Administracinė byla Nr. A-2325-442/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00380-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. R. V., L. V., R. K. V., T. M. H., N. H. dėl administracinių aktų panaikinimo ir infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti 1) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas Nr. 127) dalį, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A1-4.1-564 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-4.1-564), kuriuo buvo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dydis, ribos bei apribojimai; 3) pripažinti negaliojančia Palangos miesto savivaldybės administracijos ir T. M. H. bei N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį (toliau – ir Sutartis).
Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr.127 patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano (toliau – ir detalusis planas) dalis dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažeidžia teisės aktų nuostatas, nes prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prijungiant neįsiterpusius ir didesnius, nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte, valstybinės žemės plotus, sudarytas pagrindas juos įsigyti privačion nuosavybėn. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 25 punkte numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Kadangi Sprendimo Nr.127 dalis, kuria nuspręsta padidinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 24 ir 26 straipsnių nuostatas, ji yra neteisėta, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti panaikinta.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog pagal tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Sprendimu Nr. 127 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, padidinimo ir Įsakymas Nr. Al-4.1-564 nebuvo įgyvendinti – sklypų ribos nebuvo pakeistos. Sprendimo Nr. 127 pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija ir nekilnojamąjį turtą žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdantys T. M. H. ir N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašė Sutartį, kuria Palangos miesto savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliajame plane numatomam žemės sklypo padidinimui, o T. M. H. ir N. H. įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti žvyro dangos įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalinai sutvarkyti planuojamos teritorijos gretimybėje esantį kelią-taką bei suremontuoti apie 300 metrų ilgio kelio dalies dangą nuo Klaipėdos plento iki vandentiekio bokšto šalia pietinės planuojamos teritorijos dalies. Duomenų, kad Sutartis būtų įvykdyta, nėra. Pareiškėjo nuomone, panaikinus Sprendimo Nr.127 dalį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) padidinimo, turi būti panaikintos ir minėto sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, nes pagal bendruosius teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė. Sutartis turi būti pripažinta niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento Civilinio kodekso 1.80 straipsnio l dalies pagrindu.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamą detalųjį planą Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2004 m. gegužės 20 d., o ginčo žemė valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir miškų schema), kuris Valstybės žiniose buvo paskelbtas tik 2004 m. lapkričio 6 d., t. y. detalusis planas buvo patvirtintas anksčiau, nei ginčo žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Detalusis planas buvo suderintas su Kretingos miškų urėdija. Ginčo sklypus ir mišką skiria kelias, kuris priskirtinas kitos paskirties žemei. Tai nėra naujas kelias, jis egzistavo dešimtmečius iki detaliojo plano patvirtinimo ir iki miškų schemos patvirtinimo. Prisijungtoje žemėje medžiai užima iki 10 arų, todėl tai nėra miškas. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Sutartis neprieštarauja jokiems teisės aktams. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.154 straipsniu šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas prašymui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. liepos 24 d. rašto Nr. (3-l-)D8-6170 „Dėl viešojo intereso gynimo“ gavimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Nurodė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai atitinka jo rengimo metu galiojusias nuostatas. Teritorijoje ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) nenumatyta gyvenamųjų namų statyba. Detalusis planas buvo suderintas su Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Pajūrio regioninio parko direkcija. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apsuptas privačių ar nuomojamų žemės sklypų ir viešų kelių iš visų keturių pusių, todėl, vadovaujantis Nutarimu Nr. 692, prijungiamų sklypų plotas galėjo būti iki 0,5 ha. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatyme nėra nuostatos, numatančios, jog vėliau patvirtinto specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai pakeičia ar panaikina anksčiau patvirtintų detaliųjų planų sprendinius. Detaliojo plano sprendiniai galioja laike iki tol, kol jie nebus pakeisti ar panaikinti teismine ar neteismine tvarka. Detaliojo plano sprendinių galiojimui nėra reikšmingi po detaliojo plano patvirtinimo atsiradę teisės aktų, reglamentuojančių detaliojo planavimo sprendinius, pasikeitimai. Tokie teisės aktų pakeitimai būtų aktualūs tik rengiant naują detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniai gali būti pakeisti tik parengiant detaliojo plano keitimą (korektūrą) Teritorijų planavimo įstatymo 19–26 straipsniuose nustatyta tvarka, bet ne tvirtinant miškų schemą, todėl pareiškėjo pozicija, kad, patvirtinus miškų schemą, anksčiau patvirtinto detaliojo plano sprendiniai tapo neteisėti, yra nepagrįsta. Miškų schema, kurios sprendinių tariamai neatitinka ginčo detalusis planas, yra neteisėta ir prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms, nes pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pavieniai medžiai bei krūmai nėra miškas. Miškų schema, kurioje nėra atsižvelgiama į teisėtai patvirtintus detaliojo plano sprendinius, o yra patvirtinami iš esmės priešingi sprendiniai, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms detaliojo plano sprendinių galiojimą, taip pat pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau išdėstytų argumentų ginčo detalusis planas yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. A1-4.1-564 panaikinimo ir Sutarties pripažinimo negaliojančia. Vien tai, kad priimtas administracinis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, savaime nereiškia viešojo intereso pažeidimo, priešingu atveju viešuoju interesu reikėtų laikyti bet kokio valstybės ar savivaldybės institucijos priimto akto prieštaravimą teisės normoms, tačiau toks aiškinimas neatitiktų teismų praktikos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad detaliojo plano sprendinys, kuriuo suformuotas 4 000 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, prijungiant įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, neprieštarauja Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 nuostatoms. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo suformuotas 1 966 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, prijungiant įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 nuostatoms prieštarauja iš dalies, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ši skaičiavimo klaida labai nežymi, todėl ją būtų galima ištaisyti parengiant sklypo ribų planą. Paaiškino, kad detalusis planas buvo baigtas rengti 2004 m. vasario mėnesio pabaigoje, 2004 m. kovo 1 d. parengtas planas viešai apsvarstytas su visuomene, patvirtintas 2004 m. gegužės 20 d., o miškų schema patvirtinta tik 2004 m. lapkričio 3 d., todėl detaliojo plano sprendiniai neprieštaravo Miškų įstatymo nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė tenkinti pareiškėjo prašymą. Sutiko su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija ir pritarė, kad ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti, o Sutartis pripažinta negaliojančia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame neprieštaravo pareiškėjo prašyme pareikštiems reikalavimams.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2006 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (12-2)-D8-6701 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimai neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (12-2)-D8-6701, adresuotame Klaipėdos apygardos prokuratūrai, nepateikta informacija apie galimus pažeidimus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo metu, teismas konstatavo, kad termino prašymui paduoti, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas nepraleido.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad svarstant dėl viešojo intereso gynimo kiekvienu atveju turi būti analizuojama individuali faktinė situacija. Tikrinamos bylos medžiaga patvirtina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. M. H. ir N. H. nuosavybės teise priklausantis statinys yra Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašomų panaikinti administracinių aktų pagrindu suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Administracinės bylos šalys nekelia ginčo dėl to, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra priskirtini neprivatizuotinos žemės kategorijai. Ginčo detaliuoju planu suplanuotos teritorijos didesnio užstatymo galimybė nenumatyta, kokia kita veikla tenkinant visuomenės poreikius rekreacinės paskirties teritorijoje galėtų būti vykdoma, byloje duomenų nėra. Teismo posėdžio metu nurodyta, kad ginčo žemę panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams nėra numatyta. Ginčo detaliojo plano medžiaga patvirtina, kad žemės sklypai suplanuoti atsižvelgiant į susiklosčiusį žemės naudojimą, gyventojų būtino poreikio užtikrinimą bei aplinkos kokybės išsaugojimą. Byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengėjo sprendimas nenumatyti naujų žemės sklypų suformavimo galimybės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), gretimybėje, gali būti pagrįstas teritorijų planavimo tikslais, užtikrinant darnią teritorijų plėtrą bei racionalią urbanizaciją.
Teismas pažymėjo, kad prašomų panaikinti administracinių aktų neteisėtumą pareiškėjas iš esmės sieja su jų neatitikimu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms. Tiek Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, tiek ginčo detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Teismas pripažino, kad prokuroro ginčijamais individualiais administraciniais aktais yra sudaryta galimybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. M. H. ir N. H. įsigyti didesnį, nei jau valdomas, žemės sklypą, tačiau byloje neįrodinėjama, jog suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, viršija ginčo situacijai taikytinus maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius, nustatytus Žemės reformos įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais. Teismas pabrėžė, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė motyvuoto, konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentais pagrįsto vertinimo, jog jo nurodytų teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio ir masto, kad jis pažeidžia visai visuomenei ar jos atitinkamai daliai objektyviai reikšmingą, reikalingą, vertingą gėrį (viešąjį interesą). Todėl naikinti pareiškėjo prašomus ginčijamus administracinius aktus Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytais pagrindais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nurodo, kad teismas neanalizavo pareiškėjo nurodytų teisės aktų pažeidimų, nepasisakė, ar ginčo žemės sklypai yra įsiterpę tarp privačių (išnuomotų) žemės sklypų ir tokiu pagrindu atitinka Nutarimo Nr. 692 nuostatas. Teismo sprendime minimi teisės aktai nors ir numato galimybę valstybinės žemės sklypus įsigyti be aukciono vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau minėti dokumentai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kaip yra šiuo atveju. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės miesto teritorijoje be teisinio pagrindo prisijungti esantį laisvos valstybinės žemės plotą. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju detaliuoju planu suplanuoti prijungti laisvos valstybinės žemės plotai (duomenys neskelbtini), Palangoje, (0,22 ha) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, (0,11 ha) yra tokio dydžio, jog juose galima suprojektuoti kelis racionalaus dydžio žemės sklypus. Todėl detaliojo plano sprendiniais suplanuoti prijungti 0,22 ir 0,11 ha laisvos valstybinės žemės plotai nėra įsiterpę žemės plotai Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme. Šie valstybinės žemės plotai turėtų būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai, kuriuose gali būti vykdoma veikla pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintą Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą. Tokiuose žemės sklypuose gali būti statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai, kuriuose galėtų būti intensyviam visuomenės lankymui pritaikyta aplinka. Teismui palikus galioti ginčo detaliojo plano sprendinius, kuriais numatyta šiuos sklypus prijungti prie privačios nuosavybės (nuomos) teise valdomų žemės sklypų, būtų pažeisti visos visuomenės interesai, pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Pareiškėjo nuomone, viešasis interesas buvo pažeistas ir tuo aspektu, kad ginčijamus aktus priėmė savivaldos institucija, turinti pareigą užtikrinti, jog jos veikla ir priimti sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti.
Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu teritorijų planavimo dokumentu negalėjo būti projektuojamas įsiterpęs žemės sklypas, kadangi prijungtas sklypas ne tik ženkliai viršija leistiną plotą įsiterpusiems sklypams, bet ir negali būti teisiškai traktuojamas kaip įsiterpęs. Palikus galioti detalųjį planą, pagal kurį leista asmenims įsigyti 0,22 ha laisvos žemės sklypą be teisinio pagrindo, būtų pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo nuostatos, bet ir viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai neišnagrinėjo visų byloje esančių dokumentų, neįvertino esamos situacijos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeisdamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir Nutarimo Nr. 692 nuostatas. Prokuroro siekis užkardyti neteisėtą valstybinės žemės perleidimą privačion nuosavybėn yra viešasis interesas, kurį prokuroras turi teisę įgyvendinti teisme. Šioje byloje teismas privalėjo įvertinti įsiterpusio žemės sklypo atitikimą teisės aktų reikalavimams, detaliojo plano teisėtumą. Detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti žemės sklypai, kuriuose numatoma vykdyti statybas, taip pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio ginčo detaliojo plano patvirtinimo metu, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 19 punktą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į specialųjį Pajūrio regioninio parko teritorijos teisinį reglamentavimą, pagal kurį minimi žemės plotai patenka į urbanizuotos (NRu) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Kadangi detalusis planas neatitinka Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, todėl neatitinka ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies bei 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H. ir N. H. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Tvirtina, kad žemės sklypo padidinimas nuo 1 800 iki 4 000 kv. m yra asmenų subjektinių teisių įgyvendinimo rezultatas ir jokiu būdu negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas. Pagal Žemės reformos įstatymą, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis namų valdos tikslu turi teisę vieną kartą išsipirkti iš valstybės iki 20 arų laisvos valstybinės žemės. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra apsuptas privačių ar nuomojamų žemės sklypų ir viešų kelių iš visų keturių pusių. Nurodyti prijungiamos valstybinės žemės plotai, kurie sudaro atitinkamai 0,22 ha ir 0,1147 ha, neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio. Pareiškėjo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, suformuluoti reikalavimai įsiterpusios valstybinės žemės sklypo įgijimui nagrinėjamu atveju yra visiškai išpildyti ir dėl to ginčijami žemės sklypai gali būti prijungiami kaip įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Pažymėtina, kad šiuo metu prie (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančio pastato iki nepriklausomybės atkūrimo buvo suformuotas 0,9 ha ploto žemės sklypas tuometiniam Nemirsetos karinio dalinio administraciniam pastatui eksploatuoti. Todėl istoriškai žemės sklypo plotas turėtų būti netgi dar didesnis. Pabrėžia, kad teismo proceso pirmojoje instancijoje metu buvo atlikta teismo ekspertizė, kurioje konstatuota, jog detaliojo plano rengėjas sprendiniuose prijungiamas teritorijas įvertino kaip mažas, sudėtingos konfigūracijos, atskiriems sklypams netinkamas teritorijas, dėl ko sprendimas priskirti šiuos plotus privatiems žemės sklypams laikytinas racionaliu. Atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypai į neprivatizuojamos žemės kategoriją nepatenka. Todėl pirmosios instancijos teismas laikėsi pagrįstos pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o pats pareiškėjas tinkamai nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog nagrinėjamu atveju ginamas viešasis interesas, remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais apie ginčijamų administracinių aktų neatitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams bei nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvius teiginius. Už saugomų teritorijų apsaugą ir viešojo intereso gynimą šioje srityje yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nagrinėjamoje byloje minėta institucija nėra įstojusi ar įtraukta kaip proceso dalyvis. Todėl yra pagrindas išvadai, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neįžvelgė viešojo intereso pažeidimo šioje srityje. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, kad detaliojo plano sprendiniais būtent ir siekiama saugomos teritorijos apsaugos. Detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra ir nebuvo numatyta gyvenamųjų namų statyba. Detalusis planas buvo rengiamas, kai esamas gyvenamasis namas buvo baigiamas rekonstruoti pagal ankstesnius teritorijų planavimo dokumentus, todėl užstatymo rodikliai buvo palikti tokie pat, kaip ir ankščiau galiojusiame Nemirsetos detaliajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu. Gyvenamojo namo rekonstrukcija jau seniai yra baigta ir visi galimi užstatymo rodikliai jau yra išnaudoti, o naujas papildomas užstatomas plotas nėra numatytas, išskyrus jau esamų pastatų vietą. Todėl reikia vadovautis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto dalimi, kuria suteikiama teisė įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, neviršijantį 0,5 ha, teritorijose, kuriose gyvenamoji statyba nenumatyta. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, kompetentingoms institucijoms neišduodant statybą leidžiančio dokumento ir (ar) nederinant planuojamų statinių statybos projektų turėtų būti ginamas viešasis interesas, o nepanaikinus detaliojo plano sprendinius. NŽT neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčijamu detaliuoju planu nustatytoje dalyje nuo seno stovėjo namas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 patvirtintame „Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamente“ nustatyti apribojimai yra taikomi naujai statybai. NŽT taip pat neatsižvelgė į detaliajame plane nurodytas zonų reikšmes ir esamą faktinę situaciją, kiek tai susiję su saugomais želdiniais ir vandentiekio linija. NŽT tyčia klaidinamai interpretuoja detaliojo plano sprendinius, todėl apeliaciniame skunde pateikti motyvai yra nepagrįsti. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad kokia kita veikla tenkinant visuomenės poreikius rekreacine esančioje teritorijoje galėtų būti vykdoma, byloje duomenų nėra. Žemės sklypai suplanuoti, atsižvelgiant į susiklosčiusį žemės naudojimą, gyventojų būtino poreikio užtikrinimą bei aplinkos kokybės išsaugojimą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, detaliojo plano sprendinių naikinimas sudarytų sąlygas tokioms statyboms atsirasti, o tai pažeistų kitą prioritetinį viešąjį interesą – užtikrinti urbanizacijos mažinimą saugomose teritorijose, siekti sklypų stambinimo ir vengti mažinimo, skaidymo.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, jog įsiterpęs yra tas žemės plotas, kuris negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Pabrėžia, kad patvirtinus ginčijamą detalųjį planą, žemės teisinis statusas nepakito. Žemė kaip buvo, taip ir yra valstybės. Valstybinę žemę išnuomoti ar parduoti turi teisę išimtinai NŽT. Palangos miesto savivaldybės taryba, tvirtindama detalųjį planą, išreiškė valią, kad nėra tikslo ginčo žemėje formuoti neracionalios konfigūracijos sklypų, po kuriais yra T. M. H. ir N. H. priklausantys inžineriniai tinklai. Jokia nauja statyba detaliuoju planu nėra numatyta. Nors teisės aktai atgal negalioja, NŽT siūlo detaliajam planui taikyti vėliau priimtus teisės aktus. Tačiau pažymėtina, kad detalusis planas neprieštarauja ir vėliau priimtiems teisės aktams. Teiginiai, kad gali būti skelbiamas aukcionas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti detalųjį planą, nes detalusis planas valstybės teisių į žemę nepanaikina. Gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos išsaugojimas visiškai nėra susijęs su detaliuoju planu. Argumentai dėl atskirų žemės sklypų suformavimo ir jų naudojimo visuomenės interesams taip pat nėra pagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašo apeliacinius skundus patenkinti.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo nurodytų teisės aktų pažeidimų, nepasisakė, ar ginčo žemės sklypai yra įsiterpę ir ar atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo žemės sklypai yra Pajūrio regioniniame parke, kuriam taikomas specialusis teisinis režimas, numatytas Saugomų teritorijų įstatyme, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamente ir kituose teisės aktuose. Pabrėžia, kad prijungti valstybinės žemės plotai gali būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai ir naudojami visos visuomenės interesams tenkinti pagal Pajūrio regioninio tvarkymo plane nustatytus teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų T. M. H. ir N. H. atstovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šį prašymą trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas grindžia tokiais motyvais: byloje yra sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, žodinis bylos nagrinėjimas padėtų betarpiškai patvirtinti, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, taip pat padėtų išsklaidyti abejones dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pagrįstumo.
Kadangi administracinės bylos proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstę savo nuomonę dėl ginčo išsprendimo, tretieji suinteresuoti asmenys T. M. H., N. H. bei atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, turėjo galimybę teismui duoti paaiškinimus, todėl minėtas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė panaikinti: Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” dalį, kuria valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A1-4.1-564, kuriuo buvo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dydis, ribos bei apribojimai. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia Palangos miesto savivaldybės administracijos ir T. M. H. bei N. H. 2004 m. balandžio 16 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo padavimo termino.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad tinkamas valstybės pareigūnų ir funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad miškai, jų tinkamas naudojimas bei natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas irgi yra viešasis interesas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, apibendrindamas išdėstytus motyvus, priėjo išvadą, kad pareiškėjas nepateikė motyvuoto, konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentais pagrįsto vertinimo, jog jo nurodytų teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio ir masto, kad pažeidžia visai visuomenei ar jos daliai objektyviai reikšmingą, reikalingą, vertingą gėrį (viešąjį interesą). Pirmosios instancijos teismo nuomone, šioje byloje ginamas viešasis interesas konkuruoja su privataus intereso svarba, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šio pažeidimo pobūdis ir mastas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistas viešasis interesas, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus formaliais ABTĮ 89 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta. Prokuroro prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, yra išdėstyti ir argumentai, dėl ko kreipimasis į administracinį teismą yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Galutinai dėl viešojo intereso buvimo ar nebuvimo bei dėl skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo sprendžia tik teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-742/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatinėdamas viešojo intereso buvimo faktą, negali apsiriboti vien prokuroro prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais, tačiau klausimą dėl viešojo intereso buvimo turi išspręsti atsižvelgdamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” buvo patvirtintas teritorijos, esančios Pajūrio regioninio parko ribose, planavimo dokumentas. Į vieno šiuo detaliuoju planu naujai formuojamo žemės sklypo ribas patenka ir valstybinės reikšmės miško plotas (1 t., b. l. 18-19).
Regioniniai parkai yra kompleksinės saugomos teritorijos. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Miškas yra vienas iš pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga; viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas; gamybos ekologizavimas; gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
Taigi, nagrinėjamu atveju interesas, dėl kurio gynimo į teismą kreipėsi prokuroras, pripažintinas viešuoju interesu. Kadangi parkai ir valstybinės reikšmės miškai turi valstybinę reikšmę, todėl, atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, būtina užtikrinti, jog administraciniai sprendimai, įtakojantys paminėtų objektų apsaugą ir teisinį režimą, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra pažeistas viešasis interesas.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde (prašyme) pareiškėjas privalo nurodyti du esminius elementus – skundo (prašymo) dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančiu įrodymus). Skundo (prašymo) pagrindą sudaro konkrečios laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės. Pagal šių procesinių teisės normų nuostatas, pareiškėjas skunde (prašyme), privalo nurodyti tik faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) faktinį pagrindą), tačiau neprivalo nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo (prašymo) teisinio pagrindo).
Pareiškėjo nurodytas skundo (prašymo) teisinis pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė skundo (prašymo) pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi administracinės bylos proceso šalys. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyręs, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas). Tais atvejais, kai pareiškėjas skunde (prašyme) išdėstęs skundo (prašymo) pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti nustatytoms bylai svarbioms aplinkybėms atitinkančią teisės normą.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 patvirtintu detaliuoju planu prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, papildomi valstybinės žemės plotai buvo prijunti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, visų pirma, privalėjo nustatyti visas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypų formavimu, prijungiant papildomus valstybinės žemės plotus. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo jas teisiškai kvalifikuoti, t. y. nustatyti, ar skundžiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai dėl ginčo žemės sklypų formavimo atitinka aukštesnę galią turinčių teisės aktų reikalavimus ir ne tik tų teisės aktų, kurie yra nurodyti prokuroro prašyme dėl viešojo intereso gynimo.
ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, minėtos procesinės teisės normų nuostatų nesilaikė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šiuo atveju teismas nesiaiškino, ar pagal esamą faktinę situaciją, papildomi valstybinės žemės plotai, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galėjo būti prijungti prie naujai formuojamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nepagrindė, kokių teisės aktų normos turėjo būti taikomos šioje byloje, vertinant planuojamos teritorijos teisinį režimą.
Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas ginamą viešąjį interesą, neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nepagrindė, kokių teisės aktų nuostatos turi būti taikomas sprendžiant šį ginčą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Be to, tik apeliacinės instancijos teisme ištyrus faktines bylos aplinkybes, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų ribojama proceso šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo pažeistos procesinės teisės normos, įtvirtintos ABTĮ 81 straipsnyje, ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė