Civilinė byla Nr. e2A-934-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00014-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal S. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. R. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų medicininių paslaugų teikimo.
2. Nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN). (duomenys neskelbtini) stadione žaisdamas futbolą jis patyrė (duomenys neskelbtini) traumą. Po patirtos traumos kreipėsi į Marijampolės PN šeimos gydytoją G. K.. Gydytojas stebėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo uždėtas šaldomasis kompresas, aštuoniukės tvarstis, duota nuskausminamųjų vaistų ir jis atleistas nuo patikrinimo. 2021 m. birželio 15 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, kadangi jautė vis stiprėjantį (duomenys neskelbtini) skausmą, negalėjo naktimis miegoti, (duomenys neskelbtini) pulsavo, buvo stipriai pamėlynavusi. Gydytojas, apžiūrėjęs ieškovo (duomenys neskelbtini) stebėjo (duomenys neskelbtini). Įtardamas (duomenys neskelbtini), gydytojas užpildė siuntimą gydytojo ortopedo–traumatologo konsultacijai Marijampolės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje. Ortopedas–traumatologas, atlikęs (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką, ieškovui diagnozavo (duomenys neskelbtini) lūžimą ir ieškovui buvo uždėta gipso longetė.
3. Po 2021 m. birželio 9 d. patirtos traumos ieškovas pakartotinai nepatyrė naujos traumos. Ieškovas pastoviai jautė skausmą ir negalėjo vaikščioti bei priminti (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo 2021 m. birželio 15 d. susilaužyti (duomenys neskelbtini). Dėl atsainaus požiūrio į ieškovo patirtą traumą ir nusiskundimus, gydytojo G. K. netinkamai nustatytos diagnozės bei 2021 m. birželio 6 d. neatlikto rentgeno ieškovo sveikatai buvo padaryta žala.
4. Ieškovas prašė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl paminėtų gydytojo kaltų veiksmų jis patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kalti dėl žalos atsiradimo asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo S. R. ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų patenkintas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia būtina nustatyti, kad teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pakenkta sveikatai. Ieškovas jam padarytą žalą kildina iš to, kad nebuvo laiku diagnozuotas (duomenys neskelbtini) lūžis. Kitų aplinkybių (įrodymų) kaip buvo pakenkta jo sveikatai, ieškovas nenurodo.
7. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų (medicininių išrašų, gydytojo G. K. paaiškinimų, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo ir kt.) nėra pagrindo konstatuoti, jog 2021 m. birželio 9 d. ieškovui atvykus pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) traumos, buvo netinkamai diagnozuota trauma (įvertintas jos sunkumas). Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad ieškovas skundėsi tik (duomenys neskelbtini); apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), stebėtas tik (duomenys neskelbtini), t. y. nei ieškovas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmu, nei apžiūrint (duomenys neskelbtini) gydytojas pastebėjo esant (duomenys neskelbtini) traumą, todėl, nesant duomenų apie 2021 m. birželio 9 d. galimą ieškovo (duomenys neskelbtini) lūžimą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo lūžęs, o gydytojas to nepastebėjo. Juo labiau, kad tik 2021 m. birželio 15 d. ieškovas, atvykęs pas gydytoją, skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, buvo matoma (duomenys neskelbtini), t. y. buvo aiškūs požymiai (duomenys neskelbtini) traumos, ko nebuvo 2021 m. birželio 9 d., ir tą jau pastebėjo bei fiksavo dokumentuose gydytojas.
8. Tą pačią dieną ieškovas buvo išsiųstas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Marijampolės ligoninės skubios pagalbos skyrių ortopedo–traumatologo konsultacijai, kur, atlikus rentgeno nuotrauką, nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis. Taigi, nenustačius, jog 2021 m. birželio 9 d. gydytojo apžiūros metu ieškovui buvo lūžęs (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo konstatuoti, kad jam nebuvo laiku diagnozuotas (duomenys neskelbtini) lūžis, tokiu būdu neatsirado aplinkybė (faktas), kuri galėjo sukelti ieškovui žalą.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovui, kaip jis ją nurodo (patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės), buvo atsiradusi ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų jam (nesu)teikimo, o dėl jo paties veiksmų (futbolo žaidimo ar kt.), kurių metu jis patyrė traumas. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad 2021 m. birželio 9 d. ieškovui buvo duoti nuskausminamieji vaistai, jis buvo atleistas nuo patikrinimo, t. y. imtasi priemonių skausmui sumažinti, greitinti traumos gijimą, kas tik patvirtina, jog ieškovo sveikata buvo rūpinamasi, o ne kenkiama (daroma žala).
10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nenustatyta, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovo sveikatai būtų padaryta žala, todėl ieškinys laikytas nepagrįstu ir atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šeimos gydytojas G. K., apžiūrėdamas ieškovą, nesuteikė tinkamos pirmosios pagalbos, t. y. nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
11.2. Ieškovas pažymi, kad po 2021 m. birželio 9 d. patirtos traumos jis pakartotinai nepatyrė naujos traumos, to nėra fiksuota ir medicininiuose dokumentuose. Ieškovas pastoviai jautė skausmą ir negalėjo vaikščioti bei priminti (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 9 d., dėl to negalėjo 2021 m. birželio 15 d. susilaužyti (duomenys neskelbtini). Dėl atsainaus požiūrio į ieškovo patirtą traumą ir nusiskundimus bei gydytojo G. K. netinkamai nustatytos diagnozės, 2021 m. birželio 9 d. neatlikto rentgeno ieškovo sveikatai buvo padaryta žala.
11.3. Ieškovas mano, kad Marijampolės PN medicinos darbuotojų kaltė dėl netinkamo medicinos paslaugų ieškovui teikimo yra akivaizdi. Dėl ieškovui laiku nesuteiktų būtinų medicininių paslaugų ieškovas kentė nepatogumus, nemigą, jautė pažeminimą ir patyrė neturtinę žalą. Žalą privalo atlyginti atsakingas dėl jos atsiradimo asmuo.
11.4. Negaudamas reikiamų medicinos paslaugų ieškovas patyrė neturtinę žalą: jis kentė nepatogumus, skausmą, dvasinį diskomfortą; ieškovą kankino depresinės nuotaikos. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakingų už žalos atsiradimą asmenų.
12. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas turėjo atsisakyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nes ieškovas pats inicijavo teismo procesą, žinojo apie teismo posėdžius, apie konkrečią teismo sprendimo paskelbimo datą bei turėjo galimybę susisiekti su išoriniu pasauliu telefonu, siekiant išsiaiškinti savo inicijuoto proceso eigą. Trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas bei tenkintas. Ieškovas šį terminą praleido, o termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.
12.2. Ieškovas apeliaciniame skunde atsakove įvardijo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės PN, tačiau Marijampolės PN nėra tinkama Lietuvos valstybės atstovė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ 2 punktu (keičiamo nutarimo 2.2 papunkčiu) įgaliojo VLK atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, ieškovas nepagrįstai nurodo Marijampolės PN kaip Lietuvos valstybės atstovę, jai tokiai nesant.
12.3. Tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija), tiek teismas visiškai įsigilino į byloje esančius įrodymus, išanalizavo visas faktines aplinkybes, dėl to priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo naikinti.
12.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog 2021 m. birželio 9 d. ieškovui atvykus pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) traumos, buvo netinkamai diagnozuota trauma (įvertintas jos sunkumas). Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad ieškovas skundėsi tik (duomenys neskelbtini) skausmu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), stebėtas tik (duomenys neskelbtini), t. y. nei ieškovas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmu, nei apžiūrint (duomenys neskelbtini) gydytojas pastebėjo esant (duomenys neskelbtini) traumą (duomenys neskelbtini), todėl, nesant duomenų apie 2021 m. birželio 9 d. galimą ieškovo (duomenys neskelbtini) lūžimą, nėra pagrindo išvadai, jog tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo lūžęs, o gydytojas to nepastebėjo. Juo labiau, kad tik 2021 m. birželio 15 d. ieškovas, atvykęs pas gydytoją, skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, buvo matoma (duomenys neskelbtini), t. y. buvo aiškūs požymiai (duomenys neskelbtini) traumos, ko nebuvo 2021 m. birželio 9 d. ir tą jau pastebėjo bei fiksavo dokumentuose gydytojas. Tą pačią dieną ieškovas buvo pasiųstas ortopedo–traumatologo konsultacijai, kur, atlikus rentgeno nuotrauką, nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis. Taigi nenustačius, kad 2021 m. birželio 9 d. gydytojo apžiūros metu ieškovui buvo lūžęs (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo konstatuoti, jog nebuvo laiku diagnozuotas (duomenys neskelbtini) lūžis, tokiu būdu neatsirado aplinkybė (faktas), kuri galėjo sukelti ieškovui žalą.
12.5. Pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas negalėjo patirti antros traumos, nes negalėjo vaikščioti, yra ieškovo išgalvota. Medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta, kad dėl pirmosios apžiūros metu nustatyto (duomenys neskelbtini) ieškovas negalėjo vaikščioti.
12.6. Sutiktina su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovui, kaip jis ją apibūdina (patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės), buvo atsiradusi ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų jam teikimo, o dėl jo paties veiksmų (futbolo žaidimo ar kt.), kurių metu jis patyrė traumas.
12.7. Ieškovo teiginiai apie patirtus didelius išgyvenimus yra deklaratyvūs, o teiginiai apie bendravimo galimybių sumažėjimą, esant įkalinimo įstaigoje, yra visiškai nepagrįsti, be to, ieškovas nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė galimybių bendrauti sumažėjimas, todėl laikytina, kad dėl traumos ieškovo galimybės bendrauti įkalinimo įstaigoje su kitais asmenimis nesumažėjo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas po traumos turėjo galimybę judėti pasinaudojant pagalbinėmis priemonėmis ir bendrauti su kitais asmenimis, kai tuo tarpu aplinkybės, jog ieškovas negalėjo judėti, nepagrindė jokie medicininiai dokumentai.
12.8. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu ieškovas apskaičiavo patirtą neturtinę žalą ir kodėl neturtinė žala nebuvo apskaičiuota remiantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis. Ieškovas apeliaciniame skunde neužsimena, kodėl netaikė Aprašo nuostatų.
13. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Ligoninė nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kuri yra atmestina, nes nepagrįsta. Civiliniame procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
13.2. Ieškovo apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas – tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu arba nurodomos tariamos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo skundžiamos, nors skundo padavimo dieną ieškovui turėjo būti žinomos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl žalos, kilusios dėl gydytojo veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė be kaltės už žalą paciento sveikatai, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, (duomenys neskelbtini) stadione žaisdamas futbolą patyrė (duomenys neskelbtini) traumą. Tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į Marijampolės PN gydytoją G. K.. Gydytojas stebėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo uždėtas šaldomasis kompresas, aštuoniukės tvarstis, duota nuskausminamųjų vaistų ir jis atleistas nuo patikrinimo. 2021 m. birželio 15 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini). Gydytojas, apžiūrėjęs ieškovo (duomenys neskelbtini) stebėjo (duomenys neskelbtini). Įtardamas (duomenys neskelbtini), gydytojas užpildė siuntimą gydytojo ortopedo–traumatologo konsultacijai VšĮ Marijampolės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, kur ortopedas–traumatologas, atlikęs (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką, ieškovui diagnozavo (duomenys neskelbtini) lūžimą ir ieškovui buvo uždėta gipso longetė.
17. Ieškovas Komisijai 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą (2021 m. lapkričio 18 d. prašymas papildytas) dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, padarytos 2021 m. birželio 9 d. teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. 2021 m. gruodžio 21 d., išnagrinėjusi šį prašymą, Komisija nusprendė ieškovo prašymo atlyginti žalą netenkinti.
18. Ieškovas (apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą grindė tuo, kad gydytojas G. K. atsainiai įvertino ieškovo sveikatos būklę ir laiku nediagnozavo (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą. Taigi, apeliantas patirtus išgyvenimus (nepatogumus, skausmą, dvasinį diskomfortą, depresines nuotaikas) priežastiniu ryšiu sieja su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš įrodymų visumos padaręs išvadą, kad žala ieškovui, kaip jis ją nurodo (patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės), buvo atsiradusi ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų jam teikimo, o dėl jo paties veiksmų (futbolo žaidimo ar kt.), kurių metu jis patyrė traumas. Nesutikimą su sprendimu apeliantas iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija tokiems argumentams nepritaria.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės ir įrodymų vertinimo
19. Ginčui aktuali Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
20. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama PTŽSAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintą aprašo „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Žalos aprašas) normas, sprendžia, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą, būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui. Tokia išvada darytina, nes pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį numatyta, jog nėra atlyginama neišvengiama žala. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 punktas numato, kad neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Žalos aprašas, vadovaujantis jo 9.2.2 punktu, žala laikoma neišvengiama, jei ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Žalos aprašo 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiai). Taigi, vadovaujantis Žalos aprašu, žala yra neišvengiama, kai ji būtų kilus, net jei sveikatos priežiūros įstaiga būtų paslaugą suteikusi tinkamai, vertinant pagal medicinos ir farmacijos mokslo standartus. Žala taip pat turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais sveikatos priežiūros įstaigos veiksmais ir taip pat nėra atlyginama, kai žala yra nulemta specifinės asmens sveikatos būklės iki sveikatos priežiūros paslaugų, kurios medicinos mokslas neturi priemonių pagerinti (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022).
21. Taigi, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako.
22. Nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, ieškovą po patirtos traumos apžiūrėjęs medikas nenustatė tinkamos diagnozės, nepastebėjo, kad ieškovui yra lūžęs (duomenys neskelbtini). Nustačius netinkamą diagnozę (duomenys neskelbtini), ieškovui nebuvo laiku suteiktas tinkamas gydymas, dėl to ieškovas kentė skausmus, nemigą, patyrė kitus išgyvenimus.
23. Vertindama paciento (ieškovo) atvejį, Komisija išvadą, kad ieškovo prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, motyvavo tuo, jog ieškovas žalos sveikatai, gaudamas jam reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, nepatyrė, nes jokios objektyvios dokumentinės informacijos apie galimai paciento patirtą žalą, gaunant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepateikta. Komisijos surinkta faktinė dokumentinė medžiaga įrodo, kad sveikatos priežiūros įstaiga suteikė ieškovui prieinamas, kokybiškas, savalaikes, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių ieškovas kreipėsi dėl patirtų (duomenys neskelbtini) traumų. Siekdama būti profesionali ir rūpestinga, gydymo įstaiga organizavo ir vietoje nesančio gydytojo specialisto ortopedo–traumatologo konsultaciją bei reikalingą gydymą.
24. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos išvada, ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovas, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Komisijos sprendimo ir juo pasirėmusio pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Ieškovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) lūžis buvo patirtas 2021 m. birželio 9 d. ir turėjo būti diagnozuotas jau pirmosios jo medicininės apžiūros metu, tačiau šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, be paties ieškovo deklaratyvių teiginių, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys medicininiai duomenys liudija, kad po 2021 m. birželio 9 d. patirtos traumos ieškovas skundėsi ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) skausmais, dėl to ieškovą apžiūrintis medikas pagrįstai dėmesį sutelkė į ieškovo nurodomą traumos vietą. Jokių duomenų apie kitokias traumas ar skausmus kitose (duomenys neskelbtini) vietose, ieškovas jį apžiūrinčiam medikui nenurodė ir nesiskundė. Tai, kad ieškovas teigia, jog jau po 2021 m. birželio 9 d. traumos jis negalėjo priminti (duomenys neskelbtini), taip pat nėra atžymėta medicininiuose dokumentuose. Todėl apelianto teiginys, kad būtent dėl to jis negalėjo pakartotinai susižeisti, mažai tikėtina, kadangi tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad pirminiai duomenys medicininiuose dokumentuose apie patirtą traumą (įvykio aplinkybės, traumos pobūdis, skausmingos vietos ir pan.) yra nurodomi iš paties nukentėjusiojo žodžių – šiuo atveju ieškovo, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Be to, net jei ieškovo (duomenys neskelbtini) trauma ir buvo galimai patirta 2021 m. birželio 9 d., tačiau ieškovas nesiskundė skausmu šioje (duomenys neskelbtini) dalyje, todėl ieškovą apžiūrintis medikas negalėjo šios traumos diagnozuoti, nes išoriškai matomų traumos požymių stebėta nebuvo (ieškovas šios aplinkybės neginčija, apie tai nėra atžymėta medicininiuose dokumentuose).
25. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas civiliniame procese gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinys apima ne pareigą garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareigą užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
27. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad pakartotinis ieškovo kreipimasis 2021 m. birželio 15 d. (t. y. po šešių dienų) dėl tos pačios (duomenys neskelbtini) problemų, tikėtina, buvo dėl naujai patirtos traumos, nes konstatuoti kiti nukentėjusiojo (ieškovo) skundai nei pirmo kreipimosi metu ir objektyvūs gydytojo pastebėjimai kiti, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini), kas sąlygojo kitą preliminarią diagnozę (įtariamą lūžį), ir tai vėliau buvo diagnozuota VšĮ Marijampolės ligoninėje. Taigi, nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog ieškovui pagal jo nurodytus traumos požymius ir skausmus medicininės paslaugos buvo suteiktos netinkamai – 2021 m. birželio 9 d. ieškovas po traumos apžiūrėtas tą pačią dieną, šaldoma traumos vieta, uždėtas aštuoniukės tvarstis, duota nuskausminamųjų vaistų, ieškovas atleistas nuo patikrinimo. 2021 m. birželio 15 d. ieškovui, atsižvelgiant į jo nusiskundimus (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną organizuotas vizitas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kur, diagnozavus (duomenys neskelbtini) lūžį, (duomenys neskelbtini) stabilizuota medicininiu įtvaru (longete).
28. Ieškovas jį apžiūrėjusio gydytojo netinkamą pareigų atlikimą kildina iš to, kad pirmosios apžiūros metu – 2019 m. birželio 9 d. jam nebuvo atlikta rentgenograma. Tačiau, kaip jau minėta, iš byloje esančių medicininių dokumentų ir 2021 m. gruodžio 21 d. gydytojo G. K. paaiškinimo matyti, kad ieškovą apžiūrėjęs medikas 2021 m. birželio 9 d. nematė indikacijų organizuoti paciento konvojavimą skubiai ortopedo–traumatologo konsultacijai, kadangi tokių indikacijų nebuvo, to nenurodė ir pats ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėja, jog jis dar pirminės apžiūros metu būtų skundęsis (duomenys neskelbtini) skausmais (duomenys neskelbtini) srityje ar kad jam būtų netinkamai suteikta medicininė pagalba dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Taigi, akivaizdu, kad konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos ieškovui buvo suteiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Priešingoms išvadoms padaryti įrodymų byloje nėra.
29. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovui buvo teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o galbūt atsiradę ieškovo išgyvenimai (skausmas, nemiga, mobilumo ir bendravimo galimybių sumažėjimas) kilo ne dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl ieškovo patirtos traumos (traumų). Taigi, nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
30. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl kai kurių atsiliepimų argumentų
31. VLK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas turėjo atsisakyti ieškovui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nes trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkintas. Ieškovas šį terminą praleido, o termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Teisėjų kolegija su šiais atsiliepimo argumentais nesutinka.
32. Byloje nustatyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2022 m. kovo 8 d. Apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinį skundą teismui pateikė 2022 m. liepos 18 d. – praleidęs įstatyme numatytą terminą. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nepaisant to, nurodytas terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu yra konstatuojamos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi tokias aplinkybes konkrečiu atveju konstatavo ir atnaujino ieškovui terminą apeliaciniam skundui pateikti bei apeliacinį skundą priėmė. Spręsti kitaip šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo.
33. Pažymėtina ir sutiktina su atsakovės atstovės nuomone, kad ieškovas apeliaciniame skunde visų pirma atsakovu įvardija Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės PN, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės PN nėra tinkama Lietuvos valstybės atstovė. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ 2 punktu įgaliojo VLK atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, ieškovas nepagrįstai Marijampolės PN įtraukė į nagrinėjamą bylą kaip Lietuvos valstybės atstovę, nes tinkamas Lietuvos valstybės atstovas yra tik VLK.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino reikšmingas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė