Civilinė byla Nr. 3K-3-63-916/2019

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00538-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.2.6. 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., O. L., I. O. ir Z. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. L., tretieji asmenys Varėnos 1-ojo notaro biuro notaras R. M., VĮ Registrų centras, V. K., dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir restitucijos taikymo, žemės sklypo plano pasidalijimo naudoti pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančia dėl sutarties šalių valios trūkumo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 11 d. Varėnos 1-ojo notaro biuro notaro R. M. patvirtintą Dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis), kuria ieškovai V. V., O. L., I. O., Z. Ž. padovanojo R. L. turtą: 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha, žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas duomenys neskelbtini, pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančius duomenys neskelbtini; 2) pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, projektinis Nr. 427-1, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, bendras plotas 0,2260 ha, pasidalijimo naudoti planą, duotą pristatyti notarų biurui, parengtą 2014 m. birželio 3 d. projekto autoriaus V. K.; 3) panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl R. L. nuosavybės teisių įregistravimo į turto 71/226 dalį, t. y. 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas duomenys neskelbtini, pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančius duomenys neskelbtini; 4) šį turtą grąžinti V. V., O. L., I.  O., Z. Ž. nuosavybėn (bendrosios dalinės nuosavybės teise).

3.       Ieškovai teigė, kad jie atsakovui, ieškovės O. L. sūnui, padovanojo daugiau žemės, nei buvo sutarta, kad atsakovas juos apgavo, tik pas notarą prieš sutarties sudarymą pateikdamas žemės sklypo planą, kuriame nebuvo aiškiai sužymėtos nei kiekvienam iš ieškovų priklausančios žemės sklypo dalys, nei žemės sklype esantys statiniai, pagal kuriuos ieškovams būtų buvę lengviau įvertinti, ar plane pažymėta dovanojama žemės sklypo dalis atitinka jų tikruosius ketinimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. 

5.       Teismas nustatė, kad ieškovai sudarė sandorį iš esmės suklydę, darydami prielaidą, kad atsakovui dovanoja tokio dydžio namų valdos sklypo dalį, dėl kurios buvo visi susitarę žodžiu. Ieškovai sutarė padovanoti žemės sklypo plano ,,B“ dalyje nurodytą mažesnę dalį žemės, t. y. šiltnamis, įvažiavimas į namų valdą turėjo likti ieškovų žemės dalyje. Teismas nustatė, kad ieškovai nebuvo kviečiami į žemės sklypo matavimus, visų dokumentų tvarkymas vyko atsakovo iniciatyva. Ieškovus suklaidino tai, kad žemės sklypo plane nebuvo pažymėti jokie objektai, nei šiltnamis, nei tvoros, kurie būtų leidę jiems geriau įsivaizduoti realias perleidžiamos žemės sklypo dalies ribas. Ieškovams buvo sudėtinga suvokti planą, nes jame beveik nėra jokių atstumų matmenų. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad, taip perleidus du sklypus, plane pažymėtus raidėmis ,,B“ ir ,,C“, ieškovai lieka be įvažiavimo į sklypą, nes pagal namų valdos planą sklype yra tik vienas įvažiavimas, kuris po dovanojimo sutarties atsidūrė atsakovo žinioje. Kito įvažiavimo oficialiai nėra, be to, prie antrojo įvažiavimo žemę iš valstybės yra išsinuomojęs atsakovas, kuris turi galimybę neleisti ieškovams naudotis įvažiavimais.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovai neturi tiek išprusimo, specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, todėl objektyviai negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Tik notaro biure pamatę dovanojamo žemės sklypo planą, jie negalėjo suprasti, kur yra tikrosios dovanojamos sklypo dalies ribos. Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Teismas nurodė, kad įprastai tokiais atvejais, kai sandoris vyksta tarp šeimos narių ir jų santykiai yra geri, kaip šiuo atveju buvo, nėra būdinga kitai pusei, kuri nebuvo tokia aktyvi tvarkant dokumentus, atidžiai tikrinti dokumentus, o atsakovas, pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, tvirtinant sutartį pateikė planą, neatitinkantį tikrojo šalių susitarimo.

7.       Tai, kad ieškovai padovanojo daugiau žemės, nei buvo sutarę, jie sužinojo vėliau. Teismas nustatė, kad po sandorio sudarymo ieškovai ir toliau naudojosi dalimi žemės sklypo, kurią nemanė esant padovanotą. Atsakovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų, tačiau 2016 m. pradžioje ieškovams nesutikus atsakovui perleisti pirties, esančios kitame žemės sklype prie upės, atsakovas pareiškė, kad šiltnamis, įvažiavimas į namų valdą pagal ginčijamą sandorį priklauso jam ir jei jie nori jais naudotis kaip anksčiau, tai gali mainyti į pirtį.

8.       Teismas sprendė, kad ir po sandorio sudarymo ieškovai, nenumanydami, kad jų naudojama namų valdos sklypo dalis, kurios jie nė neketino perleisti atsakovui, pagal dovanojimo sandorį atiteko atsakovui, toliau naudojosi ta dalimi kaip sava, t. y. naudojo šiltnamį, daržą, įvažiavimą, tvarkė tvorą. Tai liudija, kad jų valios perleisti tokio dydžio sklypą, koks ginčijamu sandoriu buvo perleistas, nebuvo. Tai, kad atsakovas siūlė ieškovams daryti žemės sklypų mainus, rodo, kad atsakovui realiai ši namų valdos sklypo dalis nėra reikalinga, todėl, dovanojimo sandorį dėl valios trūkumo pripažinus negaliojančiu, yra pagrindas taikyti restituciją.

9.       Teismas, įvertinęs žemės sklypo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams, tikslumą ir aiškumą, sprendė, kad pateiktas notarui planas nebuvo pakankamai aiškus ir informatyvus, kad neabejotinai būtų buvę galima suvokti tikrąsias padovanoto sklypo ribas. Esant tokiems neaiškumams planas pripažintinas negaliojančiu.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Kolegija nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovų suklydimo ir jų išsamiai nekartojo. Kolegija sprendė, kad žemės dovanojimo sutartis turi ieškovų valios trūkumų. Kolegija nurodė, kad byloje nepaneigta, jog tik notaro biure žemės dovanojimo sklypo planas buvo pateiktas ieškovams, todėl visiškai tikėtina, kad jie negalėjo suprasti tikrosios dovanojamo žemės sklypo ribos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                       Bylą nagrinėję teismai dovanojimo sutartį turėjo aiškinti tokiu būdu, kuris leistų ją išsaugoti, o ne pripažinti ją negaliojančia, ypač kai patys ieškovai pripažino, kad dovanojimo sutartį sudarė laisva valia ir dvejus metus jos neginčijo. Ieškovų nurodomas klaidingas įsivaizdavimas dėl dovanojamo žemės sklypo dydžio negali būti pripažintas esminiu suklydimu, nes ieškovai suklydo dėl savo pačių nerūpestingumo ir neapdairumo. Todėl bylą nagrinėjusių teismų sprendimas be pagrindo panaikinti sandorį pažeidė atsakovo teisėtų lūkesčių principą. Be to, nors dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, jis negali būti vertinamas kaip sandoris (ar veikimas) prieš patį save, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.

12.2.                       Nagrinėjamu atveju teismai nustatė kolektyvinį suklydimą, neįrodinėjant kiekvieno ieškovo valios išraiškos ir jos netinkamo pasireiškimo atskirai. Tačiau toks bendras suklydimas nei faktiškai, nei teisiškai egzistuoti negali. Dovanojimo sutartimi kiekvienas ieškovas perleido ne bendrą žemės sklypą, o kiekvienas jų sau priklausantį atskirą žemės plotą, išreikštą konkrečiu matavimo vienetu. Taip pat kolektyviai ieškovai ir suprato suklydę. Teismai neindividualizavo suklydimo fakto, nevertino, dėl ko šis bet kokiam vidutinių gebėjimų asmeniui nesunkiai suvokiamas planas galėjo būti neaiškus ieškovams ir juos suklaidinti. Be to, matininkas žemės sklypo planą rengė vietoje dalyvaujant ieškovams. Taigi pagrindas inicijuoti sandorio pripažinimą negaliojančiu buvo ne staigus ieškovų praregėjimas padarius klaidą, bet pasikeitę šalių santykiai, juolab pamačius, kad jų dovanotas turtas yra pagerintas.

