Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-541-369/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00417-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2024 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. L., jo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
2024 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos D. Š. pareiškimas „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo“, kuriuo prašoma UAB „X“ vadovui T. L. iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad jis būdamas UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2024 m. kovo 6 d. ir žinodamas apie UAB „X“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kai 2024 m. kovo 14 d. duomenimis vien skola VMI sudarė 28 970,30 Eur, tai yra žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „X“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „X“, taip savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje 2024 m. balandžio 30 d. T. L. paaiškino, kad jis neneigia padaręs administracinį nusižengimą. VMI pareiškimo esmę suprato, neneigia jame nurodytų aplinkybių. Pripažįsta, kad toks dalykas įvyko dėl nežinojimo. Ta situacija prasidėjo per pandeminį laikotarpį, pandemijos laiku labai daug kas stojo, ypač transporto veikloje. Draudimai stipriai sukėlė kainas. Buvo VMI prašyta sudaryti mokesčių mokėjimo atidėjimo sutartį, ji buvo sudaryta, bet įmonei nepavyko atsitiesti. 2022 metais paskutiniai vairuotojai išėjo iš darbo, buhalteriai, Sodra jį išdarbino iš direktoriaus pareigų. Buvo pažįstamo teisininko klausęs, ar jam kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šis nuramino, kad nėra skirtumo, ar jis kreipsis dėl bankroto iškėlimo įmonei, ar kreditoriai kreipsis. Dabar yra iškelta bankroto byla, yra paskirtas administratorius. Šiuo metu jis nedirba ir neturi išlaikytinių. Su drauge gyvena, ji neblogai uždirba. Dėl nusižengimo gailisi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė 2024 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje prašė atsižvelgti į tai, kad T. L. neišsisukinėja nuo atsakomybės, nuoširdžiai atskleidžia esamą situaciją. Iš pareiškimo, bylos dokumentų matyti, kad visa įmonės veikla nustojo vykti nuo 2022 m. vasaros. Nuo to laikotarpio tie kreditoriniai reikalavimai nepadidėjo, padidėjo tik palūkanos. Sudėtis nusižengimo formali, nepaneigiamas faktas, kad jis neatliko įstatyme numatytų vadovo pareigų. T. L. konsultavosi, jam buvo pasakyta, kad nesvarbu, kas iškels bankroto bylą ar vadovas, ar ne. Apmaudu, kad taip pasakė, nes teisine prasme skirtumas yra. Prašo atsižvelgti į žmogiškumo faktorių, kad retas vadovas yra teisininkas ir suvokia pasekmes, priimdamas tokus sprendimus. Prašo įvertinus šias aplinkybes skirti mažesnę nei numato įstatymas nuobaudą arba skirti minimalią nuobaudą.
Į teismo posėdį 2024 m. rugsėjo 10 d. 9.00 val., būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. L., jo atstovė advokatė Greta Paskačimienė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko, proceso dalyviai pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla po pertraukos baigta nagrinėti jiems nedalyvaujant ANK 629 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, jog UAB „X“ (toliau -ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2013 m. liepos 20 d. Bendrovės vadovas nuo 2013 m. birželio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. L.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „X“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2024 m. kovo 14 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 28 970,30 Eur. UAB „X“ Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės 1 d. bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė 2021 m. balandžio 23 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-20470 dėl 15 141,30 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-20857 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo. Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021 m. balandžio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti 17 415,81 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti 9 083,41 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė nurodymą nurašyti 513,33 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nurodymą nurašyti 749,68 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą nurašyti 384,05 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. kovo 30 d. priėmė nurodymą nurašyti 735,83 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. balandžio 21 d. priėmė nurodymą nurašyti 353,37 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. gegužės 12 d. priėmė nurodymą nurašyti 14 238,29 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nurodymą nurašyti 615,57 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. sausio 5 d. priėmė nurodymą nurašyti 274,16 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. sausio 30 d. priėmė nurodymą nurašyti 134,16 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą nurašyti 69,32 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2023 m. kovo 21 d. priėmė nurodymą nurašyti 133,88 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto: 2021 m. gruodžio 7 d. 9 835,23 Eur sumai, 2022 m. vasario 15 d. 1 613,43 Eur sumai, 2022 m. balandžio 14 d. 1 193,35 Eur sumai, 2022 m. gegužės 24 d. 14 966,57 Eur sumai, 2022 m. birželio 17 d. 430,14 Eur sumai, 2022 m. liepos 20 d. 340,84 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 13 d. 1 210,42 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 14 d. 310,88 Eur sumai, 2023 m. vasario 13 d. 441,13 Eur sumai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas nėra padengtas. Vį „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos trys transporto priemonės: 6 620 Eur vertės automobilis „Toyota Land Cruiser“, 9 300 Eur vertės „DAF FT X105.410“, 9 300 Eur vertės „DAF FT XF105.410“, visoms transporto priemonėms taikomi antstolių areštai, o automobiliams „DAF“ ir priverstinės hipotekos nuo 2018 m. liepos 2 d. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro centro duomenimis bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. ir vėlesnius metus. Bendrovė geranoriškai su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja: nevykdo įsipareigojimų, įsiskolinimo nemoka, antstolio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs. VMI teigimu, bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus -VMI prie FM - teises. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, T. L. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. T. L. žinojo apie įmonės turimus įsipareigojimus, kadangi jam vadovaujant buvo surašyti aukščiau išvardinti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, T. L. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis ir privalėjo nedelsdamas atsakingai vertinti valdomos Bendrovės finansinę būklę, o Bendrovės galimas nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo kreditoriaus vertinimu vėliausiai 2022 m. balandžio 7 d., t. y. VMI prie FM priėmus sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, Bendrovės vadovo pareigas ėjusiam T. L. egzistavo neabejotina pareiga, Bendrovei esant nemokiai, inicijuoti jos nemokumo procesą, pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. T. L. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytos faktinės aplinkybės dėl UAB „X“ susidariusių mokestinių nepriemokų dydžio pagrįstos VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b.l. 9, 17).
UAB „X“ VĮ „Juridinių asmenų registrui“ balansą paskutinį kartą teikė už 2019 m. laikotarpį, jame nurodyta, kad Bendrovė turto turi už 84 495 Eur (jį sudaro 64 015 Eur ilgalaikis turtas ir 20 480 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekia 149 085 Eur (iš jų 138 738 Eur mokėtina per vienerius metus). Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2019 metais atsakovė turėjo 13 335 Eur nuostolį (b.l. 19-21).
VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė turi tris transporto priemones: automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „DAF FT X105.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „DAF FT XF105.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).
VĮ Registrų centro duomenimis UAB „X“ nekilnojamo turto objektų neturi (b.l. 22).
Iš mokesčių mokėtojų registro išrašo ir Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „X“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2013 m. liepos 2 d. Nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2024 m. kovo 6 d. įmonės vadovas buvo T. L. (b. l. 5-8, 29-35).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1369-854/2024, kopijos matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, jog įvertinus duomenis apie UAB „X“ turimą turtą (transporto priemones), viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, kad 2024 m. sausio 26 d. apdraustųjų asmenų įmonėje nebuvo, antstolių informacinės sistemos duomenis apie bendrovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus, duomenis apie įmonės turimus įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 m., aplinkybę, kad už vėlesnius metus finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikti, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, jog bendrovė vykdytų kokią nors ūkinę-komercinę veiklą, pripažinta, jog UAB „X“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, duomenų, kad ji būtų pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą, pateikta nebuvo (b. l. 10-13).
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų nemokumo procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Iš JANĮ 5 straipsnio 1 punkto matyti, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.
T. L. neginčijo aplinkybės, kad jo vadovaujama įmonė UAB „X“ tapo nemokia ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Bylos medžiaga ir jo paaiškinimais nustatyta, kad vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, jis nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. elgėsi pasyviai, suklaidintas konsultacijos, jog teisiškai nėra skirtumo, ar tuos veiksmus atliks jis kaip įmonės vadovas, ar bet kuris jos kreditorius.
Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024, išaiškino, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, nes ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.
ANK 5651 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo; pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Reaguojant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką bylą nagrinėjant teisme, UAB „X“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios reikalavimu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena T. L. atžvilgiu, 2024 m. liepos 15 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į gautą informaciją, Institucija nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-541-369/2024.
ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 120 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo pradedama gavus šioje normoje nurodyto asmens pareiškimą. Taigi administracinio nusižengimo teisena tokiu atveju yra pradedama ir vyksta pareiškėjo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta teisme gavus Institucijos pareiškimą. Nekyla abejonių, kad subjektas, pateikęs teismui pareiškimą, turi diskrecijos teisę atsisakyti savo pareiškimo ir prašyti administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šiuo atveju Institucija, pateikusi pareiškimą, pateikė prašymą, kuriame prašoma administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Taigi, Institucija atsisakė kaltinimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų ir ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos išaiškinimų, konstatuotina, kad T. L. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5651 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes T. L. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas