Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-238/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02932-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J., jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą su 500 Eur užstatu 1 (vienų) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos Ž. J. atsakomybėn, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo įmokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintas A. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. J., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 18.05 val., važiavo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio kraujyje).
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. J. konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
1. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau matyti, kad konkrečiu atveju šį klausimą išsprendė netinkamai. Pirmosios instancijos teismo sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės nulėmė teismo vidinis įsitikinimas, išreikštas tik vienu deklaratyviu teiginiu, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas – transporto priemonės konfiskavimas, šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, būtų perteklinis, kadangi nusikaltimu niekam žala nepadaryta. Tačiau, apeliantės nuomone, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, A. J. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatyta 1,99 promilių alkoholio kraujyje). Kaip nurodė liudytoja I. M., vairuodamas transporto priemonę A. J. vos nesukėlė avarinės situacijos, akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai yra duomenys, sudarantys pagrindą išvadai, jog tarp kaltinime nurodytų veiksmų ir galimų pasekmių yra itin siaura atskirtis, ir tuo pačiu pagrįstą manymą, kad nekonfiskavus transporto priemonės, ja gali būti pasinaudota padarant naują analogišką nusikalstamą veiką.
2. Skunde taip pat nurodo, kad A. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kitos kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei 500 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra linkęs nusikalsti, nėra pagrindo manyti, kad ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Tačiau neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, teismas nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas tik papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant apsvaigus nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.
7. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
9. Atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. J. anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam jis anksčiau taip pat nėra baustas. Aukštesniojo teismo nuomone, nuosprendžiu A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui bei 500 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas.
10. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. J. teismo buvo paskirta 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti daugiau nei pusę automobilio, kurį neblaivus vairavo A. J., vertės (be PVM – 884 Eur) (b. l. 28), o teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės. Taigi, A. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, kurio dydis iš esmės artimas automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atleidžiant A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, šios teismo jam parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Danguolė Šiugždinytė

              Algerdas Urbšys