Administracinė byla Nr. A-810-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02978-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15 (toliau – ir Nurodymas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimą
Nr. (3.0)-AD5-13082 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus neplaninį patikrinimą jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog yra sukaupta statybinių medžiagų, turinčių asbesto, – šiferio atliekų, naudoti netinkamų padangų, žaliųjų atliekų, didelių gabaritų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei statybinių griovimo atliekų, pareiškėjas įpareigotas atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Inspekcijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 26 d. Inspekcija, nustačiusi, jog minėto privalomojo nurodymo reikalavimų pareiškėjas neįvykdė, 2019 m. birželio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir davė Nurodymą, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į Departamentą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė Nurodymą palikti nepakeistą.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jis negyvena Lietuvoje nuo 2010 metų, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jam nežinoma, kokie asmenys ir kada užvertė žemės sklypą pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, kurių išrūšiavimo ir perdavimo atliekų tvarkytojui paslauga kainuotų apie 9 985 Eur. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų. Be to, prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nenustatė, kad atliekos priklauso R. B., kad jos buvo atvežtos ir supiltos su jo žinia ar jam leidus, todėl niekam nereikalingi bešeimininkiai daiktai, suvežti ir suversti į jo sklypą prieš jo valią ir jam nežinant, negali būti laikomi priklausančiais pareiškėjui. Pareiškėjas negali būti laikomas atliekų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybei sutvarkyti bešeimininkes atliekas, nes jis negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį (statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus).
4. Pareiškėjo teigimu, Nurodymu siekiama neteisėtai eliminuoti įstatymu nustatytą savivaldybės atsakomybę už atliekų tvarkymo organizavimą ir nuostolių apmokėjimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 35 straipsniuose, reglamentuojančiuose atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris neegzistuoja, tvarkymą, nėra sąsajos su jų buvimo vieta valstybiniame ar privačiame sklype, svarbu, kad jų atliekų savininko neįmanoma nustatyti arba jis neegzistuoja. Pareiga tvarkyti atliekas kyla dėl faktinės aplinkybės – atliekų turėjimo. Atliekų nesukūręs ar kitaip teisėtai jų neįgijęs asmuo negali būti pripažintas turintis pareigą sutvarkyti svetimas atliekas. Prokuratūrai ir Departamentui nesurinkus įrodymų dėl atliekų sukūrimo, pareiškėjas neturi pareigos vykdyti Nurodymą, o atliekų tvarkymą privalo organizuoti Palangos miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu ir tik prokuratūrai leidus Nurodymas turėjo būti surašytas Palangos miesto savivaldybės administracijai, nes dėl šių atliekų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Nurodymas buvo duotas nustačius, jog pareiškėjas neįvykdė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (13.4)-5, t. y. pareiškėjui neišrūšiavus ir atliekų tvarkytojui neperdavus jam nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype esančių atliekų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6, 7 ir 9 punktų reikalavimais, pareiškėjas turi prievolę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu, kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu Nurodymą paliko nepakeistą.
7. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyta tarša statybinėmis, žaliosiomis, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. Kadangi žemės sklypo savininkui (pareiškėjui) teisės aktų nustatyta tvarka teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą nesuteikta, minėtos atliekos turėjo būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Šiems veiksmams atlikti pareiškėjui buvo surašyti 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.4)-5 bei 2019 m. birželio 25 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-15. Kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktuose nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė. Kadangi pareiškėjas yra atliekomis užteršto, netvarkingo žemės sklypo savininkas, Inspekcija pakartotinį privalomąjį nurodymą pareiškėjui davė pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo savininko elgesys jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūros atžvilgiu neatitiko tvarkingo ir rūpestingo elgesio standarto. Atsakovo nuomone, nusprendus, kad sklypo savininkas neturi sutvarkyti atliekų, esančių privačiame žemės sklype, būtų sudarytas pagrindas žemės sklypų savininkams piktnaudžiauti ir būtų paneigta savininko pareiga prižiūrėti, tvarkyti nuosavybę bei apsaugoti ją nuo užteršimo atliekomis. Be to, pareiškėjui pateikus prašymą dėl pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, darytina išvada, jog jis privalomojo nurodymo surašymo metu pripažino, kad turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui, tačiau sužinojęs, kad išrūšiavimo ir perdavimo atliekų tvarkytojui paslauga kainuotų apie 9 985 Eur, siekia išvengti atsakomybės, kad nepatirtų didelių finansinių išlaidų.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 10 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. B. nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sukaupta statybinių medžiagų, turinčių asbesto, – šiferio atliekų, naudoti netinkamų padangų, žaliųjų atliekų, didelių gabaritų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei statybinių griovimo atliekų. Inspekcijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros tyrimų metu žemės sklypą užteršę asmenys nebuvo nustatyti. Teismo vertinimu, R. B. atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 ir 9 punktų reikalavimais, turi prievolę išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) esančias atliekas. Inspekcija žemės sklypo savininkui R. B. nurodė iki 2019 m. sausio 26 d. atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Tenkindama 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo prašymą, Inspekcija 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. kovo 26 d. Inspekcija, nustačiusi, jog R. B. iki nustatyto termino neįvykdė privalomojo nurodymo reikalavimų, 2019 m. birželio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė pareiškėjui 75 Eur baudą. 2019 m. birželio 25 d. Inspekcija pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. (13.5)-PN18-15 įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. žemės sklype (duomenys neskelbtini) visas esančias atliekas išrūšiuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Inspekcijai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu, kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu paliko Nurodymą nepakeistą. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00027-18 2019 m. sausio 25 d. nutarimu yra sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariusį asmenį, bet toks asmuo nenustatytas. Pareiškėjas su skundu pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00027-18, tačiau duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytas asmuo, užteršęs pareiškėjo sklypą, byloje nėra.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyta tarša atliekomis. Nenustatyta, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, todėl Inspekcija pagrįstai nurodė, kad atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 2 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjui buvo surašyti 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.4)-5 ir 2019 m. birželio 25 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-15. Pareiškėjas neskundė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo, o kreipėsi su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas pripažino, kad jis turi pareigą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Nors pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, kaip nustatyta, ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, kadangi nenustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys.
11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad pareiškėjas yra atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas, įvertinęs tai, kad nebuvo įvykdytas 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas, teismas sprendė, jog Nurodymas pareiškėjui duotas pagrįstai ir teisėtai. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad, vertinant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), darytina išvada, jog žemės sklypo savininko elgesys jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūros atžvilgiu neatitiko tvarkingo ir rūpestingo elgesio standarto. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad, nusprendus, jog žemės sklypo savininkas neturi sutvarkyti atliekų, esančių privačiame žemės sklype, būtų sudarytas pagrindas žemės sklypų savininkams piktnaudžiauti ir būtų paneigta savininko pareiga prižiūrėti, tvarkyti nuosavybę bei apsaugoti ją nuo užteršimo atliekomis.
12. Teismas pažymėjo, jog užterštas žemės sklypas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise, todėl būtent jis nagrinėjamu atveju turi teisės aktais nustatytą pareigą racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 3 ir 4 p.).
13. Teismas nurodė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 35 straipsnio 2 dalis reglamentuoja komunalinių atliekų, kurių sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 punkte, tvarkymą, bei atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma, tvarkymą. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 p.). Pareiškėjo žemės sklypas yra užterštas neišrūšiuotomis atliekomis, statybinėmis medžiagomis, netinkamomis naudoti padangomis, žaliosiomis atliekomis, didelių gabaritų atliekomis, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, statybinėmis griovimo atliekomis. Be to, pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 9 punktų reikalavimais, turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Įvertinęs tai, teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad, nenustačius atsakingo asmens, savivaldybė yra atsakinga už atliekų sutvarkymą. Kartu pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų sutvarkymą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį.
14. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamus aktus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
15. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas teigia, kad jis negali būti laikomas atliekų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, kadangi ne jis užteršė žemės sklypą atliekomis, o kalti asmenys nebuvo nustatyti. Pareiškėjas inicijavo ikiteisminį tyrimą, siekdamas nustatyti asmenis, užteršusius jam priklausantį žemės sklypą, prašė, kad ikiteisminis tyrimas būtų atnaujintas, taip pat teikė prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl bešeimininkių atliekų sutvarkymo.
17. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-95 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 32 punktą, atliekas, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti ar kuris neegzistuoja, privalo sutvarkyti savivaldybė. Pareiškėjo nuomone, teismas, aiškindamas šias teisės aktų nuostatas, nepagrįstai nustatė, jog savivaldybei pareiga sutvarkyti atliekas kyla tik tvarkant komunalines, buityje susidarančias atliekas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr.D1-857, kuriuo patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai), 2 punktą pareiga išvežti ir sutvarkyti atliekas kyla Palangos miesto savivaldybei.
18. Atliekų nesukūręs ar kitaip teisėtai jų neįgijęs asmuo negali būti pripažintas turintis pareigą sutvarkyti svetimas atliekas, nepriklausomai nuo to, kur jos yra.
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl jam kyla pareiga sutvarkyti jam nuosavybes teise priklausančiame sklype esančias atliekas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-23 įsakymo Nr. D1-857, kuriuo patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai, 2 punktas nenumato pareigos Palangos miesto savivaldybei išvežti ir sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas.
21. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik cituoja teisės aktus, tačiau nenurodo, kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė ar netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas pažymi, kad, nusprendus, jog sklypo savininkas neturi sutvarkyti atliekų, esančių privačiame žemės sklype, žemės sklypų savininkams būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti, tai paneigtų savininko pareigą prižiūrėti, tvarkyti nuosavybę bei apsaugoti ją nuo užteršimo atliekomis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos inspekcijos 2019 m. birželio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. (13.5)-PN18-15, kuriuo pareiškėjui nurodyta išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančias atliekas ir pateikti Inspekcijai atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-13082, kuriuo nuspręsta Inspekcijos 2019 m. birželio 25 d. privalomojo nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15 palikti nepakeistą.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėjas yra atliekomis užteršto žemės sklypo savininkas, nėra nustatyti nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys, pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką ir turi pareigą sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis negali būti laikomas atliekų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėtoju, kadangi ne jis užteršė žemės sklypą atliekomis. Nurodo, kad atliekos jam nepriklauso, jas privalo sutvarkyti savivaldybė.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas laikytinas atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, todėl jam, kaip žemės sklypo savininkui ir atliekų turėtojui, kyla pareiga išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui atliekas, esančias žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra sukaupta įvairių atliekų, Inspekcijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros tyrimų metu nebuvo nustatyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galbūt užteršę kiti asmenys. Dėl minėtų atliekų sutvarkymo pareiškėjui buvo surašyti 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.4)-5, kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas Inspekcijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu, ir 2019 m. birželio 25 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-15.
28. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punkte nustatyta žemės savininko ir kitų naudotojų pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Taigi pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, turi pareigą saugoti žemės sklypą nuo užteršimo, kad nepablogėtų jo ekologinė būklė.
29. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
30. Pareiškėjas, remdamasis Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 32 punktu, teigia, kad savivaldybė yra atsakinga už atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atliekos priklauso ne jam, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui, o kitiems asmenims. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3426-662/2020 pagal pareiškėjo R. B. skundą Departamentui konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą duoti privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybės administracijai sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype susikaupusias atliekas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad administracinėje byloje Nr. A-3426-662/2020 nustatytos aplinkybės būtų pasikeitusios.
31. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal AAVKĮ 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, be kita ko, privalo pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė 2018 m. lapkričio 26 d. privalomojo nurodymo, todėl buvo pagrindas pakartotinai duoti 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija, atsižvelgusi į aptartas Žemės įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, AAVKĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, pagrįstai išdavė 2019 m. birželio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.5)-PN18-15. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo (sustabdymo), ginčijamu Sprendimu pagrįstai jo netenkino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės taikymo ar proceso teisės pažeidimų.
33. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamus Nurodymą ir Sprendimą teisėtais ir pagrįstais, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Virginija Volskienė