Administracinės byla
Nr. A822-1376/2010
Procesinio sprendimo kategorija
3.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus
Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjos L. D. atstovei
advokatei Margaritai Šakalytei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjų L. D. (L. D.),
P. T. (P. T.), D.
T. ir A. T. (A. T.) apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d.
sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų L. D., P. T., D. T. ir A. T.
skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
2009 m. birželio 23 d. Migracijos departamentas priėmė
sprendimus Nr. (15/6-11) 13PR-99 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos)
nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“,
Nr. (15/6-11) 13PR-100 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys
neskelbtini) pilietei P. T.“, Nr. (15/6-11) 13PR-101
„Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui
D. T.“, Nr. (15/6-11) 13PR-102 „Dėl prieglobsčio
(papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. T.“.
Pareiškėja L. D. (toliau – ir
pareiškėja), nesutikdama su aukščiau nurodytais Migracijos departamento
sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti šiuos sprendimus bei
įpareigoti atsakovą jos ir jos nepilnamečių vaikų bylas išnagrinėti ir priimti
sprendimus iš naujo. Skunde paaiškino, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir
nepagrįsti, jie neatitinka faktinių aplinkybių.
Skunde nurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) jos
vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys neskelbtini)
karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esantis kovotojų pusėje. Dėl šių
aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus sulaikytas (duomenys
neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą kartą – porą savaičių,
antrąjį kartą – 8-9 dienas, mušė ir reikalavo tapti skundiku. Teigė, kad dėl
šios priežasties kilmės valstybėje jai ir jos šeimai gresia persekiojimas ir
žmogaus teisių bei laisvių pažeidimai. Mano, kad ji nurodė individualias
priežastis, kodėl jų šeimai gresia persekiojimas ir kodėl apsauga turi būti
suteikta. Nurodė, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau
– ir JTVPK) pažymoje nurodoma, kad nors karinė ir saugumo padėtis (duomenys
neskelbtini) pagerėjo, žmogaus teisių pažeidimai, dėl kurių turi būti
suteikiama tarptautinė apsauga, vis dar vykdomi. Mano, kad atsakovas
nepagrįstai mano, kad ta aplinkybė, jog vyro brolis liko gyventi (duomenys
neskelbtini), patvirtina, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra
saugus. Kaip objektyvią priežastį gauti papildomą apsaugą nurodė pagrįstą baimę
būti kilmės valstybėje dėl jos šeimos patirto smurto ir persekiojimo, paremto
vyro pagalba kovotojams. Mano, kad subjektyvūs veiksniai, sąlygojantys
papildomos apsaugos suteikimą, yra jos psichologinė būsena. Pareiškėjos
teigimu, ji visą laiką gyveno baimėje, kad vyras dėl galimų ryšių su (duomenys
neskelbtini) kovotojais gali būti sulaikytas arba dingti be žinios. Nurodė,
kad augina keturis mažamečius vaikus. Nesutinka su atsakovo išvada, jog baimė, kad
grįžus į kilmės valstybę pareiškėja gali būti persekiojama, yra visai
nepagrįsta ir nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis.
Atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad išdėstyti faktai atitinka žinomus
faktus ir egzistuojančias aplinkybes ir jos atžvilgiu taikyti abejonės
privilegiją, o pasakojimą laikyti pakankamu įrodymu apie jos šeimai gresiantį
persekiojimą.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas; atsakovas) atsiliepime į
skundą (b. l. 13-14) paaiškino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino,
kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad
remiantis Migracijos departamento 2009-01-06 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)
-15/6-10-188 ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro
valdybos 2009-06-08 rašte pateikta informacija, prieglobsčio suteikimas (duomenys
neskelbtini) tautybės asmenims dėl visuotinio smurto ar dažnų ir rimtų
žmogaus ir humanitarinių teisių pažeidimų jau nebegalimas, nors vis dar
pasitaiko žmogaus teisių problemų, keliančių pavojų asmens saugumui ir teisėms.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba rekomenduoja
kiekvieną atvejį vertinti pagal kiekvieno jų esmę, t. y. atsižvelgti į individualias
aplinkybes bei pagal nustatytus prieglobsčio prašymų nagrinėjimo kriterijus. Atsakovo
vertinimu, kad pareiškėjos teiginys, jog ji su šeima iš kilmės valstybės išvyko
dėl vyro, o ne dėl jai asmeniškai gresiančio pavojaus, neatitinka papildomos
apsaugos suteikimui būtino individualumo kriterijaus. Pareiškėja nepateikė
jokių objektyvių, tiesiogiai su ja ar jos vaikais susijusių aplinkybių, kad
kilmės valstybėje jiems buvo grasinta, grėsė pavojus jų gyvybei, jie buvo
kankinami, jų atžvilgiu buvo panaudoti smurto veiksmai ar bet kokios neteisėtos
priemonės, kurios pažeidė jų žmogaus teises bei pagrindines laisves, todėl
baimė grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis
priežastimis ir nėra priežasčių manyti, kad pareiškėjos ir jos vaikų grįžimo
atgal į kilmės valstybę atveju bus pažeistos Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuostatos. Teigė, kad
pareiškėjos nurodyti atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai buvo ekonominio
pobūdžio. Apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini) dėl tariamai
gresiančio pavojaus jos vyrui, jai ir vaikams, pareiškėja užsiminė tik
pateikusi pakartotiną prašymą suteikti papildomą apsaugą, todėl atsakovas mano,
kad pareiškėja sąmoningai stengiasi kuo labiau atitikti papildomos apsaugos
kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 30
d. sprendimu pareiškėjos L. D. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė
L. D. ir du jos nepilnamečiai vaikai R.
T. ir D. T. 2008-01-31 iš (duomenys neskelbtini) atvyko
į Vilniaus Rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų SPP (b. l. 1, prieglobsčio
prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). L. D.
Lietuvos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus
pasą 63 Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini),
galiojantį iki 2012-11-22, santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr.
(duomenys neskelbtini), pakartotinai išduotą 2007-10-25 (duomenys
neskelbtini), vaikų gimimo liudijimus: (duomenys neskelbtini) (b.
1. 2, 19, 20, 21, 22, 23, 24, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini)
0641). Migracijos departamentas 2008-06-11 sprendimu Nr. (15/6-9)-12PR-32
„Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) suteikimo ir leidimo laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“ nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso, tačiau
suteikė pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir išdavė jai ir
jos nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje,
galiojančius iki 2009-06-26 (b. 1. 68-69, 73, 80, prieglobsčio prašytojo byla Nr.
(duomenys neskelbtini) 0641). 2009-04-27 Migracijos departamentas iš
Migracijos valdybos gavo (duomenys neskelbtini) pilietės L. D. prašymą suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos
Respublikoje ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol vyksta karo
veiksmai, kurių metu abi pusės naudoja prievartą, smurtą, nužudymus,
pagrobimus, bei aplinkybe, kad jos vyras jau du kartus buvo sulaikytas (duomenys
neskelbtini) karių, mušamas, reikalaujama tapti skundiku. Šiuo metu (duomenys
neskelbtini) pilietė L. D. gyvena Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) (b. 1. 76, 77-78, 79, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys
neskelbtini) 0641). Migracijos departamentas 2009-06-23 sprendimu Nr.
(15/6-11)13PR-99 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys
neskelbtini) pilietei L. D.“ nusprendė nesuteikti (duomenys
neskelbtini) pilietei L. D. papildomos apsaugos
Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui,
spręsti klausimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba jos
išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) (b. 1.116-117, prieglobsčio
prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641).
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Užsieniečių teisinę
padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos įstatymu
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šis įstatymas
nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio
suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės
padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės
padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 87 straipsnis numato
papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad
papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo
kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus
žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo,
kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo
gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla
karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių
pažeidimams. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo
prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. Įstatymo 90 straipsnio
2 dalies 1 punktas numato, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama,
jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl
kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl
pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo
priima Migracijos departamentas.
Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą
sprendimą, vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus
2009-01-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-18 „Apie žmogaus
teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 94 - 108, prieglobsčio
prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641), kurioje nurodoma, kad
2007 m. ACCORD ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini), parengtoje
dalyvaujant Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos
ekspertams, rašoma, kad lyginant 2003 m. ir 2006 m., matyti, jog saugumo
situacija (duomenys neskelbtini) ženkliai pagerėjo. Vis dar nepranešama
apie kiekvieną incidentą, tačiau akivaizdu, kad išpuoliai įgijo kitokį pobūdį –
(duomenys neskelbtini) kariai ir (duomenys neskelbtini) kovotojai
kovoja vieni su kitais, o civiliai gyventojai nėra jų taikinys. Remiantis
minėta informacija, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra
paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas
sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Žmogaus teisių centras Memorial savo
2008 m. balandžio – spalio mėn. ataskaitoje apie padėtį Šiaurės (duomenys
neskelbtini) pažymi, kad kovotojai padega daugiausia vyriausybinius
pastatus, valstybės valdžios atstovų būstus, vykdo smurtinius išpuolius prieš
valstybės pareigūnus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat
vadovavosi informacija esančia JTVPK internetiniame puslapyje 2007-09-05
publikuotame straipsnyje, kur nurodoma, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini)
yra pagerėjusi. Pirmiausia patvirtinama, kad karinis konfliktas (duomenys
neskelbtini) baigėsi – 2007-03-08 (duomenys neskelbtini) nusileido
lėktuvas, įvykdęs pirmąjį keleivinį reisą nuo 1999 m. JTVPK teigimu, optimizmo
suteikia pagerėjusi saugumo padėtis, matosi ekonomikos atstatymo ženklai, o
dauguma etninių (duomenys neskelbtini), palikusių namus per abu karinius
konfliktus, dabar grįžta namo. Dar neseniai JTVPK susirūpinimą kėlė saugumo
padėtis dėl karinių veiksmų respublikoje, dabar – apgyvendinimo ir nedarbo
problemos. Regione JTVPK ir jos partnerių, atsakingų už projektų įgyvendinimą,
veikla susideda iš teisinės, socialinės pagalbos žmonėms, kai šie bando
bylinėtis su valstybės valdžios institucijomis dėl būsto, dėl asmens dokumentų
išdavimo ir atstatymo ar dėl žalos atlyginimo. JTVPK pripažįsta, kad
automatiškas papildomos apsaugos suteikimas (duomenys neskelbtini) tautybės
asmenims dėl paplitusio smurto karinio konflikto metu pagrindu jau nebegalimas.
JTVPK siūlo nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą individualiai. JTVPK prie
persekiojimo rizikos grupės priskiria: 1) kovotojų giminės – nustatant, kurio laikmečio
kovotojų giminės gali būti persekiojimo pavojuje, būtina įvertinti tai, ką
dabartinė valdžia laiko maištininkais; 2) politiniai oponentai, pvz. (duomenys
neskelbtini) dirbę žmonės arba žmogaus teisių aktyvistai; 3) tam tikromis
aplinkybėmis vaikai ir moterys (prievartinės vaikų santuokos, nepilnamečių
jaunuolių verbavimas į jėgos struktūras ir pan.). Atsakovas taip pat vadovavosi
atsakymais į 2007/2008 m. Eurasilo klausimynus apie (duomenys neskelbtini) bei
į Migracijos departamento specialistų siųstus paklausimus. Kompetentingos
Europos Sąjungos valstybių narių institucijos nurodo, jog šiuo metu ES
valstybėse narėse nėra nusistovėjusios bendros prieglobsčio prašymų, gautų iš (duomenys
neskelbtini) tautybės asmenų, nagrinėjimo praktikos, nes ES valstybių
narių nacionaliniuose teisės aktuose asmenys, atitinkantys papildomos apsaugos
kriterijus, apibrėžiami nevienodai, tačiau daugelyje šalių egzistuoja požiūris,
kad kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai.
Pažymoje nurodoma, kad dalis valstybių jau pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini)
tautybės asmenų grąžinimą į kilmės valstybę. Valstybės daugiausia
atsižvelgia į šiuos veiksnius: asmens giminystės ryšius ir ankstesnę
apsistojimo vietą už (duomenys neskelbtini) ribų, nurodomos vien
ekonominės prieglobsčio prašymo priežastys. Tačiau nustatinėjant apsaugos
poreikį reikia įrodyti asmeninę pažeidimų įtaką prieglobsčio prašytojui
(papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama
individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis,
kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu),
negalima vadovautis tik bendra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje
situacija, būtina atsižvelgti kokią įtaką tai turi asmeniui, jo gyvenimui
kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi
būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet objektyviais faktoriais –
konkrečiomis su prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymu atsakovo pateiktoje
Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009-08-04 pažymoje Nr. (duomenys
neskelbtini) -15/6-6-23 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“
(b. 1. 25-38) iš esmės naujų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie
situacijos (duomenys neskelbtini) pablogėjimą, nepateikta.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde paaiškino, jog
Lietuvos Respublikoje jai ir jos šeimai papildoma apsauga buvo suteikta 2008 m.
atsižvelgiant į jų nurodytas aplinkybes, kad gyvenant (duomenys neskelbtini),
jos vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys
neskelbtini) karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esančiu kovotojų pusėje.
Dėl šių aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus
sulaikytas (duomenys neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą
kartą – porą savaičių, antrąjį kartą 8 – 9 dienas, mušė ir reikalavo tapti
skundiku. Dėl šių aplinkybių šeima nebegalėjo ramiai ir saugiai gyventi kilmės
valstybėje ir buvo priversti ieškoti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas nurodė, kad papildomos apklausos metu pareiškėjos vyras K. T. nurodė, kad jo kilmės valstybėje liko gyventi brolis A. T., gim. 1971 m., su kitais broliais nebendrauja.
Gyvendamas (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, tvarkydavo namų ūkį. K. T. paaiškino, kad ir prieš jo brolius (ir prieš A. T.) taip pat buvo panaudoti smurto veiksmai.
Teismo vertinimu, pareiškėjos vyro paaiškinimai patvirtina,
kad pareiškėjos vyro brolis A. T. nebijo, jog yra grėsmė
jo gyvybei, prieš jį gali būti panaudoti smurtiniai veiksmai ar bet kokios
neteisėtos priemonės, kurios gali pažeisti jo žmogaus teises bei pagrindines
laisves. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, byloje esantys duomenys patvirtina,
kad pagrindinė priežastis, paskatinusi ją ir jos šeimą išvykti iš (duomenys
neskelbtini), yra ekonominio pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati
pareiškėja prašyme, pirminiame apklausos protokole ir prieglobsčio prašytojo
apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole suteikti prieglobstį Lietuvos
Respublikoje kaip vieną iš pagrindinių išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių
nurodė „ten, t. y. (duomenys neskelbtini), vyrui darbo nebuvo, mes
norėjome gyventi normaliai“, „su vyru negalėjome niekur rasti darbo“, „vyras
neturėjo darbo“ (b. 1. 5, 9, 44, prieglobsčio prasytojo byla Nr. (duomenys
neskelbtini) 0641). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su
ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, t. y., kad kilmės valstybėje grės pavojus
jos gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, ji bus kankinama, jos atžvilgiu bus
panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jos žmogaus teises
bei pagrindines laisves, pareiškėjai judėjimo laisvė (duomenys neskelbtini) nebuvo
ribojama, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį jai
galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių
pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Atsižvelgęs į nustatytas bylos
aplinkybes, į Migracijos departamento surinktą naujausią informaciją apie
padėtį (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, jog joje jau nėra
paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas
sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, todėl kiekvieno asmens prašymas
nagrinėjamas individualiai, įvertinus ir ištyrus visą pareiškėjos byloje
esančią medžiagą.
Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas
konstatavo, kad įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų, reikalingų pareiškėjai
suteikti papildomą apsaugą, nenustatyta nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovas
pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nėra priskiriama rizikos grupėms, nėra priežasčių
manyti, jog grįžus atgal į kilmės valstybę, jos atžvilgiu bus pažeistos Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos
nuostatos, todėl nėra pagrindo suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos
Respublikoje. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad suteikti
pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagal įstatymo „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodyta
galimai kilusi grėsmė kilmės šalyje dėl karinio konflikto metu kilusio
individualaus pavojaus bei paplitusio bendro pobūdžio smurto, teismo vertinimu,
nėra patvirtinta įrodymais, todėl nelaikytina pagrindu suteikti pareiškėjai
papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nepilnamečių vaikų papildomos
apsaugos motyvai ir persekiojimo baimė kyla todėl, kad yra persekiojama jų
motina. Nepilnamečiai vaikai papildomos apsaugos prašo kaip motinos šeimos
nariai, todėl remiantis šeimos vienybės principu, sprendimas pareiškėjos
nepilnamečiams vaikams byloje yra toks pats kaip ir jų motinos, įvertinęs šias
aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2009-06-23
sprendimai Nr. (15/6-1 l)-13PR-99, „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos)
Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“, Nr. (15/6-11)13PR-100 „Dėl prieglobsčio (papildomos
apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei P.
T.“; Nr. (15/6-11)13PR-101 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos)
nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T.“;
Nr. (15/6-11)13PR-102 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys
neskelbtini) pilietei A. T.“ yra teisėti ir pagrįsti,
nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
III.
Pareiškėja L. D. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti
Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos bylą bei priimti naują
sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nagrinėdamas skundą
nenurodė, kurios aplinkybės,
turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios ne, apsiribodamas
bendrais teiginiais, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su ja
tiesiogiai susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje grės pavojus jos
gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, ji bus kankinama, jos atžvilgiu bus
panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jos žmogaus teises
bei pagrindines laisves. Sprendimo
motyvuose nenurodyta, kokie konkretūs administracinės bylos duomenys, pateikti
Migracijos departamento, leidžia teismui daryti išvadą, jog nėra grėsmės pareiškėjos
gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl dar vis paplitusios prievartos,
kuri yra kilusi karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems
žmogaus teisių pažeidimams. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta
išvada, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta,
kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus
teisių pažeidimams. Teismas netinkamai vertino
2009-08-04 Migracijos departamento pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)
-15/6-6-23 turinį, kadangi šios pažymos
turinys neįrodo, kad padėtis (duomenys neskelbtini) pagerėjo.
2. Pažymi, kad neįmanoma
pateikti objektyvių įrodymų, kad ateityje pareiškėją kas nors kankins ar
pažeidinės jo žmogaus teises, nes prieš tai darant, joks tokių neteisėtų ketinimų
turintis asmuo niekada raštu oficialiai neperspėja, kad bus elgiamasi tokiu
būdu ir nepalieka aiškių įrodymų.
3. Teismas netinkamai vertino
byloje esančius įrodymus – ta aplinkybė, jog pareiškėjos vyro K.
T. brolis A. T., gim. 1971 m., šiuo metu gyvena (duomenys
neskelbtini), rodo ne tai, jog jis nieko
nebijo ir jam nekyla grėsmė, o tik patvirtina pareiškėjos paaiškinimus, duotus
teisme, kad jai ir jos vyrui kyla reali grėsmė (duomenys neskelbtini)
būti perduotai į (duomenys
neskelbtini) ar jo vadovaujamų saugumo
pajėgų rankas. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino 2009-06-08
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro parengtų tarptautinės
apsaugos poreikio prieglobsčio prašantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini)
vertinimo laikinųjų gairių nuostatas,
nes joje kalbama apie rekomendacijas naujai, pirmą kartą, besikreipiantiems į
Migracijos departamentą papildomos apsaugos prašytojams, o ne tiems, kurims jau
buvo eilę kartų papildoma apsauga buvo suteikta. Teismas savo sprendime
neteisingai pripažino, kad Migracijos departamentas prie LR VRM pagrįstai pareiškėjai
pritaikė galiojančio LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 str.,
kuriame įtvirtinti papildomos apsaugos suteikimo pagrindai.
