nes jie nepaskelbti Teisės aktų registre.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentais reikia remtis itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-403-415/2020, 61–63 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje e3K-7-63-969/2017 49 p. ir šiose nutartyse cituojamą ankstesnę teismų praktiką).
61. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017 nagrinėjamoje byloje nelaikytina precedentu tiek dėl skirtingų faktinių aplinkybių, tiek ir dėl minėtoje nutartyje analizuotų argumentų ir pateiktų motyvų esmės. Nutartyje Nr. eA-131-822/2017 analizuotas atvejis, kuomet Kontrolierius į rusų kalbą vertė šaltinį, dėl kurio plagijavimo kilo abejonių, ir atliko šaltinio bei publikacijos palyginimą rusų kalba, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektų dokumentai turi būti tvarkomi valstybine lietuvių kalba. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje vertimas nebuvo atliekamas, o buvo pasitelkti ekspertai, išmanantys tiek tyrimo sritį, tiek gebantys be vertimo įvertinti galimą tekstų parašytų lietuvių ir anglų kalbomis sutaptį.
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje Nr. eA-3111-442/2020 nagrinėjamoje byloje vadovautis taip pat negalima. Šiame sprendime reikalavimas paskelbti Lietuvos visuomenės informavimo kodeksą Teisės aktų registre susijęs su Lietuvos visuomenės informavimo kodekso pripažinimu norminiu teisės aktu.
63. Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie teisės aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-311-442/2020 36 p. ir jame nurodytą ankstesnę praktiką).
64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-311-442/2020 Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas pripažintas norminiu teisės aktu, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką jis taikytinas visiems viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, žurnalistams, leidėjams, o ne tik šį teisės aktą priėmusios Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariams, todėl laikyta, kad jis yra taikomas rūšiniais požymiais apibrėžtai asmenų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje Nr. eA-3111-442/2020 41–43 p.).
65. Nagrinėjamos bylos atveju nurodyta, kad šis kodeksas apima pagrindines VDU bendruomenės narių (studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų) profesinės etikos ir bendražmogiškojo elgesio normas. Iš esmės analogiška nuostata pateikiama ir KTU akademinės etikos kodekse, kuris įtvirtina universiteto bendruomenės veiklos vertybinius ir moralinius principus, pagrindines etiško elgesio nuostatas, nustato svarbiausias vengtino elgesio normas.
66. Taigi, skirtingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 nagrinėto Lietuvos visuomenės informavimo kodekso atveju, nagrinėjamos bylos atveju taikytini akademinės etikos kodeksai taikomi ne rūšiniais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, o tik šių konkrečių universitetų bendruomenės nariams, t. y. asmenims, susijusiems akademiniais saitais su konkrečiais universitetais ir neturi norminiams teisės aktams būdingo visuotinio privalomumo pobūdžio.
67. Atsižvelgiant į Nutarties 63–66 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodeksai neatitinka norminimas teisės aktams keliamų reikalavimų, todėl neskelbtini Teisės aktų registre.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomų procedūrinių bylos aspektų
68. Pareiškėjai, be kita ko, apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo skirti ekspertizę, kurio teismas neišsprendė, ir dėl Kontrolieriui teikto prašymo nušalinti tyrėją R. J.
69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nuosekliai pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, turi būti užtikrinamas tinkamas instancinės teismų sistemos funkcionavimas, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje 39 p. ir jame nurodomą ankstesnę praktiką).
70. Skundai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų individualaus teisės akto teisėtumo administraciniuose teismuose taip pat nagrinėjami instancine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str. 1 d., 21 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vadovaujantis ABTĮ 137 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, gali ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus ir, siekdamas užtikrinti asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo (vertinimo) klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, kai tai nereiškia iš esmės naujų bylai svarbių įrodymų ar aplinkybių tyrimo ir vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-781-492/2019 32 p.; 2020 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-447-756/2020 38–39 p.).
71. 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2020 m. vasario 26 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu, išklausius apeliantų ir jų atstovo argumentus, atsakovo atstovę ir trečiąjį asmenį, prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo buvo išspręstas motyvuota nutartimi, taip užtikrinant dalyvaujančių byloje asmenų procesines teises ir ištaisant pirmosios instancijos teismo sprendimo procesinį trūkumą.
72. Dėl argumentų, susijusių su tyrėjo R. J. nušalinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantų pateikto prašymo dėl tyrėjo R. J. Kontrolierius neišsprendė, tačiau tiek iš Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies, tiek iš Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijų, patvirtintų Kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 11d. įsakymu Nr. V-32, 17 punkto matyti, kad sprendimą, ar konkrečiu atveju buvo padarytas etikos pažeidimas, priima Kontrolierius.
73. 2020 m. kovo 4 d. vykusio posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad tyrėjas kiekvienu konkrečiu atveju veikia kaip pagalbinis asmuo, t. y. Kontrolieriaus pavedimu renka ir pateikia kontrolieriui medžiagą, siunčia užklausas ir kt., tyrėjas gali teikti kontrolieriui siūlymus dėl papildomos medžiagos surinkimo ar kitus su tyrimo eiga susijusius siūlymus, tačiau šie siūlymai Kontrolieriui nėra privalomi.
74. Atsižvelgiant į Nutarties 72–73 punktus teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kontrolierius nepatenkino apeliantų prašymo nušalinti tyrimą atliekantį valstybės tarnautoją, tačiau sprendimą dėl etikos kodeksų pažeidimo priėmė Kontrolierius.
75. Dėl argumentų, susijusių su praleistu Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytu terminu, per kurį Kontrolierius turi priimti sprendimą.
75.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavesta? kompetencija? (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kuri? turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracini? sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamu? teisiniu? pasekmių, tik prailgina administracini? procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatyta? administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teise? asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. A602-1079/2013; 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
75.2. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad nukrypstant nuo Mokslo ir studijų įstatyme nustatytų sprendimo priėmimo terminų kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos tokį termino praleidimą lėmusios priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016).
75.3. Byloje pateikti duomenys nesuponuoja, kad nagrinėjamu atveju Kontrolierius veikė nesąžiningai, nepateisinamai delsė nesant objektyvių priežasčių ar kitaip vilkino sprendimo priėmimą. Priešingai – tiriamo skundo ir galimo pažeidimo pobūdis yra labai sudėtingas, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kontrolierius aktyviai nagrinėjo gautą skundą, prašė šalis pateikti paaiškinimus, vyko pokalbis su šalimis, buvo pasitelkti ekspertai teksto sutaptims įvertinti, kviesti asmenys susipažinti su tyrimo informacija.
75.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių bei Kontrolieriaus Tarnybai veikiant sąžiningai.
76. Vertindama visą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantai Kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, teikti paaiškinimus gavę ekspertų išvadas, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga ir šiomis savo teisėmis aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jų procesinės teisės buvo pažeistos ar kitaip suvaržytos. Kontrolieriaus priimto sprendimo pagrįstumas buvo tikrintas pirmosios instancijos, vėliau apeliacinės instancijos teisme, kur byla buvo atnaujinta, skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, surengti trys teismo posėdžiai, sudarant galimybę apeliantų atstovui Vaidotui Sviderskiui susipažinti su byla ir tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, atsižvelgus į apeliantų iškeltas abejones dėl ekspertų kompetencijos išreikalauta papildoma informacija iš Lietuvos mokslų tarybos. Procesų abiejose teisminėse instancijose metu apeliantai patys ir (ar) per savo atstovus aktyviai dalyvavo, pasisakė, buvo išklausyti, teikė paaiškinimus (raštu ir žodžiu), prašymus ir kt. Taigi, pareiškėjų teisės į teisingą pažeidimo nagrinėjimą buvo užtikrintos.
77. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
78. Byloje apeliantai pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, šį prašymą tenkinti nėra pagrindo (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. K. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė