Nuorašas    

                                                                              Baudžiamoji byla Nr. M1-307-195/2012

                                                                     Teisminio proceso Nr.  1-97-1-00928-2011-1                                                                               

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

                                                            1.2.3.2.3., 2.3.2.2.6., 2.3.2.2.4., 2.8.9., 2.8.10.,

    2.8.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų A. K. ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,

gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

nukentėjusiesiems: A. B., T. B., V. B., V. B., Č. P.,

nukentėjusiojo atstovams adv. Bogdan Jermak, Valdemarui Koltušui, Jan Kučynski,

liudytojui K. M. S.,

atstovams: Šalčininklų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjai Reginai Sokolovič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei Elvyrai Adamovič,

ekspertei Nadeždai Mačiūnienei,

vertėjai Jelenai Terechovai,

             teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1966-09-16 Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, vidurinio išsilavinimo, gyv. Rudnios k. Baltosios Vokės sen., Šalčininkų raj., 2-os grupės invalidei, nedirbančiai, neteistai, padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. T. būdama nepakaltinama padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. :

A. T., sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2011 m. gruodžio 25 d. apie 20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo sugyventinio S. B. gyvenamajame name, esančiame, Šalčininkų rajono Rudnios kaime, asmeninio konflikto su sugyventiniu metu, sudavė jam kirviu aštuonis smūgius į galvą, padarydama kirstines žaizdas viršugalvio-pakaušio srityje su kaukolės kirviu aštuonis smūgius į galvą, padarydama kirstines žaizdas viršugalvio-pakaušio srityje su kaukolės kaulų lūžiais bei galvos smegenų sužalojimu, tris smūgius į sprandą, padarydama kirstines žaizdas su sprando minkštųjų audinių ir stuburo kaklinės dalies smegenų sužalojimais, penkis smūgius į pečių sritį, padarydama tris kirstines žaizdas dešinio peties srityje, vieną kirstinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su sprando minkštųjų audinių sužalojimu, vieną kirstinę žaizdą kairio peties srityje su peties minkštųjų audinių sužalojimu, septynis smūgius kirviu į krūtinės, nugaros ir pasmakrės sritis, padarydama du odos įdrėskimus krūtinės dešinėje pusėje, du įdrėskimus krūtinės kairėje pusėje, du įdrėskimus nugaroje, ir vieną įdrėskimą pasmakrėje, dėl ko, nuo kirstinės pakaušio srities žaizdos su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų sužalojimu, įvyko S. B. mirtis, tai yra jis buvo nužudytas.

A. T. padarytą veiką patvirtina byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad A. T. gyveno su nukentėjusiosios tėvu jo namuose, Rudnios kaime, Šalčininkų rajone. 2011 m. gruodžio 25 dieną, grįždama į namus prie jų sutiko A. T., kuri pasakė, kad išgertuvių metu įvykusio konflikto metu ji kirviu sužalojo ir nužudė nukentėjusiosios tėvą S. B..

Nukentėjusioji T. B. parodė, kad  ji po įvykio sužinojo, kad buvo nužudytas jos tėvas S. B.. Tarp jo ir kartu su juo gyvenančios A. T. buvo dažni konfliktai kurie dažniausiai kildavo dėl alkoholio vartojimo.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad įvykio metu buvo nužudytas jo tėvas. Įvykio metu jis nebuvo namuose, tačiau vėliau atvykęs matė, kaip namuose parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant tyrėjams A. T. pripažindama, kad ji nužudė S. B. rodė, kaip tai buvo padaryta.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad buvo nužudytas jo brolis. Apie tai jis sužinojo iš kitų asmenų. Atvykęs į brolio namus jis matė patalpose kraują, vėliau matė sužalotą S. B. kūną, sužalojimai panašūs į sužalojimus kirviu.

Nukentėjusioji Č. P. parodė, kad buvo nužudytas jos brolis S. B.. Įvykio ji nematė, tačiau žino, kad A. T. anksčiau buvo sumušusi jos brolį.

Įvykio vietos apžiūros metu, buvo apžiūrėtas S. B. namas, esantis Rudnios kaime, Šalčininkų rajone. Bute rastas S. B. kūnas su žaizdomis galvoje ir kitose kūno vietose, kraujo dėmės patalpose, kirvis, išmėtyti daiktai, galimai po įvykusių grumtynių (t.1 b.l.5-16).

Tyrimo metu A. T. pateikė kirvį ant kurio buvo dėmės, panašios į kraujo dėmes (t.1. b.l.32).

Atlikus specialisto tyrimą, buvo nustatyta, kad ant kirvio yra S. B. kraujas (t.2. b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. T. pilnai pripažino, kad ji tarpusavio konflikto metu nužudė S. B. (t.1. b.l.23,27).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. B. buvo padarytos aštuonios kirstinės galvos žaizdos su kaukolės kaulų lūžiais bei galvos smegenų sužalojimu, kas buvo jo mirties priežastimi, žaizdos sprando, pečių srityje, sužalojimai kitose kūno vietose. Kirstiniai sužalojimai padaryti suduodant smūgius kertančių savybių įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 m. gruodžio 25 d. apie 20 val. (t.1. b.l.189-196).

Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. T. tarpusavio konflikto metu, suduodama smūgius kirviu savo sugyventiniui S. B., jį nužudė, taip padarydama Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d.3 p.uždraustą veiką.

Byloje nėra duomenų, kad sužalojimus S. B. galėjo padaryti kiti asmenys, ar jie galėjo būti padaryti esant kitokioms aplinkybėms.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad A. T. nuo 2004 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo.  Veikos padarymo metu, tai yra 2011 m. gruodžio 25 d. A. T. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu –šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu taip pat serga šiuo sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (t.1. b.l.98-102).

Šią ekspertų išvadą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ekspertė N.Mačiūnienė.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, jas patvirtinančius byloje surinktus duomenis (Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pažyma (t.2. b.l.36), charakteristika (t.2. b.l.40), ekspertės N.Mačiūnienės parodymai teisiamojo posėdžio metu), laikytina, kad S. B. sužalojimo ir nužudymo metu A. T. sirgo psichine liga ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tai yra buvo nepakaltinama, nepakaltinama yra ir šiuo metu, todėl atsižvelgiant į tai, kad ji padarė itin pavojingą veiką, jai skirtinas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.

Byloje S. B. vaikai A. B., T. B. ir V. B. pateikė civilinius ieškinius priteisti jiems po 40.000 litų neturtinės žalos atlyginimo atsiradusios dėl jų tėvo nužudymo. S. B. sesuo Č. P. prašo priteisti jos turėtų 3.372 lt. laidojimo išlaidų bei 40.000 litų neturtinės žalos atlyginimo susijusių su jos brolio nužudymu. S. B. brolis V. B. prašo priteisti 1.500 litus laidojimo išlaidų ir 20.000 litų neturtinės žalos susijusių su jo brolio nužudymu.

Atsižvelgiant į tai, kad veiksmus dėl kurių nukentėjusiesiems atsirado jų nurodyta žala padarė nepakaltinamas asmuo (A. T.), o sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. asmuo padaręs žalą būdamas tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų rekšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d.4 p., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str.,

n u s p r e n d ė:

Pripažinti, kad A. T. padarė įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. būdama nepakaltinama ir pritaikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis Viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Po nutarties įsiteisėjimo A. T. paskirtą suėmimą panaikinti.

A. B., T. B., V. B., Č. P. ir V. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

S. B. trumpikes, A. T. DNR ėminį ir kirvį, saugomus Šalčininkų rajono Policijos komisariate, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Artūras Šumskas

Teisėjai                                                                                    Audronė Kartanienė

                                                                                       Daiva Kazlauskienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Artūras Šumskas