Civilinė byla Nr. e2S-413-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00564-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.2.3.; 3.1.18.1.; 2.3.4.4.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, papildymo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų nustatymo ir atsakovo N. A. N. S. priešieškinį ieškovei I. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovui prašė: pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu nustatytą šalių bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, ją papildyti <...>.

Pateiktu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė pakeisti A. S. bendravimo tvarką su atsakovu N. A. N. S. <...>.

Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra A. S. tvarką: 1) N. A. N. S. su dukra bendrauja gruodžio 15-17 d., gruodžio 30 d., sausio 1 d., 12-14 d., 26-28 d., vasario 9-11 d. vasario 22-25 d. pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą bendravimo su dukra dieną po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 17 valandą ir sugrąžinant motinai paskutinę bendravimo dieną iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant Atsakovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus; 2) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 3) N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė, kad:

• atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą mėnesio penktadienį pasiimdamas vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną I. L. arba kitos abiejų tėvų sutartos vietos, po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki 17 val., grąžinant vaiką motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., bendravimo metu leidžiant atsakovui N. A. N. S. vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus;
• atsakovas  kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną. (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo diena yra darbo dieną, todėl atsakovui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus Lietuvos miestus, paimant vaiką dienos 10 val. ir grąžinant iki 20 val., išskyrus atvejį, jeigu vaikas tą savaitgalį (po gimimo dienos) nuo penktadienio 17 val. iki to savaitgalio sekmadienio 17 val. bendrauja su atsakovu ( nustatytas tėvo periodinis bendravimas su vaiku savaitgaliais);
• kitu laiku vaikas A. S. bendrauja su tėvu tokia tvarka, kaip nustatyta 2015-07-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu;
• atsakovas turi teisę neribojant laiko trukmės bendrauti su vaiku A. S. telefonu ar kitomis leistinomis elektroninio ryšio priemonėmis, suderinus su ieškove I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, įpareigojant ieškovę I. L. sudaryti vaikui sąlygas dėl tokio bendravimo;
• jeigu taikant šias laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nustatytas bendravimo laikas su vaiku sutampa su išimtinėmis bendravimo sąlygomis, numatytomis sprendime (bendravimo su vaiku nurodytų švenčių metu), vadovaujamasi 2015-07-10 sprendime nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad šiuo metu su vaiku tėvas turi teisę bendrauti savaitgaliais taip, kaip numatyta 2015-07-10 sprendime (ir 2015-12-17 nutartyje kiek buvo pakeista sprendimo dalis), keičiant bendravimo trukmę - ją ilginant, kadangi psichologinės ekspertizės išvadose akcentuota, jog vaikui trūksta bendravimo su tėvu, dukra jo yra pasiilgusi. Ieškovės teiginiai apie vaiko nesaugumą būnant pas tėvą, patiriamą stresą ir neigiamus išgyvenimus, yra nepagrįsti. Priešingai, atliktos ekspertizės išvados, vaiko teisių apsaugos institucijų išvados, patvirtina aplinkybes, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi būti intensyvesnis, nėra jokių prielaidų vaiko nesaugumui, neigiamų išgyvenimų ar stresų atsiradimui. Būtent ieškovės pozicija minimalizuoti vaiko ir atsakovo bendravimą, šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Tai, kad vaikas į tėvo gyvenamąją vietą išvyks 17 val. ir atvyks apie 19 val., nepažeis vaiko poilsio režimo, nes to neginčija ir ieškovė, o grįžimas pas motiną iki 17 val., taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas nepailsės po kelionės atgal, nes sprendimu numatytas dar vėlesnis grįžimo laikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad neribotas bendravimas su vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neturi būti suprastas absoliučia prasme – bet kuriuo laiku, bet kokią laiko trukmę ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o iš kitos pusės motina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tik jai būtų patogu. Šalims būtina rasti tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko nuolatinį, saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Nagrinėjamu atveju neturi būti ribojamas laikas vaiko ir tėvo bendravimui laiko trukme. Tokią trukmę apibrėžti konkrečiu laiku ( pvz., 10 min, 1 val. ir t.t.) nėra prasminga ir teisinga, nes bendravimas priklauso nuo tėvo ir vaiko valios išraiškos, tiek laiko atžvilgiu, tiek ir kaip tai dažnai per dieną vyks.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašė pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą mėnesio penktadienį pasiimdamas vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną I. L. arba kitos abiejų tėvų sutartos vietos, po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki 17 val., grąžinant vaiką motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., bendravimo metu leidžiant atsakovui N. A. N. S. vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus;

nustatant, kad:

Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą mėnesio šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną I. L. arba kitos abiejų tėvų sutartos vietos, grąžinant vaiką motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., bendravimo metu leidžiant atsakovui N. A. N. S. vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus.

Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas padidino bendravimo tvarką, palyginus su galiojančia, nustatyta teismo sprendime, leido vaiką paimti ir vežtis į kitą miestą tamsiu paros metu vėlai, pavargusią po lankymosi visą savaitę darželyje, faktiškai tik tam, kad vaikas miegotų iš penktadienio į šeštadienį pas atsakovą, kas prieštarauja Kauno apygardos teismo nutarčiai. Iki nutarties priėmimo galiojo bendravimo tvarka, kuri buvo nustatyta 2015 m. liepos 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, kurį pakeitė 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi Nr. 2A-2270-324/2015: ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus. Sumažindamas bendravimo laiką Kauno apygardos teismas sprendė, jog nebūtų protinga neleisti vaikui lankytis tėvo namuose dėl to, kad jis rūko, pripažindamas tėvo įprotį žalingu vaikui; svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovas nerūkytų patalpoje, kurioje yra vaikas; sprendė, kad tėvo bendravimas kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. yra pernelyg intensyvus; atsižvelgė, jog A. S. yra mažametė, tokio amžiaus vaiko buvimo pas tėvą laikotarpis turėtų būti trumpesnis nei nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; nustatydamas bendravimo dažnumą ir trukmę atsižvelgė į A. S. įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimą; įprastinės aplinkos pakeitimą; trijų dienų, dviejų naktų vaiko atskyrimą nuo motinos I. L. laikė gana ilgu; A. S. įvertino, kaip mažą vaiką, kurį atskyrus ilgesniam nei 2 naktų, 3 dienų laikotarpiui gali būti pakenkta, nes A. S. gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Kauno apygardos teismas taip pat sprendė, jog vaiko paėmimas ir vežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimas į ją du kartus per mėnesį keturmetei yra per intensyvus. Byloje reikšmingos aplinkybės yra atsakovo negebėjimas tinkamai pasirūpinti mažamete A. S.. Apsilankymų pas atsakovą metu mažametė, dėl netinkamos priežiūros, suserga. Atsakovas yra pažeidęs Varėnos rajono aplinkės teismo sprendimą, be ieškovės sutikimo išvyko su mažamete A. S. į užsienį. Bendravimo tvarkos padidinimas nuo 2 dienų (1 nakvynės) ne mažametės namuose, ne jos įprastoje, saugioje aplinkoje iki 6 dienų (4 nakvynių) per mėnesį gali traumuoti mažametę. Atsakovas 2017 m. likusį gruodžio mėnesį nori su dukra bendrauti 5 dienas, 4 naktis, 2018 sausio mėnesį 7 dienas, 4 naktis, 2018 vasario mėnesį 7 dienas, 5 naktis. Tai neatitinka vaiko interesų, sudaro psichologinę grėsmę mergaitei. Šiuo metu ieškovė susiduria su rūpesčiais, kai turi įkalbinėti dukrą vykti pas atsakovą 2 dienoms, vienai nakčiai per mėnesį. Atsakovo prašomas nustatyti bendravimo laikas per ilgas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie prijungtini prie bylos ir vertinti kitų bylos duomenų kontekste.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 buvo nustatyta A. S. gyvenamoji vieta kartu su motina I. L., nustatyta bendravimo su tėvu tvarka ir kt. Kauno apygardos teismas 2015-12-17 nutartimi pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą, nurodant: „Pakeisti šiuo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarką nustatant, ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus“. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. 

Šioje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovui prašo: pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-10 sprendimu nustatytą šalių bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką atostogų metu, pakeičiant teismo sprendimą šioje dalyje ir tokią bendravimo tvarką išdėstant <...>.  2017-10-12  pateiktu paskutiniu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo pakeisti A. S. bendravimo tvarką su atsakovu, ją nustatant taip <...>. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra A. S. tvarką:  N. A. N. S. su dukra bendrauja gruodžio 15-17 d., gruodžio 30 d. sausio 1 d., 12-14 d., 26-28 d., vasario 9-11 d. vasario 22-25 d. pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą bendravimo su dukra dieną po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 17 valandą ir sugrąžinant motinai paskutinę bendravimo dieną iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant atsakovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; N. A. N. S. turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis suderinus su I. L. konkretų tokio bendravimo laiką, tačiau ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Ieškovė privalo sudaryti sąlygas dukrai, kad toks bendravimas galėtų vykti.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir nustatė laikiną bendravimo tvarką, tame tarpe ir atskirajame skunde ginčijamą bendravo tvarkos sąlygą, t. y. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą mėnesio penktadienį pasiimdamas vaiką iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną I. L. arba kitos abiejų tėvų sutartos vietos, po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki 17 val., grąžinant vaiką motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., bendravimo metu leidžiant atsakovui N. A. N. S. vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus.

Iš ieškovės atskirojo skundo argumentų suprastina, kad ji iš esmės nesutinka, jog vaikas būtų paimamas penktadieniais vakarais (iki 17 val.), o ne šeštadieniais nuo 10 val. ir grąžinamas sekmadienio vakarais iki 17 val., kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015. Atskirąjį skundą iš esmės argumentuoja Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. procesiniame sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo nurodyto teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 2 metai, kas reiškia, kad yra pasikeitusios tam tikros aplinkybės, t. y. vaikas šiai dienai yra jau 6 metų amžiaus, todėl atskirojo skundo dėl vaiko bendravimo su tėvu argumentavimas remiantis nurodytu sprendimu, nėra pagrįstas.

Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nakvynių skaičiaus padidinimas prieštarauja mažametės mergaitės interesams, neatitinka vaiko interesų, sudaro jai psichologinę grėsmę. Ieškovė nesutinka, kad vaikas būtų paimamas ir vežamas slidžiais keliais tik dėl nakvynės iš penktadienio į šeštadienį. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus ieškovės argumentus laiko iš esmės nepagrįstais. 

Pirmiausia pažymėtina, kad mergaitė su tėvu kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki  sekmadienio 17 val. bendrauja jau apie 2 metus (nuo teismo sprendimo priėmimo). Ginčijama nutartimi nustatyta tokia bendravimo tvarka, t. y. paimant vaiką penktadienį iki 17 val. ir grąžinant motinai iki sekmadienio 17 val. (su dviem nakvynėmis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka iš esmės nepažeidžia, o priešingai, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo eigoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliko teismo psichologinę ekspertizę.  2017 m. birželio 7 - birželio 30 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-102/2017 nurodyta, kad ekspertizės metu buvo apklausta mergaitė A. S., kuri nurodė, kad ji, būdama tėčio namuose, užsiima jai malonia veikla, žaidžia. Nurodė, kad mama neleidžia tėčiui jos paimti. Atliekant ekspertizę pažymėta, kad mergaitė nedemonstruoja selektyviai stipresnio vienam iš tėvų jausmų, būdama žaidimų kambaryje mergaitė tėtį apsikabina, bučiuoja; jo nesant teiraujasi, kur jis yra. Mergaitė nurodė, kad jai pas tėtį patinka, ten žaidžia su broliais (atsakovas turi kitą šeimą), patinka šokinėti ant batuto, gerai sutaria su R. (atsakovo žmona). Mergaitė pažymėjo, kad nori gyventi ir pas mamą, ir pas tėtį, juos abu myli. Ekspertizės akte pažymėta, kad tėvo ir mergaitės ryšys yra emociškai šiltas, prieraišus, vaikas su tėčiu jaučiasi saugiai, elgiasi drąsiai ir spontaniškai demonstruoja stiprias teigiamas emocijas. Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateiktoje 2016 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr. SA-11390 (21.3) taip pat yra nurodžiusi, jog nėra nustatyta, jog atsakovo bendravimas su dukra darytų jai neigiamą įtaką ar keltų pavojų jos fizinei ar psichinei sveikatai; Maksimalus bendravimo nustatymas nekenktų A. interesams. Taigi, nurodytų aplinkybių visetas patvirtina, kad mergaitė, bendraudama su tėčiu jo nebijo, o priešingai, jaučiasi laiminga ir jam jaučia šiltus jausmus. Ji jau 2 metus bendrauja su tėčiu su nakvynėmis ir nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad toks bendravimas mergaitei būtų buvęs žalingas, keliantis jai grėsmę, pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, nėra pagrindo panaikinti ginčijamos nutarties dėl nustatyto bendravimo intensyvumo, t. y. vaikas su atsakovu bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį po dvi nakvynes, o ne po vieną, kaip buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tėvų ir vaikų teises (pareigas) bendrauti ir dalyvauti vaikų auklėjime, į tarp vaiko ir tėvo (bei jo šeimos) susiformavusius pakankamai glaudžius ir šiltus tarpusavio santykius, į vaiko amžių (nuo sprendimo priėmimo praėjo 2 metai, šiuo metu vaikui 6 metai), darytina išvada, kad palikus galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nebus pažeisti nepilnamečio vaiko neturtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, atsižvelgiant į prašomų taikyti (taikytų) laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei pagrįstumą, atsakovo prašomų laikinųjų  apsaugos priemonių taikymas, nagrinėjamu atveju, labiau užtikrina (nei pažeidžia) prioritetines vaiko teises (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                           Evaldas Burzdikas