Civilinė byla Nr. e2YT-9050-1101/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04660-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – D. A. (D. A.).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jo nepilnamečiam sūnui J. M. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. L. mirties, priimti.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio J. M. motina J. L. Po motinos J. L. mirties pareiškėjo nepilnametis sūnus per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Pareiškėjo žiniomis, palikimą sudaro: dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalis kitų inžinerinių statiniu – kiemo statinių, Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Palikėjos vardu yra įregistruota sutartinė hipoteka (duomenys neskelbtini), kuria yra įkeistas visas palikimą sudarantis nekilnojamas turtas. Pagal sutartinės hipotekos sutartį, kreditorius – (duomenys neskelbtini), o bendra objektų vertė sudaro 24 907,32 Eur, įkeitimo terminas – (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodė, kad J. M. yra nepilnametis, jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą įgyvendinti likęs gyvas jo tėvas A. M.. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo, tačiau teismui išdavus leidimą pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu. Pareiškėjas neužtikrino vaiko teisės priimti palikimą ir įstatymo nustatytu laiku į palikimo bylą vykdantį notarą nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad jo nepilnametis sūnus palikimo nepriėmė ne dėl savo kaltės, kadangi būdamas nepilnametis neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o jo įstatyminis atstovas – pareiškėjas – laiku neatliko įstatyme nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Minėta aplinkybė neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui J. M. Neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnamečio J. M. turtinių interesų.
4. Suinteresuotas asmuo D. A. (D. A.) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam nežinomos priežastys, kodėl pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo po J. L. mirties. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. L. J. L. vaikai – D. A. ir nepilnametis J. M., kurio įstatyminis atstovas pareiškėjas A. M.. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. 2023 m. birželio 14 d. testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjos J. L. mirties jos palikimą priėmė suinteresuotas asmuo D. A., o nepilnametis J. M. palikimo po motinos mirties per įstatyme nustatytą terminą nėra priėmęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi J. M. yra nepilnametis, jo interesus pagal įstatymą atstovauja tėvas A. M..
8. Pareiškime pareiškėjas paaiškino, kad po J. L. mirties palikimo nepilnamečio sūnaus vardu per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo, tačiau teismui išdavus leidimą, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl palikimo nepilnametis sūnus nepriėmė.
9. Pareiškėjas nurodė, kad nepilnametis sūnus palikimo nepriėmė ne dėl savo kaltės, kadangi neturėdamas civilinio veiksnumo negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o jo įstatyminis atstovas – pareiškėjas – laiku neatliko įstatyme nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjas laiku neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui J. M.. Neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnamečio J. M. turtinių interesų.
10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).
11. Nepilnametis vaikas J. M. negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip nurodė pareiškėjas, po nepilnamečio sūnaus motinos mirties jis praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo, tačiau teismui išdavus leidimą praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 straipsnis).
12. Kaip minėta, palikimą po J. L. mirties priėmė suinteresuotas asmuo – D. A.. Pareiškėjas siekia, kad nepilnametis sūnus priimtų palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškęs.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti J. M. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. L. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė