Administracinė byla Nr. I-3945-624/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-02098-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui O. P., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Visagino miesto apylinkės prokuratūros ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino miesto apylinkės prokuratūros ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas O. P. skunde, kurį patikslino 2011-10-24, teismo prašo priteisti iš Visagino miesto apylinkės prokuratūros ir Visagino policijos komisariato 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad jo motiną A. P. mirtinai sužalojo automobilis. Jis tuo metu buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Pareiškėjas kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą prašydamas supažindinti jį su motinos mirties aplinkybėmis, tačiau jam visą laiką buvo atsakoma, kad dėl įvykio kalta jo motina. Jis 2011 m. rugpjūčio mėn. vėl kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu supažindinti jį su motinos mirties aplinkybėmis, tačiau gavo atsakymą, kad baudžiamoji byla sunaikinta. Motina jam buvo vienintelis artimas žmogus, kitų artimųjų jis neturi. Jis bandė du kartus žudytis. Dėl to, kad Visagino miesto apylinkės prokuratūra ir Visagino policijos komisariatas 16 metų nesakė jam tiesos ir slėpė motinos mirties priežastis, nesiskaitė su juo, jis patyrė psichologinę traumą, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą – 10 000 Lt (b. l. 1, 6).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jam nebuvo pranešta apie motinos žūtį, automobilio vairuotojas, kuris mirtinai sužalojo jo motiną, žalos neatlygino. Jis buvo įkalintas 1995-07-18, o paleistas 1997-06-24. Jis kreipėsi informacijos į prokuratūrą, tačiau ji jam nebuvo suteikta. 1997 m. pabaigoje vėl buvo įkalintas ir iš įkalinimo įstaigos išėjo 2000-09-28, po to – vėl įkalintas ir 2003 m. išleistas. Laisvėje buvo apie 1.5 mėn., po to vėl pateko į įkalinimo įstaigą. Paskutinį kartą buvo įkalintas 2010 m. Seserų ar brolių neturi. Mano, kad jam padaryta žala dėl prokuratūros ir komisariato pareigūnų veiksmų, o būtent – kad jis nebuvo supažindintas su motinos mirties aplinkybėmis. Jis patyrė traumą, stresą, du kartus bandė žudytis.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Visagino miesto apylinkės prokuratūros, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CK 1.125 str. numatytas bendrasis senaties terminas dešimt metų. Šis senaties terminas taikytinas ir žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno prokuroro ar teismo veiksmų, atlyginimui. Pareiškėjas nurodo, jog apie motinos A. P. mirtį sužinojo 1995-10-24, po ko kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą ir Visagino miesto policijos komisariatą norėdamas sužinoti savo motinos mirties aplinkybes, kurios, pasak pareiškėjo, nuo jo buvo slepiamos. Pareiškėjas nurodo, jog 16 metų kreipėsi tiek į policiją tiek į prokuratūrą tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. CK 1.127 str. numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju tai laikytina 1995-10-24, taigi, ieškinio senaties terminas suėjo 2005-10-24. Nors pareiškėjas nurodo, jog visus 16 metų kreipdavosi į prokuratūrą ir policiją dėl informacijos pateikimo ir iš to galima būtų spręsti apie tęstinį pažeidimą tačiau šiuo atveju nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, patvirtinantis šias aplinkybes, kaip ir nepavyko rasti informacijos apie šio asmens kreipimąsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 1995-10-24 ir pareiškimas turėtų būti atmestas dėl suėjusio senaties termino. Jei teismas laikytų, kad senaties terminas nėra praleistas, mano, kad byloje netinkamas atsakovas. Pareiškėjas prašo priteisti iš Visagino miesto apylinkės prokuratūros ir Visagino miesto policijos komisariato 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi, pasak pareiškėjo, šešiolika metų kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą ir Visagino miesto apylinkės komisariatą, kad būtų supažindintas su jo motinos mirties aplinkybėmis eismo įvykio metu, bet nuo jo buvo slepiama tiesa ir su O. P. buvo nesiskaitoma. O. P. žalą prašo priteisti iš Visagino miesto apylinkės prokuratūros ir Visagino miesto policijos komisariato, nors šiuo atveju, vadovaujantis LR CK 6.272 žalą turėtų atlyginti Lietuvos valstybė. Vadovaujantis CK 6.273 str., bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas nurodo, jog nuolat kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą siekdamas susipažinti su savo motinos mirties aplinkybėmis, tačiau duomenų, patvirtinančių jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą iki 2011-03-31, nėra. 2011-03-31 gavus pareiškėjo skundą dėl informacijos apie jo motinos A. P. mirties aplinkybes pateikimo, buvo gauta informacija, jog 1995-12-19 baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 nutraukta Visagino PK tardymo poskyrio tardytojo nutarimu, bei gauta informacija iš LR VRM bendrojo departamento, jog baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 2010-08-16 buvo sunaikinta, apie tai 2011-04-28 Visagino miesto apylinkės prokuratūros raštu Nr. R5-1169 (1.9) buvo informuotas pareiškėjas. Pažymėjo, kad šioje byloje prokuratūra neturėtų būti traukiama atsakovo atstove, kadangi veiksmų, dėl kurių žalą galimai patyrė pareiškėjas, prokuratūra ir jos pareigūnai neatliko, bylą pagal tuo metu galiojusį baudžiamojo proceso įstatymą nutraukė tardymą atlikusios institucijos tardytojas, o minėtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Be to šiuo atveju kyla pareiškėjo teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje klausimas, bei išvestinės nukentėjusiojo teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga klausimas, pažymėtina, jog parengtinio tardymo atlikimo metu 1995 metais, šie klausimai turėjo būti sprendžiami parengtinį tardymą atliekančio tardytojo, o ne prokuroro ir tardytojas turėjo spręsti dėl asmens procesinės padėties bei leidimo jam susipažinti su surinkta baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl to žala galimai pareiškėjui padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (pagal dabartinę sampratą), todėl atsakovu yra tik Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie LR VRM. Nepakeitus atsakovo, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas. Prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti: jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pagal CK 6.272 str., valstybė atlygina žalą tik esant neteisėtiems veiksmams, taip pat minėtas straipsnis pateikia baigtinį sąrašą neteisėtų veiksmų, už kuriuos kyla šiame straipsnyje įvardintų neteisėtai besielgusių subjektų atsakomybė. Panaši nuostata įtvirtinta ir CK 6.271 str., kuriame nurodoma, jog atsakomybė kyla tik už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju kaip matyti iš 1995-12-19 nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą, tuo metu O. P. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje, kadangi nebuvo žinoma apie nusikalstama veika jam padarytą žalą bei nebuvo tokio jo prašymo, ko reikėjo atsižvelgiant į 1995 metais galiojusio BPK 154 str. reikalavimus. Taip pat šio kodekso 234 str. numatė kam ir kaip turi būti pranešama apie baudžiamosios bylos nutraukimą bei šio proceso sprendimo apskundimo tvarką. Kita vertus, BPK 225 str. numatė baigtinį subjektų sąrašą kurie gali būti supažindinti su bylos medžiaga. Todėl minėti tardytojo veiksmai negali būti neteisėti. Prokuroro veiksmai, kuriuos skundžia pareiškėjas, yra teisėti, nes prie savo skundo pareiškėjas nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių skunde minimas aplinkybes - kreipimąsi į prokuratūrą dėl motinos A. P. mirties aplinkybių sužinojimo bei atsakymų į juos gavimą. Visagino miesto apylinkės prokuratūroje duomenų, kad minėtas asmuo būtų kreipęsis iki 2011-03-31 į prokuratūrą minėtu klausimu nėra. Todėl neaišku kaip gali kilti atsakomybė už veiksmus bei galima vertinti šių veiksmų teisėtumą, jei nėra žinoma, ar šie veiksmai iš viso buvo atliekami, o pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų dėl šių veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą ir vien dėl to skundas turėtų būti atmestas. Neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien galimai neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, dvasini sukrėtimą emocinę depresiją pažeminimą pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pareiškėjas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003-02-24 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-29412003, 2006-05-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad padarius neteisėtus veiksmus, padaryta ir neturtinė žala, yra galimai neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės, kurios turi būti įrodytos, o ne preziumuojamos. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio, laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Iš pareiškime paminėtų aplinkybių tokios neturtinės žalos nustatymo kriterijų negalima konstatuoti, todėl mano, kad ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau iš pareiškimo turinio aišku, jog šie išgyvenimai susiję su jo motinos mirtimi, o ne su neteisėtais prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nesant neturtinės žalos padarymo fakto ir nesant neteisėtų ikiteisminių tyrimų pareigūnų veiksmų, neinformuojant pareiškėjo apie jo motinos mirties aplinkybes, nėra pagrindo pasisakyti dėl priežastinio ryšio (b. l. 11-14).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Dėl CK 6.250 str. 2 d. nuostatų taikymo yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, jog neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti pareiškėjas. Baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 vadovaujantis Nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcija, patvirtinta 2004-03-12 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-68 „Dėl nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcijos bei baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nuostatomis buvo sunaikinta 2010-08-16. Bylos sunaikinimo akto Nr. 1VL-310. Byla įstatymo tvarka buvo saugoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyriuje. Be to, pareiškėjas 2011-08-31 siuntė raštą Utenos AVPK Visagino PK dėl informacijos apie motinos žūties aplinkybes pateikimo. Utenos AVPK Visagino PK į šį raštą atsakė 2011-09-08 raštu Nr. 89-49-S-8686 ir paaiškino, dėl to, kad byla sunaikinta, negali pateikti išsamios informacijos apie 1995-10-19 Visagine įvykusį eismo įvykį. Į pakartotinį pareiškėjo 2011-10-03 raštą buvo atsakyta 2011-10-13 raštu Nr. 89-S-9642. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2011-09-19 teikė prašymą apie bylą LR VRM Bendrojo departamento archyvų skyriui. Į prašymą buvo atsakyta 2011-09-26 raštu Nr. 1D-6603, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir Utenos AVPK Visagino PK atsakymuose. Pažymėjo, kad 1995 metais pareiškėjui O. P. buvo suėję 16 metų, pagal CK 2.5 str. 1 d. - fizinio asmens veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Pagal anksčiau galiojusius įstatymus, taikytina ta pati taisyklė. Mano, kad 1995 m. Visagino PK neturėjo informuoti apie bylos aplinkybes nepilnametį. Pareiškėjas turėjo turėti savo atstovą, kuris jam atstovautų, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Nutarime nutraukti baudžiamąją bylą yra nurodoma, kad O. P. motiną partrenkė automobilis. Nutarime nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jos atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju. Pagal LR BPK 234 str. (galiojusį tuo metu), tardytojas priėmęs nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą, šio nutarimo nuorašą privalėjo raštu informuoti nukentėjusįjį apie bylos nutraukimą, o pastarasis tardytojo sprendimą per 5 d. nuo nutarimo gavimo dienos galėjo apskųsti prokurorui. Tačiau šios bylos nutarime nėra minimas O. P. bei, kad jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. LR BPK 234 str. yra nurodoma, kad tik nukentėjusysis bei kiti šiame straipsnyje minimi asmenys gali susipažinti su nutrauktos bylos duomenimis. Todėl tikėtina, kad O. P. neturėjo teisės susipažinti su nutraukta byla ir joje esančiais duomenimis, kadangi jis nebuvo pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju. O. P. galėjo pateikti skundą prokurorui, kad šis patikrintų, ar tardytojas, ištyręs bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tačiau duomenų ar O. P. kreipėsi į prokurorą neturi. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl informacijos negavimo ar dėl nežinojimo apie motinos žūties aplinkybes susirgo, patyrė traumą ir pan. Skunde išsakyti dvasiniai išgyvenimai ar suicido bandymai nebūtinai gali būti susiję su minėtomis aplinkybėmis dėl motinos žūties, todėl pareiškėjas turėtų tai įrodyti rašytiniais įrodymais (pažymos iš gydymo įstaigų ir pan.). Pareiškėjas savo skunde nepateikė duomenų dėl pareiškėjo sveikatos sužalojimo dėl Visagino PK pareigūnų kaltės ar kitų aplinkybių, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti (b. l. 26-28).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, kaip nustatyta jo skundu ir paaiškinimu teismo posėdyje, sieja su prokuratūros ir policijos pareigūnų veiksmais, dėl kurių jis nebuvo supažindintas su motinos mirties aplinkybėmis. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, 2011-02-28 pareiškimu pareiškėjas O. P. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, prašydamas padėti gauti duomenis apie jo motinos A. P. mirties priežastis ir aplinkybes autoįvykio, įvykusio 1995-10-19, metu, kadangi Visagino miesto apylinkės prokuratūra, motyvuodama galimu keršto siekiu, atsisako tai padaryti, taip pat A. P. laidojusios organizacijos, kuriai nori padėkoti, duomenis bei laikraščius, kuriuose buvo rašoma apie A. P. mirtį (b. l. 19). Šį pareiškėjo O. P. raštą Lietuvos Respublikos Prezidentūra persiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri jį persiuntė Vilniaus apygardos prokuratūrai, o pastaroji – Visagino miesto apylinkės prokuratūrai, su prašymu išnagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją O. P. (b. l. 16-18). Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, gavusi duomenis iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK Visagino PK) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento (toliau – ir VRM Bendrasis departamentas), kur buvo saugoma baudžiamoji byla (b. l. 20-24), 2011-04-28 raštu informavo pareiškėją, kad 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariato iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini) žūties eismo įvykio metu, buvo nutraukta, o pati baudžiamoji byla sunaikinta 2010-08-16, todėl išsamios informacijos apie A. P. mirtį nėra galimybės suteikti (b. l. 25). Iš esmės analogiška informacija pareiškėjui O. P. buvo pateikta ir Utenos AVPK Visagino PK 2011-09-08 ir 2011-10-13 (b. l. 30, 32), taip pat VRM Bendrojo departamento 2011-09-26 raštais (b. l. 34), į kuriuos pareiškėjas vėliau kreipėsi dėl duomenų apie A. P. mirties aplinkybes pateikimo (b. l. 29, 31, 33). Kaip matyti iš VRM Bendrojo departamento, Utenos AVPK prašymu pateiktų duomenų, 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariato iškelta baudžiamoji byla Nr. 49-1-185-95 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), žūties eismo įvykio metu, buvo nutraukta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 5 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. veikoje nesant nusikaltimo sudėties, pati byla, kurios saugojimo terminas 10 metų, kaip matyti iš 2010-08-16 naikinti atrinktų bylų (dokumentų) akto Nr. VL-1310, sunaikinta 2010-08-16, paliekant nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą (b. l. 38-42). Įrodymų, kad pareiškėjas O. P. iki 2011 m. vasario mėnesio būtų kreipęsis į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą ar Utenos AVPK Visagino PK dėl duomenų apie baudžiamąją bylą, iškeltą dėl A. P. žūties, nėra pateikta. Nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-03-12 įsakymu Nr. 1V-68 (toliau – ir Instrukcija), be kita ko, numato: Vidaus reikalų ministerijos Archyvų skyriaus archyve saugomos bylos, kurios iškeltos ir nutrauktos iki 2003 m. gegužės 1 d., taip pat bylos, kurios iškeltos iki 2003 m. gegužės 1 d., bet ikiteisminis tyrimas jose nutrauktas po 2003 m. gegužės 1 d (Instrukcijos 4.1 p.); bylų, kurios iškeltos ir nutrauktos iki 2003 m. gegužės 1 d., saugojimo terminus nustato dokumentų ekspertų komisija, kuri atlieka dokumentų vertės ekspertizę atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) nustatytą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį (Instrukcijos 7.1 p.); kiti asmenys (proceso dalyviai, kiti fiziniai bei juridiniai asmenys) su byloje esančia medžiaga susipažinti jos saugojimo vietoje ar gauti nutrauktoje byloje esančių dokumentų kopijas gali tik gavę prokuroro leidimą Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. I-58 (Žin., 2003, Nr. 39-1807), nustatyta tvarka bei rašytinį padalinio vadovo (arba jo įgalioto asmens) leidimą raštu pateiktame prašyme, jeigu byla saugoma padalinio archyve, arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus rašytinį leidimą raštu pateiktame prašyme, jeigu byla saugoma Vidaus reikalų ministerijos Archyvų skyriuje (Instrukcijos 18 p.).
Kadangi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog Visagino miesto apylinkės prokuratūra ar Utenos AVPK Visagino PK, teikdami duomenis apie 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariate iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 49-1-185-95 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), žūties eismo įvykio metu, pažeidė teisės aktų nuostatas, t. y. pareigūnai viešojo administravimo srityje neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtos veikos, atitinkamai – žalos atlyginimas negalimas jau vien dėl šios priežasties.
Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl žalos, pareiškėjo O. P. teigimu, padarytos Visagino miesto apylinkės prokuratūros ar Utenos AVPK Visagino PK pareigūnų veiksmais viešojo administravimo srityje, t. y. teikiant duomenis iš baudžiamosios bylos: administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), todėl policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant baudžiamąją bylą, teisėtumo klausimas, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Arūnas Dirvonas