4. Nesutinka su teismo
atliktu įrodymų vertinimu.
Pareiškėjai P. T., D. T. ir A. T. apeliaciniais
skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti
naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų
bylas bei priimti naujus sprendimus. Mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas,
priimtas neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų.
Atsakovas Migracijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį
skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o
n s t a t u o j a :
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniai skundai pagrįsti tuo, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas bylos medžiagoje nurodytas
faktines aplinkybes ir netinkamai taikė LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
nepagrįstas, nes jame teigiama, kad padėtis (duomenys neskelbtini) stabili
ir nėra paplitusi prievarta, nevertinti pareiškėjos L. D. parodymai apie tai, kad jos vyrui
K. T. yra pavojinga (duomenys neskelbtini), nenurodyta,
kokie Migracijos departamento pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą,
kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei nėra grėsmės dėl vis dar
paplitusios prievartos.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų siekio gauti papildomą
apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjų prašomos papildomos
apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau
– ir Įstatymas) 87 straipsnio nuostatų. Pagal
Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma
apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės
valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis
bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas
jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus
teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei,
sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio
konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad
pareiškėja L. D. skundėsi dėl to, kad jai ir jos vaikams
(pareiškėjams P. T., D. T. ir A. T.) nepagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga, o
Migracijos departamento sprendimas priimtas neteisingai pritaikius Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
Byloje taikytinos Įstatymo 87 straipsnio nuostatos įgyvendina
2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl
trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar
asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos
apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies
e punkto nuostatas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
praktiką, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti
kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje
numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio
trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. Europos
Sąjungos teisingumo Teismo sprendimo Marleasing, C‑106/89, Rink.
p. I‑4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. Europos
Sąjungos teisingumo Teismo sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, Rink. p. I‑4501,
84 punktą).
Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m.
sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 „Bendros
žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini) apžvalga“ (b. l. 94 – 108,
prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641) pažymima,
kad 2007 m. ACCORD ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini), parengtoje
dalyvaujant Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos
ekspertams, rašoma, kad lyginant 2003 m. ir 2006 m., matyti, jog saugumo
situacija (duomenys neskelbtini) ryškiai pagerėjo. Akivaizdu, kad
išpuoliai įgijo kitokį pobūdį – (duomenys neskelbtini) kariai ir (duomenys
neskelbtini) kovotojai kovoja vieni su kitais, o civiliai gyventojai nėra
jų taikinys. Persekiojimo rizikos grupėmis įvardijamos: kovotojai, kovotojų
giminės, politiniai oponentai, tam tikromis aplinkybėmis vaikai ir moterys.
JTVPK pripažįsta, kad automatinis papildomos apsaugos suteikimas dėl paplitusio
smurto karinio konflikto metu jau nebegalimas, siūlo kiekvieną prieglobsčio
prašymą nagrinėti individualiai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Tarybos direktyvos 2004/83/EB
15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo
Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07
pateiktą minėtų direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat įvertinusi Migracijos
departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. pažymą Nr. (duomenys
neskelbtini) -15/6-10-188, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo
išdėstyta pozicija, kad automatiškai suteikti
papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims paplitusio smurto per karinį konfliktą pagrindu jau
nebegalima, o kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas
individualiai.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje
esančiais duomenimis nėra pagrindo taip pat teigti, kad bendra saugumo padėtis (duomenys
neskelbtini) yra stabili ir saugi, nes kariniai incidentai (karinės
operacijos) tebevyksta, taip pat nuolat pranešama apie žmogaus teisių
pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje bendrą saugumo padėties
nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, konstatuotina, kad tuo pačiu
turėtų būti vertinamos su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl
kurių buvimo pareiškėjams kilmės šalyje grėstų realus pavojus jų gyvybei,
sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto
konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių
pažeidimams. Šiuo atveju aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Elgafaji
byloje Nr. C-465/07 nuostata, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog
pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių,
tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma
apsauga.
Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris
atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų
šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims,
kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos
pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės
gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją
pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi
pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus
dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir
buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos
aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti
išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba
trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti
pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte;
jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja L. D. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje,
pirminiame apklausos protokole ir prieglobsčio prašytojo apklausos dėl
prieglobsčio suteikimo protokole kaip vieną iš pagrindinių išvykimo iš kilmės
valstybės priežasčių nurodė „ten, t. y. (duomenys neskelbtini), vyrui
darbo nebuvo, mes norėjome gyventi normaliai“, „su vyru negalėjome niekur rasti
darbo“, „vyras neturėjo darbo“ (b. 1. 5, 9, 44-46, prieglobsčio prašytojo byla Nr.
(duomenys neskelbtini) 0641), kuri teisėjų kolegijai leidžia abejoti grėsmės
pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl vis dar paplitusios
prievartos (duomenys neskelbtini), kurią esant teigia pareiškėjai skunde
bei apeliaciniuose skunduose.
Vien tik skunde teismui ir pareiškėjos L.
D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl paplitusios prievartos, vykdomų
žmogaus teisių pažeidimų, (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų
diskriminacijos dėl tautybės savaime negali būti pripažintos
pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymą, nes jos neatskleidžia
asmeninės grėsmės pareiškėjams. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertintinos
su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams
kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jų kaip žmonių teisės ir pagrindinės
laisvės būtų pažeistos. Taip pat tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje bendrą
saugumo padėties nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, vertintinos
ir su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams
kilmės šalyje grėstų realus pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei
dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro
sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Migracijos
departamentas, laikėsi pagrįstos pozicijos, kad pareiškėjai nepriklauso 2009 m.
sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 išskirtoms
rizikos grupėms. Pareiškėjai nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių, dėl
kurių buvimo jiems kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jų kaip žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus ar grėstų realus pavojus jų gyvybei,
sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto
konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių
pažeidimams. Nors pareiškėja L. D. nurodo aplinkybes, kad
jos vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys
neskelbtini) karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esančiu kovotojų pusėje,
dėl šių aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus sulaikytas
(duomenys neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą kartą –
porą savaičių, antrąjį kartą 8 – 9 dienas, mušė ir reikalavo tapti skundiku, tačiau
byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja L. D. ar
jos vyras K. T. dalyvavo (duomenys neskelbtini) politinėje
veikloje ir kariniuose veiksmuose, to neteigia ir pati pareiškėja L. D.. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo
argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos vyro K.
T. brolis A. T., gim. 1971 m., šiuo metu gyvena (duomenys
neskelbtini), rodo, kad jam ir
pareiškėjams nekyla grėsmė, tačiau šios nepagrįstos išvados konstatavimas,
neturi lemiamos reikšmės priimamam procesiniam sprendimui, nes remiantis
nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo
pareiškėjų L. D. ir jos vaikų P. T.,
D. T. ir A. T. priskirti 2009 m.
sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 išskirtoms
rizikos grupėms. Be to, pareiškėja L. D. ir kiti
pareiškėjai nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepasinaudojo
teise duoti paaiškinimus teisme, jų dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pareiškėjai nėra pateikę tokios
informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad pareiškėjai negali
grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jų kaip žmogaus
teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar grėstų realus pavojus jų
gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, taip pat
kad negalėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe. Atsižvelgdama į
pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas iš esmės teisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas bei teisingai jas
išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas
pagrįstu. Tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjų L. D., P.
T., D. T. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė