Administracinė byla Nr. eA-51-624/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03831-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.3.4; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bio substratas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Vilnius Golf & Spa Resort“ ir „Villon“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bio substratas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilnius Golf & Spa Resort“ ir „Villon“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

2.       Pareiškėjai nurodė, kad Taryba ginčijamu sprendimu patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ (toliau – ir planavimo organizatorius) 9,7384 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjų nuomone, Taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė teritorijų detalųjį planavimą reglamentuojančias procedūras, todėl priimtas administracinis aktas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

3.       Pareiškėjai paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ organizavo du viešuosius Detaliojo plano sprendinių svarstymus. Pirmasis įvyko 2014 m. birželio 12 d. ir jo metu buvo tik bendrai pristatyta, kad rengiamasi keisti Žemės sklypo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą (pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba). Pažymėjo, kad bendruomenė išreiškė susirūpinimą, jog nėra nurodoma konkreti planuojama vykdyti ūkinė veikla. 2014 m. lapkričio 26 d. planavimo organizatorius UAB „Bio substratas“ pateikė naują pakeistą Detaliojo plano projektą viešam svarstymui su visuomene. Viešo svarstymo metu visuomenės atstovai išreiškė susirūpinimą dėl Detaliuoju planu nenustatomų aiškių sprendinių dėl lietaus vandens ir nuotekų surinkimo bei šalinimo iš melioracijos sistemų Žemės sklype, siūlė sukonkretinti planuojamas buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tvarkymo priemones.

4.       Pareiškėjai teigė, kad sugretinus ginčijamu sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendinius su 2014 m. lapkričio 26 d. apsvarstytais Detaliojo plano sprendiniais, akivaizdu, jog planavimo organizatorius pateikė savivaldybei tvirtinti pakeistus Detaliojo plano sprendinius, prieš tai šių pakeitimų neapsvarstęs su visuomene. Akcentavo, kad UAB „Bio substratas“ ne kartą keitė Detaliojo plano sprendinius, tačiau aktualios redakcijos Detaliojo plano sprendinių projekto su visuomene pagal nustatytą tvarką nederino. Pareiškėjų nuomone, toks detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teises ar įstatymų saugomus interesus.

5.       Pareiškėjų teigimu, Detaliuoju planu keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitą, nustatant Žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – ir pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos – prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės bendrajam planui, patvirtintam Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), ir galiojusiam planavimo sąlygų išdavimo metu. Pabrėžė, kad planuojamo Žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, jis patenka į gamtinio karkaso zoną, todėl jam nėra ir negali būti taikomos nuostatos, skirtos kitos paskirties žemės sklypams. Minėtas Žemės sklypas nėra renovuojamoje kaimo gyvenvietėje, todėl, pareiškėjų manymu, vystyti kitos paskirties žemės planuojamame sklype nėra teisinio pagrindo. Akcentavo, kad planuojama teritorija yra įsiterpusi tarp žemės ūkio paskirties ir miško paskirties (iš jų dalis – valstybinio miško) žemės sklypų. Šioje teritorijoje formuojasi išimtinai rekreacinės žemės vystymo formos, kas yra nesuderinama su planuojama vystyti pramonine veikla Žemės sklype. Šalia esančiuose kitos paskirties žemės sklypuose numatyta viešbučių ir vienbučių gyvenamųjų namų statyba ir jokia pramoninė veikla nėra vystoma.

6.       Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad jų teisių pažeidimas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, jog ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas Žemės sklypo, keičiant jo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, sudarant sąlygas statyti pramoninius objektus bei urbanizuoti teritoriją, kurioje pareiškėjai vykdo rekreacinę veiklą. Pareiškėjams priklausantys golfo aikštynai bei poilsio pastatai yra už 250 m nuo Žemės sklypo, kuriame planuojama statyti pramoninius statinius. Netoliese yra viešbučio teritorija, sveikatingumo kompleksai. Kelias, kuriuo į Žemės sklypą važinės sunkiasvoriai automobiliai, ribojasi su pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi poilsio pastatai, treniruočių pastatas, įrengti golfo aikštynai. Pažymėjo, kad pradėjus pramoninę veiklą Žemės sklype, iš esmės nukentėtų pareiškėjų jau kelis dešimtmečius vykdoma veikla: apgyvendinimas, sveikatinimo ir rekreacijos, sporto kompleksai, golfo aikštynai.

7.       Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad Detaliojo plano organizatorius nei prašyme dėl Detaliojo plano derinimo, nei prašyme dėl Detaliojo plano tvirtinimo nenurodė, jog norėtų atlikti derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras pagal tvarką, įsigaliojusią pagal 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) redakciją. Pažymėjo, kad Detaliojo plano organizatoriaus UAB „Bio substratas“ pateikti dokumentai buvo derinami, tikrinami ir tvirtinti pagal teisės aktų, galiojusių iki 2014 m. sausio 1 d., nuostatas.

9.       Atsakovas paaiškino, kad Detalusis planas 2015 m. kovo 26 d. buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje (Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 15TP-188), taip pat patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, o 2015 m. gegužės 5 d. išduotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-563. Akcentavo, kad pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą priimta nauja Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. birželio 30 d. atrankos išvada Nr. (28.7)-A4-6783, kuri buvo viešai apsvarstyta. Nurodė, kad planavimo organizatorius UAB „Bio substratas“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą Nr. A34(l)-5489 tvirtinti 9,7384 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kurio tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimą statybos reglamentus.

10.       Atsakovo teigimu, jis neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Pažymėjo, kad visi pareiškėjų prieštaravimai ir pasiūlymai dėl Detaliojo plano sprendinių turėjo būti teikiami ir nagrinėjami rengiant Detalųjį planą iki viešo susirinkimo ir jo metu, o nesutikus su planavimo organizatoriaus atsisakymu atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, pareiškėjai galėjo atsakymą apskųsti Inspekcijai.

11.       Atsakovas nurodė, kad prieš teikiant tvirtinti Detalųjį planą el. paštu buvo išsiųstas užklausimas Inspekcijai, ar reikėtų kartoti svarstymo, derinimo ir tikrinimo procedūras. Inspekcija atsakė, kad šias procedūras reikėtų kartoti tik tuomet, jeigu keistųsi detaliojo plano sprendiniai. Pabrėžė, kad planavimo organizatorius UAB „Bio substratas“ prašyme tvirtinti detalųjį planą nenurodė, jog keitėsi Detaliojo plano sprendiniai, tik papildė Detalųjį planą pakartotinai atlikta poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) atranka ir šios atrankos derinimo bei viešinimo procedūromis. Akcentavo, kad Detaliojo plano sprendiniai buvo apsvarstyti ir suderinti Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje, o Inspekcija priėmusi teigiamą patikrinimo išvadą nenustatė pareiškėjų nurodomų Detaliojo plano pažeidimų.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. gavo prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą. Teisės aktų nustatyta tvarka patikrinusi gautą Detaliojo plano medžiagą, Inspekcija 2015 m. gegužės 5 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-563 pateikė teigiamą išvadą ir nurodė, jog Detalųjį planą tvirtinti galima. Pažymėjo, kad Detalusis planas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, kadangi Detaliojo plano sprendiniai numatė mažesnį žemės sklypo užstatymo intensyvumą bei mažesnę statinių statybos zoną.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pagal Bendrąjį planą planuojamas žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas – Z (Žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties) ir M1 (Miškų ūkio vyraujančios paskirties su žemės ūkio paskirties ir rekreaciniu potencialu). Bendrojo plano tekstiniuose reglamentuose nustatyta, kad Z funkcinėje zonoje gali būti numatoma iki 10 proc. kaimo teritorijos kitos paskirties pramonės ir sandėliavimo objektų statybos žemės naudojimo būdo, o M1 funkcinėje zonoje iki 5 proc. kaimo teritorijos gali būti planuojama kitos paskirties sandėliavimo objektų statybos, – teritorijų. Pažymėjo, kad įvertinus tai ir tikrinant Detaliojo plano medžiagą padaryta išvada, jog Detalusis planas Bendrojo plano reikalavimų nepažeidžia. Pabrėžė, kad teritorijos, kuriose galima plėtra, buvo išanalizuotos ir nustatytos rengiant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-544, (toliau – ir Specialusis planas), o pagal šį Specialųjį planą, kurio sprendiniai rengiant Detalųjį planą neprivalomi, planuojamoje teritorijoje numatyta U2 – gamybos ir sandėlių tvarkymo zona.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Inspekcijoje nebuvo gauta pareiškėjų skundų dėl Detaliojo plano sprendinių ir viešojo svarstymo procedūrų pažeidimo.

II.

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T3-330.

17.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui taikytini Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (redakcija galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu).

18.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 ir 25 straipsniais, Nuostatų 5, 25, 27–31 punktais, Taisyklių 38, 40 ir 45 punktais ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamas Detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas viešai, nes vienas iš būtinųjų jo sprendinių nebuvo teikiamas viešam susirinkimui svarstyti – tai 2016 m. birželio 30 d. Atrankos išvada dėl UAB „Bio substratas“ saulės fotovoltinės jėgainės įrengimo ir sandėliavimo pastatų statybos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo. Tuo tarpu Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti su Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-363, kuriame pateikta išvada – tvirtinti galima, su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2015 m. kovo 26 d. protokolu Nr. 15TP-188. Teismas pažymėjo, kad nors minėta 2016 m. atrankos išvada įtraukta į Detaliojo plano dokumentaciją (12 priedas), tačiau nurodyta, jog apie atrankos išvadą tik paskelbta viešai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad teritorijos planavimo viešumas, kaip to reikalauja teisės aktai, nebuvo užtikrintas.

19.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog 2014 m. lapkričio 26 d. susirinkime apsvarstytas Detalusis planas ir jo sprendiniai neatitinka Detaliojo plano, kuris buvo patvirtintas ginčijamu sprendimu. Akcentavo, kad šias aplinkybes pripažįsta ir Inspekcija, nors nurodo, jog pakeitimai padaryti pareiškėjų naudai. Teismas pripažino, kad patvirtinto Detaliojo plano nauji sprendiniai nebuvo apsvarstyti viešai, nors pasikeitė ir Detaliojo plano aiškinamasis raštas ir grafinė dalis, nustatyti nauji įvažiavimai prieš kaimyninių sklypų ribas, padaryti kiti pakeitimai, kuriuos nurodo pareiškėjai ir kurių neginčija nei atsakovas, nei Inspekcija. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

20.       Vertindamas ginčijamu sprendimu patvirtinto Detaliojo plano atitiktį Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamas Detalusis planas parengtas Bendrojo plano teritorijoje, kurioje nėra esamos kitos paskirties žemės, kuri gali būti plėtojama, todėl šioje zonoje negalimas miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitos paskirties žemės naudojimo būdą – sandėliavimą. Teismas akcentavo, kad Z funkcinio prioriteto zona pagal Bendrojo plano 2 skyrių yra žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties, kurioje galimas intensyvaus ir tausojančio naudojimo žemės ir miškų ūkis, kaimo gyvenviečių plėtojimas bei renovacija, intensyvi rekreacija ir konservacija, kas neleidžia daryti išvados, jog tokioje zonoje galimas žemės naudojimo paskirties keitimas į kitą nustatant naudojimo pobūdį – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Teismas taip pat nurodė, kad Bendrajame plane nustatyti šios zonos žemės naudojimo būdai – specializuota sodininkystė, šiltnamiai, rekreacija, žemės ūkis. Aprašant šios zonos reglamentą nurodoma, kad tik jau esama kitos paskirties žemė gali būti vystoma ir plėtojama renovuojamose kaimo gyvenvietėse, leidžiant praplėsti iki 10 proc. kaimo teritorijos, ir tik tokioje žemėje galimas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Nustatęs, kad ginčijamas Detalusis planas neapima jokios kaimo gyvenvietės, nesiriboja su jokia kaimo gyvenviete, teismas sprendė, jog žemės paskirties keitimas į kitos paskirties, nustatant pramonės ir sandėliavimo naudojimo būdą, prieštarauja Bendrajam planui.