12.3.                      Ieškovai neginčijo fakto, kad norėjo ir siekė ginčo sandoriu padovanoti žemės sklypo dalį, pastatus ir nustatyti naudojimosi tvarką, t. y. sandorio sudarymo tikslas ir šalių išreikšta valia nebuvo ginčijama, todėl teismas galėjo spręsti klausimą dėl sutarties modifikavimo ar sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

12.4.                      Teisės aktai nereglamentuoja, koks turi būti planas dėl žemės perleidimo, nustatant naudojimosi žeme, esančia kaimo vietovėje, tvarką. Dovanojimo sutarties šalys neturėjo jokios įstatyme įtvirtintos pareigos atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl prie ginčijamo sandorio pateiktas žemės sklypo planas buvo tinkamas.

12.5.                      Teismai, pripažinę dovanojimo sutartį negaliojančia, grąžindami ieškovams atsakovo lėšomis ir pastangomis iš esmės pagerintą žemės sklypo dalį bei neegzistuojančius pastatus, akivaizdžiai pažeidė pačios restitucijos taikymo tikslą ir iš esmės pablogino atsakovo padėtį. Šiuo atveju turėjo būti taikoma abipusė restitucija, išsprendžiant ir atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą.

13.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                       Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovai pareiškė ne todėl, kad pablogėjo jų santykiai su atsakovu, o dėl to, kad paaiškėjo, jog atsakovui ginčijama sutartimi buvo perleista žymiai daugiau žemės, nei šalių buvo sutarta. Ieškovams atsisakius perleisti atsakovui kitą žemės sklypą, esantį prie upės, atsakovas pats atskleidė, kad jam namų valdoje priklauso daugiau žemės, nei manė ieškovai. Nors dovanojimo sandoriu ieškovai buvo pasirengę netekti dalies savo nuosavybės teisių į namų valdą perleisdami jas atsakovui, tačiau ne tokia apimtimi. Tik dėl suklydimo praradę jiems svarbias sklypo dalis – įvažiavimą, šiltnamį, daržą – ieškovai veikė prieš save.

13.2.                      Sudarant dovanojamos sklypo dalies planą, faktiškai jokie matavimai nebuvo atlikti, pagal matininko atliktus matavimus tikrųjų sklypo dalių ribų nustatyti neįmanoma. Be to, ieškovai nei matininko, nei atsakovo nebuvo informuoti ir pakviesti atliekant matavimus.

13.3.                       Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato, kad negalimas suklydimas, jei vieną sandorio šalį sudaro daugiau nei vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju tai, kad suklydo sandorį pasirašę visi keturi dovanotojai, tik patvirtina tą aplinkybę, kad jiems pateiktas planas dėl dovanojamos sklypo dalies buvo neinformatyvus ir klaidinantis.

13.4.                       Atsakovas ginčijamo sklypo žemės būklės nepagerino, jokia žemės tvarkymo veikla neužsiėmė. Priešingai, savo veiksmais – išpurkšdamas chemikalais – tik pakenkė žemei. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu, nebuvo jokių kliūčių taikyti restituciją.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindų 

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką). Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 63 punktas).

16.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, brolis ir trys seserys, sutarė padovanoti dalį žemės sklypo vienos iš ieškovių sūnui, atsakovui. Atsakovas organizavo žemės sklypo plano ir naudojimosi žeme tvarkos nustatymo sutarties parengimą. Minimi dokumentai buvo reikalingi sudarant dovanojimo sutartį, nes dovanotojai žemės sklypą, kurio dalį planavo dovanoti atsakovui, valdė bendrosios nuosavybės teise.

17.       Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą.

18.       Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013 ir joje nurodomą praktiką).

19.       Bylą žodinio proceso tvarka nagrinėję tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovai suklydo iš esmės, pasirašydami dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį ir prie jos pridėtą naudojimosi žemės sklypo dalimi planą, nes manė, jog dovanojo žemės mažiau, nei vėliau paaiškėjo. Teismų nustatyta, kad ieškovai neturėjo tikslo atsisakyti savo dirbamos ir daržui naudojamos sklypo dalies – planavo, o ir po sandorio sudarymo ilgiau nei metus naudojosi žemės sklypo dalimi, kurios jie neplanavo dovanoti (šiltnamyje augino daržoves, darže sodino augalus). Tik tuomet, kai atsakovas užteršė ieškovų naudotą dirvą cheminiais preparatais ir išnaikino uogakrūmius, ieškovai sužinojo, kad ir ši žemės sklypo dalis sandoriu buvo perleista atsakovui.

20.       Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno ieškovo individualių savybių, kurios buvo reikšmingos prieinant prie išvados dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį pagrįstumo, t. y. teismas pasisakė dėl kiekvieno ieškovo amžiaus, jo išsilavinimo, darbo pobūdžio, patirties skaitant ir vertinant žemės sklypų planus, o apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam vertinimui. Teismai konstatavo, kad ieškovai – pagyvenę, vidurinį išsilavinimą įgiję žmonės, po mokyklos dirbantys darbus, nesusijusius su dokumentų tvarkymu (I. O. dirba auklėtojos padėjėja vaikų darželyje, O. L. – pagalbine darbuotoja – sanitare vaistinėje, Z. Ž. – valytoja mokykloje, V. V. – šaltkalviu), nesugebėjo tinkamai įvertinti jiems pateiktų dokumentų; ieškovai neturi pakankamų specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, todėl objektyviai negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės; tik notaro biure pamatę dovanojamo žemės sklypo planą, jie negalėjo suprasti, kur yra tikrosios dovanojamos sklypo dalies ribos; ieškovams buvo sudėtinga suvokti planą, nes jame beveik nėra jokių atstumų matmenų; plano dalyje, kuri pažymėta kaip dovanojama atsakovui, nebuvo nurodyti objektai, kurie realiai sklype yra (šiltnamis, tvoros, augalai). Teismai vertino, kad visos šios aplinkybės apsunkino ieškovams galimybę realiai suvokti situaciją, t. y. identifikuoti, kokią konkrečiai sklypo dalį jie sudaroma sutartimi perleidžia atsakovui. Kadangi sandoris buvo labai artimo giminaičio naudai, su kuriuo iki sutarties santykiai buvo labai geri, jiems nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Teismai vertino, kad atsakovas pasinaudojo šiomis aplinkybėmis ir, tvirtinant sutartį, pateikė planą, neatitinkantį tikrojo susitarimo.

21.       Notaro surašytos sutarties V skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ nurodoma, kad ieškovai atskirai naudosis sklypu, kuris įvardijamas nurodant jo plotą ir skaičiais bei raidėmis, kurie pažymėti plane. Toks įrašas, teismų vertinimu, taip pat nesuteikė ieškovams pakankamo aiškumo. Pažymėtina, kad visų šių teismų nustatytų ir įvertintų aplinkybių atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

22.       Teismai taip pat nustatė, kad į sklypą yra du įvažiavimai. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad perleidę ne vieną, kaip planavo, o dvi žemės sklypo dalis, ieškovai liko be įvažiavimo į sklypą, nes atsakovas ties vienu iš įvažiavimų išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, ir jiems bus apsunkinta galimybė naudotis šiuo įvažiavimu, o kitas įvažiavimas atiteko atsakovui, sudarius dovanojimo ir naudojimosi tvarkos sutartį. Pagal namų valdos planą sklype yra tik vienas įvažiavimas, jis po sutarties sudarymo atsidūrė atsakovo žinioje. Įvertinę šią aplinkybę teismai sprendė, kad priešingos nei teismo padarytos išvados dėl dovanojimo sandorio ydingumo reikštų, jog ieškovai veikė prieš savo interesus, todėl labiau tikėtina, kad žinodami, jog perleidžia atsakovui abi sklypo dalis, kas jiems nebeužtikrins patekimo į savo sklypo dalį, ieškovai tokio turinio dovanojimo sutarties nebūtų sudarę.

23.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šių teisės normų aiškinimo praktiką, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ginčo šalių sudarytas dovanojimo sandoris atitiko jų tikrąją valią.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia

24.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik viešajam interesui apsaugoti (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesams nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais. Dėl to tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo. Tam tikrų sutarties sąlygų, o ne visos sutarties galiojimo ginčijimas yra gerokai proporcingesnė kartais neišvengiamo kišimosi į sutarties laisvės principą priemonė. Taigi gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (lot. pacta sunt servanda) taip pat reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

25.       Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai nevertino, jog ieškovai neginčija, kad jie turėję tikslą padovanoti atsakovui dalį sklypo, tuo tarpu ginčas kilo dėl kitos dalies žemės sklypo dovanojimo fakto, todėl nebuvo teisinio pagrindo pripažinti visą dovanojimo sutartį negaliojančia.

26.       Teismai sprendė, kad susitarimas tarp ieškovų ir atsakovo buvo dėl mažesnės sklypo dalies perleidimo, nei buvo nurodyta sutartyje, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartyje ir prie jos pridėtame naudojimosi žemės sklypo dalimi plane. Tačiau nors teismai ir sprendė, kad tikroji ieškovų valia buvo dovanoti dalį jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau konstatavo, jog pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį iš dalies nėra galimybės dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties ir prie jos pridėto naudojimosi žemės sklypo dalimi plano ydingumo.

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, rengiant planą, žemės sklypo savininkai tame procese nedalyvavo; jiems apie matavimus nebuvo pranešta, su jais tokie darbai nederinti, jie nesupažindinti su parengtu plano projektu, neturėjo galimybių išsakyti savo pastabų. Ieškovai planą pirmą kartą pamatė notaro biure, kai atvyko sudaryti sutarties, o kadangi atsakovas pats asmeniškai nedalyvavo sudarant sutartį (dalyvavo jo įgaliotas asmuo), ieškovai net ir sandorio sudarymo metu neturėjo galimybių tiksliau pasiaiškinti aplinkybių.

28.       Spręsdami dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi plano ydingumo teismai konstatavo, kad plane didžioji žemės sklypo dalis, kuri paliekama naudotis ieškovams, buvo pažymėta geltona spalva. Dalys ,,B“ ir ,,C“, nepažymėtos jokia spalva, pagal sutartį atiteko atsakovui; iš plane esančių duomenų neaišku, kokiu būdu galima apskaičiuoti ,,B“ dalies plotą, nes matomas tik vienas matmuo – kraštinės pažymėtos 6-N ilgis – 14,00; daugiau jokių matmenų nėra, neišmatuota daugiau nė viena kraštinė, todėl neaišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji yra; nėra pateikta visų tikslių matmenų, todėl sunku suprasti, kur turi būti nurodyti taškai, lokalizacija kitų objektų atžvilgiu. Teismai priėjo prie pagrįstos išvados, kad toks atidalijamos sklypo dalies žymėjimas plane nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka įstatymo reikalavimo užtikrinti konkrečios nekilnojamojo daikto dalies priskyrimą bendraturčiui.

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad konkrečią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją kitų objektų atžvilgiu. Ji nustatoma aiškiai parodant projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą, tikslius dydžius. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

30.       Nagrinėjamu atveju ginčijamu sandoriu dovanojama žemės sklypo dalis buvo apibūdinama tik pagal bendro žemės sklypo dalies dydį (71/226 dalis; 0,0710 ha), kuri išsidėsčiusi dviejose namų valdos vietose. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pateiktas notarui planas buvo nepakankamai aiškus ir informatyvus, kad neabejotinai galima būtų suvokti tikrąsias padovanoto sklypo ribas. Esant tokiems neaiškumams planas teismų pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo pasidalijimo naudoti planas, pateiktas notarui, yra dovanojimo sandorio sudėtinė dalis ir jis be sandorio atskirai galioti negali.

32.       Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog ieškovai turėjo valią dovanoti dalį sklypo atsakovui, tačiau nenustatytas teisinis pagrindas pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu iš dalies, kadangi naudojimosi žemės sklypo dalimi plane, kuris yra šio sandorio sudedamoji dalis, konstatuoti teisės aktų ir ieškovų interesų (nenustatytas įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį) pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu. Konstatavę naudojimosi žemės sklypo dalimi plano ydingumą teismai pagrįstai sprendė dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo visa apimtimi, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl restitucijos taikymo

33.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl restitucijos, kai daiktas, kuris turi būti grąžintas šaliai, iš kurios buvo įgytas sandoriu, kuris vėliau teismo pripažįstamas negaliojančiu, yra pagerinamas. 

34.       CK 1.90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. Kiekvienu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016, 14 punktas). 

36.       Tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto priežiūra susijusių ar pagerinimo) išlaidų, šių atlyginimo klausimas pagal išlaidų patyrusių asmenų priešieškinį turėtų būti sprendžiamas pagal CK 6.150 straipsnio, nukreipiančio į CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą, nuostatas toje pačioje byloje, kaip ir restitucijos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

37.       Restitucijos ir turto pagerinimo išlaidų atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja skirtingos materialiosios teisės normos. Kadangi sprendžiant dėl restitucijos taikymo ir dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo teisinę reikšmę turi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios nustatytinos bylos nagrinėjimo metu, skiriasi šių reikalavimų nagrinėjimo ribos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei byloje sprendžiant restitucijos taikymo klausimą paaiškėja, jog neteisėtai turtą valdantis asmuo pagerino grąžintiną turtą, tai nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Tam, kad reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir atlyginimo už turto pagerinimą būtų nagrinėjami vienoje byloje, jie turi būti pareikšti kaip priešpriešiniai reikalavimai. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo taikyti restituciją natūra pagrįstumo, kai nėra pareikšto atsakovų (išlaidas patyrusių asmenų) priešpriešinio reikalavimo, neturi teisinio pagrindo spręsti pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo (priteisimo) klausimą, kadangi savarankiško reikalavimo ir jo faktinio pagrindo nesuformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia reikalavimo apimties ir įrodinėjimo ribų neapibrėžtumą, o tai suvaržo asmens, siekiančio susigrąžinti turtą, teisę į teisminę gynybą ir gali iš esmės pažeisti tokio asmens teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018, 31 punktas).

38.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė priešieškinio dėl galimo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, todėl teismai pagrįstai nesprendė šio klausimo.

39.       Kasaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad, ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia, visiška restitucija nėra galima, nes nėra išlikusių kai kurių pastatų – kiemo rūsio ir sandėliuko, kuriuos atsakovas nugriovė. Pažymėtina, kad pats atsakovas pastatų nugriovimą prilygino jam dovanoto žemės sklypo dalies pagerinimui, dėl kurio priešpriešinio reikalavimo nereiškė. Ieškovai prašo grąžinti jiems atgal žemės sklypą ir jokių pretenzijų dėl nugriautų pastatų atsakovui neturi.

40.       Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, ginčo dovanojimo sutartį pripažinę negaliojančia, tinkamai sprendė restitucijos klausimą ir kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šio sprendimo.  

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pagal atsakovo R. L. prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

42.       Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkintas, minėta 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

44.       Kasacinį skundą atmetus, kreditorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir dokumentus, įrodančius jų patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kadangi šias išlaidas apmokėjo ieškovė I.  O., tai jai iš atsakovo priteisiamas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

46.       Kasacinis teismas patyrė 37,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. L. (a. k. duomenys neskelbtini) ieškovės I. O. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 300 (trijų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės naudai 37,97 Eur (trisdešimt septynis Eur 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Panaikinti         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo ieškovams V. V. (a. k. duomenys neskelbtini), O. L. (a. k. duomenys neskelbtini), I. O. (a. k. duomenys neskelbtini) ir Z. Ž. (a. k. duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į 0,0710 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2260 ha, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini; pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini; pastatą-sandėlį, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini.

Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Antanas Simniškis

        Algirdas Taminskas

        Dalia Vasarienė