Civilinė byla Nr. e2A-529-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02263-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.29.3; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. P. (M. P.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.        

2.       Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo M. P. 2 350 Eur skolos, 169,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021 m. balandžio 20 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 61,24 Eur tarpininkavimo mokesčio paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.), 17,83 procento palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 350 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 12 d.), 217,03 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. lapkričio 12 d.), 58,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė įstatymo nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių.

3.       Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteista 2 350 Eur skolos (negrąžinto kredito), 169,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 61,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 17,83 procento metinių palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (2 350 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 20 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2022 m. lapkričio 12 d.), 58,60 Eur delspinigių (0,05 proc., paskaičiuotų už 180 dienų), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 638,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 243 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 5,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad iš Sutarties bendrųjų sąlygų pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su Sutarties sudarymu bei jos vykdymo kontrole ją sudarius. Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas dėl 217,03 Eur priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2438-565/2021).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 217,03 EUR negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo užmokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. lapkričio 12 d.); taip pat pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

7.       Nurodė, kad:

7.1.                      Teismas, pripažindamas, jog tarpininkavimo mokestis savo esme yra tolygus sutarties administravimo mokesčiui, kurį taiko vartojimo kredito davėjas, suteikiantis vartojimo kreditus iš savo paties lėšų, būdamas vieninteliu kreditoriumi ir neatstovaudamas investuotojų interesų, iš esmės paneigia tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimybę į gautinas pajamas, vos tik nutraukus vartojimo kredito sutartį. Tokiu būdu, tarpusavio skolinimo platformos operatoriams užkertamas kelias tinkamai vykdyti veiklą, investuoti į sistemos tobulinimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tampa nesuinteresuotas užtikrinti vartojimo kredito davėjų (investuotojų) teisių ir teisėtų interesų gynybos. Taigi, tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius – nutraukus vartojimo kredito sutartį, apribojama galimybė apeliantei gauti pajamas, kadangi tokiu atveju, ji sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai.

7.2.                      Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tarpininkavimo mokestis yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamas kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Taigi, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas ir prašomas sutarties tarpininkavimo mokestis visas priteistas apeliantei.

7.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog sprendimas už akių dėl tarpininkavimo mokesčio keistinas, atitinkamai turėtų būti pakeista ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo ir priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

9.       Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

10.       Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies, tai pat su ta dalimi, kuria iš dalies priteistos išlaidos pirmosios instancijos teisme.

11.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K181413662 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2350 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 460,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17,83 proc.), 278,27 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. lapkričio 22 d. Atsakovui nevykdant Sutarties, ieškovė kreipėsi į teismą.

12.       Sutarties 1.28 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

13.       Sutarties 1.7. punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte.

14.       Sutarties 5.3.1 punkte nurodoma, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

15.       Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą yra būtina atsižvelgti į tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).

16.       Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

18.       Šiuo atveju reikšminga, kad, pagal Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovo patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis, tarpusavio skolinimo platformos operatorius vykdo sutarties/skolos priežiūrą, skirsto gaunamas lėšas paskolų davėjams, teikia informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę ir kt., ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovui išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan.

19.       Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

20.       Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 217,03 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

21.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

24.       Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina