Administracinė byla Nr. A-355-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01907-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis Vilniaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Kambariuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, buvo laikoma iki 10 asmenų, be to, jie buvo užstatyti baldais, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Karantino, kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Taip pat jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais, dušo patalpos buvo įrengtos netinkamai, jose nebuvo pertvarų, vienam asmeniui teko tik apie 2 kv. m asmeninės erdvės, nebuvo galimybės sureguliuoti tiekiamo vandens temperatūros. Vilniaus PN netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, tualetai tupimi, kabinos atskirtos skardine siena. Pasivaikščioti į kiemelį kartu yra vedama daug nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tenka itin mažas plotas, be to, nuo 2017 m. liepos mėn. pareiškėjui iš viso nebuvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore. Vilniaus PN I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtas tik 1 kompleksinis sporto inventorius, mankštintis vienu metu gali 3 asmenys, o į pasivaikščiojimą vienu metu išleidžiama apie 350 asmenų, todėl visi nesuspėja pasinaudoti šiuo inventoriumi. Pareiškėjui nėra užtikrinta teisė žaisti futbolą, nesuteiktas tam reikalingas inventorius, nors nuteistieji buvę valstybės tarnautojai tokią galimybę turi, taigi, pareiškėjas yra diskriminuojamas šių asmenų atžvilgiu. Ant Vilniaus PN I-ojo korpuso langų yra sumontuotos smulkios metalinės grotos, todėl į patalpas nepatenka šviesa bei grynas oras. Vilniaus PN įrengti tik 2 telefonai, kuriais naudojasi apie 450–500 asmenų, todėl kartais pareiškėjas nespėja paskambinti savo šeimos nariams. Prie telefonų aparatų nuolat vaikšto pareigūnai ir kiti nuteistieji, kurie girdi asmeninius pokalbius. Vilniaus PN yra įrengti / rekonstruoti ilgalaikių pasimatymų kambariai, tačiau juose nėra įrengta sanitarinių mazgų (dušų) bei tinkamai įrengtos virtuvės, kambariuose nėra teisės aktuose nurodytų daiktų, įrenginiai yra techniškai netvarkingi, į ilgalaikių pasimatymų kambarį nebuvo tiekiamas karštas vanduo, langai nėra sandarūs, temperatūra neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vilniaus PN 5-ame būryje nėra laisvalaikio kambario. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinius išgyvenimus, kančias, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kančią ir sunkumus.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniau PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir per šį laikotarpį kelis kartus buvo etapuotas į kitas įstaigas. Jis buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje, bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpoje. Atsakovas negali pateikti tikslių duomenų, su kokiu asmenų skaičiumi pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose konkrečiais laikotarpiais, nes tokių duomenų Vilniaus PN nekaupia, tačiau paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, visada yra stengiamasi, kad būtų užtikrintas nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamosios patalpos plotas, kiekvienam iš nuteistųjų yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskirojoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose vienu metu nėra laikoma daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtose gyvenamosiose patalpose, todėl net ir nustačius nedidelį vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto trūkumą asmens gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas neturėtų sąlygoti neturtinės žalos atsiradimo, nes nuteistieji privalo būti gyvenamosiose patalpose tik naktį, kai jie miega savo lovose. Drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat jas gadina. Įstaigoje esantys sanitariniai mazgai ir dušai yra tvarkingi, atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengtas erdvus pasivaikščiojimų kiemas, kuriame yra krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų apšvietimą, o grotų ant langų įrengimą numato teisės aktai. Įstaigoje sumontuoti standartines technines specifikacijas atitinkantys taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu. Ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai bei poilsio kambarys, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, kiekviename būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai–virtuvėlės. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, jis nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas karantino patalpoje Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m, todėl jam teko 3,6 kv. m. Jis taip pat buvo pagyvendintas bendrabučio patalpose, kuriose jam teko: gyvenamojoje patalpoje Nr. 5-310 – 3,97 kv. m, Nr. 5-306 – 3,35 kv.m, Nr. 1-102 – 3,10 kv., Nr. 1-112 – 4,76 kv.m. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 4K, kurios plotas 13,55 kv. m, joje yra 3 miegamos vietos, todėl pareiškėjui teko 3,99 kv.m (išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą). Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas sprendė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu vidutiniškai pareiškėjui tekęs karantino tipo gyvenamosios patalpos, bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ir kameros tipo patalpos plotas atitiko tiek Konvencijos, tiek ir nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjo teiginius dėl baldų išskaičiavimo iš bendro kameros ploto teismas,vadovaudamasis teismų praktika, atmetė kaip nepagrįstus.

7.       Dėl ant langų įrengtų grotų teismas pažymėjo, jog tiek aplinkybė, kad patalpose nėra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, tiek ir aplinkybė, kad ant langų yra sumontuotos grotos, pačios savaime nepažeidžia teisės aktų nuostatų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo, drausmės grupės, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą. Nuteistieji turi galimybę atidaryti langus ir vėdinti gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus dėl grotų languose teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8.       Vilniaus PN patalpose ant durų yra įrengti prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat jas gadina, todėl, nors Vilniaus PN deda pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad šios sistemos nuolat funkcionuotų. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kai jam dėl mygtukų trūkumo buvo kilę problemų ir dėl to kilo žala pareiškėjui, teismas pareiškėjo teiginius dėl mygtukų netinkamo įrengimo atmetė.

9.       Dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN 1-ojo būrio nuteistiesiems yra įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys dušai, kurie yra išdėstyti I-o gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, t. y. ten, kur yra šio būrio gyvenamosios patalpos. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog Vilniaus PN yra įrengtos tvarkingos dušų patalpos, tačiau jose nėra įrengta atskirų kabinų ar pertvarų. Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

10.       Pareiškėjas skunde nurodė, jog Vilniaus PN netinkami įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tupimas tualetas, o atskiros patalpos atskirtos tik skardine siena. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kokio tipo tualetas turi būti įrengtas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN sanitariniame mazge įrengtos atskiros kabinos, užtikrinančios asmenų privatumą, taip pat įrengtos kriauklės bei prausyklos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo teises.

11.       Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir galimybės mankštintis gryname ore teismas nurodė, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog Vilniaus PN I-o korpuso nuteistiesiems yra įrengtas erdvus pasivaikščiojimo kiemas, kuriame yra krepšinio aikštelė bei sporto inventorius, taip pat yra atskirta kiemo dalis, į kurią nuteistieji, esant poreikiui, gali išeiti bet kuriuo metu (pvz., parūkyti). Vilniaus PN įrengti atskiri baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriuose įrengtas sporto inventorius. Įstaiga yra patvirtinusi nuteistųjų pasivaikščiojimų gryname ore grafiką. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus PN esantiems nuteistiesiems yra sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti kiemelyje. Nors atsakovas nurodė, kad kiemelis yra per mažas ir nėra tinkamas dideliam asmenų kiekiui, todėl nuteistieji, išvesti pasivaikščioti, gali tik stovėti arba sėdėti, vis dėlto, iš nuotraukų matyti, kad kiemelis nėra perpildytas, o jame esantys asmenys gali laisvai judėti. Pareiškėjui nėra ribojamas buvimas gryname ore, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam neužtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore.

12.       Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, yra numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam yra skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Prie įėjimo į Vilniaus PN I-ą korpusą yra įrengti 2 taksofonai, šalia kurių įrengtas pareigūno, registruojančio telefoninius skambučius, postas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad stacionariame priežiūros poste nuolat budi Vilniaus PN pareigūnas, kontroliuojantis telefoninių pokalbių vykdymo tvarką. Pareigūnas, leisdamas nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad nuteistasis surinko tą abonento telefono numerį, kurį prieš skambindamas nurodė pareigūnui, taip pat pareigūnas privalo patikrinti, ar nuteistasis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Taigi, Vilniaus PN teritorija, kurioje yra įrengti nuteistiesiems skambinti skirti telefonai, yra prižiūrima pareigūnų, siekiant užtikrinti, kad nuteistieji, realizuodami savo teisę paskambinti telefonu, laikytųsi jų atžvilgiu nustatytų apribojimų ir nepažeistų teisės aktų nuostatų, todėl ši aplinkybė nelaikytina pareiškėjo teisės į privačius telefoninius pokalbius pažeidimu. Pareiškėjas nurodė, kad jo pokalbius telefonu gali girdėti ne tik Vilniaus PN pareigūnai, tačiau ir šalia esantys kiti nuteistieji. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad telefono aparatai yra įrengti vienas šalia kito, telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta jokių būdelių, atitvarų, todėl nuteistieji, esantys kiemelyje šalia įėjimo į Vilniaus PN I-ą korpusą, gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad telefonai yra įrengti I-o korpuso kiemelyje, į kurį nekliudomai gali išeiti ir leisti laiką didelis nuteistųjų skaičius, taip pat nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo asmeninius telefoninius pokalbius galėjo girdėti ne tik Vilniaus PN pareigūnai, kurių funkcijos yra susijusios su skambinančių nuteistųjų priežiūra, tačiau ir kiti į kiemelį išėję Vilniaus PN laikomi nuteistieji, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu negirdint kitiems nuteistiesiems. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti socialinius, šeimyninius ryšius telefonu.

13.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai–virtuvėlės, kuriuose įrengtos elektros viryklės, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose šių aplinkybių nekvestionavo ir nepateikė jokių papildomų argumentų, paneigiančių atsakovo išdėstytus teiginius, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktų duomenų teisingumu ir vertinti, kad Vilniaus PN patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys.

14.       Iš patiektų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose yra įrengta bendra patalpa su buitine technika, kurioje yra mikrobangų krosnelės, virdulys, spintelės, taip pat įrengta atskira patalpa rūkymui. Ilgalaikių pasimatymų kambariuose yra lovos, kėdės ir staliukai, televizorius, spinta ir spintelės, kriauklė bei veidrodis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, poilsio kambarys, bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos. Kambariuose yra teisės aktuose nurodytas inventorius, įrengta technika, skirta maisto gamybai. Ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad dėl Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamo įrengimo, atsakovas pažeidė jo teises.

15.       Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, o nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

16.       Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas atmetė jo skundą, nes jis neparemtas įrodymais, tačiau tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.

16.2.                      Pareiškėjui nebuvo suteiktas įstatyme nustatytas, pakankamo dydžio gyvenamasis plotas, nes nebuvo galima nekliudomai judėti dėl patalpose esančių baldų. Teismas neatsižvelgė į baldų užimamą plotą.

16.3.                      Teismas neįvertino aplinkybės, jog asmuo įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo saugumo užtikrinimą, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

16.4.                      Europos Tarybos patvirtintose kalinimo taisyklėse yra numatyta, kad asmenims, naudojantis sanitariniais mazgais, dušu ir kitais atvejais, turi būti užtikrintas privatumas.

16.5.                      Pareiškėjui visiškai nebuvo suteikta galimybė būti gryname ore, kadangi jis dirbo visą dieną.

16.6.                      Teismas netinkamai įvertino privatumo naudojantis telefonu pažeidimą.

17.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18.       Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

19.       Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiki analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų,priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

20.       Atsakovo nuomone, teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., atlyginimo priteisimo.

22.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

25.       Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Vilniaus PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).

26.       Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą kameroje turėjo į bendrą patalpos plotą neįtraukti baldais, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal nustatytą teisinį reguliavimą tinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą ginčo laikotarpiu. Pastebėtina, kad net iš kamerų ploto atėmus Vilniaus PN teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytą sanitarinio mazgo plotą, iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kylantis 3 kv. m ploto, turinčio tekti vienam asmeniui kameroje, imperatyvas nepažeidžiamas. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus ir neatitinkančius nustatyto teisinio reguliavimo.

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016) pripažinta, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau vien pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nepripažintinas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikosi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019). Kitaip tariant, ginčui aktualiu laikotarpiu galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtino reikalavimo pataisos įstaigų dušinėse įrengti pertvaras, o pertvarų dušinėse neįrengimas savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo.

29.       Byloje nenustačius aplinkybių, kad atsakovo atstovo darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmetsi.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Stasys Gagys