Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-1527-818/2021

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01193-2021-0

 (S)

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. B.,

suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. B. 2021 m. balandžio 29 d., apie 16.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradedamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė pastato sieną ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais V. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Neneigė, kad 2021 m. balandžio 29 d. dienos metu vairuodamas automobilį „SAAB“ ir atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, dėl savo neatidumo kliudė pastato fasado apdailos plokštės, po atsitrenkimo į sieną įvykio vietoje nepasiliko bei išvažiavo. Jo teigimu, tai, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pastato sieną, jis negirdėjo, be to, nesuveikė jo vairuojamo automobilio galinio bamperio daviklis. Dėl savo veiksmų gailisi.

Suinteresuotas asmuo J. N. teismo posėdyje paaiškino, kad iš pastato administratorės gavo pranešimą apie apgadintą pastato sieną eismo įvykio metu, nes automobilis atsitrenkė į pastato (duomenys neskelbtini), po to išvažiavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos buvo matyti, kaip automobilis važiuodamas atbulas atsitrenkė į pastatą. Šiuo metu visi pastato apgadinimai yra suremontuoti, nes draudimas atlygina žalą.

Liudytoja A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba administratorės pareigose adresu (duomenys neskelbtini). Darbo metu gavus pranešimą apie pastato apgadinimą eismo įvykio metu, kai automobilis atbulai važiuojantis atsitrenkė bei apgadino ant pastato sienos metalinės plokštės, jį peržiūrėjo vaizdo įrašą. Vaizdo įrašė gerai matomas transporto priemonės atsitrenkimo momentas. Vairuotojas po kontakto kiek sustojo vietoje, po to išvažiavo. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, A. Č. patvirtino įrašė užfiksuotas aplinkybės.

 Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės Agatos Vežbovičienės 2021 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-35815-2021 matyti, kad jame išdėstyta, be kita ko, V. B. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).

Iš 2021 m. balandžio 29 d. eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad minėtą dieną apie 14.44 val. automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė (važiuojant atbulai) į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos  pasišalino. Ant pastato matosi apgadintos dvi metalinės plokštės (ties neįgaliųjų stovėjimo vieta) su įvykio schema (b. l. 3).

Iš eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės priedas matyti, kad ant automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti apgadintas galinis bamperis, (b.l. 4)

Iš A. Č. paaiškinimo matyti, kad ji dirba administratorė pastate adresu (duomenys neskelbtini). Gavus pranešimą apie įvykį, ji per vaizdo stebėjimo kamera matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) pastato išėjo vyras su raudona striukė, įsėdo į savo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  bandant atbulinė eiga manevruoti atsitrenkė į pastato fasado plokštę. Automobilio vairuotojas pajutęs smūgį, pristabdė, bet neišlipo patikrinti įvykio aplinkybės. Vaizdo įrašas perduotas policijai, (b.l. 5)

Iš V. B. paaiškinimo matyti, kad 2021-04-29 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „SAAB“ atsitrenkė į pastato sieną. Iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto atsitrenkimo, be to, jo automobilyje nesuveikė garsinis signalas dėl galiniam bamperyje įrengtų daviklių. Dėl įvykio gailisi. Yra pasiryžęs atlyginti žalą, (b. l. 6)

Iš 2021 m. gegužės 3 d. automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio rasti techniniai defektai ir sugadinimai – apgadintas galinis bamperis nuo 0,50 iki 0,63 cm. su fotolentelėmis (b.l. 13-15)

Iš vaizdo įrašo tūrinio matyti, kad automobilis tamsios spalvos važiuodamas atbulas atsitrenkė į pastato fasado kampą, apgadintos metalinės plokštės, (b. l. 16)

V. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7 ir 8 straipsniai).

ANK 417 straipsnio 7 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1862) numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių 9 punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. kaltė 2021 m. balandžio 29 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį „SAAB“, v/n (duomenys neskelbtini),  ir atbuline eiga išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės kliudžius (atsitrenkus) į pastato fasadą, apgadino fasado metalinės plokštės bei pasišalinus iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 222 punktus, t. y. padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. pripažino, kad vairuodamas automobilį „SAAB“ buvo neatsargus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino pastato fasadą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Be V. B. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus patvirtina kiti įrodymai. Tai policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės, eismo įvykio vietos schema ir prie jos esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį, apgadinto pastato išlaidų duomenis su įmonės komerciniu pasiūlymu, liudytojos A. Č. bei suinteresuoto asmens paaiškinimai, teisme peržiūrėto vaizdo įrašo duomenys, kuriuose užfiksuota, kaip A. B. vairuojamas automobilis kliudė šalia esančio pastato fasadą ir pasitraukė iš įvykio vietos. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad V. B. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 7 dal ir 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. B. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų, tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. administraciniai nusižengimai susiję su transportu, padaryti dėl nerūpestingumo. V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į V. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, turi neįgalumą, duomenų apie administracines nuobaudas ar teistumus byloje nėra.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Byloje surinkti duomenys teismui neleidžia spręsti apie V. B. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, kas sudaro pagrindą nagrinėjamus administracinius nusižengimus vertinti daugiau atsitiktiniais. V. B. visiškas kaltės pripažinimas, duoti parodymai, nuoširdus gailėjimasis ir noras savanoriškai atlyginti nuostolius leidžia spręsti, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys pažeidimų. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijos minimumą, tuo tarpu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus mažesnę bauda negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į tai, jog V. B. turi neįgalumą, į paskirtos nuobaudos dydį, paskirta baudą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Kadangi V. B. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1862), ir jam skirti 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir V. B. skirti galutinę 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132655008.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                         Miroslavas Gvozdovičius