Civilinė byla Nr. 2S-2411-555/2012
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01929-2012-9
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius
Procesinio sprendimo kategorija 110.1;122.3;122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. R. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2299-813/2012, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei G. R., tretiesiems asmenims G. R., R. R., antstoliui Nikolajui Aleninui dėl žalos priteisimo iš asmenų, dėl kurių kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. R. 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei G. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , areštą. Nurodė, kad atsakovės vengimas gražiuoju įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės manymu, yra susijęs su atsakovės finansiniais sunkumais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – ieškovės V. S. reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovei G. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė fiziniam asmeniui, todėl darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė G. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė niekuo nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo tenkintas civilinis ieškinys ir ieškovei priteista iš jos – atsakovės nepilnamečio sūnaus G. R., o tik jam neišgalint skolos sumokėti, iš jo įstatyminių atstovų G. R. ir R. R.. Kadangi G. R. jau yra sulaukęs pilnametystės, yra sveikas ir darbingas, todėl jis pats galės atlyginti žalą ieškovei. Teigia, kad pateikdama ieškinį teismui, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų išieškotinų sumų jau niekada nebebus galima išieškoti iš pagrindinio skolininko, t.y. ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, nes nėra pagrindų ją naikinti. Nurodo, ieškinyje suformuluotas materialinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be to, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tračiasis asmuo antstolis Nikolajus Aleninas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde atsakovė prašom panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tik tuo pagrindu, kad ieškinys, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas, tačiau priimant skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla teisme nebuvo nagrinėjama iš esmės. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus (galimus atsakovės veiksmus siekiant realizuoti turimą turtą), įvertinęs tai, kad prašoma priteisti didelė pinigu sumą, pagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
Nagrinėjamu atveju teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas. Teismo priimtas ieškovės ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma – 20 000 Lt laikytina pakankamai didele suma fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje galinti pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą aplinkybė preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma laikytina pakankamu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė duomenų, jog pareikšto ieškinio suma jos atžvilgiu laikytina nedidele ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, nepateikė, t.y. atsakovė nepaneigė objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimą, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinio teismo nuomone, susipažinus su ieškinio argumentais negalima teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog pasivirtinus ieškinyje nurodytiems argumentams yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar ieškovė nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Nagrinėjamu atveju atsakovė atskiruoju skundu neginčija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas