Civilinė byla Nr. 2S-148-661/12
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03419-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB Citadele banko (buvęs pavadinimas AB Parex bankas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB Citadele banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys – J. S. , antstolė N. Š. , skolininkai O. S. ir V. U. .
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB Citadele bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkei O. S. priklauso ½ dalis areštuoto turto (lėšų), esančio bendrojoje su sutuoktiniu J. S. nuosavybėje; nustatyti skolininkės O. S. sutuoktinio J. S. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalį, priklausančią skolininkei O. S. , į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Nurodė, jog pagal 2008 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11653-235/2008 antstolė N. Š. vykdo 21 708,40 Lt skolos išieškojimą iš skolininkų O. S. ir V. U. (toliau -Skolininkai), išieškotojo AB Citadele bankas (toliau - Bankas) naudai. Antstolė N. Šiugždaitė, vykdydama aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą, areštavo O. S. sutuoktiniui, J. S. priklausančias pinigines lėšas, t.y. 6 769,22 Lt. 2010 m. vasario 2 d. Bankas gavo antstolės N. Šiugždaitės 2010 m. sausio 26 d. patvarkymą Nr. 33-874/2008-1139 dėl lėšų grąžinimo ir pasiūlymo bankui pateikimo, kuriuo Bankui buvo pasiūlyta per 30 d. nuo rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės O. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkei O. S. priklauso viena antroji dalis piniginių lėšų areštuotoje 6769,22 Lt pinigų sumoje J. S. sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės veiksmai, areštuojant pinigines lėšas bankuose, esančias bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinio J. S. nuosavybe, atitiko CPK 667 str. reikalavimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatė, kad darbo užmokesčio sumos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą nustatyti, kad ateityje gaunamose J. S. pajamose jų dalis priklausytų O. S. atmetė, kadangi, teismo nuomone, CPK 667 str. 1 d. įstatymo leidėjas nurodė, kad nustatoma skolininko turto dalis bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, o tai reiškia, kad teisės norma apima tik esamą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas AB Citadele bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl skolininkės O. S. sutuoktinio (J. S. ) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygtų išmokų dalies, priklausančios O. S. , į kurią būtų galima nukreipti skolos išieškojimą nustatymo. Klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo AB Citadele bankas reikalavimą nustatyti skolininkės O. S. sutuoktinio (J. S. ) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygtų išmokų dalį, priklausančią O. S. , į kurią būtų galima nukreipti skolos išieškojimą patenkinti, priteisti iš skolininkų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad esantis ir būsimas sutuoktinių ar vienų jų darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl šios priežasties skolininko turto dalis bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje gali būti nustatyta ne tik jau esamame darbo užmokestyje, bet ir būsimame. Tad darytina pagrįsta išvada, kad turi būti nustatyta O. S. priklausanti jos sutuoktinio J. S. ir būsimo darbo užmokesčio dalis, į kurią būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Apeliantas taip pat nurodo, jeigu nebus patenkintas banko reikalavimas, susidarys tokia situacija, kad nebus galima nustatyti O. S. turto dalies jos sutuoktinio darbo užmokestyje ir taip bus pažeista kreditoriaus teisė išieškoti skolą iš asmeninio skolininko turto. AB Citadele banko manymu, nustatant skolininkės turto dalį jos sutuoktinio J. S. darbo užmokestyje bei kituose jam prilygstančiuose išmokose, tikslinga vadovautis Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad skolininkės O. S. ir jos sutuoktinio J. S. bendro turto dalys yra lygios.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. S. prašo pareiškėjo AB Citadele banko atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylose esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė N. Šiugždaitė priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 teismo įsakymą. Teismo įsakymu solidariai iš skolininkų V. U. ir O. S. kreditoriaus AB Citadele bankui priteista 19717,01 Lt skolos, 1275 Lt palūkanų, 554,39 litai delspinigių, 7,5 procentų metines palūkanos, 162 Lt bylinėjimosi išlaidų (vykd. b.l. 2). Iš antstolio rašto (vykd. b.l. 87) nustatyta, kad antstolis areštavo 6769,22 litų J. S. pinigines lėšas ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkei O. S. priklauso viena antroji dalis piniginių lėšų areštuotoje 6769,22 Lt pinigų sumoje J. S. sąskaitoje. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą nustatyti, kad ateityje gaunamose J. S. pajamose jų dalis priklausytų O. S. atmetė, kadangi, teismo nuomone, CPK 667 str. 1 d. įstatymo leidėjas nurodė, kad nustatoma skolininko turto dalis bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, o tai reiškia, kad teisės norma apima tik esamą turtą.
AB Citadele bankas nesutiko su šiuo teismo argumentu bei atskirajame skunde pažymi, jog skolininko turto dalis bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje gali būti nustatyta ne tik jau esamame darbo užmokestyje, bet ir būsimame. Apeliantas taip pat nurodo, jeigu nebus patenkintas banko reikalavimas, susidarys tokia situacija, kad nebus galima nustatyti O. S. turto dalies jos sutuoktinio darbo užmokestyje ir taip bus pažeista kreditoriaus teisė išieškoti skolą iš asmeninio skolininko turto.
Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių turtą, įskaitant ir gautą iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų negu yra išieškoma suma (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas O. S. prievolė yra asmeninė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio O. S. turto. Ir tik konstatavus, jog skolininkės asmeninio turto nepakanka, gali būti išieškoma iš skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio darbo užmokestyje, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkė asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažymi, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininkės turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas turėjo nustatyti viso O. S. ir J. S. turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininkės dalį visoje bendrojoje nuosavybėje.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).
Nagrinėjami atveju teismas sprendžia, kad netinkamas procesinės normų taikymas – išsamus skolininkės ir jos sutuoktinio turimo turto ir gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui iš esmės netyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 p., 339 straipsniu, teisėjų teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Alvydas Barkauskas