Civilinė byla Nr. 2-1702-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01326-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKOPROTECH“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria priimtas sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta                             UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

2.       Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį vėlesnėmis nutartimis patikslino.

3.       Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nepratęsė termino taikos sutarčiai UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje sudaryti, bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Baltijos žuvys“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimus dėl termino taikos sutarčiai BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje sudaryti pratęsimo, taip pat dėl BUAB „Baltijos žuvys“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

5.       BUAB „Baltijos žuvys“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui 2018 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir                                        2018 m. lapkričio 26 d. taikos sutarties projektą.

6.       Gavęs kreditorių pritarimą ir visų bylos šalių nuomones dėl pateikto taikos sutarties projekto, Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi priėmė sprendimą likviduoti                 BUAB ,,Baltijos žuvys“ dėl bankroto; nurodė kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą.

8.       Teismas nustatė, kad per 3 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, o prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atmestas (nutartis įsiteisėjusi). Nei nemokumo administratorė, nei kreditorių susirinkimas su motyvuotu prašymu nesikreipė į teismą dėl įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino pratęsimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė teismui nepateikė jokių duomenų, jog bus reikalinga sudaryti kitus, nei su juridinio asmens veiklos nutraukimu susijusius sandorius, todėl nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nenurodomi kiti sandoriai, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Kreditorė UAB ,,EKOPROTECH“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo                 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Bankrutuojanti įmonė vykdo retą ir specifinę veiklą – žvejybą Baltijos jūroje. Nevykdydama veiklos įmonė praras licencijas ir leidimus, o tai turės reikšmės jos turto kainai.

10.2.                      Bankrutuojanti įmonė gavo UAB Prekybos namai „AISTRA“ pasiūlymą įsigyti įmonės esminę žvejybinę veiklą vykdančią dalį už 720 000 Eur. Šios sumos pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl turi būti sudarytos sąlygos šį sandorį įgyvendinti.

11.       Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą kreditorė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi jau yra konstatavęs, kad                  BUAB „Baltijos žuvys“ veikla yra nuostolinga (2018 m. – 74 810 Eur nuostolis, 2019 m. – 52 204 Eur nuostolis), išlaidos viršija gaunamas pajamas, o įsipareigojimai kreditoriams po bankroto bylos iškėlimo tik didėja (išaugę 539 946,75 Eur). Taip pat dėl susidariusių įsiskolinimų UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Jūrų laivybos registras“, UAB „Garant Safety“, jų finansiniai reikalavimai buvo pripažinti einamosiomis įmokomis, tenkinamos iš administravimui skirtų lėšų, o tai patvirtina, jog BUAB „Baltijos žuvys“ ne tik neatsiskaito su esamais kreditoriais, bet ir nemoka einamųjų mokėjimų.

11.2.                      UAB Prekybos namų „AISTRA“ pasiūlymas pateiktas po Kauno apygardos teismo                2020 m. birželio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, įsiteisėjimo, apie tokį pasiūlymą kreditoriai informuoti nebuvo. Pats pasiūlymas kelia daug abejonių dėl jo tikrumo ir vykdymo galimybių: pasiūlymas pasirašytas asmens, kurio įgaliojimai ir ryšys su pasiūlymą pateikusiu asmeniu neaiškūs, dokumento kopijos tikrumą patvirtinta A. Ž., kuris yra pareiškėjo UAB „EKOPROTECH“ direktorius, pasiūlyme nurodytas kontaktinis asmuo R. B. yra kito juridinio asmens direktorius (nenurodyti tokio asmens įgaliojimai veikti pasiūlymą pateikusio asmens vardu, jei tokie yra). UAB Prekybos namai „AISTRA“ pagal pajamas, gautas per pastaruosius metus, pasiūlyme nurodytos 720 000 Eur sumos negalėtų savarankiškai sumokėti.

12.       Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą kreditorė Monistico, UAB prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Baltijos žuvys“ turimo turto nepakaks atsiskaityti su kreditoriais.

12.2.                      Bankroto byla tęsiasi nuo 2010 m., todėl BUAB „Baltijos žuvys“ akcininkai turėjo pakankamai laiko rasti priimtiną taikos sutarties modelį.

13.       Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą BUAB „Baltijos žuvys“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Įgijus likviduojamos įmonės statusą BUAB „Baltijos žuvys“ praras galimybę perleisti turimas žvejybos kvotas.

13.2.                      Komercinis pasiūlymas pateiktas po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nemokumo administratorė neturėjo galimybės kreiptis dėl 3 mėnesių termino pratęsimo. Mano, kad šioje situacijoje formalaus prašymo teismui nepateikimas neturėtų užkirsti kelio kreditoriams gauti interesų patenkinimą, o įmonei išlikti rinkoje.

14.       Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą kreditorė VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Nors pasiūlymas pateiktas pavėluotai, įgyvendinus komercinį pasiūlymą būtų atsiskaityta su kreditoriais.

15.       Atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą kreditoriai S. V. ir UAB „Rikneda“ prašo atskirąjį skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

17.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB Prekybos namai „AISTRA“ 2020 m. rugsėjo 3 d. komercinį pasiūlymą; VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš „Creditinfo“ duomenų bazės.

18.       BUAB „Baltijos žuvys“ nemokumo administratorė 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė kitus naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. lapkričio 11 d. pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, balsavimo raštu biuletenius ir 2020 m. lapkričio 11 d. patikslintos taikos sutarties su kreditoriais projektą.

19.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje                                          Nr. e3K-3-214-695/2017).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutarties 17 punkte nurodyti nauji rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti, jie susiję su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, šalys turėjo galimybę su naujais rašytiniais įrodymais susipažinti ir pateikti dėl jų savo nuomonę, nurodytus naujus rašytinius įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai). Nutarties 18 punkte pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir prideda prie bylos, nes šie duomenys bet kuriuo atveju bus bankroto bylos dalimi (duomenys apie kreditorių susirinkimą; JANĮ 46–47 straipsniai); nepaisant to, šie duomenys neturi esminės reikšmės ginčo klausimui, todėl nesudaro pagrindo reikalauti šalių atsiliepimų į juos (CPK 7 straipsnis; plačiau žr., šios nutarties 31 punktą).

Dėl ginčo esmės

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pripažinti jos skolininkę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantė, akcentuodama bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumus ir gautą pasiūlymą įsigyti įmonės veiklos dalį, mano, kad sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pažeistų kreditorių interesus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia sutinka su apeliante, kad įmonės dalies pardavimas, atsiskaitant su visais kreditoriais, jos restruktūrizavimas yra kreditoriams kur kas ekonomiškai palankesni jų skolininko nemokumo sprendimo būdai. Nepaisant to, tiek kreditoriai, tiek nemokaus juridinio asmens dalyviai, siekdami išspręsti nemokumo padėtį kitomis priemonėmis nei bankroto procesu, turi veikti per įstatyme nustatytus terminus, nes juridinio asmens nemokumas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą.

23.       Tai, kad bankroto procese suinteresuotos šalys turi ribotą laiko tarpą veikti, siekdamos išsaugoti įmonę, išplaukia iš kreditorių interesų pusiausvyros principo (nemokumo veiksmingumo). JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Kaip jau ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, aiškindamas iki JANĮ galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kylant bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto rinkos kainoms ir pan., įmonės dalyviai ar savininkai gali būti suinteresuoti vilkinti bankroto procedūras, nes, didėjant įmonės turto vertei, kinta jos skolų ir turto santykis, kuris yra nemokumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje tokia bankroto proceso eiga pripažįstama neleistina, nes pažeidžia kreditorių teisėtus interesus iš skolininko kuo greičiau gauti jiems priklausančias lėšas, t. y. neatitinka bankroto bylos dalyvių interesų pusiausvyros principo. Dėl to bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 222–236). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai tebėra aktualūs ir aiškinat iš esmės identiškus JANĮ tikslus.

24.       Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visų pirma sutinka su kreditorės Monistico, UAB argumentais, kad ši bankroto byla tęsiasi nuo 2010 m. gruodžio 21 d., kuomet BUAB „Baltijos žuvys“ teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Taigi BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai ir dalyviai turėjo bene dešimtmetį rasti kompromisą, išsaugojantį šią įmonę kaip rinkos dalyvį. Kaip matyti, per šį laiką buvo inicijuoti taikos sudarymo procesai, tačiau jie nebuvo įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ilgas bankroto procesas savaime yra nebepalankus įmonės kreditoriams ir bet kokie bankroto proceso šalių (kurios per bene dešimtmetį trunkantį procesą savo teises ir pareigas turėtų puikiai suvokti) inicijuojami veiksmai, atitolinantys įmonės likvidavimą, turi būti savalaikiai ir pagrįsti.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai apie BUAB „Baltijos žuvys“ verslo ypatumus ir nukentėsiančias turtines teises (pvz., žvejybos kvotas), priėmus sprendimą pripažinti ją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas vieną vertus sutinka su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos argumentu, kuris iš esmės nėra ginčijamas, kad esama įmonės veikla yra nuostolinga, todėl tik didina įmonės skolas. Šis aspektas ypač aktualus precedento neturinčios pandemijos ir ja sekančio visuotinio karantino sąlygomis, kurie jau ir taip esamą nuostolį tik reikšmingai padidins. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat pažymi, kad pagrindo konstatuoti, jog priėmus skundžiamą nutartį reikšmingai nukentės įmonės turimo turto vertė (pvz., turimų laivų ir žvejybos kvotų) byloje nėra (žr., pvz., Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 143 ir 144 straipsnius), o alternatyvų skundžiamos nutarties pasekmėms per kiek mažiau nei dešimtmetį neatsirado.

26.       Vis tik, pagrindinis apeliantės argumentas yra jos pateiktas UAB Prekybos namai „AISTRA“                   2020 m. rugsėjo 3 d. komercinis pasiūlymas, kurį apeliacinės instancijos teismas dėl toliau nurodomų priežasčių vertina kritiškai.

27.       Pirmiausia, apeliantė kartu su šiuo pasiūlymu nepateikė daugiau jokių kitų duomenų, kurie leistų įsitikinti oferento UAB Prekybos namai „AISTRA“ ketinimų tikrumu, pvz., finansavimo šaltinių ir atsiskaitymo sąlygų bei kitų svarbių potencialaus sandorio aspektų. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pritaria VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsikirtimams, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog UAB Prekybos namai „AISTRA“ gali apskritai disponuoti tokiomis piniginėmis lėšomis, nes kreditorės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktas išrašas iš „Creditinfo“ duomenų bazės paneigia oferento galimybes generuoti ofertoje nurodytas pinigines lėšas. Abejonių kelia ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. komerciniame pasiūlyme siūloma nupirkti 2 žvejybinius laivus ir žvejybos kvotas už 720 000 Eur sumą, o nemokumo administratorės pateiktame 2020 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties projekte (taikos sutarties 2 punktas) nurodyta, jog oferentas UAB Prekybos namai „AISTRA“ ketina įsigyti 1 žvejybinį laivą ir žvejybos kvotas už 760 000 Eur. Taikos sutarties 2 punkte nurodytas priedas Nr. 1 (derybos su UAB Prekybos namai „AISTRA“) apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas.

28.       Antra, 2020 m. rugsėjo 3 d. komercinis pasiūlymas yra paprastoji oferta, kuri gali būti be teisinio pagrindo ir pasekmių atšaukta (CK 6.169 straipsnio 1 dalis), todėl pateiktas pasiūlymas nesudaro pagrindo juo besąlygiškai vadovautis. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas apskritai kritiškai vertina pasiūlymo pateikimo laiką – jis pateiktas netrukus po skundžiamos nutarties priėmimo ir nei šiame pasiūlyme, nei apeliantės atskirajame skunde nėra jokių konkrečių šios ofertos detalių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad oferentas gali bet kada šią ofertą atšaukti, nes bankroto procese akceptanto akcepto momentą galima nesudėtingai numatyti, todėl šiame bankroto proceso etape toks pasiūlymas galėtų būti grindžiamas tik jo neatšaukiamumu ir įrodymais dėl galimybių jį įvykdyti. 

29.       Trečia, nei apeliantė, nei nemokumo administratorė (nes pasiūlymas pateiktas BUAB „Baltijos žuvys“, taigi – nemokumo administratorei) nepateikė jokių duomenų, kodėl šį pasiūlymą teismui pateikė kreditorė, o nemokumo administratorė, kurios viena iš funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tik pasyviai byloje pritaria apeliantės argumentams, nenurodydama jokių su nurodyto pasiūlymo (ne)gavimu ir kitų susijusių aplinkybių.

30.       Ketvirta, derybos (jei tokios vyko) dėl pateikto pasiūlymo nėra skaidrios ir pirmosios instancijos teismas apie jas nebuvo informuotas. Tiek kreditoriams, tiek juridinio asmens dalyviams, tiek juo labiau ir nemokumo administratorei yra žinomi JANĮ nustatyti terminai teismo procesiniams veiksmams, įskaitant ir skundžiamam procesiniam veiksmui, atlikti. Taigi, jeigu vyko realios derybos dėl turto pardavimo, derybas vedę asmenys, veikdami pagal protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartą, turėjo apie vykstančias derybas informuoti tiek nemokumo administratorę, tiek ir pirmosios instancijos teismą, kuris būtų sprendęs dėl termino pratęsimo (be kita ko, JANĮ 59 straipsnio 5 punktas; 79 straipsnis). Šiuo atveju lakoniški apeliantės ir nemokumo administratorės paaiškinimai apskritai neleidžia spręsti, ar nemokumo administratorė buvo informuota apie vykstančias derybas. Taigi šiuo konkrečiu atveju faktas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo informuotas apie vykstančias derybas, sudaro papildomą pagrindą abejoti derybų faktu apskritai ir 2020 m. rugsėjo 3 d. komerciniame pasiūlyme esančios ofertos realiu įgyvendinimu.

31.       Penkta, kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos BUAB „Baltijos žuvys“ turto vertė reikšmingai pakistų, todėl 2020 m. rugsėjo 3 d. komercinis pasiūlymas, jeigu jis grindžiamas tikrais oferento ketinimais, savo reikšmės nepraranda ir gali būti įgyvendintas ir likviduojant BUAB „Baltijos žuvys“ pagal įstatyme arba kreditorių susirinkimo nustatytą turto pardavimo tvarką (JANĮ 85–87 straipsniai). Šiuo atveju nemokumo administratorės pateiktas naujas taikos sutarties projektas ir informacija apie jo svarstymą kreditorių susirinkime nesudaro pagrindo padaryti kitokios išvados. Priešingai nei anksčiau galiojusio ĮBĮ atveju (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis) ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju (JANĮ 78 straipsnio 2–3 dalys), JANĮ nebenustato draudimo svarstyti ir teismui tvirtinti taikos sutartį net ir priėmus skundžiamą sprendimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, todėl skundžiama nutartis nesudaro kliūčių svarstyti pateiktą taikos sutarties projektą kreditorių susirinkime, jį teikti pirmosios instancijos teismui patvirtinti ir bankroto bylą nutraukti (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 80 straipsnis).

32.       Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš šalių neginčija, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo visos JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien 2020 m. rugsėjo 3 d. komercinio pasiūlymo ir taikos sutarties egzistavimas nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Aldona Tilindienė