MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Lietuvos Respublika, antstolis Algimantas Maliukevičius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas pateikė antstoliui A. Maliukevičiui 2018 m. liepos 30 d. skundą–prašymą (toliau – skundas), kuriame iškėlė du savarankiškus prašymus. Visų pirma, pareiškėjas skundė antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir prašė juos panaikinti. Antra, pareiškėjas skunde prašė nustatyti išskaitomą iš darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į jo išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus (b. l. 3–5). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gavo 9 antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekviename patvarkyme nurodyta, kad kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo jo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išieškojimas abiem atvejais – tiek iki nustatytos MMA sumos, tiek ją viršijus, viršija 100 procentų gaunamo darbo užmokesčio, todėl patvarkymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir yra naikintini. Taip pat antstolis neįvertino, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, nepasiūlė kreiptis dėl išieškojimo dalies sumažinimo. Iš jam priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, turėtų būti išskaitoma pagal visus devynis vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip 30 procentų, o nuo viršijančios MMA dalies – ne daugiau 50 procentų. Kitoks išskaičiavimas pažeistų jo nepilnamečių vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal 668 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išieškojimą iš skolininko turto, iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl to prašo panaikinti patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir nustatyti išskaitomą iš darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į jo išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus (b. l. 3–5).

Antstolis A. Maliukevičius skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. buvo parengti ir išsiųsti vykdymui 9 patvarkymai dėl skolos išieškojimo visose vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš R. J.. Patvarkymai buvo parengti pagal nustatytą formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, ir antstolio iniciatyva nekeistini. Patvarkymuose nurodyti CPK 733–743 straipsniai, kuriais vadovaujantis darytinos išskaitos iš darbo užmokesčio. Nepaisant, kad patvarkymuose neįrašyta, jog pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitytina ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA dydžio, šios nuostatos darbdavys privalo laikytis, darydamas išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Nustatyta, kad skolininko darbo užmokestis yra 750,00 Eur, skolininko darbdavys (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 7 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 229,53 Eur. Skolininko darbdavys patvarkymus vykdo įstatymų nustatyta tvarka ir skolininko skunde nurodyti teiginiai neatitinka realybės. Skolininkas turi pareigą informuoti antstolį apie išlaikytinius, ir jo prašymu gali būti mažinama išskaitytina suma. R. J. antstolio neinformavo apie naują darbovietę ir prašymo dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio sumažinimo nepateikė. Todėl patvarkymai priimti, vadovaujantis vykdomosiose bylose esančiais duomenimis. Antstolis neįpareigotas pasiūlyti skolininkui kreiptis dėl išieškojimo sumažinimo, o sumažinti išskaitymus iš darbo užmokesčio turi teisę, bet ne pareigą. Be to, galima mažinti išskaitymus tik iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. Skolininko sutuoktinė gauna reguliarias darbines pajamas, jos atžvilgiu nėra vykdomųjų bylų, taigi išieškojimo iš jos pajamų antstoliai nevykdo ir skolininkas nėra vienintelis šeimos maitintojas. Skolininkas teigia, kad kitoks išskaičiavimas iš jo darbo užmokesčio pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šio teiginio nepagrindžia įrodymais. Skolininkas nurodo teisinį reguliavimą dėl išieškojimo iš skolininko turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau antstolis tokio pobūdžio vykdymo priemonių nevykdo. Išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio reguliuoja CPK LI skyrius. Todėl atsisakė panaikinti skundžiamus patvarkymus ir sumažinti išskaitymus nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko antstolio poziciją, jog darbdavys antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo vykdo įstatymų nustatyta tvarka. Sutinka, jog pareiškėjas turėjo pateikti antstoliui prašymą raštu, jeigu išlaiko nedarbingus šeimos narius. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja CPK 731 straipsnio 3 dalies nuostatą. Svarbu įvertinti aplinkybę, jog pareiškėjo sutuoktinė gauna reguliarias pajamas, antstolio duomenimis, sutuoktinės atžvilgiu nėra užvestų vykdomųjų bylų, todėl preziumuojama, jog pareiškėjas nėra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo. Antstolis išieškojimą nukreipęs į pareiškėjo darbo užmokestį, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymas pareiškėjo skunde netinkamas. Prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 34–35).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas išvadoje nurodė, kad pareiškėjas dirba. Jo sutuoktinė dirba ir gauna MMA. Pareiškėjas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus. Nepilnametis sūnus pradėjo lankyti sporto gimnaziją, o mažametė dukra lanko lopšelį – darželį. Pareiškėjas skundą grindžia gerokai išaugusiais vaikais bei jų poreikiais ir dėl to padidėjusiomis išlaidomis, detalizuoja vaikų poreikius, nurodo, kad jų tenkinimui kas mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma. Šeima gyvena 4 kambarių su visais komunaliniais patogumais bute. Kadangi pareiškėjas turi susikaupusių skolų, skyriaus specialistams paaiškino, kad dėl lėšų trūkumo jis priverstas riboti papildomą vaikų ugdymą bei kitus vaikų poreikius, o tokia situacija neatitinka nepilnamečių vaikų interesų (b. l. 38).

Suinteresuoti asmenys Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir antstolis Algimantas Maliukevičius atsiliepimų į skundą nepateikė.

Skundas dalyje dėl patvarkymų apskundimo netenkintinas, dalyje dėl prašymo sumažinti išskaitų dydžius paliktinas nenagrinėtas.

Nustatyta, kad antstolio A. Maliukevičiaus kontoroje vykdomos 9 vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolų ir baudų išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojų Kauno teritorinės muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos naudai. 2018 m. liepos 1 d. antstolis nustatė, kad R. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamų iš darbo santykių. Dėl to antstolis kiekvienoje minėtoje vykdomojoje byloje 2018 m. liepos 12 d. priėmė po patvarkymą. Antstolis patvarkymais pareikalavo (duomenys neskelbtini) iš R. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 6–23; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). R. J. šiuos patvarkymus apskundė (b. l. 3–5).

Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, kiekvienoje vykdomojoje byloje priimant po patvarkymą, kuriame nurodoma, kad kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėjo nuomone, išieškojimas abiem atvejais viršija 100 procentų darbo užmokesčio, todėl neatitinka CPK 736 straipsnio reikalavimų ir yra naikintini. Pažymi, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA (b. l. 3–5).

Skundžiami patvarkymai yra priimti dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamų patvarkymų teisėtumas vertintinas pagal CPK        LI skyriaus nuostatas (733–743 straipsnius), bet ne pagal pareiškėjo minimą CPK 668 straipsnio     1 dalį, kuri taikoma, išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma         70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo, išieškojimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu   Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas, įskaitant ir patvarkymo dėl skolos išieškojimo formą (Sprendimų vykdymo instrukcijos   2.6 papunktis, 6 priedas). Antstolio patvarkymus dėl išskaitų darymo iš skolininkui priklausančių pajamų vykdo skolininko darbdavys, taip pat kitas asmuo, išmokantis skolininkui pajamas, prilyginamas darbo užmokesčiui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 punktas).

Taigi dėl kiekvieno priimto vykdyti vykdomojo dokumento užvedama atskira vykdomoji byla. Nustačius, kad skolininkas gauna darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas, kiekvienoje vykdomojoje byloje priimamas nustatytos formos patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Kiekviename patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodomos sumos, kurios kiekvieną mėnesį turi būti išskaičiuojamos nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 

Nagrinėjamu atveju antstolis laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos: antstolis priėmė vykdyti 9 vykdomuosius dokumentus skolininko R. J. atžvilgiu, pagal kuriuos užvedė 9 atskiras vykdomąsias bylas. Kiekvienoje iš šių vykdomųjų bylų antstolis priėmė po patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Kiekviename patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė pareiškėjo darbdaviui kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir po 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkymuose nurodyti iškaitų dydžiai neviršija CPK 736 straipsnyje nustatytų iškaitų dydžių. Todėl teismas daro išvadą, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jo pajamas, laikėsi CPK LI skyriaus bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.

Teismas nesutinka su pareiškėju, kad išieškojimas nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, viršija 100 procentų gaunamo darbo užmokesčio, todėl neatitinka CPK 736 straipsnio reikalavimų ir yra naikintini. Patvarkymuose procentais nurodyti išskaitų dydžiai nėra sudedami aritmetiškai. Darbdavys, gavęs kelis patvarkymus dėl skolos išieškojimo, turi nustatyti išskaitų dydžius apėmimo būdu. Tai reiškia, kad viename patvarkyme esantis nurodymas išskaičiuoti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, apima ir likusiuose 8 patvarkymuose esančius nurodymus išskaičiuoti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA. Taip pat viename patvarkyme esantis nurodymas išskaičiuoti po 20 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA, apima ir likusiuose 8 patvarkymuose esančius nurodymus išskaičiuoti po 20 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA.

Kadangi antstolio vykdymo veiksmai buvo atliekami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, teismas sprendžia, kad skundo dalis dėl patvarkymų panaikinimo yra nepagrįsta, todėl netenkinta.

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė prašymą sumažinti išskaitų dydžius pagal CPK           736 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad iš jam priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA, turėtų būti išskaitoma pagal visus devynis vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų, o nuo viršijančios MMA dalies – ne daugiau 50 procentų. Antstolis šio pareiškėjo prašymo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. 

CPK 510 straipsnyje yra nustatyta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Skundą antstolis išnagrinėja ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2–3 dalys).

Nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą prašymą dėl išskaitų dydžio sumažinimo pagal CPK 736 straipsnio 3 dalį pateikė 2018 m. liepos 30 d. (suformulavo prašymą skunde). Anksčiau tokio prašymo pareiškėjas pateikęs nebuvo. Prašymas dėl išskaitų dydžio sumažinimo buvo išnagrinėtas ir netenkintas antstolio 2018 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio patvarkymo dalimi, kuria netenkintas prašymas sumažinti išskaitų dydžius, turi teisę ją skųsti CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, antstoliui pirmą kartą išsprendus prašymą ir iš karto visą su juo susijusią medžiagą persiuntus nagrinėti teismui, buvo nesilaikyta išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundo dalis dėl prašymo sumažinti iškaitų dydžius, paliktina nenagrinėta, nes nesilaikyta CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 510, 513 straipsniais,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjo R. J. 2018 m. liepos 30 d. skundo dalies dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2018 m. liepos 12 d. patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Palikti nenagrinėta pareiškėjo R. J. 2018 m. liepos 30 d. skundo dalį dėl prašymo sumažinti išskaitomą iš darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui Algimantui Maliukevičiui grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                 Valdas Petraitis