21.       Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, jog juo patvirtintas Detalusis planas prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Nustatęs dviejų rūšių esminius pažeidimus, teismas panaikino ginčijamą sprendimą kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams.

III.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Inspekcija nebuvo nustačiusi jokių Detaliojo plano viešojo svarstymo su visuomene pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu pripažinti Detalųjį planą neteisėtu. Pažymi, kad prieš teikiant tvirtinti Detalųjį planą Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. birželio 30 d. pateikė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-6783, kuria nustatė, jog Detaliajame plane numatyta vykdyti veikla – antžeminės ir antstoginės saulės fotovoltinės jėgainės įrengimas, sandėliavimo pastatų statyba bei inžinerinės infrastruktūros įrengimas, o tokiai veiklai poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Akcentuoja, kad nepagrįsta teismo išvada dėl ginčijamo Detaliojo plano tinkamo apsvarstymo viešai, kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo PAV atrankos išvados priėmimo klausimo, ir net ir keliant klausimą dėl šios išvados viešojo svarstymo su visuomene, akivaizdu, jog ji negalėjo būti patvirtinta, jeigu apie tai nebūtų paskelbta visuomenei (tame tarpe – ir pareiškėjams).

24.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apsiribojo tik pareiškėjų pateiktu situacijos vertinimu, tačiau nesivadovavo kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais, neatsižvelgė į ginčo faktinių aplinkybių visumą, todėl pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio nuostatas.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nagrinėjamoje teritorijoje yra galiojantis Specialusis planas, kuriuo inter alia (liet. be kita ko) yra konkretizuojami Bendrojo plano sprendiniai. Pažymi, kad galiojantis Specialusis planas leidžia keisti žemės paskirtį, kaip tai atlikta Detaliajame plane. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, Sklypo vieta (taip pat ir pagal Bendrąjį planą), numatyta kaip Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona – „U2 esamų ir planuojamų gamybos ir sandėlių“. Akcentuoja, kad tiek Detaliojo plano organizatorius, tiek ir rengėjas bei valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pripažino, jog Detaliojo plano rengimo eiga ir tvarka nebuvo pažeista, todėl mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

26.       Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, jog palaiko trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko UAB „Bio substratas“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad Detalusis planas pažeidžia Bendrojo plano reikalavimus. Akcentuoja, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, neatkreipė dėmesio į tai, jog papildomai teritorijos, kuriose galima plėtra, buvo išanalizuotos ir nustatytos rengiant Specialųjį planą. Nurodo, kad pagal šį Specialųjį planą, kurio sprendiniai rengiant Detalųjį planą privalomi, planuojamoje teritorijoje numatyta U2 – gamybos ir sandėlių tvarkymo zona.

29.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, galiojančio Specialaus plano sprendinių nevertimas lėmė netinkamas teismo išvadas ir nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą.

30.       Pareiškėjai UAB „Vilnius Golf & Spa Resort“ ir UAB „Villon“ atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31.       Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo organizavo du Detaliojo plano sprendinių viešus svarstymus su visuomene (2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d.), kurių metu buvo pristatyti skirtingi Detaliojo plano sprendinių variantai, o 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T3-330 atsakovas patvirtino trečiąjį Detaliojo plano sprendinių variantą, kuris nebuvo viešai apsvarstytas su visuomene. Pareiškėjai mano, kad tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai.

32.       Pareiškėjai nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, kad Detalusis planas buvo patvirtintas atsižvelgiant į Inspekcijos 2015 m. gegužės 5 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1- 563, kuriuo duota teigiama patikrinimo išvada. Pažymi, kad Inspekcija 2015 m. gegužės 5 d. tikrino trečiojo suinteresuoto asmens parengtus planavimo dokumentus, kurie tikrinimo metu buvo teisminių ginčų objektu, o vėliau ir panaikinti teismine tvarka (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-5703-811/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-442/2016).

33.       Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z ir M1 funkcinio prioriteto zonose negalimas miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo pobūdį – sandėliavimą. Atkreipia dėmesį, kad planavimo sąlygų išdavimo metu dar nebuvo priimtas ir negaliojo Specialusis planas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo rengti Detaliojo plano ir jo sprendinių pagal negaliojantį Specialųjį planą ir turėjo vadovautis Bendrojo plano reglamentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T3-330 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. 

35.       Pirmosios instancijos teismas Sprendimą, kuriuo patvirtintas UAB „Bio substratas“ nuosavybės teise priklausančio  žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, panaikino dėl to, kad jis: 1) nebuvo tinkamai apsvarstytas viešai, nes vienas iš būtinųjų jo sprendinių – 2016 m. birželio 30 d. Atrankos išvada dėl UAB „Bio substratas“ saulės fotovoltinės jėgainės įrengimo ir sandėliavimo pastatų statybos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo – nebuvo teikiamas viešam susirinkimui svarstyti; 2) 2014 m. lapkričio 26 d. susirinkime apsvarstytas detalusis planas ir jo sprendiniai neatitinka Detaliojo plano, kuris buvo patvirtintas ginčijamu sprendimu: pasikeitė ir Detaliojo plano aiškinamasis raštas, ir grafinė dalis, nustatyti nauji įvažiavimai prieš kaimyninių sklypų ribas, padaryti kiti pakeitimai, kuriuos nurodo pareiškėjai ir kurių neginčija nei atsakovas, nei Inspekcija; 3) patvirtintas Detalusis planas prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui: Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Bendrojo plano Z ir M1 funkcinio prioriteto zonose. M1 funkcinio prioriteto zonoje miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitos paskirties žemės naudojimo būdą – sandėliavimą – nėra galimas, o Z funkcinio tik prioriteto zonoje yra galimas tik intensyvaus ir tausojančio naudojimo žemės ir miškų ūkis, kaimo gyvenviečių plėtojimas bei renovacija, intensyvi rekreacija ir konservacija, kas neleidžia daryti išvados, jog tokioje zonoje galimas žemės naudojimo paskirties keitimas į kitą, nustatant naudojimo pobūdį – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ savo apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu, teigia, kad: teismo išvada dėl pažeidimų, susijusių su ginčijamo Detaliojo plano viešojo svarstymo su visuomene, yra nepagrįsta; patvirtintas Detalusis planas neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, ką patvirtina Inspekcijos išvada, be to, nagrinėjamoje teritorijoje yra galiojantis Specialusis planas, kuriuo inter alia (liet. be kita ko) yra konkretizuojami Bendrojo plano sprendiniai ir kuris (Specialusis planas) leidžia keisti žemės paskirtį, kaip tai atlikta Detaliajame plane.  

37.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

38.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo išvada, jog patvirtintas Detalusis planas prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, nėra pagrįsta, kadangi padaryta neatsižvelgiant į iki Detaliojo plano patvirtinimo patvirtinto Specialiojo plano sprendinius: pagal 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. sausio 1 d.) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Ginčo atveju Detalusis planas pradėtas rengti 2013 metais.

39.       Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose (TPĮ 24 str. 1 d.). Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai (TPĮ 24 str. 4 d.). Kaip procesiniuose sprendimuose nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“, atsakovas ir Inspekcija, Vilniaus savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą ir nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniai detalizuoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir yra šio plano sudėtinė dalis. Kaip matyti iš Specialiojo plano, kurį nuspręsta rengti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T3-57 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir infrastruktūros plėtros specialiųjų planų rengimo“, Aiškinamojo rašto (9.2.4.1. lentelės tęsinys. Gauti pasiūlymai dėl Kraštovaizdžio specialiojo plano po antro svarstymo iki trečio svarstymo pabaigos (2013-07-18)), šio teritorijų planavimo dokumento rengimo metu – 2013 m. birželio 13 d. – iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gautas pasiūlymas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją patikslinti į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną U2, kas ir buvo padaryta: pateiktais duomenimis Specialiuoju planu UAB „Bio substratas“ nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), didesnė dalis patenka į Specialiuoju planu suplanuotą teritoriją, priskiriamą urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonai U2 – pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos (Specialiojo plano Sprendinių plane „U2 – Esamų ir planuojamų gamybos ir sandėlių“), todėl nėra pagrindo teigti, kad šios teritorijos žemės naudojimo paskirties keitimas į kitą, nustatant naudojimo pobūdį – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

40.       Apeliacinio skundo ribose tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip jau minėta šios nutarties 36 punkte, vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pagrindų pripažinti ginčijamą atsakovo Sprendimą neteisėtu – tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d. susirinkime apsvarstytas detalusis planas ir jo sprendiniai neatitinka Detaliojo plano, kuris buvo patvirtintas ginčijamu sprendimu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde argumentai, kuriais nesutinkama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nėra nurodyti, todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, tikrinti jo (pagrindo) pagrįstumo nėra teisinio pagrindo. Šiuo aspektu papildomai tik pažymėtina, kad nekonkretūs, bendro pobūdžio – kad Detalusis planas buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisijoje ir patikrintas Inspekcijoje – apeliacinio skundo argumentai savaime nepatvirtina minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo ir nesuponuoja apeliacinės instancijos teismui pareigos tikrinti šios sprendimo dalies pagrįstumo iš esmės visais aspektais. Akcentuotina, kad aplinkybės ir faktai, patvirtinti / nustatyti administraciniais aktais, nėra neįrodinėtini (ABTĮ 57 str.); teritorijos plano sprendinių keitimas, darantis įtaką ar galintis turėti įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra negalimas. Aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas priešingai, būtų paneigta pati viešojo svarstymo procedūros prasmė – užtikrinti visuomenės ir suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti detaliojo plano rengime ir paveikti šį procesą taip, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, yra pažymėjęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502–627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).   

41.       Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pažeidimų, susijusių su ginčijamo Detaliojo plano viešuoju svarstymu su visuomene, teisėjų kolegija neturi pagrindo su ja nesutikti: pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (TPĮ 25 str. 1 d.). Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas (TPĮ 25 str. 3 d.). Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių (teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką (TPĮ 2 str. 42 d.)) įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis (TPĮ 2 str. 43 d.)). Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu (TPĮ 25 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-622/2010, aiškindamas minėtas Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad identiškai turėtų būti sprendžiamas ir poveikio visuomenės sveikatai atrankos atlikimo klausimas. Baigiamąjį detaliojo teritorijų planavimo proceso etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (TPĮ 25 str. 4 d.).

42.       Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju iki baigiamojo detaliojo teritorijų planavimo proceso etapo poveikio visuomenės sveikatai atrankos atlikimo klausimas, teismui panaikinus Detaliojo plano rengimo metu parengtą Atrankos išvadą, nebuvo išspręstas, teismo išvada dėl pažeidimų, susijusių su ginčijamo Detaliojo plano viešojo svarstymo su visuomene, yra pagrįsta.

43.       Nustatyti Detaliojo plano rengimo procedūros pažeidimai, sudarę kliūtis tinkamam visuomenės narių dalyvavimui šios teritorijų planavimo procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas byloje ginčijamą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T3-330 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimas paliekamas nepateistas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bio substratas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė