Civilinė byla Nr. e2-135-889/2020

         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02324-2019-4

          Procesinio sprendimo kategorijos: 

          2.3.2.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.;      

          2.3.2.8.; 3.2.6.1.

          (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

sekretoriaujant I. G.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui I. B.,

atsakovui K. V.,

atsakovo atstovui advokatui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  R. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, S. J., L. V.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą 1994 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 800 Eur kompensaciją už atitenkantį jam nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokoje turėtas pavardes – (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad atsakovo prievolė pagal vartojimo kredito 2018-03-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Bigbank AS filialas, yra asmeninė, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodo, jog nuo 2018 m. vasaros, atsakovo elgesys ėmė keistis. Ieškovė teigia, jog šiuo metu atsakovas visiškai nebeteikia jokios pagalbos, nebepadeda nei emociškai, nei finansiškai. Nuo 2019 m. sausio mėn. pareiškęs, kad turi kitą moterį, paliko šeimos gyvenamąją vietą. Atsakovas akivaizdžiai rodo, kad nebenori vesti bendro gyvenimo, nevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų, nebeteikia jokios pagalbos, moralinės bei materialinės paramos, nesirūpina šeima, matydamas ieškovės sunkią sveikatos būklę, sąmoningai kelia neigiamas emocijas, tokiu būdu piktybiškai veikia priešingai šeimos interesams. Ieškovė nurodo, jog santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas pagal pirkimo - pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 3 d. įgijo automobilį (duomenys neskelbtini). Minėta suma automobilio pirkimui gauta pagal Vartojimo kredito 2018-03-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp K. V. ir Bigbank AS filialas (bendra finansavimo suma - 7800 Eur). Taip pat, 2018 m. rugsėjo 30 d. pirktas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas teikia keleivių vežimo paslaugas. Automobiliais naudojasi atsakovas, todėl ieškovė sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui. Už automobilį (duomenys neskelbtini), nori iš atsakovo 800 Eur kompensacijos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dalyje dėl reikalavimų: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 800 Eur kompensaciją (dalyje dėl 187,50 Eur priteisimo); palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: santuoką, sudarytą tarp R. V., ir atsakovo K. V., įregistruotą 1994 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl ieškovės R. V. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise: 1) batų dėžę, keturių dalių, viena dalis su stalčiais - 200 Eur; 2) miegamąją lovą su pakeliamu čiužiniu - 700 Eur; 3) sofą, lovą - 800 Eur; 4) „Dormeo“ čiužinius 2 vnt. - 300 Eur; 5) virtuvės baldų komplektą - 1000 Eur; 6) integruotą sieninę ir kampinę spintą - 800 Eur; 7) didžiąją sekciją - 600 Eur; 8) mažąją sekciją - 450 Eur; 9) kompiuterinį stalą - 150 Eur; 10) kompiuterinį stalą su 2 stalčių blokais - 350 Eur; 11) žurnalinį staliuką - 70 Eur; 12) atlenkiamą stalą - 50 Eur; 13) spintelę su stalčiais - 100 Eur; 14) pakabinamą spintelę vonios kambaryje - 60 Eur; 15) integruotą vonios kambaryje spintelę su kriaukle - 150 Eur; 16) dvi pakabinamas spinteles su durelėmis - 150 Eur; 17) pakabinamą komodą - 500 Eur; 18) spintą stumdomomis durimis - 900 Eur; 19) spintą stumdomomis trejomis durimis - 900 Eur; 20) ortopedinę kompiuterinę kėdę - 125 Eur; 21) du auksinius žiedus - 580 Eur; 22) nešiojamus 2 kompiuterius „Asus“ ir „HP“ - 800 Eur; 23) kelioninį televizorių - 50 Eur; 24) televizorių LG model CF-14E20 - 100 Eur; 25) televizorių LG model KF-21P30 - 150 Eur; 26) televizorių LG - 120 Eur; 27) televizorių Sony - 450 Eur; 28) plokštelių grotuvą „Medion“ - 100 Eur; 29) muzikinį centrą „Sony“ - 250 Eur; 30) mikrobangų krosnelę, sulčiaspaudę - 200 Eur; Taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant atsakovui K. V. asmeninės nuosavybės teise: automobilį „BMW X“ REIHE valst. Nr. KEB 005, 2006 m. gamybos, VIN: WBAFB71070LX74981; automobilį „Mercedes" E270CDI vals. Nr. T17222, 1999 m. gamybos, VIN: WDB2100161B010217; pripažinti Vartojimo kredito 2018-03-05 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kreditorinį įsipareigojimą asmenine K. V. turtine prievole; priteisti atsakovui 5040,00 Eur kompensaciją iš ieškovės; po santuokos nutraukimo palikti šalims jų iki santuokos turėtas pavardes: (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nutyli tikrąsias šalių santuokos faktinio iširimo priežastis, kurių atsiradimą sąlygojo tik ieškovė, kuri buvo neištikima atsakovui. Teigiama, kad šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu, pagarba, rūpinimusi vienas kitu. Gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, nes toks ieškovės elgesys visiškai netoleruotinas, nepagarbus ir net skausmingas dvasiškai, atsakovo atžvilgiu. Todėl esant ieškovės kaltei dėl santuokos nutraukimo, reikalauja uždrausti ieškovei, kaip kaltai dėl santuokos nutrūkimo sutuoktinei, pasilikti santuokinę pavardę ir po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, bet atliko kapitalinį remontą buto, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, kuriame investavo savo santaupas nupirkdami daug naujų baldų, technikos ir kitų buitinių daiktų, kurie priteistini ieškovės nuosavybėn, priteisiant išjos atitinkamai pusę tų daiktų vertės kompensaciją.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškovo priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo priešieškinio ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, netenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog atsakovas, siekdamas klaidinti teismą, pateikia žinomai neteisingas faktines aplinkybes, todėl ieškovės nuomone atsakovo reikalavimai turėtų būti atmesti. Nurodo, jog atsakovo teiginiai apie ieškovės neištikimybę yra klaidingi ir išgalvoti, keliantys pagrįstų abejonių jo sąžiningumu siekiant nuslėpti tikrąsias santuokos iširimo aplinkybes, kurias nurodė ieškovė savo ieškinyje. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad viena iš santuokos iširimo priežasčių yra atsakovo psichologinio smurto naudojimas reikalaujant finansinės paramos, bei išėjimas pas kitą moterį, o taip pat, jog atsakovas jau kurį laiką negyvena su ieškove. Nurodytas aplinkybes pagrindžia apsunkinta galimybė atsakovui įteikti procesinius dokumentus pagal jo deklaruojamą gyvenamąją vietą, kuri nurodyta su ieškove, taip pat ir ieškovės nurodytos aplinkybės ieškinyje, susijusios su pagalbos jai teikimu, esant jai tokios sunkios fizinės būklės. Atsakovas tik deklaratyviais prasimainymais siekia paneigti prezumpciją, kad santuoka iširo būtent dėl jo kaltės. Ieškovė pažymi, kad atsakovas siekdamas klaidinti teismą, tikslu pasiekti kuo palankesnio sau teismo sprendimo, nurodo netiesą, kad atliko kapitalinį remontą buto, priklausančio trečiajam asmeniui S. J. nuosavybės teise, kuriame tariamai investavo savo santaupas, santuokoje pirko daug naujų baldų, technikos ir kitų buitinių daiktų. Ieškovė pažymi, kad šalys neturi jokio buto, kuris priklausytų jiems nuosavybės teise. Bute adresu (duomenys neskelbtini), šalys gyveno nuo pat santuokos pradžios, butas priklausė trečiajam asmeniui, ieškovės mamai S. J. ir jos sutuoktiniui, o mirus sutuoktiniui, visas butas atiteko mamai S. J., kuri ir rūpinasi ieškove. Pažymi, jog atsakovas jokio kapitalinio remonto ieškovės mamos bute neatlikinėjo ir savo lėšų neinvestavo, nes paprasčiausiai tam neturėjo lėšų. Taip pat atsakovas santaupų tariamai perkant daug naujų baldų, technikos ir kitų buitinių daiktų niekada neturėjo, to nepagrindžia ir jokiais rašytiniais įrodymais. Visi bute (duomenys neskelbtini), esantys baldai, buitinė technika ir buitiniai daiktai įgyti prieš santuoką arba yra trečiojo asmens S. J. asmeninė nuosavybė, kuri nuo pat šalių santuokos sudarymo, matydama ieškovės sveikatos būklę, siekė sukurti kuo geresnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Atsakovo nurodomi prašomų priteisti ieškovei daiktų įkainiai net prasilenkia su elementaria logika, kita vertus dalies atsakovo nurodomų daiktų ieškovė net neturi. Ieškovė pripažįsta, kad tik maža dalis daiktų buvo įgyta santuokos metu, kurie šiuo metu dėl nusidėvėjimo yra praradę vertę dėl nusidėvėjimo ir/ar net jau išmesti, o dalies daiktų, kuriuos nurodo atsakovas, apskritai nėra buvę net įgiję. Todėl atsakovo priešieškiniame išvardinti daiktai su nepagrįstomis vertėmis, kuriuos atsakovas prašo priteisti ieškovei, yra atsakovo siekis išvengti ieškovei priklausančios kompensacijos mokėjimo už jam atitenkanti automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar kartą pažymi, kad santuokoje šalys įgijo labai mažą dalį daiktų. Minėta, kad ieškovė gyvena kartu su mama S. J., kartu gyveno ir atsakovas. Ieškovė atsiliepime paaiškina dėl atsakovo priešieškinyje nurodytų daiktų: 1) batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais, atsakovo vertinama 200 Eur, priklauso S. J.; 2) miegamoji lova su pakeliamu čiužiniu, atsakovo vertinama 700 Eur, priklausė S. J., tačiau šiuo metu dėl nusidėvėjimo išmesta; 3) sofa - lova, atsakovo vertinama 800 Eur, priklauso S. J.; 4) „Dormeo“ čiužiniai 2 vnt. atsakovo vertinami 300 Eur, priklauso S. J.; 5) virtuvės baldų komplektas, atsakovo vertinamas 1000 Eur, yra S. J. nuosavybė; 6) integruota sieninė ir kampinė spinta, atsakovo vertinama 800 Eur, pagaminta už S. J. lėšas ir priklauso būtent jai; 7) didžioji sekcija, atsakovo vertinama 600 Eur, pirko S. J. prieš 10-15 metų, jos vertė gali sudaryti tik iki 10 Eur vertės; 8) mažoji sekcija, atsakovo vertinama 450 Eur, priklauso S. J.; 9) kompiuterinis stalas, atsakovo vertinamas 150 Eur, dėl nusidėvėjimo yra bevertis; 10) kompiuterinis stalas su 2 stalčių blokais atsakovo vertinamas 350 Eur, priklauso dukrai L. V. ; 11) žurnalinis staliukas, atsakovo vertinamas 70 Eur, įgytas prieš 10 metų ir yra bevertis; 12) atlenkiamas stalas, atsakovo vertinamas 50 Eur, apie tokį stalą ieškovei nėra žinoma; 13) spintelė su stalčiais, atsakovo vertinama 100 Eur, yra S. J. nuosavybė; 14) pakabinama spintelė vonios kambaryje, atsakovo vertinama 60 Eur, priklauso S. J.; 15) integruota vonios kambaryje spintelė su kriaukle, atsakovo vertinama 150 Eur, priklauso S. J.; 16) dvi pakabinamos spinteles su durelėmis atsakovo vertinamos 150 Eur, priklauso S. J.; 17) pakabinama komoda, atsakovo vertinama 500 Eur, yra S. J. nuosavybė; 18) spinta stumdomomis durimis, atsakovo vertinama 900 Eur, yra S. J. nuosavybė; 19) spinta stumdomomis trejomis durimis, atsakovo vertinama 900 Eur, priklauso S. J.; 20) ortopedinė kompiuterinė kėdė, atsakovo vertinama125 Eur, pirkta S. J. ieškovei; 21) 2 auksiniai žiedai, atsakovo vertinami 580 Eur, ieškovė neturi, išskyrus žiedą, kurį gavo santuokos metu; 22) 2 nešiojamieji kompiuteriai „Asus“ ir „HP“, atsakovo vertinami 800 Eur, dėl nusidėvėjimo yra išmesti; 23) kelioninis televizorius, atsakovo vertinamas 50 Eur, yra pas atsakovą ir ieškovė jo neturi; 24) televizoriaus LG model CF-14E20, atsakovo vertinamo 100 Eur, ieškovė neturi ir nėra turėjusi; 25) televizoriaus LG model KF-21P30, atsakovo vertinamas 150 Eur, ieškovė neturi ir nėra turėjusi; 26) televizorius LG, atsakovo vertinamas 120 Eur, dėl nusidėvėjimo yra jau senai išmestas; 27) televizorius Sony, atsakovo vertinamas 450 Eur pirktas prieš 10 metų ir jo rinkos vertė geriausiu atveju yra 50 Eur, todėl sutinka, kad atsakovas jį pasiimtų; 28) plokštelių grotuvas „Medion“, atsakovo vertinamas 100 Eur, dar atsakovui gyvenant kartu su ieškove dėl nusidėvėjimo buvo išmestas; 29) muzikinis centras „Sony“, atsakovo vertinamas 250 Eur, yra neveikiantis ir yra bevertis; 30) mikrobangų krosnelė, sulčiaspaudė, atsakovo vertinama 200 Eur, priklauso S. J., tačiau apie kokią sulčiaspaudę atsakovas nurodo savo priešieškiniame, ieškovei nežinoma, nes tokios buitinės technikos ieškovė niekada nėra turėjusi, kadangi dėl sveikatos būklės neturėtų net galimybės ja naudotis. Todėl ieškove kategoriškai nesutinka, kad jai priteistinų asmeninei nuosavybei daiktų suma sudaro 11155 Eur už kuriuos ji turi sumokėti atsakovui 5577,50 Eur kompensaciją, kadangi atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmestini. Ieškinyje nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini), įgytas 2018 m. rugsėjo 30 d. už 1600 Eur, atsakovas gyventi pas kitą moterį išėjo dar 2019 m. sausio mėn., taigi per trijų mėnesių terminą, automobilio rinkos vertė kaip nurodo atsakovas negalėjo pakisti. Todėl atsakovo teiginiai, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė remiantis internetinės svetainės skelbiamomis transporto priemonių kainomis yra 1075 Eur, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovė sutinka su atsakovo argumentais, kad Vartojimo kredito 2018-03-05 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo K. V. ir trečiojo asmens Bigbank AS filialas dėl 7800 Eur dydžio paskolos yra asmeninė atsakovo prievolė, nes kreditas imtas be ieškovės žinios ir sutikimo. Nepritaria atsakovo teiginiams, kad šalys tuo metu gyveno atskirai, nes atsakovas gyveno iš ieškovės ir jos mamos S. J. gaunamų pajamų, o savo gaunamas pajamas skirdavo paskolos dengimui bei asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, atsakovas imdamas paskolą, ieškovės žiniomis, teikė duomenis bankui, jog yra sudaręs santuoką.

Trečiasis asmuo S. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir prašo: atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, netenkinti; ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės santuokos metu įgyto turto padalinimo, tenkinti; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog kad ieškovė neturi jokio buto, minėtas butas priklauso trečiajam asmeniui. Pažymi, jog atsakovas jokio kapitalinio remonto jos bute neatlikinėjo ir savo lėšų neinvestavo, atsakovas santaupų tariamai perkant daug naujų baldų, technikos ir kitų buitinių daiktų niekada neturėjo, to nepagrindžia ir jokiais rašytiniais įrodymais. Visi bute (duomenys neskelbtini), esantys baldai, buitinė technika ir buitiniai daiktai įgyti prieš santuoką arba yra trečiojo asmens S. J. asmeninė nuosavybė, kuri nuo pat šalių santuokos sudarymo, matydama ieškovės sveikatos būklę, siekė sukurti kuo geresnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Pripažįsta, kad tik maža dalis daiktų buvo įgyta santuokos metu, kurie šiuo metu dėl nusidėvėjimo yra praradę vertę dėl nusidėvėjimo ir/ar net jau išmesti, o dalies daiktų, kuriuos nurodo atsakovas, apskritai nebuvo. Todėl atsakovo priešieškiniame išvardinti daiktai su nepagrįstomis vertėmis, kuriuos atsakovas prašo priteisti ieškovei, yra atsakovo siekis išvengti ieškovei priklausančios kompensacijos mokėjimo už jam atitenkanti automobilį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo atsiliepime pažymi, jog visi šie daiktai: 1) batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais, atsakovo vertinama 200 Eur, priklauso S. J.; 2) miegamoji lova su pakeliamu čiužiniu, atsakovo vertinama 700 Eur, priklausė S. J., tačiau šiuo metu dėl nusidėvėjimo išmesta; 3) sofa - lova, atsakovo vertinama 800 Eur, priklauso S. J.; 4) „Dormeo“ čiužiniai 2 vnt. atsakovo vertinami 300 Eur, priklauso S. J.; 5) virtuvės baldų komplektas, atsakovo vertinamas 1000 Eur, yra S. J. nuosavybė; 6) integruota sieninė ir kampinė spinta, atsakovo vertinama 800 Eur, pagaminta už S. J. lėšas ir priklauso būtent jai; 7) didžioji sekcija, atsakovo vertinama 600 Eur, pirko S. J. prieš 10-15 metų, jos vertė gali sudaryti tik iki 10 Eur vertės; 8) mažoji sekcija, atsakovo vertinama 450 Eur, priklauso S. J.; 9) kompiuterinis stalas, atsakovo vertinamas 150 Eur, dėl nusidėvėjimo yra bevertis; 10) kompiuterinis stalas su 2 stalčių blokais atsakovo vertinamas 350 Eur, priklauso anūkei L. V.; 11) žurnalinis staliukas, atsakovo vertinamas 70 Eur, įgytas prieš 10 metų ir yra bevertis; 12) atlenkiamas stalas, atsakovo vertinamas 50 Eur, apie tokį stalą trečiajam asmeniui nėra žinoma; 13) spintelė su stalčiais, atsakovo vertinama 100 Eur, yra S. J. nuosavybė; 14) pakabinama spintelė vonios kambaryje, atsakovo vertinama 60 Eur, priklauso S. J.; 15) integruota vonios kambaryje spintelė su kriaukle, atsakovo vertinama 150 Eur, priklauso S. J.; 16) dvi pakabinamos spinteles su durelėmis atsakovo vertinamos 150 Eur, priklauso S. J.; 17) pakabinama komoda, atsakovo vertinama 500 Eur, yra S. J. nuosavybė; 18) spinta stumdomomis durimis, atsakovo vertinama 900 Eur, yra S. J. nuosavybė; 19) spinta stumdomomis trejomis durimis, atsakovo vertinama 900 Eur, priklauso S. J.; 20) ortopedinė kompiuterinė kėdė, atsakovo vertinama125 Eur, pirkta S. J. ieškovei; 21) 2 auksiniai žiedai, priklauso ieškovei; 22) 2 nešiojamieji kompiuteriai „Asus“ ir „HP“, atsakovo vertinami 800 Eur, dėl nusidėvėjimo yra išmesti; 23) kelioninis televizorius, atsakovo vertinamas 50 Eur, yra pas atsakovą; 24) televizoriaus LG model CF-14E20, atsakovo vertinamo 100 Eur, bute nėra; 25) televizoriaus LG model KF-21P30, atsakovo vertinamas 150 Eur, bute nėra; 26) televizorius LG, atsakovo vertinamas 120 Eur, dėl nusidėvėjimo yra jau senai išmestas; 27) televizorius Sony, atsakovo vertinamas 450 Eur pirktas prieš 10 metų ir jo rinkos vertė geriausiu atveju yra 50 Eur, todėl sutinka, kad atsakovas jį pasiimtų; 28) plokštelių grotuvas „Medion“, atsakovo vertinamas 100 Eur, dar atsakovui gyvenant kartu su ieškove dėl nusidėvėjimo buvo išmestas; 29) muzikinis centras „Sony“, atsakovo vertinamas 250 Eur, yra neveikiantis ir yra bevertis; 30) mikrobangų krosnelė, sulčiaspaudė, atsakovo vertinama 200 Eur, priklauso S. J., trečiajam asmeniui apie sulčiaspaudę nėra žinoma. Trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka, kad ieškovei priteistinų asmeninei nuosavybei daiktų suma sudaro 11155 Eur už kuriuos ji turi sumokėti atsakovui 5577,50 Eur kompensaciją, kadangi kaip tokie atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti ir teismo turėtų būti atmestini. Ieškinyje nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), įgytas 2018 m. rugsėjo 30 d. už 1600 Eur, atsakovas gyventi pas kitą moterį išėjo dar 2019 m. sausio mėn., taigi per trijų mėnesių terminą, automobilio rinkos vertė kaip nurodo atsakovas negalėjo pakisti. Todėl atsakovo teiginiai, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė remiantis internetinės svetainės skelbiamomis transporto priemonių kainomis yra 1075 Eur, yra nepagrįsti ir atmestini. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo argumentais, kad Vartojimo kredito 2018-03-05 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo K. V. ir trečiojo asmens Bigbank AS filialas dėl 7800 Eur dydžio paskolos yra asmeninė atsakovo prievolė, nes kreditas imtas be ieškovės žinios ir sutikimo. Tačiau nepritaria atsakovo teiginiams, kad šalys tuo metu gyveno atskirai, nes atsakovas gyveno iš ieškovės ir jos mamos S. J. gaunamų pajamų, o savo gaunamas pajamas skirdavo paskolos dengimui bei asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, atsakovas imdamas paskolą, ieškovės žiniomis, teikė duomenis bankui, jog yra sudaręs santuoką. Mano, jog atsakovo pateikti duomenys absoliučiai neįrodo, kad atsakovo imti vartojimo kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams patenkinti, todėl atsakovo priešieškinys atmestinas visa apimtimi.

Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį. Atsiliepimuose nurodo, jog 2018 m. kovo 1 d. K. V. kreipėsi į Bigbank AS filialą dėl vartojimo kredito suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito gavėjo pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai suprantami kaip vartojimo kredito gavėjo šeimos pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai, taip pat buvo vertinamos ir R. V. pajamos, išlaidos bei finansiniai įsipareigojimai. 2018 m. kovo 2 d. R. V. pateikė sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Taip pat pažymi, kad santuokos nutraukimas teisės aktuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti solidariųjų skolininkų pareigai atsakyti kreditoriams, todėl kreditoriaus sutikimas yra būtinas solidariąją skolininkų prievolę modifikuojant į asmeninę. Prašo atmesti ieškovės ir atsakovo reikalavimus po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito 2018-03-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Bankui laikyti asmenine atsakovo prievole; laikyti, kad už prievolių, kilusių iš Vartojimo kredito 2018-03-05 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo solidariai atsako ieškovė ir atsakovas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo patenkinti, o priešieškinį – atmesti. Nurodo, kad dauguma daiktų išmontuojami ir galėtų būti priteisti atsakovui natūra. Pažymi, jog priešieškinyje nepagrįstai remiasi ieškovės neištikimybės aplinkybe (kuri pasak atstovo nėra įrodyta), kadangi po to dar ilgai gyveno su ieškove santuokoje. Atsakovas patvirtino, jog šiuo metu gyvena su kita moterimi, o tai pasak atstovo pagrindžia ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, jog ieškovei turėtų būti priteisiama piniginė kompensacija dėl atsakovui tenkančios didesnės turto dalies – santuokos metu įgytų automobilių (duomenys neskelbtini). Teigia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog priešieškinyje prašomus priteisti baldus įgijo santuokos metu, pažymi, jog iš procesinių dokumentų nėra galima nustatyti kokius baldus atsakovas prašo priteisti kompensacijai, dalies daiktų nėra bute – kiti daiktai priklauso tretiesiems asmenims, daiktų vertės yra ženkliai per didelės.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas patvirtina priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo priešieškinį patenkinti, ieškinį – atmesti. Papildomai paaiškina, kad dėl prieškambaryje esančių daiktų (apart batų dėžės su stalčiais, kurią pasak atsakovo pagamino pats 2002 metais) nereiškia jokių pretenzijų. Trečiojo asmens S. J. kambaryje esančius baldus (dvi pakabinamas spinteles su durelėmis, pakabinama komoda, spinta stumdomomis durimis) pagamino pats, 2018 metais po uošvio mirties, baldais nesinaudoja, tačiau prašo kompensuoti už darbą. Ieškovės ir atsakovo kambaryje esančius daiktus (sofa – lova, integruota sieninė ir kampinė spinta, didžioji sekcija, žurnalinis staliukas, kompiuterinis stalas) gamino pats atsakovas, prieš daugiau nei 10 metų. Trečiojo asmens L. V. – dukros kambaryje esančius daiktus (mažoji sekcija, kompiuterinis stalas su 2 stalčių blokais, spinta stumdomomis trejomis durimis) pagamino pats atsakovas, nelaiko, jog tai buvo dovana nepilnametei dukrai, teigia, jog ieškovės indėlio nebuvo. Virtuvės baldus pagamino 2008 metais, už juos taip pat nori kompensacijos. Išreiškė norą natūra gauti tik tris daiktus iš sąraše esančių, o tiksliau žurnalinį staliuką, televizorių „Sony“, muzikinį centrą „Sony“. Prašo nepriteisti daiktų natūra, kurie nėra bute, o sode. Atsakovas sutinka, jog santuoka turi būti nutraukta, tačiau pažymi, jog ieškovės neištikimybės faktas byloje yra įrodytas, todėl santuoka turėtų būti nutrauktą dėl ieškovės kaltės. Pažymi, jog paskola automobiliui buvo gauta abiejų šalių, tačiau jis prašo pripažinti tai asmeninę jo prievolę (kadangi automobiliu naudojasi, moka įmokas). Teigia, jog visada turėjo pastovias pajamas, todėl ieškovės teiginiai, jog neprisidėjo prie bendros šeimos gerovės – atmestini. Nurodo, jog visi baldai buvo gaminti atsakovo, iš jo lėšų, todėl prašo priteisti daiktų nuosavybės teisę ieškovei, o atsakovui priešieškinyje pateiktos kompensacijos dydį.

2019 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, šalių dukra, trečiasis asmuo L. V. parodė, jog tėvų santuoka iširo, kadangi jos mama – ieškovė buvo neištikima jos tėvui – atsakovui, tačiau tuo pačiu atsakovas užmezgė santykius su kita moterimi. Teigia, jog dauguma daiktų šalių gyvenamojoje vietoje pagamino pats atsakovas, kadangi jis ilgą laiką dirbo baldų gamybos įmonėje. Dėl šalių ginčo daiktų parodė, jog: 1) batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais, buvo pagaminta atsakovo; 2) miegamoji lova su pakeliamu čiužiniu, šiuo metu yra L. V. nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, nei ieškovė, nei atsakovas daiktu nesinaudoja; 3) sofa - lova, šiuo metu yra naudojama ieškovės, teigia, jog buvo pirkta ieškovės ir atsakovo lėšomis; 4) „Dormeo“ čiužiniai 2 vnt., teigia, jog vienas čiužinys yra naudojamas ieškovės, kas tiksliai nupirko čiužinį – įvardinti negali, tačiau teigia, jog kitas čiužinys yra naudojamas trečiojo asmens S. J., kuris jai buvo padovanotas šalių lėšomis; 5) virtuvės baldų komplektas, buvo pagamintas atsakovo, tačiau jos manymu prie išlaidų prisidėjo ir trečiasis asmuo S. J.; 6) integruota sieninė ir kampinė spinta, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, atsakovas pagamino spintą už šalių lėšas; 7) didžioji sekcija, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, atsakovas pagamino spintą už šalių lėšas; 8) mažoji sekcija, šiuo metu yra L. V. kambaryje, sekcija buvo pagaminta atsakovo ir skirta šalių dukrai; 9) kompiuterinis stalas, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, pagaminta atsakovo šalių lėšomis; 10) kompiuterinis stalas su 2 stalčių blokais, priklauso L. V. ir yra jos kambaryje; 11) žurnalinis staliukas, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, daiktą pagamino atsakovas šalių lėšomis; 12) atlenkiamas stalas, šiuo metu yra bute nenaudojama, lėšos gaminant daiktą gautos iš paaukotų pinigų; 13) spintelė su stalčiais, šiuo metu yra bute, nenaudojama; 14) pakabinama spintelė vonios kambaryje, yra bendrojo naudojimo patalpose, pagamino atsakovas prieš labai ilgą laiką, galimai už šalių lėšas; 15) integruota vonios kambaryje spintelė su kriaukle, yra bendrojo naudojimo patalpose, pagamino atsakovas prieš labai ilgą laiką, galimai už šalių lėšas; 16) dvi pakabinamas spinteles su durelėmis, šiuo metu yra trečiojo asmens S. J. kambaryje, daiktas yra padovanotas jai šalių lėšomis; 17) pakabinama komoda, šiuo metu yra trečiojo asmens S. J. kambaryje, daiktas yra padovanotas jai šalių lėšomis; 18) spinta stumdomomis durimis, šiuo metu yra trečiojo asmens S. J. kambaryje, daiktas yra padovanotas jai šalių lėšomis; 19) spinta stumdomomis trejomis durimis - šiuo metu yra trečiojo asmens L. V. kambaryje, daiktas pagamintas atsakovo ir skirtas jos naudojimui; 20) ortopedinė kompiuterinė kėdė, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, daiktas buvo padovanotas jai šalių lėšomis; 21) auksiniai žiedai, šiuo metu yra pas ieškovę, padovanoti ieškovei nuo atsakovo; 22) nešiojami 2 kompiuteriai „Asus“ ir „HP“ – „Asus“ kompiuteris yra nebenaudojamas, „HP“ kompiuteris yra ieškovės kambaryje, pirktas už šalių lėšas; 23) kelioninis televizorius, šiuo metu nėra naudojamas, teigia, jog yra pas trečiąjį asmenį L. V.; 24) televizoriaus LG model CF-14E20 - šiuo metu yra L. V. nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, nei ieškovė, nei atsakovas daiktu nesinaudoja; 25) televizoriaus LG model KF-21P30 šiuo metu yra L. V. nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, nei ieškovė, nei atsakovas daiktu nesinaudoja; 26) televizorius LG, šiuo metu yra trečiojo asmens S. J. kambaryje; 27) televizorius Sony, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, pirktas už šalių lėšas; 28) plokštelių grotuvas „Medion“, šiuo metu yra L. V. nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje; 29) muzikinis centras „Sony“, šiuo metu yra ieškovės kambaryje, pirktas prieš labai ilgą laiką (apytiksliai prieš 20 metų); 30) mikrobangų krosnelė (šiuo metu yra bendrojo naudojimo patalpose, pirkta už šalių lėšas), sulčiaspaudė – šiuo metu jos bute nėra, nebenaudojama. Trečiasis asmuo L. V. pažymi, jog visa buitinė technika pirkta už visų bute gyvenančių asmenų lėšas. Teigia, jog automobilis (duomenys neskelbtini), pirktas su ieškovės žinia. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. V. ir atsakovo K. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė dukra L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė.

I. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje ir CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas susirado kitą moterį bei nesirūpino šalių santuokiniu gyvenimu. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau kaip vienerius metus. Trečiasis asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog šiuo metu palaiko artimus santykius su kita moterimi. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (atsakovo pateiktos trumpųjų žinučių kopijos) bei trečiojo asmens L. V. paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė seniau buvo neištikima atsakovui.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams, nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir atskirai, šalių jokie bendri interesai nebesieja ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Pagal CK 3.31 straipsnį abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, jog vieno sutuoktinio kaltė yra pakankamas pagrindas kitam sutuoktiniui pagrįstai reikalauti uždrausti naudoti santuokinę pavardę, nes įstatymas aiškiai nustato tokią teisę tik sutuoktiniui, kurio kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2022-467/2015). Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, atsakovo reikalavimas palikti ieškovei jos ikisantuokinę pavardę, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant ieškovės prašymo sugrąžinti ikisantuokinę pavardę, teismas ieškovės prašymu palieka ieškovei R. V. santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui K. V. – (duomenys neskelbtini).

II. Dėl turto/prievolės padalijimo

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). 

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl prievolės padalijimo

Ieškovė prašė pripažinti, kad pagal 2018 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS filialu, skolininku liktų atsakovas, kuris mokės likusią kredito dalį, atsakovas su tokia ieškovės pozicija sutiko. Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su tokia šalių poziciją, prašo laikyti prievolę solidaria. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2018 m. kovo 1 d. atsakovas K. V. kreipėsi į Bigbank AS filialą dėl vartojimo kredito suteikimo, buvo vertinamos ir R. V. pajamos, išlaidos bei finansiniai įsipareigojimai. Siekiant tinkamai įvertinti šeimos pajamas 2018 m. kovo 2 d. R. V. pasirašė sutikimą tvarkyti asmens duomenis. Trečiojo asmens L. V. paaiškinimais, ieškovė žinojo apie atsakovo paraišką vartojimo kreditui.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių — solidarių skolininkų pagal sutartį — pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskolias (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2018 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, kadangi vartojimo kreditas buvo gautas santuokos metu ir ieškovė žinojo bei sutiko su atsakovo paimtu vartojimo kreditu. Atsižvelgiant į tai, nesant Bigbank AS filialo, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartį negali būti modifikuojamos.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 107- 687/2019, 21 punktas). 

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ( CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsakovas priešieškiniu pateikė dalintino turto sąrašą, nurodydamas jų vertės. Ieškovė bei trečiasis asmuo S. J. atsiliepimuose nurodė, jog dalintinas turtas nepriklauso atsakovui. Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu, protokoline nutartimi įpareigojo šalis pateikti dalintino turto rinkos vertes bei tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Šalys bylos nagrinėjimo metu dalinai pateikė ginčo daiktų galimas rinkos vertes, tačiau negalėdamos pateikti visų dalintinų daiktų rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų, paliko teismui diskrecijos teisę spręsti dėl likusio turto vertės. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu, teismas siūlė šalims apsvarstyti turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau šalys tokio siūlymo atsisakė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12 - 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Atsižvelgiant į tai, teismas į dalijamo turto balansą neįtraukia atsakovo priešieškinyje nurodomų kilnojamųjų daiktų, su kurių egzistavimu bute ieškovė nesutiko, proceso dalyviai savo paaiškinimais nepatvirtino jų egzistavimo – tai yra nešiojamasis kompiuteris „Asus“ ir sulčiaspaudė (CPK 185 straipsnis).

Taip pat išklausius atsakovės ir trečiojo asmens L. V. paaiškinimų, nustatyta, kad dukrai yra padovanoti šalių nenaudojami daiktai ir yra pas ją sode: miegamoji lovos su pakeliamu čiužiniu,  televizorius LG model CF-14E20, televizorius LG model KF-21P30, kelioninis televizoriaus, plokštelių grotuvas „Medion“ – šis turtas laikytinas asmenine L. V. nuosavybe ir yra nedalintinas šalių santuokos nutraukimo byloje.

Teismas posėdžio metu siūlė atsakovui pagal priešieškinio reikalavimus spręsti dėl tinkamo atsakovo byloje dėl tam tikrų daiktų, kurių nėra bute ar kurie galimai priklauso kitiems asmenims, tačiau atsakovas, vedantis bylą per atstovą advokatą, atsisakė.

Pažymėtina, kad šalys santuokos metu gyveno trečiajam asmeniui S. J. nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra trys miegamieji – vienas buvo naudojamas šalių, kitas jų nepilnametės dukters L. V. ir trečiame gyveno S. J. su sutuoktiniu, bendromis patalpomis – koridoriumi, vonia, virtuve ir balkonu visi naudojosi bendrai, visi kartu išlaikė būstą.

Taip pat teismas pažymi, jog į dalintino turto balansą neįtraukia atsakovo priešieškinyje nurodytų daiktų, kurie pagal šalių ir trečiojo asmens L. V. parodymus buvo nustatyti, kaip dovanoti ieškovei – ortopedinė kompiuterinė kėdė jos specialiems poreikiams, esanti jos kambaryje, ir du jai atsakovo dovanoti auksiniai žiedai – tai yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas turtas.

Trečiajam asmeniui S. J. jos gyvenamajame kambaryje po jos sutuoktinio mirties 2018 metais buvo atliktas remontas ir jai įrengtos dvi pakabinamos spintelės su durelėmis, pakabinama komoda ir spinta stumdomomis durimis – teismas vadovaujasi trečiojo asmens L. V. parodymais ir konstatuoja, kad tai buvo šalių dovana trečiajam asmeniui S. J. po jos vyro mirties, taip pat padovanotas Dormeo čiužinys, nurodyti baldai ir čiužinys yra jos asmeninis turtas, kurį dalinti šalių santuokos nutraukimo byloje nėra teisinio pagrindo. Televizorius LG, esantis trečiojo asmens S. J. kambaryje ir jos naudojamas – byloje nėra įrodymų, kad jis buvo įgytas šalių santuokos metu yra jų bendra jungtinė nuosavybė, todėl atsakovo reikalavimas dalinti šį daiktą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Vadovaujantis atsakovo ir trečiojo asmens L. V. paaiškinimais bei ieškovės patiektomis fotonuotraukomis nustatyta, kad kambaryje, kuriame ji augo, šalių santuokos metu atsakovas pastatė mažąją sekciją, kompiuterinį stalą su dviem stalčių blokais ir spintą stumdomomis trejomis durimis – konstatuotina, kad šie daiktai buvo skirti jos, nepilnamečio vaiko, poreikiams ir lavinimui, todėl nėra šalių santuokos nutraukimo metu dalintinas turtas, (CK 3.187 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dukra ir dabar atvykusi tame kambaryje gyvena ir naudojasi tais daiktais. Teismas įtraukia tuos daiktus, dėl kurių egzistavimo nėra ginčo (CPK 178 straipsnis). 

Atsakovas ir trečiasis asmuo L. V. paaiškino, kad buto bendrojo naudojimo patalpose esantys daiktai buvo atsakovo pagaminti prieš trečiojo asmens S. J. sutuoktinio mirtį (iki 2018 metų) iš atsakovo ir S. J. lėšų. Trečiasis asmuo L. V. nurodė, kad močiutė tvarkė šeimos finansus, tėvas darė baldus, visi bute gyvenantys prisidėjo prie gerbūvio namuose kūrimo – ji nežinojo, kas ir kokia apimtimi. todėl nėra galimybės nustatyti kokia dalimi šalys prisidėjo prie dalintinų daiktų sukūrimo. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog daiktai, esantys bendrojo naudojimo patalpose sukurti ne tik iš sutuoktinių ieškovės ir atsakovo, tačiau ir trečiojo asmens S. J. ir jos buvusio vyro lėšų, todėl bendro naudojimo patalpose esantys daiktai nuosavybės teise priklauso po ½ dalį abiem šeimoms. Ieškovo ir atsakovo turto balanse yra ½ dalis bendro naudojimo patalpose esančių atsakovo prašomų dalinti daiktų (CPK 185 straipsnis).

Teismas nustatydamas sutuoktinių dalintino turto vertę, esant šalių ginčui, vertę nustatė remdamasis šalių pateiktomis rinkos kainomis, apskaičiuojant pateiktų kainų vidurkį. Teismas apskaičiuodamas kainų vidurkį rėmėsi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais apie daiktų galimas rinkos vertes ir vedė aritmetinį kainų vidurkį. Teismas siūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui pateikti rašytinius, papildomus įrodymus apie turto vertę, tačiau jos pasirinko poziciją, laikyti, kad turtas priklauso trečiajam asmeniui arba yra bevertis, todėl, esant pateiktoms fotonuotraukoms ir esant akivaizdiems to turto buvimo ir normalios, eksploatuojamos būklės egzistavimo įrodymams, nesant atsakovės ar trečiojo asmens nurodytos turto vertės, teismas laiko daikto kainą ta, kuri pateikta į bylą – atsakovo nurodytą turto vertę. Tokiu atveju išvesti aritmetinį vidurkį iš atsakovo nurodytos kainos ir ieškovės laikymo daikto beverčiu – nulinės vertės – būtų neprotinga ir nesąžininga. Šalys, besielgdamos pasyviai ir neteikdamos įrodymų, neprašydamos ekspertizės, prisiėmė savo procesinio elgesio riziką – teismas nustato faktines aplinkybes pagal tuos įrodymus, kurie yra byloje (CPK 178 straipsnis).  

Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro ir jo vertė yra: 1. Batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais – 100 Eur (ieškovas daiktą įvertino 200 Eur, tačiau daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytos kainos); 2. Sofa - lova – 425 Eur (ieškovė pagal rinkos kainą daiktą įvertino 50 Eur, atsakovas pagal rinkos kainą daiktą įvertino 800 Eur); 3. „Dormeo“ čiužinys – 150 Eur (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vienas čiužinys yra padovanotas trečiajam asmeniui S. J., todėl į turto balansą įtraukiamas tik vienas vienetas); 4. Virtuvės baldų komplektas – 275 Eur (ieškovė pagal rinkos kainą daiktą įvertino 100 Eur, atsakovas pagal rinkos kainą daiktą įvertino 1000 Eur, tačiau, daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytų kainų aritmetinio vidurkio); 5. Integruota sieninė ir kampinė spinta – 800 Eur; 6. Didžioji sekcija – 600 Eur; 7. Kompiuterinis stalas – 100 Eur (ieškovė pagal rinkos kainą daiktą įvertino 50 Eur, atsakovas pagal rinkos kainą daiktą įvertino 150 Eur); 8. Žurnalinis staliukas – 70 Eur; 9. Atlenkiamas stalas – 25 Eur (daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytos kainos); 10. Spintelė su stalčiais - 50 Eur (ieškovės daikto vertę nurodė 100 Eur, tačiau daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytos kainos); 11. Pakabinama spintelė vonios kambaryje - 30 Eur (ieškovas daikto kainą nurodė 60 Eur, tačiau daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytos kainos); 12. Integruota vonios kambaryje spintelė su kriaukle – 75 Eur (ieškovas daiktą įvertino 150 Eur, tačiau daiktas yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ šalių nurodytos kainos); 10. „HP“ kompiuteris – 400 Eur (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog „Asus“ kompiuteris nenaudojamas ir daikto bute nėra); 11. Televizorius „Sony“ – 250 Eur (ieškovė pagal rinkos kainą daiktą įvertino 50 Eur, atsakovas pagal rinkos kainą daiktą įvertino 450 Eur); 12. Muzikinis centras „Sony“ – 250 Eur; 13. Mikrobangų krosnelė – 50 Eur (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sulčiaspaudės nėra bute, o mikrobangų krosnelė yra bendrojo naudojimo patalpose, todėl sutuoktiniams priklauso ½ ieškovo nurodytos kainos). Viso kilnojamųjų daiktų vertė 3 650 Eur.

Atsakovas sutiko, jog teismas priteistų šiuos kilnojamus daiktus: žurnalinį staliuką (70 Eur), televizorių „Sony“ (250 Eur), muzikinį centrą „Sony“ (250 Eur), viso 570 Eur. Nesant tarp šalių ginčo, šie daiktai asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovui. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra kitame mieste ir jo tikslus adresas nežinomas, posėdžio metu jis pageidavo, kad daiktai jam būtų siunčiami – vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, atsižvelgus į ieškovės sveikatos būklę bei trečiojo asmens S. J. amžių, atsakovas įpareigotinas pasiimti priteistus daiktus per protingą – trijų mėnesių terminą.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neišreiškė apibrėžtos nuomonės, kokie daiktai turėtų būti priteisti ieškovei natūra, neprieštaravo, jog dauguma daiktų būtų priteisti atsakovo nuosavybei. Atsakovas nurodė, jog kitų daiktų nepageidauja, nes neturės kur jų laikyti – savo buto neturi, išsikrausto į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnai įrengtas. Dalis dalintinų baldų yra integruoti ir pritaikyti tik ieškovės gyvenamam butui. Kita dalis daiktų yra didelės apimties, todėl teigia, jog juos išrinkus jie prarastų savo vertę ir jų transportavimo kaštai būtų dideli, todėl nepageidavo priteisti kitų daiktų natūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei natūra priteistini kiti likę dalintini daiktai: batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais (100 Eur), sofa - lova (425 Eur), „Dormeo“ čiužinys (150 Eur), virtuvės baldų komplektas (275 Eur), integruota sieninė ir kampinė spinta (800 Eur), didžioji sekcija (600 Eur), kompiuterinis stalas (100 Eur), atlenkiamas stalas (25 Eur), spintelė su stalčiais (50 Eur), pakabinama spintelė vonios kambaryje (30 Eur), integruota vonios kambaryje spintelė su kriaukle (75 Eur), „HP“ kompiuteris (400 Eur), mikrobangų krosnelė (50 Eur), iš viso 3080 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 800 Eur kompensaciją už atitenkantį jam nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, tačiau ginčijo automobilio (duomenys neskelbtini) vertę ir kompensacijos dydį. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog minėto automobilio vertė pagal pateiktą rinkos kainą yra 1075 Eur. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su atsakovo pozicija nesutiko ir nurodė, jog automobilio „(duomenys neskelbtini) vertė yra 1600 Eur, kadangi automobilio kaina priklauso nuo įvairių modifikacijų. Teismas konstatuoja, jog apskaičiuojant šalių pateiktų įrodymų apie tokios rūšies automobilio rinkos kainų aritmetinį vidurkį, automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 1337,5 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sutuoktiniai, gavę paskolą pagal 2018 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutartyje nurodyta 7495,8 Eur. Atsakovas naudojasi automobiliu ir moka įmokas. Jau anksčiau nustatyta, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir prievolė grąžinti paskolą ieškovei ir atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį yra solidari – konstatuotina, kad pagal bendrus įsipareigojimus įgytas automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra santuokos nutraukimo metu dalintinas turtas. Iš minėtos sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog iki 2020 m. sausio 15 d., santuokos metu yra grąžinta 5495,15? Eur bendros vartojimo kredito sumos. Nustatyta, kad negrąžinta vartojimo kredito suma už automobilį (duomenys neskelbtini) yra 3489,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas priešieškinyje pageidavo, jog automobiliai būtų priteisti jam, ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu sutiko, pati dėl sveikatos būklės automobiliais naudotis negali, automobiliai (duomenys neskelbtini) (išmokėta vartojimo kredito sumą už automobilį – 5495,15 Eur, likusi grąžintino vartojimo kredito suma – 3489,75 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (automobilio vertė 1337,5 Eur) priteistini atsakovui. Kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovo asmeninei nuosavybei, o šalys pagal vartojimo kreditą yra solidariai atsakingos kreditoriui, kredito suma nėra visiškai išmokėta, siekiant išvengti galimo šalių ginčo ateityje dėl prievolės vykdymo, teismas konstatuoja, jog atsakovui priteisiamo automobilio (duomenys neskelbtini), vertė šalių turto balanse mažintina pagal vartojimo kredito sutartį neišmokėta kredito suma sprendimo priėmimo metu yra 4006,05 Eur. Tokiu atveju atsakovas, išmokėjęs kreditą, neturės reikalavimo teisės ieškovei į išmokėtų sumų dalį, nes į šią aplinkybę jau yra atsižvelgta sprendžiant šalių turto padalijimo klausimą ir jam priteistino automobilio vertę šalių turto balanse.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o atsakovui atiteko didesnė dalis kilnojamojo turto (570 Eur + 1337,50 Eur + 4006,05 Eur = 5913,55 Eur), nei ieškovei (3080 Eur), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1416,78? Eur kompensacija už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdamas ieškinį sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį ir 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atleista nuo 75 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad atitinkamai turėjo 2150 Eur ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 188,4 Eur žyminį mokestį – 75 Eur ir 113,40 Eur už turtinį. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti – 1000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti priešpriešiniai (ieškinio ir priešieškinio) šalių neturtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies – santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys viena kitai ir valstybei žyminio mokesčio neatlygina.

Teismas automobilį (duomenys neskelbtini) į turto balansą įtraukė ir dalijo savo iniciatyva, nustačius, kad jis įgytas pagal bendras prievoles sukuriančią vartojimo kredito sutartį – šalys laikė automobilį asmenine atsakovo nuosavybe, todėl šio automobilio turto vertės ir dalijimo klausimas nevertintinas nustatant, kokia apimtimi buvo tenkinti kiti šalių turtiniai reikalavimai.

Šalių reikšti turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies. Ieškovės turtinis reikalavimas priteisti jai 800 Eur kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini) tenkintas 83,59 procento, nes automobilio vertė, pagal kurią paskaičiuota kompensacija, nustatyta 1337,50 Eur. Ieškovei priteistina iš atsakovo 15,05 Eur žyminio mokesčio už tenkintą reikalavimą. 

Atsakovo turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. jis prašė dalinti automobilį Mercedes už mažesnę kainą, nei automobilio vertė, įvertinus ieškovės tenkintą reikalavimą, laikytina, – šis reikalavimas tenkintas 16,41 procento. Įvertinus tai, kad atsakovas priešieškiniu prašė padalinti 30 trečiojo asmens bute esančių daiktų ir dalis jo reikalavimų buvo patenkinta – dalis daiktų dalinti jo nurodyta arba mažesne verte, kiekvieną iš daiktų vertinant kaip 100 procentų reikalavimą, laikytina, kad buvo tenkinta 977,84 procento reikalavimų iš 3000. Konstatuotina, kad atsakovo turtiniai reikalavimai atsakovei tenkinti 32,07 procento (994,25 iš 3100). Atsakovui priteistina iš ieškovės 36,37 Eur žyminio mokesčio už tenkintus turto padalijimo reikalavimus.

Trečias asmuo prašė atmesti atsakovo priešieškinį visa apimtimi, teigdama, kad daiktai atsakovui nepriklauso. Jai atlygintina 67,41 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl atmestų priešieškinio reikalavimų dėl jos bute esančių daiktų dalijimo (977,84 iš 3000 yra 32,59 tenkinti reikalavimai) – 404,46 Eur.

Įvertinus tenkinus ieškinio 83,59 procento turtinius reikalavimus ir priešieškinio tenkintus 32,07 procento turtinius reikalavimus bei įvertinus tai, kad ieškovė turi atlyginti proporcingai ieškovui atmesto ieškinio, atsakovas ieškovei – atmesto priešieškinio apimtimi, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į 75,76 procento bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei atlyginimo, atsakovas – 24,24 procento.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 15,05 Eur ir 1 628,84 Eur, iš atsakovo ieškovei – 36,37 Eur ir 242,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šios sumos tarpusavyje įskaitytinos, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 365,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį iš dalies.

Tenkinti priešieškinį iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. V. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui K. V. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini).

Atsakovui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Atsakovui K. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): žurnalinį staliuką 70 Eur vertės, televizorių „Sony“, 250 Eur vertės, muzikinį centrą „Sony“, 250 Eur vertės. Įpareigoti atsakovą K. V. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pasiimti šiuos daiktus iš buto.

Ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti namų apyvokos daiktus esančius bute (duomenys neskelbtini): batų dėžė, keturių dalių, viena dalis su stalčiais, sofą – lovą, „Dormeo“ čiužinį, virtuvės baldų komplektą, integruotą sieninę ir kampinę spintą, didžiąją sekciją, kompiuterinį stalą, atlenkiamą stalą, spintelę su stalčiais, pakabinamą spintelę vonios kambaryje, integruotą vonios kambaryje spintelę su kriaukle, „HP“ kompiuterį, mikrobangų krosnelę.

Prievolę pagal 2018 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su Bigbank AS filialu, pripažinti solidaria ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Ieškovei R. V. iš atsakovo K. V. priteisti 1 416,78 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Priteisti ieškovei R. V. iš atsakovo K. V. 1 365,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui S. J. iš atsakovo K. V. 404,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                    Milda Valiulytė