Administracinė byla Nr. I1-3631-283/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01129-2020-8

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1;

 (S)

                                                                                 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. A.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2019 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti (1 t., b. l. 1-5).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4677-279/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 140-145).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutarties 23 punkte konstatavo, kad  pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neleidžiant už savo lėšas įsigyti gydytojo išrašytų akinių (I t., b. l. 172-178).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį, konstatuojama, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra D. A. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad per 2019 m. vasario 19 d. - 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį, atliekant bausmę Marijampolės PN, jam iš asmeninių lėšų nebuvo leista įsigyti akinių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad  Marijampolės PN administracija neleido iš asmeninių lėšų įsigyti akinių, dėl ko suprastėjo regėjimas.

 Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicininę pagalbą. Bausmių vykdymo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Taisyklės) 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo“ 4.15 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems su savimi leidžiama turėti akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiūros priemones. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) III skyriuje „Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai“, kuriame numatyta, jog visoms nuteistųjų grupėms leidžiama įsigyti ir su savimi turėti akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių (tamsinti akiniai leidžiami tik rekomendavus gydytojui).

Byloje esančių medicininių dokumentų duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. pasiskundus dėl suprastėjusio regėjimo, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo užsakyta oftalmologo konsultacija, kuri pareiškėjui buvo suteikta 2019 m. gruodžio 3 d., jos metu buvo išrašyti akiniai toliui (1 t., b. l. 85).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutarties 25 punkte nurodė, kad Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nepateikė jokių argumentų dėl aukščiau nurodyto pareiškėjo teiginio ir dokumentų, kaip buvo sprendžiamas akinių išdavimo pareiškėjui klausimas ar klausimas dėl to, kad pareiškėjui pačiam (ar per kitus asmenis) būtų leista įsigyti akinius (1 t., b. l. 177).

Teismas

Marijampolės PN atstovas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 9/07-2517 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad: 1) pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 30 d. laikotarpiu raštu                                               į Marijampolės PN administraciją dėl leidimo įsigyti akinius už savo asmenines lėšas, nėra kreipęsis, be to, šiuo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė ir dėl leidimo kitiems asmenims jam perduoti akinius; 2)  kiti asmenys akinius galėjo atsiųsti paštu, ir jie būtų perduoti pareiškėjui‘ 3) gavus nuteistųjų prašymus nupirkti akinius iš jų asmeninių lėšų, pataisos įstaiga nuteistiesiems direktoriaus leidimu akinius nuperka per Marijampolės PN veikiančią vaistinę, tačiau pareiškėjas ginčo laikotarpiu prašymo nupirkti akinius nepateikė; o tuo atveju, kai nuteistieji asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, nuteistieji gali kreiptis raštu į pataisos įstaigos administraciją su prašymu, kad būtų skiriama pašalpa gydytojo skirtiems akiniams įsigyti; 4) 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu, kad K. A. iš jo asmeninės sąskaitos būtų pervesta 200,00 Eur, kurie direktoriaus leidimu minėtam asmeniui ir buvo pervesta ( 2 t., b. l. 4–5).

D. A. 2019 m. rugsėjo 24 d. parengto prašymo duomenimis, pareiškėjas  Marijampolės PN administracijai skundėsi, kad jam neleidžiama disponuoti savo piniginėmis lėšomis, įsigyti reikalingų daiktų, tarp jų - ir akinių (b. l. 75). Teismas vertina, kad nei šiame prašyme,  nei teismui pateiktame skunde  pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip buvo išreikštas draudimas disponuoti asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Be to, byloje nustatyta, kad gydytojas akinius pareiškėjui išrašė 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. po to, kai pareiškėjas teikė 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymą (I t., b. l. 85). Minėta, kad atsakovės atstovas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 9/07-2517 „Dėl duomenų pateikimo“ paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN direktorių prašymu leisti už savo lėšas įsigyti ir/ar pataisos įstaiga nupirktų akinius, kuriuos išrašė Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas, nesikreipė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, nuteistiesiems leidžiama pinigines lėšas siųsti sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims.

Minėta, kad pareiškėjui akiniai buvo išrašyti 2019 m. gruodžio 3 d. oftalmologo konsultacijos metu (1 t., b. l. 78, 85). Atsakovės atstovas pateikė 2019 m. spalio 7 d. D. A. prašymą, reg. Nr. 300, adresuotą  Marijampolės PN direktoriui, kuriuo pareiškėjas prašė pervesti 200,00 Eur jo tėvui K. A.; ant nurodyto prašymo esanti žyma patvirtina, kad prašymas buvo patenkintas 2019 m. spalio 11 d. pavedimu Nr. 28/12-5501 (2 t., b. l. 7). Pataisos įstaiga nurodė, kad pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 20/07-1530, ir pateikė šį pranešimą (2 t., b. l. 6). Be to, šiuo raštu pareiškėjui buvo pranešta, kad Marijampolės PN Turto valdymo skyrius neturi pareiškėjo prašymo, kuriuo administracija neleistų pagal pareiškėjo prašymą pervesti pinigus jo nurodytiems asmenims.

 Pareiškėjo 2020 m. kovo 15 d. pasiaiškinimo (taip nurodyta originale) duomenimis, D. A. atsakovės atstovui, be kitų nusiskundimų,  nurodė ir tai, kad jam neleidžiama išsiųsti turimus pinigus kitam asmeniui, kad šis jam nupirktų akinius (1 t., b. l. 76–77). Išanalizavus bylos dokumentus, daroma išvada, kad joje nėra pateikta duomenų, jog  pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs pataisos įstaigos administracijai prašymus pervesti pinigines lėšas ir kitiems asmenims ir kad pataisos įstaigos direktorius būtų netenkinęs tokio pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiais tokiais prašymais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Minėta, kad Marijampolės PN administracija 2019 m. spalio 11 d., tenkindama  pareiškėjo prašymą,  iš jo sąskaitos pareiškėjo tėvui K. A. pervedė 200,00 Eur. Pateiktų nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenimis,  D. A. adresuotų siuntų su akiniais nebuvo gauta (2 t., b. l. 8-12).

Atsižvelgus į atsakovės atstovo 2019 m. spalio 16 d. atsakymą pareiškėjui, pareiškėjo paaiškinimus, daroma išvada, kad D. A. asmeninėje sąskaitoje piniginių lėšų turėjo ir turėjo finansinę galimybę įsigyti akinius už savo asmenines lėšas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ir prašęs, jog pataisos įstaiga iš jo asmeninių lėšų nupirktų akinius.

Be to, teisės aktai nustato, kad nuteistieji turi teisę gauti pašalpas iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7.1. punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.  

Pagal Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pašalpos ir išmokos nuteistiesiems gali būti skiriamos tik pagal jų rašytinius prašymus. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis rašytiniu prašymu į Marijampolės PN direktorių dėl piniginės išmokos skyrimo iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų akiniams įsigyti.  

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje Marijampolės PN ir jos pareigūnų neteisėtų veikų, susijusių su D. A. aprūpinimu jam skirtais akiniais, nenustatyta. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais būtų pažeista pataisos įstaigoje bausmę atliekančio nuteistojo teisė įsigyti akinius, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti D. A. skundą dėl neturtinės žalos,  pareiškėjo teigimu, kilusios 2019 m. vasario 19 d. - 2020 m. kovo 30 d. laikotarpiu Marijampolės PN neleidus iš asmeninių lėšų įsigyti akinių, priteisimo. 

Teismas

nusprendžia :

pareiškėjo D. A. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš tesiės įsigyti akinius pažeidimo, atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                   Dalytė Zlatkuvienė