Civilinė byla Nr. e2A-156-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00227-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės butų ūkiui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB Marijampolės butų ūkio 2022 m. kovo 30 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus atsakovės vykdomuose trijų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimuose, ir 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo tris pirkimus pagal tapačias sąlygas, kuriuose pasiūlymų vertinimas turėjo būti atliekamas pagal šiuos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: kaina (C), už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) ir vadybos priemonės (V). Ieškovė pateikė pasiūlymus visuose trijuose pirkimuose, tačiau atsakovė priėmė sprendimą juos atmesti vadovaudamasi pirkimų sąlygų 6.11.2 papunkčiu, kadangi nebuvo pateikti visi vertinimo kriterijų P (specialisto patirties aprašymas) pagrindžiantys dokumentai. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė nesikreipė į ją dėl dokumentų patikslinimo. Tačiau atsakovė netenkino pretenzijos, nurodžiusi, kad pasiūlymas, kaip jis suprantamas siaurąja prasme, negali būti paaiškintas ar papildytas, nes tai reikštų pasiūlymo pakeitimą iš esmės. Ieškovės vertinimu, atsakovė privalėjo paprašyti jos patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis. Ieškovės nepateikti dokumentai yra reikalingi siekiant nustatyti ne pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams, bet įvertinti pasiūlymą ir nustatyti skirtiną balų skaičių. Ieškovė pateikė vertinimo kriterijaus aprašymus ir nurodė, kiek balų ji pretenduoja gauti. Ji nepateikė tik atitinkamą aprašymą patvirtinančių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinio netenkino.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės statusas, vykdoma veikla ir interesas sudaryti statybos (modernizavimo) darbų techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis suponuoja jos subjektinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės veiksmus.
5. Teismas nurodė, kad visų trijų pirkimų sąlygų 6.3 ir 6.4 papunkčiuose buvo nustatyta, jog pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygose buvo nustatyti šie vertinimo kriterijai: kaina (C), už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) ir vadybos priemonės (V). Pirkimų sąlygų 6.7 papunktyje yra pateiktas vertinimo kriterijaus, susijusio su specialisto patirtimi, aprašymas ir didžiausias už jį gautinas balų skaičius, o 6.8 papunktyje detalizuota, kad tiekėjas šiam kriterijui pagrįsti turi pateikti statybos techninės priežiūros vadovo patirtį per paskutinius 3 metus pagrindžiančius dokumentus – vykdytų sutarčių sąrašą su užsakovų kontaktiniais duomenimis bei įrodymus, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir kad sutartys įvykdytos sėkmingai (užsakovų atsiliepimus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) sudarytos statybos užbaigimo komisijos išduotus statybos užbaigimo aktus). Minėtame punkte nurodyta, kad, nepateikus šių įrodymų, atitinkama sutartis nebus įskaitoma vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą.
6. Teismas pažymėjo, kad pirkimų sąlygose buvo nustatyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P+V bus įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma ar tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) nepateiks bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo, toks pasiūlymas bus vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pirkimų sąlygų 6.11.2 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas atmetamas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos pasiūlymų atitiktį antrajam vertinimo kriterijui, todėl atsakovė už šį kriterijų skyrė jai 0 balų ir ieškovės pasiūlymai nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Jos pasiūlymai buvo įvertinti kaip neatitinkantys pirkimų sąlygose nustatytų reikalavimų ir vadovaujantis jų 6.11.2 papunkčiu buvo atmesti.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės pareigą paprašyti jos papildyti pasiūlymus trūkstamais dokumentais, rėmėsi aplinkybe, jog atsakovė turi teisę leisti pateikti papildomus dokumentus dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau, teismo vertinimu, teikdama trūkstamus dokumentus, ieškovė siekia ne pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, bet ekonominio naudingumo įvertinimą. Nors tiek tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, tiek ir atitikties ekonominio naudingumo kriterijams vertinimo metu yra vertinama tokia pati ar panaši informacija, šiais vertinimais siekiama skirtingų tikslų. Nustatant minimalius kvalifikacinius reikalavimus siekiama įsitikinti, ar tiekėjo kvalifikacija yra pakankama sutarčiai įvykdyti, o ekonominio naudingumo kriterijų vertinimas reiškia, jog siekiama atrinkti tiekėją, galintį užtikrinti geresnę darbų kokybę.
8. Įvertinęs pirkimų sąlygų 6.10 papunktį ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ribojamas pasiūlymų turiningasis vertinimas, nes, ieškovei nepateikus ginčui aktualių dokumentų, atsakovė galėjo nustatyti jos pasiūlymų tikrąjį turinį ir jų atitiktį pirkimuose keliamiems reikalavimams, todėl pasiūlymai pagrįstai atmesti. Jei atsakovė sudarytų ieškovei galimybę pateikti papildomus dokumentus ar vertintų kartu su pasiūlymais nepateiktus dokumentus, patvirtinančius statybos techninės priežiūros vadovo patirtį, jos pasiūlymai iš neatitinkančių ekonominio naudingumo kriterijų taptų juos atitinkančiais, o tai pažeistų įstatyme nustatytus reikalavimus.
9. Teismas pažymėjo, kad teikdama dubliką ieškovė nurodė, jog kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis pasiūlymas neturi būti atmetamas vien tik dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas potencialiai gali surinkti nedaug ekonominio naudingumo balų, nes ekonominio naudingumo vertinimas yra skirtas ne tiekėjo kvalifikacijai įvertinti, o geriausiam pasiūlymui atrinkti. Ieškovė taip pat nurodė, kad minimalią 15 balų ribą nustatančios sąlygos prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams. Tačiau ieškovė nenurodė tokių aplinkybių teikdama atsakovei pretenziją dėl jos sprendimų. Ieškovė taip pat neginčijo pirkimų sąlygų iki tol, kol atsakovė priėmė sprendimą atmesti jos pasiūlymus, ir nesikreipė į atsakovę dėl jų išaiškinimo. Todėl ji neturi teisės ginčyti pirkimų sąlygų po to, kai jos pasiūlymai buvo įvertinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas teisingai nustatė, kad šalys nesutaria tik dėl to, ar atsakovė privalėjo prašyti patikslinti ieškovės pasiūlymus ir ar toks duomenų papildymas faktiškai nelemtų naujo pasiūlymo. Teismas, nors ir pacitavo naujausią kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, ja nesivadovavo ir rėmėsi anksčiau, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo pakeista anksčiau galiojusi praktika, priėmimo pateiktais išaiškinimais dėl pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme atskirties.
10.2. Ieškovei nepateikus trūkstamų dokumentų, atsakovė negalėjo nustatyti pasiūlymų tikrojo turinio (pirkimų sąlygų 6.8 papunktyje nustatyto vertinimo kriterijaus reikšmės – skirtino balo). Todėl atsakovė turėjo spręsti, ar leidimas po pasiūlymų pateikimo pateikti trūkstamas pažymas galėtų lemti teisės aktų nuostatų pažeidimą. Atsakovė to nepadarė ir remdamasi ankstesne teismų praktika atmetė ieškovės pasiūlymą nesuteikdama teisės ieškovei pateikti trūkstamus dokumentus.
10.3. Teismo pateiktas susiklosčiusios situacijos vertinimas yra lakoniškas ir neteisingas, neatitinkantis bylos aplinkybių ir naujausios kasacinio teismo praktikos. Procesiniuose dokumentuose šalys grindė savo poziciją atsižvelgdamos į ankstesnius kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose nustatyta pasiūlymo siaurąja prasme ir plačiąja prasme koncepcija. Tačiau po to, kai buvo priimta kasacinio teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir vėliau savo poziciją grindė išimtinai tik naujoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes ligšiolinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija prarado prasmę ir toliau nebetaikytina. Tačiau teismo sprendime pateiktas vertinimas dėl tiekėjo teisės tikslinti pateikto pasiūlymo duomenis yra atliktas atsižvelgiant į šalių argumentus, kurie buvo pateikti vertinant atsakovės sprendimus pagal pakeistus precedentus ir praktiką, nors sprendimo priėmimo metu pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija jau buvo praradusi prasmę.
10.4. Priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie turiningojo vertinimo kriterijų ir jo ribas. Šis kriterijus svarbus, kai yra skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti tiekėjo pasiūlymą tinkamu be papildomo paaiškinimo atsižvelgiant į duomenų visumą. Tačiau nagrinėjama situacija yra kitokia. Šiuo atveju su pasiūlymais nebuvo pateikti visi reikalauti dokumentai, todėl nėra prasmės vertinti turinio viršenybę prieš formą. Vis dėlto tai nereiškia, kad pasiūlymai turi būti automatiškai atmesti. Pasiūlymo trūkumų pašalinimo institutas taikytinas ne tik kalbant apie turiningojo vertinimo ribas, bet ir tais atvejais, kai kartu su pasiūlymu nėra pateiktas reikalautas dokumentas. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią kasacinio teismo praktiką
10.5. Teismas nepagrįstai, neatlikęs jokio vertinimo pagal naujausioje kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad pasiūlymų patikslinimas lemtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Toks teismo teiginys yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir neteisingas. Pirkimų dokumentuose nėra nustatyta, kad nepateikus konkretaus dokumento (pažymos ir Inspekcijos užbaigimo akto) pasiūlymas turi būti atmestas. Pateikus trūkstamus dokumentus nebūtų pateikta nauja oferta; trūkstami dokumentai tik leistų įsitikinti dar iki pasiūlymų pateikimo egzistavusių faktų teisingumu ir atlikti pasiūlymų įvertinimą.
10.6. Pagal pirkimų sąlygas pasiūlymas turi būti atmestas, jei: 1) tiekėjo pasiūlymo vertinimo kriterijai P+V buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma; 2) tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) nepateikia bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo. Ieškovė pateikė vertinimo kriterijaus aprašymą, o užsakovų atsiliepimas ir Inspekcijos aktas nėra nustatyti kaip dokumentai, kurių nepateikimas sudaro prielaidas pasiūlymo neatitikčiai konstatuoti. Neleidus ieškovei pateikti trūkstamų dokumentų, negalima teigti, kad jos pasiūlymų vertinimo kriterijų P+V sumos yra mažesnės nei 15 balų. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą, todėl teismas turėjo spręsti, ar pasiūlymuose nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jų neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji be papildomų paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama pasiūlymų atitikčiai įvertinti. Užsakovų atsiliepimas ir Inspekcijos pažyma apibūdina praeities kategorijas. Juose nurodytų faktų egzistavimas nepriklauso nuo ieškovės valios. Todėl leidus pateikti šiuos dokumentus nepakistų pasiūlymų esmė ir jie iš netinkamų netaptų tinkamais.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Ieškovė netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, selektyviai atrinkdama jos teiginius pagrindžiančias citatas. Pavyzdžiui, ieškovė kaip naują teisės aiškinimo taisyklę dėl viešojo pirkimo dalyvių teisės taisyti pasiūlymų trūkumus pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl galimybės ne tik paaiškinti pasiūlymą, bet ir jį papildyti, tačiau tiekėjų galimybė patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus yra nustatyta įstatyme ir buvo dažnai aiškinta teismų.
11.2. Nagrinėjant bylą teisme šio ginčo aspektu kasacinio teismo praktika nepakito. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 patvirtino, kad negalima prašyti paaiškinti pasiūlymo, kai nėra pateikti dokumentai ar informacija, kurių buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Ieškovė nepateikė pirkimų sąlygose nustatytų statybos techninio vadovo patirtį pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nurodytos sutartys negalėjo būti įskaičiuotos vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą ir jos pasiūlymai negalėjo surinkti 15 balų pagal pasiūlymų vertinimo antrąjį ir trečiąjį kriterijus. Ieškovės pasiūlymai buvo atmesti ne dėl to, kad ji nepateikė vieno reikalaujamo dokumento, o dėl to, kad jie nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Toks sprendimas atitiko pirkimų sąlygas. Priėmus sprendimą prašyti pirkimų sąlygose nustatytų įrodymų po vokų atidarymo procedūros aptariamos pirkimų sąlygos netektų prasmės ir būtų atliktas esminis pasiūlymų pakeitimas.
11.3. Ieškovės nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo turinio (apimties) nustatymą ir tiekėjo teisę aiškinti (tikslinti) dviprasmiškus pasiūlymo duomenis, aiškinimo ir taikymo. Iš šios nutarties turinio matyti, kad prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta pirkimo dokumentuose reikalautų dokumentų, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą, jei tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; naujų duomenų pateikimas ar pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad pasiūlymas nebūtų pakeistas iš esmės (nepateikta nauja oferta). Šio pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų aplinkybių visumos, ypač nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio); svarbu nustatyti, ar su pasiūlymu pateiktos informacijos tiesiog nepakanka jo atitikčiai nustatyti (informacija prieštaringa ar neišsami), ar jos pagrindu iš karto galima nustatyti konkretų pasiūlymo netinkamumą. Šiuo atveju pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kokius konkrečius dokumentus turi pateikti tiekėjai, kad jų pasiūlymams būtų skirti ekonominio naudingumo balai, taip pat buvo nustatyta, jog ekonominio naudingumo balai nebus skiriami, jei tiekėjas nepateiks šių dokumentų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės
13. Atsakovė vykdo trijų daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo statybos darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimus, kurie yra atliekami pagal tapačias pirkimų sąlygas. Vadovaujantis pirkimų sąlygų 6.3 papunkčiais, tiekėjų pasiūlymai, pateikti šiuose pirkimuose, yra vertinami pagal jų ekonominį naudingumą, kuriam įvertinti pirkimų sąlygose yra nustatyti trys kriterijai: kaina (C), kurios lyginamasis svoris naudingumo įvertinime sudaro 70 balų, už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (P) ir vadybos priemonės (V), kiekvieno iš kurių lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo įvertinime sudaro po 15 balų. Pirkimų sąlygų 6.4 papunkčiuose nurodyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir kitų kriterijų balus. Savo ruožtu pirkimų sąlygų 6.10 papunkčiuose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymo vertinimo kriterijai P+V buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma ar tiekėjas kartu su pasiūlymu (A dalimi) nepateikia bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo, toks pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pirkimų sąlygų 6.11 papunkčiuose, kuriuose yra reglamentuoti pasiūlymų atmetimo pagrindai, nurodyta, kad pasiūlymai atmetami, be kita ko, tais atvejais, kai jie neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Taigi, pagal aptariamas sąlygas, aplinkybė, kad tiekėjas surenka bendrai 15 ar mažiau balų už antrą ir trečią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis ir vadybos priemonės), sudaro pagrindą atmesti pasiūlymą.
14. Antrojo pasiūlymų vertinimo kriterijaus turinys ir vertinimo tvarka yra atskleisti pirkimų sąlygų 6.6–6.8 papunkčiuose. Pirkimų sąlygų 6.7 papunkčiuose nurodyta, kad, apskaičiuojant už antrąjį vertinimo kriterijų skirtinus balus, turi būti įvertinta siūlomo specialisto (statinio projekto vadovo) patirtis. Šiame punkte pateiktoje lentelėje detalizuota, kad apskaičiuojant už specialisto patirtį taikytiną balą, turi būti įvertinta, kiek už sutarties įvykdymą atsakingas statybos techninės priežiūros vadovas per paskutinius trejus metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra sėkmingai įvykdęs ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros sutarčių, kuriose atliko ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas. Aptariamoje lentelėje nurodyta, kad daugiausiai bus vertinamos aštuonios sutartys (objektai). Pirkimų sąlygų 6.8 papunkčiuose nustatyta, kad tiekėjas antrojo kriterijaus pagrindimui turi pateikti statybos techninės priežiūros vadovo patirtį patvirtinančius dokumentus – įvykdytų sutarčių sąrašą, kartu su užsakovų kontaktiniais duomenimis, taip pat įrodymus, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir kad sutartys buvo įvykdytos sėkmingai (užsakovų atsiliepimus ir Inspekcijos sudarytos Statybos užbaigimo komisijos išduotus statybos užbaigimo aktus). Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad nepateikus šių įrodymų, atitinkama sutartis nebus įskaičiuojama vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą (pirkimų sąlygų 6.8 papunktis).
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė pasiūlymus visuose atsakovės vykdomuose pirkimuose. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kartu su pasiūlymais ieškovė, vadovaudamasi pirkimų sąlygų 6.8 papunkčiais, pateikė atsakovei jos siūlomų specialistų įvykdytų sutarčių sąrašus. Tačiau, pateikusi duomenis apie specialistų įvykdytas sutartis, ieškovė kartu su jais nepateikė atsakovei pirkimų sąlygų 6.8 papunkčiuose reikalaujamų įrodymų, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir kad sutartys buvo įvykdytos sėkmingai, t. y. ji nepateikė užsakovų atsiliepimų ir statybų užbaigimo aktų. Ieškovei nepateikus pirmiau nurodytų pirkimų sąlygose reikalautų dokumentų, atsakovė 2022 m. kovo 30 d. raštu informavo ją, kad ieškovės pateikti pasiūlymai neatitinka pirkimų sąlygose iškeltų reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, kad, ieškovei nepateikus užsakovų atsiliepimų, jog sutartys buvo sėkmingai įvykdytos, jai nebuvo skirta balų už antrą pasiūlymų vertinimo kriterijų (už sutarties vykdymo atsakingo darbuotojo patirtis). Vadovaudamasi pirmiau minėtais pirkimų sąlygų 6.10 ir 6.11.2 papunkčiais, atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymai, pateikti visuose jos vykdomuose pirkimuose, yra atmetami.
16. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pateikė jai 2022 m. kovo 31 d. pretenziją, kurioje prašė atsakovės panaikinti sprendimą atmesti jos pasiūlymus ir užtikrinti ieškovei galimybę per atsakovės nustatytą protingą terminą juos patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Iškeldama tokius reikalavimus, ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsniu ir nurodė, kad atsakovė, nesikreipusi į ją su prašymu patikslinti pasiūlymų dokumentus, pažeidė šią VPĮ nuostatą. Tačiau atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. raštu netenkino ieškovės pretenzijos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė šiuo atveju siekia patikslinti pasiūlymo dalį, susijusią su jo ekonominio naudingumo vertinimu, kuri laikytina pasiūlymu siaurąja prasme (pasiūlymo dalimi, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.) ir kuriai netaikomas pasiūlymo patikslinimo (papildymo) institutas.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir nesikreipė į ją su prašymu juos paaiškinti, papildyti ar patikslinti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštus reikalavimus, vertino, kad atsakovės sprendimas atmesti pasiūlymus yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymus, nepateikė visų dokumentų, reikalingų siekiant juos įvertinti pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau atsakovė galėjo ir be šių dokumentų nustatyti tikrąjį jų turinį ir juos įvertinti. Teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai nesuteikė ieškovei galimybės papildyti pasiūlymus, kadangi priešingu atveju būtų pakeista pasiūlymų esmė ir pirkimų dokumentų neatitinkantys pasiūlymai taptų juos atitinkančiais. Ieškovė, nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas šiuo atveju netinkamai aiškino naujausią kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjų galimybės patikslinti pasiūlymus bei nepagrįstai ja nesivadovavo, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Taigi, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka turi būti įvertinta, ar atsakovė turėjo pareigą sudaryti ieškovei sąlygas patikslinti jos pasiūlymus ir pateikti dokumentus (užsakovų atsiliepimus ir statybos užbaigimo aktus), įrodančius, kad sutartys, kurias vykdė jos siūlomas specialistas, buvo įvykdytos sėkmingai.
Dėl atsakovės pareigos prašyti ieškovės papildyti jos pateiktus pasiūlymus
18. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų vykdymo tvarka yra reglamentuota specialiame teisės akte – Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34. Šiame apraše, be kita ko, yra reglamentuota, kokie dokumentai sudaro tiekėjų pasiūlymą tokio pobūdžio pirkimuose, yra nustatyti bendri pasiūlymų formai keliami reikalavimai, apibūdinta tiekėjų pasiūlymų teikimo ir jų vertinimo komisijos posėdyje tvarka (aprašo 12–15 punktai). Aprašo 16 punkte yra išvardytos ir aplinkybės, sudarančios pagrindą atmesti pirkimuose pateiktus pasiūlymus, be kita ko, nurodant, kad toks sprendimas turi būti priimamas ir tuo atveju, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (aprašo 16.2 papunktis). Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pagal aprašą tiekėjai, siekdami, jog jų pateikti pasiūlymai galėtų varžytis dėl galimybės laimėti pirkimą, turi griežtai laikytis pirkimo sąlygose iškeltų reikalavimų ir turi užtikrinti, kad jų teikiami pasiūlymai šiuos reikalavimus atitiktų. Vis dėlto, įvertinus aprašo turinį ir jame išdėstytas sąlygas, matyti, kad šiame teisės akte nėra išsamiau detalizuota ir atskleista, ar pagal jame pateiktą reglamentavimą bet kokio pobūdžio pasiūlymų neatitiktys savaime sudaro pagrindą juos atmesti, taip pat kokius pasiūlymą sudarančius duomenis ir kokiais atvejais tiekėjai gali patikslinti, papildyti ir paaiškinti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra labai panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, sprendžiant klausimą dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymus teisėtumo, be pirmiau nurodytų aprašo nuostatų, nagrinėjamu atveju taikytinos ir VPĮ nuostatos bei teismų praktika, kurioje atskleidžiamas šių nuostatų turinys.
19. VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tačiau toks pasiūlymas turi tenkinti visas šioje nuostatoje (jos 1–6 punktuose) išdėstytas sąlygas. Aptariamos nuostatos 1 punkte nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymas, be kita ko, turi atitikti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus. Taigi, VPĮ, kaip ir pirmiau aptartame apraše, tiekėjams, siekiantiems dalyvauti pirkime, yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų siūloma prekė, darbas ar paslauga pagal savo savybes atitiktų visus perkančiosios organizacijos keliamus techninius ar kitokio pobūdžio reikalavimus, taip pat pateikti perkančiajai organizacijai visus jos reikalaujamus dokumentus (deklaracijas, sąmatas ir kt.), kurie turi atitikti pirkimo dokumentuose nurodytus formos ir (ar) turinio reikalavimus, turi būti pasirašyti atitinkamų subjektų ir pan. Perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018), todėl tuo atveju, jeigu tiekėjo viešajame pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks pasiūlymas, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, perkančiosios organizacijos turi būti atmestas. Kita vertus, pagal VPĮ išdėstytą reglamentavimą, ne bet koks pasiūlymo trūkumas sudaro pagrindą jį atmesti; VPĮ yra nustatytos sąlygos, kai tiekėjui yra suteikiama galimybė patikslinti ir papildyti savo pateiktą pasiūlymą pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tokia galimybė buvo reglamentuota VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), ir 55 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).
20. Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tačiau pagal aptariamą nuostatą tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
21. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Šioje nuostatoje nurodyta, kad perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
22. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aptariamas teisės normas buvo laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas buvo reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019). Tiekėjų galimybė patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus siaurąja prasme pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį buvo aiškinama itin griežtai (siaurai), kaip apimanti tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). Tiekėjų teisė patikslinti kvalifikacijos duomenis buvo taikoma žymiai plačiau, kadangi tiekėjų kvalifikacija, kasacinio teismo vertinimu, tai objektyvi kategorija, žyminti praeities ir dabarties aplinkybes, ji arba yra, arba jos nėra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019). Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šiuo metu pirmiau aptarti išaiškinimai yra praradę aktualumą.
23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų galimybės patikslinti, paaiškinti ir papildyti savo pasiūlymus yra konstatuota, kad ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina. Tokią išvadą kasacinis teismas padarė vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, pateiktais išaiškinimais, kad perkančiosios organizacijos teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinį pasiūlymą apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 56 straipsnio 3 dalies nuostatų, visų pirma, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Kasacinis teismas nurodė, kad VPĮ nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos pagal pirmiau nurodytus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pateiktus aiškinimus ir, plėtodamas praktiką šiuo klausimu, suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: pirma, jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; antra, tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; trečia, tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).
24. Vadovaudamasis ankstesne savo praktika ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, kasacinis teismas pirmiau minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad, pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nėra pateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo, todėl tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pirmasis nurodytas tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir visada privalo būti taikomas (neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose nustatytas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure (teisiškai) nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pirkimų dokumentuose apibrėždama, kokiu būdu bus suteikiami balai už antrą pasiūlymų vertinimo kriterijų (už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtį), nurodė, kad tiekėjai, siekdami gauti balų už šį vertinimo kriterijų, turi pateikti užpildytą įvykdytų sutarčių sąrašą ir įrodymus, kad siūlomas specialistas atliko statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei kad sutartys buvo įvykdytos sėkmingai. Kaip tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus atsakovė įvardijo užsakovų atsiliepimus ir statybos užbaigimo aktus. Pirkimų dokumentuose atsakovė taip pat nustatė, kad pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimų sąlygų ir atitinkamai atmetamas tuo atveju, jeigu: 1) antras ir trečias pasiūlymo vertinimo kriterijai buvo įvertinti bendra 15 ir mažiau balų suma; 2) tiekėjas nepateikė bent vieno vertinimo kriterijaus aprašymo (žr. plačiau šios nutarties 13 ir 14 punktus).
26. Taigi, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, yra reikšminga tai, kad pirkimų sąlygose atsakovė ne tik nustatė, kokius dokumentus tiekėjai turi pateikti siekdami pagrįsti antrą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, tačiau taip pat nurodė, jog, tiekėjui nepateikus pirkimo sąlygose išvardytų atitiktį šiam kriterijui patvirtinančių įrodymų (pirmiau minėtų užsakovų atsiliepimų ir statybos užbaigimo aktų), atitinkama sutartis nebus įskaičiuojama vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Vadinasi, pirkimų sąlygose buvo nustatyta aiški taisyklė, kad, nepaisant to, jog tiekėjas, grįsdamas atitiktį antrajam vertinimo kriterijui, pateiks jo aprašymą, tiekėjui kartu nepateikus užsakovų atsiliepimų ir statybos užbaigimo aktų, ši patirtis nebus įskaitoma vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Antra, šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pirkimo sąlygose atsakovė aiškiai nustatė, jog tiek situacija, kai tiekėjas nepateikia jai bent vieno iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymo, tiek ir situacija, kai tiekėjas pateikia tokius aprašymus, bet jo pasiūlymai surenka ne daugiau nei 15 balų bendrai už antrą ir trečią pasiūlymų vertinimo kriterijus, reiškia, kad pasiūlymas neatitinka pirkimų sąlygų reikalavimų ir sudaro savarankišką pagrindą jį atmesti. Tokios pirkimų sąlygų nuostatos suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, grįsdamas atitiktį antram kriterijui, nurodo nepakankamą sutarčių skaičių tam, kad jam galėtų būti skirta daugiau nei 15 balų už antrą ir trečią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, arba, nors ir nurodo šio kriterijaus aprašyme reikiamą sutarčių skaičių, tačiau nepateikia pirkimo sąlygose reikalaujamų įrodymų, kad šios sutartys buvo tinkamai įvykdytos ir dėl šios priežasties jo pasiūlymas taip pat negali surinkti reikiamo balų skaičiaus, jo pasiūlymas vertinamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, teikdama pasiūlymus atsakovės vykdomuose pirkimuose, pateikė jai tik antro ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus aprašymą, t. y. ji pateikė duomenis apie siūlomų specialistų įvykdytas sutartis. Tačiau ieškovė nepateikė kitų atsakovės pirkimų sąlygose reikalautų sutarčių įvykdymo įrodymų – užsakovų atsiliepimų ir statybų užbaigimo aktų. Tokios aplinkybės, kaip minėta, pirkimo sąlygose buvo įvardytos kaip pagrindas, vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal antrą vertinimo kriterijų, nesuteikti tiekėjui balų už šias sutartis, kurių tinkamas įvykdymas nėra įrodytas. Todėl atsakovė, vadovaudamasi savo parengtomis ir išviešintomis pirkimų sąlygomis, pagrįstai pagal šį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų skyrė ieškovei 0 balų. Ieškovei negavus balų pagal šį vertinimo kriterijų, jos pasiūlymai negalėjo surinkti daugiau nei 15 balų už antrą ir trečią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl, vadovaujantis pirkimų sąlygų 6.10 papunkčiu, jie neatitiko pirkimų sąlygose nustatytų reikalavimų ir atsakovė, remdamasi pirkimų sąlygų 6.11.2 papunkčiu, turėjo juos atmesti. Vadinasi, ieškovės pasiūlymuose nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma), vadovaujantis atsakovės nustatytomis pirkimų sąlygomis, akivaizdžiai suponavo šių pasiūlymų neatitiktį iškeltiems reikalavimams. Sudariusi sąlygas ieškovei papildyti jos pasiūlymus trūkstamais dokumentais, perkančioji organizacija nesilaikytų savo pačios nustatytų kriterijų, šie pasiūlymai iš neatitinkančių pirkimų sąlygų reikalavimų (nesurinkusių daugiau nei 15 balų už antrą ir trečią kriterijų), taptų juos atitinkančiais. Kitaip tariant, galimybės papildyti pasiūlymus sudarymas neatitiktų VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų galimybę tikslinti pasiūlymus, ir paneigtų pirmiau aptartų pirkimų sąlygų nuostatų, reglamentuojančių už antrą vertinimo kriterijų skiriamų balų nustatymo tvarką, prasmę. Todėl, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė pagrįstai nesikreipė į ieškovę su prašymu papildyti pasiūlymus trūkstamais dokumentais.
28. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti priešingi teiginiai, kad, atsakovei leidus jai pateikti trūkstamus įrodymus apie tinkamai įvykdytas sutartis, nebūtų pakeista jos pasiūlymų esmė ir pasiūlymai iš neatitinkančių pirkimų reikalavimus netaptų juos atitinkančiais, taip pat kad neleidusi ieškovei pateikti šių dokumentų atsakovė negalėjo įsitikinti, jog antro ir trečio pasiūlymų vertinimo kriterijų suma buvo ne didesnė nei 15 balų, yra deklaratyvūs – nurodydama tokius teiginius, ieškovė neįvertino šioje nutartyje aptartų pirkimo sąlygų nuostatų turinio, jų prasmės ir tarpusavio sąsajų. Todėl šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovė neturėjo suteikti ieškovei galimybės papildyti pirkimuose pateiktus pasiūlymus. Šios išvados nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino susiklosčiusią situaciją vadovaudamasis šiuo metu jau nebeaktualia teismų praktika, neatsižvelgė į šios nutarties 23 ir 24 punktuose aptartą naujausią kasacinio teismo praktiką ar netinkamai ją interpretavo ir pan. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų matyti, kad teismas tinkamai įvertino pirkimų sąlygų nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymų vertinimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog trūkstamų dokumentų pateikimas šiuo atveju negalimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, atsakovės vykdomų pirkimų sąlygas, teisės aktuose ir juos aiškinančioje teismų praktikoje išdėstytą reglamentavimą dėl tiekėjo galimybės patikslinti pateiktus pasiūlymus, ir pagrįstai netenkino ieškovės pareikštų reikalavimų. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jai 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Grįsdama šias išlaidas, atsakovė pateikė teismui 2022 m. gruodžio 14 d. sąskaitą ir 2022 m. gruodžio 15 d. nurodymą pervesti lėšas, iš kurių matyti, kad atsakovės nurodyta suma buvo pervesta jos atstovui. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės butų ūkiui (juridinio asmens kodas 151005356) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ (juridinio asmens kodas 300620883) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė