Administracinė byla Nr. eA-28-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03971-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos universiteto Kauno ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė, Lietuvos sveikatos universiteto Kauno ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2020/3-35-170 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ligoninė, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-01-0001 „Geriatrijos centro įkūrimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje“ (toliau – ir Projektas), 2019 m. lapkričio 22 d. CPVA viešųjų pirkimų sistemoje (toliau – ir CPV IS) paskelbė tarptautinį pirkimą Nr. 462075„Projekto „Geriatrijos centro įkūrimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje“ kompiuterinio tomografo pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo patalpintas tarptautinėje duomenų bazėje TED. Pažymėjo, jog 2020 m. kovo 30 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) buvo sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1VS-0150(7.29) (toliau – ir Sutartis). 2020 m. birželio 30 d. Projekte buvo įregistruotas įtarimas apie pažeidimą, o 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui pateiktas skundžiamas Sprendimas, kuriuo CPVA: 1) pripažino, jog Ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; 2) pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 899 998 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkama finansuoti išlaidų suma – 224 999,50 Eur.
3. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA suteikė nepagrįstą prioritetą formalių reikalavimų pažeidimui, bet ne turiningajam Ligoninės pateiktų dokumentų ir duomenų visumos vertinimui, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Pareiškėjo įsitikinimu, nors kasacinis teismas akcentuoja VPĮ svarbą, tačiau kartu pabrėžia įstatymų leidėjo siekį reguliuoti viešųjų pirkimų teisinius santykius, pirkimų tikslą, perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį įsigyjant ko reikia, racionaliai naudojant lėšas. CPVA Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įvertino retrospektyviniu, o ne ateities aspektu, t. y. pasisakė tik dėl formalaus neatitikimo, jog pasiūlymų pateikimo metu Tiekėjui Radiacijos centro išduotoje pažymoje nebuvo įrašyta, jog jis gali prekiauti siūlomu kompiuterinio tomografo modeliu, tačiau nevertino, ar pasibaigus siūlymų teikimo terminui, Tiekėjui bus galima pasirašyti Sutartį, ar tai atitiks bendruosius teisės principus. Pareiškėjas pabrėžė, jog Tiekėjas licencijas prižiūrėti, remontuoti, montuoti bei prekiauti jonizuojančiosiomis spinduliuotės šaltiniais turėjo nuo 2000 m. birželio 2 d. ir jos niekada nebuvo sustabdytos. Iš Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 2 straipsnio 56 punkto normos neišplaukia, kad licencijuojama veikla, be kita ko, apima ikisutartinius santykius, o labiau reiškia faktinį veiklos vykdymą.
4. Ligoninė, vertindama Tiekėjo pateiktus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta Tiekėjo teisė nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. montuoti, prižiūrėti ir remontuoti kompiuterinius tomografus bei informaciją apie Tiekėjo vykdytus pirkimus su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, konstatavo, jog Tiekėjas atitiko nustatytus kvalifikacinio techninio pajėgumo reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog Tiekėjo pateiktas licencijos priedas, kuriame nurodyta, jog Tiekėjo darbuotojai turi teisę montuoti, prižiūrėti ir remontuoti Revolution Evo kompiuterinį tomografą, tačiau šio modelio nebuvo nurodyta tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių modelių, kuriais Tiekėjas gali prekiauti Lietuvos Respublikoje, nereiškė, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodomų sąlygų. Asmuo, kuriam yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jau yra pateikęs visus dokumentus, reikalingus prekybai to paties modelio įrangai, todėl yra kompetentingas ir pajėgus vykdyti šią veiklą. Kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai įrodė, kad Tiekėjas reikiamą kompetenciją įgijo iki pasiūlymų pateikimo termino, o atitinkami licencijos priedo pakeitimai atlikti vadovaujantis Dokumentų, kurių reikia licenciniai ar laikinojo leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gauti ir licencijos ar laikino leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedui pakeisti rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu Nr. V-62 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog Tiekėjo kvalifikacija buvo patvirtinta jau 2016 m., į tai, jog jo licencijos priedas buvo pakeistas, darė išvadą, kad Tiekėjas reikiamas kompetencijas buvo faktiškai įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino.
5. Pareiškėjo teigimu, tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ar dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios aplinkybės atsirado ne vėliau, kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas, kaip jų patvirtinimo šaltinis, galėtų būti surašytas vėliau. Ligoninė nustatė, jog Tiekėjas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, pasiūlo ir parduoda, montuoja, prižiūri ir remontuoja Revolution EVO kompiuterinius tomografus, todėl pasirašytos sutartys su kitomis ligoninėmis tik patvirtino, kad Tiekėjas turėjo teisę parduoti tokio modelio kompiuterinį tomografą bei tai, kad jis turėjo tokią teisę iki pasiūlymų pateikimo termino, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Be to, Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti iki 2020 m. sausio 9 d., todėl Ligoninei net ir paprašius Tiekėjo patikslinti dokumentus dėl kvalifikacijos, jis jau būtų pateikęs papildytą licencijos priedą.
6. Pareiškėjas pažymi, kad Tiekėjas, būdamas savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, dalyvaudamas viešųjų pirkimų procedūrose privalo itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai vertinti, ar bus pajėgus įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus. 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Tiekėjas patvirtino, jog pasiūlymo pateikimo metu jis buvo įgijęs reikiamą kvalifikaciją veiklai vykdyti.
7. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, jog, atsižvelgiant į tai, kad, teikdamas pasiūlymą, Tiekėjas nepagrindė Pirkimo sąlygose aiškiai apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo, t. y. pasiūlymo pateikimo dieną Tiekėjas neturėjo teisės prekiauti Tiekėjo pasiūlyme nurodyta įranga, todėl pareiškėjas, Pirkimo laimėtoju nustatęs Tiekėją, pažeidė VPĮ nuostatas.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose apibrėžė, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi pagrįsti kvalifikacijos reikalavime apibrėžtos teisės turėjimą, t. y. kvalifikacijos reikalavime aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai interpretuoja ir plečiamai aiškina kvalifikacijos reikalavimą, pažymėdamas, kad tokia teisė galėjo būti Tiekėjo įgyta Pirkimo vykdymo metu, nes toks aiškinimas neatitinka Pirkimo sąlygose apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo turinio. Taigi nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad CPVA tik formaliai, neanalizuojant Pirkimo sąlygos turinio, vertino Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimui. Kita vertus, pats pareiškėjas nurodydama, kad CPVA „pasisakė tik dėl formalaus neatitikimo, jog Tiekėjas pasiūlymų pateikimo dienai Tiekėjui Radiacijos centro išduotoje licencijoje nebuvo įrašyta, jog Tiekėjas gali prekiauti siūlomu kompiuterinio tomografo modeliu Revolution Evo“, sutiko, kad Tiekėjas tokios teisės pasiūlymo pateikimo metu neturėjo, todėl vien nustačius šią aplinkybę, visi skunde nurodyti argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo yra atmestini ir nenagrinėtini.
10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose galėjo nustatyti, jog aptariamą teisę tiekėjas privalo įgyti iki pirkimo sutarties įgyvendinimo, tačiau, tokiu atveju, kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikimą įrodančio dokumento apibrėžimas turėjo būti atitinkamai suformuluotas Pirkimo sąlygose. Taigi, vertinant aplinkybę, kad Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad CPVA Tiekėjo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įvertino daugiau retrospektyviniu (praeities), o ne perspektyviniu (ateities) aspektu. Aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas negalėjo būti nei CPVA, nei pareiškėjo aiškinamas plečiamai, nes toks aiškinimas pažeidžia pirkimo dalyvių teises, kurie, susipažinę su Pirkimo sąlygomis ir nustatę, kad neturi aptariamos teisės, nepateikė pasiūlymo. Jei pareiškėjas būtų kvalifikacijos reikalavimą apibrėžęs, nustatant, kad tiekėjai šią teisę turi įgyti, pavyzdžiui, iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios, Pirkime būtų galėję dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie pasiūlymo pateikimo metu šios teisės neturėjo, tačiau galėjo ją įgyti.
11. Atsakovas nurodė, kad vertinant Tiekėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pasiūlymą Nr. 20191227-01 (toliau – ir Pasiūlymas) ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Tiekėjas siūlo kompiuterinį tomografą Revolution Evo. Kartu su Pasiūlymu Tiekėjas pateikė 2019 m. sausio 11 d. išduotos licencijos Nr. 2466 vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedą, kuris buvo pakeistas 2019 m. liepos 25 d. (toliau – ir Licencijos priedas). Licencijos priede nurodyta, kad Tiekėjo darbuotojai turi teisę montuoti, prižiūrėti ir remontuoti Revolution Evo kompiuterinį tomografą, tačiau šio modelio nėra nurodyta tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių modelių, kuriais Tiekėjas gali prekiauti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priede numatyta, kad galima prekiauti „Revolution serijos kompiuteriniais tomografais: Revolution CT; Revolution Discovery CT (Revolution HD)“, tarp kurių nėra nurodyta Pirkimui pasiūlyto kompiuterinio tomografo Revolution Evo. Atitinkamai Tiekėjas neturėjo Radiacinės saugos centro išduotos licencijos prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų.
12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu, Tiekėjas turėjo teisę iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą; šią teisę pareiškėjas grindė kasacinio teismo išaiškinimu. Tačiau nagrinėjamo Pirkimo atveju ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas buvo aiškiai apibrėžtas Pirkimo sąlygose. Savo ruožtu pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su kvalifikacijos reikalavimo, kuris nebuvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas Pirkimo sąlygose, vertinimu. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Tiekėjo pateiktų dokumentų vertinimas turėjo būti sprendžiamas pagal turiningąjį vertinimą. Tačiau Tiekėjui nepateikus Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu, turinio viršenybės prieš formą principas negalėjo būti taikomas, nes Tiekėjas pasiūlymo pateikimo dienai tokios teisės neturėjo ir tai pagrįsta pareiškėjo pateiktais įrodymais.
13. Atsakovas nesutiko su teiginiu, jog CPVA nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kadangi jos yra aptartos skundžiamame Sprendime. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, priimdamas Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
14. Atsakovas nurodė, kad Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 918 ,,Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendino“ (redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės), 17.2 punktas išskiria dvi atskiras licencijų rūšis, t. y. licenciją prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei licenciją, suteikiančią teisę tik prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Taisyklėse nėra įtvirtinta, kad subjektas, turintis licenciją montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, turi teisę prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Subjektui ne tik gali būti suteikiama licencija, kuri taip pat gali būti keičiama, bet ir kompetentingos institucijos iniciatyva panaikinama, todėl nepagrįstas pareiškėjo rėmimasis 2017 m. sudarytomis viešojo pirkimo sutartimis, kuriomis pareiškėjas negalėjo įsitikinti aptariamos teisės turėjimo aplinkybe, nes Pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. lapkričio 22 d., o Tiekėjas pasiūlymą pateikė tik 2019 m. gruodžio 27 d. Pasiūlymo pateikimo dieną Tiekėjas turėjo teisę tik montuoti, prižiūrėti ir remontuoti aptariamą kompiuterinį tomografą. Pareiškėjas nurodė, kad Tiekėjas į Radiacinį saugos centrą dėl licencijos suteikimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., o leidimas prekiauti Revolution EVO tomografais buvo suteiktas 2020 m. sausio 6 d. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtino kad Pasiūlymo pateikimo metu, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., Tiekėjas negalėjo pateikti Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo pagrindžiančio dokumento, įpareigojančio įrodyti teisės turėjimo aplinkybę.
15. Atsakovo nuomone, nors pareiškėjas tvirtino, jog Tiekėjo ginčijamos teisės turėjimas gali būti pagrindžiamas 2020 m. lapkričio 17 d. Radiacinės saugos centro rašte Nr. 1.8E-2-3812 nurodoma aplinkybe, tačiau aptariamas raštas atspindėjo tik tai, kad išduotoje naujos rūšies licencijoje Tiekėjui buvo suteiktos prieš tai buvusiose licencijose turėtos teisės. Be to, pareiškėjas neprašė Tiekėjo paaiškinti ar patikslinti pateikto pasiūlymo dėl aptariamo kvalifikacijos reikalavimo, todėl argumentai, susiję su VPĮ 45 straipsnio 3 dalies normomis, kuriose reglamentuota perkančiųjų organizacijų teisė prašyti patikslinti (paaiškinti) pasiūlymus, atsakovo teigimu, nėra taikytini nagrinėjamo Pirkimo atveju, todėl nebuvo tikslinga analizuoti ir atitinkamai vertinti skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su perkančiųjų organizacijų teise prašyti tiekėjų tikslinti pasiūlymus ir šios teisės įgyvendinimo apimtimi.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA Sprendimą, kuriuo buvo nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės.
18. Teismas nurodė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias VPĮ nuostatos, taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
19. Teismo vertinimu, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškūs, tikslūs, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.
20. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų priede skiltyje „Reikalavimas kvalifikacijai“ nurodyta: „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Byloje, be kita ko, vyksta ginčas, ar Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną (2019 m. gruodžio 27 d.) turėjo teisę prekiauti ginčo aparatais, t. y. Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, nes jam išduotoje licencijoje Nr. 2466 „Vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ buvo nurodyta, jog Tiekėjo darbuotojams yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti GE Medical Systems, Revolution serijos kompiuterinius tomografus: EVO, Revolution CT, Revolution Discovery CT; licencijos priedo 27 punkte taip pat išskirta, jog darbuotojams leidžiama prekiauti, be kita ko, šių modelių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: Revolution serijos kompiuteriniais tomografais: Revolution CT; Revolution Discovery CT (Revolution HD). Kitaip tariant, Tiekėjui išduotoje licencijoje nebuvo nurodyta, kad gali prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, tačiau juos galėjo montuoti, prižiūrėti ir remontuoti. Būtent todėl atsakovas padarė išvadą, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo metu neturėjo teisės prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad licencijos, kaip administraciniai aktai, o kartu įrodymai, viešųjų pirkimų procesuose turi būti vertinamos su kitais dokumentais, o taip pat viešosios teisės norminiuose aktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apsprendžiančiu tiekėjų galimybes verstis tam tikra veikla. Šiame kontekste teismas pamini, jog Radiacinės saugos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos nurodytos licencijų ar laikinųjų leidimų rūšys. Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktuali yra antroji licencijos rūšis, t. y. licencija prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Ši licencija gali suteikti: a) tik galimybę prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, b) galimybę montuoti, prižiūrėti bei remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, c) galimybę prekiauti ir montuoti, prižiūrėti bei remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius: tai išvedama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarime Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklių 17.2 papunkčio.
22. Teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, taip pat Licencijos Nr. 2466 duomenis, darė išvadą, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną neturėjo galimybės būtent prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, t. y. neatitiko Pirkimo sąlygų. Pareiškėjas Pirkimo sąlygose galėjo nustatyti, kad aptariamą teisę Tiekėjas privalo įgyti iki pirkimo sutarties įgyvendinimo, tačiau, tokiu atveju, kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikimą įrodančio dokumento apibrėžimas turėjo būti atitinkamai suformuluotas Pirkimo sąlygose, o to nebuvo padaryta. Todėl aplinkybės, kad Tiekėjas į Radiacinės saugos centrą dėl licencijos patikslinimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (penktadienis), o 2020 m. sausio 6 d. (pirmadienis) jau buvo išduotas patikslintas licencijos priedas, nebuvo reikšmingos.
23. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pagrindė skundžiamame Sprendime padarytą išvadą, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl tinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
24. Pareiškėjas manė, kad jam pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, per didelė. Teismas pabrėžė, kad atsakovas vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), jų 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atrankos kriterijai buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (už tai taikoma vienintelė pataisos norma – 25 proc.). Teismo vertinimu, sprendime pagrįsta, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažintas laimėtoju, todėl pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, kurios nėra jokio teisinio pagrindo mažinti.
25. Teismas pabrėžė ir tai, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Teismas įvertino, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.
26. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigė nustatyto pažeidimo ir nepatvirtino pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisės aktai nenustatė, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, nustatyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar mažareikšmiais. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negalėjo būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taip pat teismas pastebėjo, kad pačios Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas. Mažinti taikytiną korekcijos dydį teismas nematė pagrindo, kadangi buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai ES vidaus rinkai ir, kaip minėta, nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, kuriuos jis palaikė, teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti šio prašymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
28. Pareiškėjas Ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą ir tenkinti skundą.
29. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Pasisakydamas dėl tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, pareiškėjas teigia, kad teismas formaliai vertino Tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygų 6 priede „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui, todėl Ligoninė ginčija šią išvadą kaip išimtinai formalią. Pareiškėjas sutinka, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotoje licencijoje Nr. 2466 „Vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ pažodžiui nebuvo nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gali prekiauti kompiuteriniu tomografu GE Medical Revolution EVO (Revolution EVO kompiuterinis tomografas), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo reikiamos kvalifikacijos (teisės) Pasiūlymo pateikimo dienai prekiauti Revolution EVO kompiuteriniu tomografu:
29.1.1. Tiekėjas licencijas prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, montuoti jonizuojančios spinduliuotės šaltinius bei prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais turėjo nuo 2000 m. birželio 2 d. ir jos niekada nebuvo sustabdytos. Tiekėjui niekada nebuvo sustabdyta teisė verstis veikla (įskaitant ir prekyba) su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
29.1.2. Aplinkybę, jog Tiekėjas turėjo teisę prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais patvirtina ir tai, kad Tiekėjas anksčiau yra pardavęs tris Revolution EVO modelio kompiuterinius tomografus. Ši informacija yra pateikta Radiacinės saugos centrui, kuris ją patvirtino. Tai reiškia, kad Radiacinės saugos centras, patvirtindamas šiuos Tiekėjo pranešimus dėl įrangos pardavimo, iš esmės pripažino, kad Tiekėjas turėjo teisę prekiauti šia įranga dar iki 2019 m gruodžio 30 d (Tiekėjo Pasiūlymo Ligoninei pateikimo dienos);
29.1.3. Priešingai nei nurodo teismas, Taisyklėse yra numatyta galimybė gauti tik dviejų tipų licencijas: 1) suteikiančią teisę prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, 2) suteikiančią teisę tik prekiauti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Tiekėjas, turėdamas Licenciją, suteikiančią teisę prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kartu su paraiška pateikė visus reikiamus dokumentus dėl teisės prekiauti, montuoti, prižiūrėti bei remontuoti Revolution EVO kompiuterinius tomografus. Nurodytų dokumentų pagrindu, kurie patvirtina ir teisę prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais, buvo išduota Licencija, kurioje pažodžiui patvirtinta Tiekėjo teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti Revolution EVO kompiuterinius tomografus. Aplinkybę, kad nurodyti dokumentai suteikė teisę Tiekėjui ir prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais, patvirtina tai, jog Tiekėjo Licencija buvo patikslinta itin greitai (Tiekėjas dėl Licencijos patikslinimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d. (penktadienį), o 2020 m. sausio 6 d. (pirmadienį) jau buvo išduotas patikslintas Licencijos priedas). Kitaip tariant, Licencija buvo patikslinta išimtinai ankstesnės Licencijos duomenų pagrindu. Todėl darytina išvada, jog Tiekėjas, kuriam yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, taip pat objektyviai yra kompetentingas ir pajėgus prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais, kadangi tokia teisė kyla iš Taisyklių 13.1–13.9 ir 13.16 papunkčiuose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išduodama licencija, o ne iš licencijoje nurodyto įrašo, kuris yra tik atitinkamos teisės turėjimo įrodymas. Licencija vertintina tik kaip kvalifikacijos pagrindimo dokumentas, kuris jokiu būdu nelemia pačios kvalifikacijos, kaip tokios, turėjimo / neturėjimo. Tiekėjo pateikti dokumentai, o ne šių dokumentų pagrindu išduotos Licencijos formuluotė suteikė teisę Tiekėjui prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais;
29.1.4. Akivaizdu, kad asmuo, kuriam yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jau yra pateikęs visus dokumentus, reikalingus prekybai to paties modelio įrangai, todėl objektyviai yra kompetentingas ir pajėgus vykdyti šią veiklą;
29.1.5. Tiekėjas turi gamintojo GE Medical Systems Polska Sp.z.o.o. įgaliojimą, kuris suteikė teisę Tiekėjui prekiauti visų modelių GE Healthcare kompanijos gaminamais kompiuteriniais, tarp jų ir Revolution EVO kompiuteriniais tomografais. O tai vienareikšmiškai patvirtina, kad Tiekėjas, dalyvaudamas Pirkime, Pasiūlymo pateikimo metu turėjo teisę prekiauti Révolution EVO kompiuteriniais tomografais, kas leidžia konstatuoti, jog buvo įgijęs reikiamą kvalifikaciją.
29.2. Dėl pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos, pareiškėjas teigia, kad: 1) Ligoninė vykdydama Pirkimą neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė VPĮ nuostatų ir reikalavimų ir mano, jog finansinės korekcijos taikymas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas; 2) siūloma taikyti finansinė korekcija yra neproporcinga, be to, pagal Gairių 1.3 punktą finansinė pataisa gali būti sumažinta iki 10 ar 5 proc., o ir Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo.
30. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsakovas nurodo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir akcentuoja:
23.1. Pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti Pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, neišskirdamas ir neargumentuodamas, ką konkrečiai teismas vertino formaliai.
23.2. Vertinant kvalifikacijos reikalavimo turinį, nustatyta, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi pagrįsti kvalifikacijos reikalavime apibrėžtos teisės turėjimą, t. y. kvalifikacijos reikalavime aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas, todėl nepagrįstai pareiškėjas interpretuoja ir aiškina plečiamai kvalifikacijos reikalavimą, pažymėdamas, kad tokia teisė galėjo būti tiekėjo įgyta Pirkimo vykdymo metu, nes toks aiškinimas neatitinka Pirkimo sąlygose apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo turinio ir pažeidžia kitų, Pirkime dalyvavusių ir pasiūlymus pateikusių tiekėjų, teises. Remiantis Tiekėjo 2019 m. gruodžio 27 d. Pasiūlymu, daroma išvada, kad Tiekėjas, teikdamas Pasiūlymą, nepateikė teisės prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu pagrindžiančio dokumento, t. y. Tiekėjas neturėjo Radiacinės saugos centro išduotos licencijos prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu, todėl Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms viešuosius pirkimus.
23.3. Tiekėjui nepateikus Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu, turinio viršenybės prieš formą principas negali būti taikomas, nes Tiekėjas objektyviai pasiūlymo pateikimo dienai tokios teisės neturėjo ir tai pagrįsta pareiškėjo pateiktais įrodymai.
23.4. CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime pagrindė pažeidimą, o, vadovaujantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu, padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog Tiekėjas nepagrindė Pirkimo sąlygose aiškiai apibrėžto kvalifikacijos reikalavimo, t. y. Pasiūlymo pateikimo dieną Tiekėjas neturėjo teisės prekiauti Tiekėjo pasiūlyme nurodyta įranga, todėl pareiškėjas, Pirkimo laimėtoju nustatęs Tiekėją, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA Pareiškėjui pagrįstai taikė finansinę korekciją. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas susijusias su Sprendime nustatyto pažeidimo vertinimu, o pareiškėjo teiginiai prieštarauja teismo aptartoms teisės normoms, reglamentuojančioms viešuosius pirkimus.
23.5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.
23.6. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, kurios nurodytos Sprendime buvo priimtas sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą, darytina išvada, kad finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kai tai yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) 7 priedo 10.4 punkte nurodoma, kad pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, kuri darytų įtaką taikomam korekcijos dydžiui, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma ši aplinkybė nėra pripažįstama lengvinančia aplinkybe, kuri leistų mažinti finansinės korekcijos dydį.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo trečiojo suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
34.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens Pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, rėmėsi vien tik formaliu vertinimu. Licencija, kaip tokia, tik patvirtina ir įrodo trečiojo asmens teisę vykdyti konkrečią veiklą, kuri kyla būtent iš dokumentų, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti licenciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pasiūlymo pateikimo metu turėjo teisę prekiauti Revolution Evo tomografu, taigi neabejotinai buvo įgijęs kvalifikaciją, kurios reikalavimus buvo nustatęs pareiškėjas Pirkime. Atsižvelgiant į turiningąjį, o ne išimtinai formalų vertinimą, Pirkimo procedūrų vykdymo metu pareiškėjas tinkamai įvertino trečiojo asmens atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nepažeisdamas nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygų reikalavimų esmės.
34.2. Tiekėjų kvalifikacija yra objektyvi kategorija, kas reiškia, kad vertinami faktai dėl tiekėjų atitikimo nustatytiems reikalavimams, o ne įrodymai, kuriais tokie faktai grindžiami. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, bet nepadarė išvados, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. Todėl darytina išvada, jog tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas išimtinai formaliai, nesilaikydami kvalifikacijos, kaip objektyvios kategorijos, vertinimo taisyklių, nukrypdami nuo turiningojo vertinimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, kuris turi būti panaikintas (ABTĮ 147 str.).
34.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesumažino pritaikyto finansinės korekcijos dydžio, kuris prieštarauja proporcingumo principui. Tačiau teismas nei dėl nurodyto teisinio reguliavimo, nei dėl aktualios teismų praktikos, nei dėl pažeidimo sunkumo apskritai nepasisakė, todėl toks nepagrįstas ir nemotyvuotas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo veiksmai / sprendimai Pirkime nepažeidė nei tiekėjų lygiateisiškumo, nei skaidrumo principų reikalavimų (VPĮ 17 str.), užtikrino tinkamą trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymo vertinimą (VPĮ 47 str.), dėl to finansinės pataisos dydis – 25 proc. nuo Sutarties vertės –
laikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu proporcingumo principo reikalavimui, todėl turėtų būti apskritai panaikintas, o laikantis pozicijos, jog finansinė pataisa, vis dėlto, taikytina (su kuo trečiasis suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutinka) – jos dydis turi būti esmingai sumažintas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes, kad Pirkimas nesulaukia tarptautinio susidomėjimo, tiekėjai nekvestionavo pareiškėjo priimtų sprendimų, susijusių su pareiškėjo pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, nebuvo pažeisti jokie viešųjų pirkimų principai, vertinant Pasiūlymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Agentūros 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2020/3-35-170, kuriuo pripažinus, jog Ligoninė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdė projektą „Geriatrijos centro įkūrimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-01-0001, kurį įgyvendindamas, 2019 m. lapkričio 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinį pirkimą „Projekto „Geriatrijos centro įkūrimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje“ kompiuterinio tomografo pirkimas“ Nr. 462075. Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo patalpintas tarptautinėje duomenų bazėje TED. 2020 m. kovo 30 d. su Pirkimo laimėtoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1VS-0150(7.29). Projekte 2020 m. birželio 30 d. buvo įregistruotas įtarimas apie pažeidimą, o 2020 m. liepos 7 d. raštu pareiškėjas informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui pateiktas skundžiamas Sprendimas, kuriuo Agentūra: 1) pripažino, jog Ligoninė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; 2) pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 899 998 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkama finansuoti išlaidų suma – 224 999,50 Eur.
36. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas įvertinęs teisinį reguliavimą, taip pat Licencijos Nr. 2466 duomenis, padarė išvadą, kad Tiekėjas Pasiūlymo teikimo dieną neturėjo galimybės būtent prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, t. y. neatitiko Pirkimo sąlygų. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pagrindė Sprendime padarytą išvadą, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl tinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas konstatavo, kad pagrindus, jog Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažintas laimėtoju, pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, kurios nėra jokio teisinio pagrindo mažinti. Be to, mažinti taikytiną korekcijos dydį teismas nematė pagrindo dėl to, nes buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai Europos Sąjungos vidaus rinkai ir nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas formaliai įvertino Tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygose įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui dėl to, kad Tiekėjas nuo 2000 m. birželio 2 d. turėjo teisę verstis veikla, įskaitant prekybą, su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, o Radiacinės saugos centras, patvirtindamas trečiojo suinteresuoto asmens pranešimus dėl įrangos pardavimo, iš esmės pripažino, kad jis turi teisę prekiauti Revolution EVO modelio tomografais. Tiekėjas, kuriam suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti atitinkamo modelio jonizuojančios spinduliuotės šaltinius yra kompetentingas ir prekiauti Revolution EVO kompiuteriniais tomografais, kadangi tokia teisė kyla iš Taisyklių 13.1–13.9 ir 13.16 papunkčiuose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išduodama licencija. Tiekėjas reikiamą kvalifikaciją buvo įgijęs iki Pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, tačiau teismas sprendime nepagrįstai to neįvertino. Tiekėjas turi gamintojo GE Medical Systems Polska Sp.z.o.o. įgaliojimą, kuris suteikė teisę jam prekiauti visų modelių GE Healthcare kompanijos gaminamais kompiuteriais. Teismo pritaikytas finansinės korekcijos dydis (25 proc.) yra neproporcingas.
38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
39. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
40. Nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo.
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, pažymi, kad pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
42. VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tačiau toks pasiūlymas turi tenkinti visas šioje nuostatoje (jos 1–6 punktuose) išdėstytas sąlygas. Aptariamos nuostatos 3 punkte nurodyta, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas turi atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį. Taigi, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos negali pripažinti laimėjusiu tokio tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nagrinėjamo Pirkimo atveju, Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytos kvalifikacijos reikalavimo.
43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tiekėjas į Radiacinės saugos centrą dėl licencijos patikslinimo kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., o 2020 m. sausio 6 d. buvo išduotas patikslintas licencijos priedas, tačiau Tiekėjo Pasiūlymas buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 27 d. kartu su juo pateikta Tiekėjui 2019 m. sausio 11 d. išduotos licencijos Nr. 2466 vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedas, kuris buvo pakeistas 2019 m. liepos 25 d. Pirkimo sąlygų priede skiltyje „Reikalavimas kvalifikacijai“ nurodyta: „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. Tiekėjo išduotoje licencijoje Nr. 2466 „Vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ buvo nurodyta, jog Tiekėjo darbuotojams yra suteikta teisė montuoti, prižiūrėti ir remontuoti GE Medical Systems, Revolution serijos kompiuterinius tomografus: EVO, Revolution CT, Revolution Discovery CT; licencijos priedo 27 punkte taip pat išskirta, jog darbuotojams leidžiama prekiauti, be kita ko, šių modelių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: Revolution serijos kompiuteriniais tomografais: Revolution CT; Revolution Discovery CT (Revolution HD). Taigi, Tiekėjui išduotoje licencijoje nebuvo nurodyta, kad gali prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, tačiau juos galėjo montuoti, prižiūrėti ir remontuoti. Būtent todėl atsakovas padarė išvadą, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo metu neturėjo teisės prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO.
44. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus, turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2021). Tuo atveju, jeigu tiekėjo viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks tiekėjo pasiūlymas perkančiosios organizacijos turi būti atmestas.
45. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento (įtvirtinto pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija, įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016)
46. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties; tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
47. Atsižvelgusi į tai kas nustatyta (Nutarties 43 p.) ir suformuotą teismų praktiką dėl tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Tiekėjas pasiūlymo teikimo dieną neturėjo galimybės būtent prekiauti Revolution serijos kompiuteriniais tomografais EVO, t. y. neatitiko Pirkimo sąlygų. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo kartu su Pasiūlymu pateikta Licencija Nr. 2466, jokio kito dokumento, kuris patvirtintų, jog pareiškėjas pasiūlymo teikimo metu turėjo reikiamą kvalifikaciją byloje nėra pateikta.
48. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad būtent reikalaujama kvalifikacija turi būti įgyta iki galutinio pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi, Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtas teisės turėjimo, o ne teisės įgijimo reikalavimas. Taigi, konkrečiai apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas nepagrįstai pareiškėjo aiškinamas plečiamai, nes toks aiškinimas pažeidžia Pirkimo dalyvių teises, kurie, susipažinę su Pirkimo sąlygomis ir nustatę, kad neturi aptariamos teisės, nepateikė pasiūlymo. Be to, kvalifikacijos reikalavimą apibrėžus ir nurodžius, kad tiekėjai šią teisę gali įgyti vėliau, Pirkime būtų galėję dalyvauti ir tie tiekėjai, kurie pasiūlymo pateikimo metu šios teisės neturėjo, tačiau galėjo ją įgyti.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Tiekėjo pateiktų dokumentų vertinimas turėjo būti sprendžiamas pagal turiningąjį vertinimą.
50. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, Tiekėjui nepateikus Radiacinės saugos centro išduotos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti Revolution Evo kompiuteriniu tomografu, turinio viršenybės prieš formą principas negali būti taikomas, nes Tiekėjas Pasiūlymo pateikimo dieną tokios teisės neturėjo.
51. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo formalaus pobūdžio, kadangi, remiantis viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).
53. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiškėjas, priimdamas Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis, negu kitiems keturiems pasiūlymus pateikusiems teikėjams ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taigi Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik Pirkimo procedūras reglamentuojančių VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pirkimo procedūrų pažeidimą, laikytinas esminiu.
54. Pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Tiekėjas turi gamintojo įgaliojimą, kuris suteikė teisę Tiekėjui prekiauti visų modelių GE Healthceare kompanijos gaminamais kompiuteriniais, tarp jų ir Revolution Evo kompiuteriniais tomografais, nepaneigia minėtų argumentų dėl Tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, t. y. licencijos neturėjimo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalimi įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Taigi dokumentas, kuriuo remiantis įforminti dviejų subjektų tarpusavio atstovavimo santykiai (nustatant teisę atlikti tam tikrus veiksmus), nepaneigia būtinumo gauti licenciją, t. y. oficialų leidimą, suteikiantį teisę vykdyti tam tikrą komercinę veiklą, jeigu toks leidimas yra reikalingas. Taigi įgaliojimas atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis nepatvirtina fakto dėl licencijos, t. y. oficialaus leidimo, suteikiančio teisę vykdyti tam tikrą dažniausiai komercinę veiklą, turėjimo, nes tai yra skirtingi dokumentai.
55. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo.
56. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Gairių nuostatomis, taip pat sutiko su atsakovo pritaikyta pareiškėjui taikyta finansine korekcija. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
57. Nagrinėjamu atveju atsakovas taikė Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad esant atrankos kriterijų pažeidimui – atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, taikytina pataisos norma – 25 proc.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir pareiškėjo argumentų dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio. Teisėjų kolegija šiam apelianto argumentui nepritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl atsakovo sprendimo šiuo aspektu, bet ir patikrino, ar atsakovas sprendime tinkamai taikė finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 buvo pažymėta, kad Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.).
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendime nustatytą pareiškėjo padarytą viešųjų pirkimų pažeidimą, tai, kad buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai Europos Sąjungos vidaus rinkai ir nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta 25 procentų finansinės korekcijos norma, kuri atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį, proporcingumo principą.
60. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
61. Atsisakius tenkinti apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo, palaikęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius