Nr. DOK-3121

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00167-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 27 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Rivona“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Rivona“ ieškinys atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl infrastruktūros plėtros sutarties pakeitimo ir kompensacijos už įrengtą infrastruktūrą išmokėjimo. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai išimtinai vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (SIPĮ) 13 straipsnio 3 dalimi, neatlikdami šio įstatymo teisės normų sisteminės analizės, kuri buvo būtina; nepagrįstai taikė Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas, kadangi Aprašas visiškai nereguliuoja sutartyje numatytos kompensacijos keitimo ar kt. galimybių (reglamentuoja tik kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo procedūrą). Teismai, neįvertindami SIPĮ 8 straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio 12 dalies normų ir jų taikymo apimties bei nepagrįstai taikydami Aprašo nuostatas, susiaurino infrastruktūros plėtros sutarties šalių teises, o tai lėmė neteisingą išvadą dėl negalėjimo pakeisti sutartyje nustatytos kompensacijos dydį. Taip pat neteisinga teismų išvada, kad, atsižvelgiant į viešosios teisės principus, teismui nesuteikta teisė keisti infrastruktūros plėtros sutarties nuostatų.  

2. Ieškinys buvo grindžiamas ne tik CK 6.228 straipsnio pagrindu, bet ir CK 6.204 straipsnio pagrindu – teisė pakeisti sutartį, jeigu vienai iš šalių sutarties vykdymas tapo itin sudėtingas. Šiuo atveju egzistuoja visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai pakeisti šalių sutartį, tačiau teismai nepagrįstai nesprendė klausimo dėl CK 6.204 straipsnio taikymo.

3. Teismai netinkamai taikė CK 6.228 straipsnį, reglamentuojantį galimybę pakeisti sutartį dėl esminės sutarties šalių nelygybės, bei padarė neteisingą ir prielaidomis grįsta išvadą, kad ieškovės patirtos didesnės išlaidos nelaikytinos pagrindu konstatuoti šalių nelygybę sutarties sudarymo metu ar gaunamos naudos disproporciją.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Rivona“ (j. a. k. 110512039) 16 650 (šešiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 27 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. SEB000317182, kodas ZO63792.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                              Donatas Šernas

                                                                                                              Irmantas Šulcas