Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-74-322-2017].docx
Bylos nr.: e2-74-322/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kelmës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Šimšė" 162535950 atsakovas
"ŽeMila" 302732354 Ieškovas
Kategorijos:
Sutarties nutraukimas
Turtinė žala
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
Prievolių teisė
Sutarčių teisė
Žemės nuoma
Civilinė atsakomybė
Sutarčių pabaiga
Nuoma
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe

Civilinė byla Nr

Civilinė  byla Nr. e2-74-322/2017

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01180-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.16.8.;

(S)

 

 

 

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

2017 m. gegužės 16 d.

Kelmė

 

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams R. M. ir advokatui Virgilijui Januškai,

atsakovo atstovams S. B. ir advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  žemės ūkio bendrovės „Žemila“ ( toliau - ŽUB „Žemila“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šimšė“( toliau – UAB „Šimšė“  dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. UAB „Žemila“ su žemės sklypų savininkais B. G. M., J. M. ir J. Š.( atstovaujama J. M.) sudarė tris privačios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, tačiau 2016 m. birželio 16 d. ieškovas gavo pranešimą iš UAB „Šimšė“( naujojo nuomojamų žemės sklypų savininko), kad UAB „Šimšė“ nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks visas tris 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, dėl sekančių priežasčių: sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sąlygų netenkinimas; žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai. Ieškovas, nesutikdamas su žemės sklypų  nuomos sutarčių nutraukimu prieš terminą, pateikė atsakovui pretenziją vykdyti iš buvusių žemės savininkų perimtus įsipareigojimus pagal Žemės sklypų nuomos sutartis ir netrukdyti ŽŪB „Žemila“ vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotose žemės sklypuose. Tačiau atsakovas į pateiktą pretenziją nereagavo ir ieškovui nuėmus rapsų derlių, nebeleidžia ieškovui naudotis ir vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotose žemės sklypuose. Ieškovo nuomone, atsakovas, nupirkęs žemės sklypus,  perėmė buvusių žemės sklypų savininkų teises ir pareigas, atsiradusias pagal privačios žemės nuomos sutartis. Terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisinis reglamentavimas numato, kad terminuota žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant įstatymo numatytiems specialiems nutraukimo pagrindams arba konstatavus esminių sutarties pažeidimų. Atsakovas 2016m. birželio 16d. pranešime pateikė bendro pobūdžio argumentus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, kurie nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti žemės sklypų nuomos sutarčių, todėl atsakovas, netinkamai vykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovo 2016 m. birelio 2 d. paraiška paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti patvirtina, kad 2016 metais ieškovas žemės sklypuose augino rapsus, o 2017 metais ieškovas privalo taikyti sėjomainą, todėl ketino sėti grūdines kultūras (žieminius kviečius), tačiau atsakovui nepagrįstai vienašališkai nutraukus Žemės nuomos sutartis, ieškovas nebegali vykdyti žemės ūkio veiklos, todėl patiria ir ateityje patirs nuostolius. Taip pat ieškovas neteks Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemės ūkiui už šiuos Žemės sklypus. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaičiuokle pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 11 532,96 Eur nuostolių( pagal skaičiuoklę kviečių standartinė vertė yra 681,19 Eur/ha, ieškovo nuostolis už derlių iš nuomojamų plotų už 2017 – 2018 metus būtų buvęs 5 777,85 Eur (681,19 Eur/ha x 8,482 ha x 1 metai); už 2018 – 2021 metus būtų buvęs 5 755,11 Eur (681,19 Eur/ha x 2,8162 ha x 3 metai). Be to, ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas  nuo patirto nuostolio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Šimšė“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė ŽŪB „Žemila“ su trimis fiziniais asmenimis - B. G. M., J. M., J. Š. – buvo sudariusi terminuotas trijų žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis, tačiau galiojant nuomos sutartims pasikeitė ieškovės nuomojamų žemės sklypų savininkas, t. y. juo tapo UAB „Šimšė“, kuri 2016m. birželio 2d. nupirko ieškovo nuomojamus žemės sklypus ir 2016m. birželio 16d. pranešė ieškovuii, kad nutraukia žemės sklypų nuomos sutartis, nes ŽŪB „Žemila“ iš esmės pažeidė žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas, nes naudodama nuomojamus žemės sklypus sunaikino jų ribas žyminčius riboženklius, tokiu būdu pažeisdama ne tik atsakovo, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus. Riboženklių sunaikinimas yra administracinės teisės pažeidimas, riboženklių sunaikinimo faktą patvirtina UAB „Geometrą“ Šiaulių skyriaus vadovės 2016-12-13 išduota pažymą, kurioje pažymima, kad ši bendrovė ieškovės nuomojamuose žemės sklypuose atstatė sunaikintus riboženklius.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė tas pačias, kaip ir ieškinyje yra nurodytos, faktines aplinkybes, tačiau ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo sumažino iki  6822, 78 Eur.

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarė tris privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis: 1) penkerių metų laikotarpiui su B. G. M. dėl 2.8162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2)  dviejų metų laikotarpiui su J. M. dėl 2.8284 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 3) dviejų metų laikotarpiui su J. Š. dėl  2,8374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina privačios žemės nuomos sutartys ir  nekilnojamojo turto registro  centrinio duomenų banko išrašai.

2016m. liepos 2d.  pagal pirkimo- pardavimo sutartis ieškovo nuomojamus žemės sklypus įsigijo atsakovas - UAB „Šimšė“, kuris 2016 m. birželio 16 d. pranešimu „Dėl sutarčių  nutraukimo“   pranešė ŽŪB „Žemila“, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks  su ŽŪB „Žemila“   2016m. sausio 12d. sudarytas žemės nuomos sutartis dėl sekančių priežasčių: „sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sąlygų netenkinimas; žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai“. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pranešimu, pareiškė atsakovui pretenziją, reikalaudamas  vykdyti perimtus įsipareigojimus pagal Žemės sklypų nuomos sutartis ir netrukdyti ŽUB „Žemila“ vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotose žemės sklypuose, tačiau šalys kompromiso nerado, nes 2016m. rugsėjo 16d.  atsakovas UAB „Šimšė“ pateikė prašymą Valstybės įmonei Registrų centas dėl  nuomos sutarčių su UAB „Žemila“ išregistravimo ir žemės nuomos sutartys buvo išregistruotos, ką ir patvirtina atsakovo UAB „Šimšė“ teismui pateiktas  nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Ieškovas taip pat patvirtino, kad po rapsų derliaus nuėmimo nebesinaudoja  žemės sklypais ir nebevykdo  žemės ūkio  veiklos.

Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovui be teisinio pagrindo  vienašališkai prieš terminą nutraukus  žemės sklypų nuomos sutartis, ieškovas išsinuomotose žemės sklypuose nebegalėjo  vykdyti žemės ūkio veiklos  ir taip patyrė nuostolius.

Atsakovas gi nurodė, kad  vienašališkai nutraukė žemės sklypų nuomos sutartis su ieškovu, nes ieškovas  iš esmės pažeidė  žemės sklypų  nuomos sutarčių sąlygas, nes naudodamas  nuomojamus žemės sklypus  sunaikino jų ribas žyminčius riboženklius, tokiu būdu  pažeisdamas ne tik atsakovo, bet ir gretimų  žemės  sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus,  nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 47 straipsnį ( galiojo iki 2017m. sausio 1d.) riboženklių sunaikinimas yra administracinės  teisės pažeidimas.

Dėl esminio nuomos sutarčių sąlygų pažeidimo.

Atsakovas  įgijo nuosavybės teisę į ieškovo nuomojamus tris žemės sklypus 2016m. birželio 2d. pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad pagal CK 6.559 straipsnio nuostatas  sudaryta nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau - CK) 6.564 straipsnio 1 dalį Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Be šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytų pagrindų( nagrinėjamo ginčo atveju netaikomi), 3 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą, sprendžiant ginčą, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu, reglamentuojančiu sutarčių pabaigą. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009 ir kt.)

Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovas  būtų iš esmės pažeidęs  žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas ir štai dėl ko: atsakovas vienašališką žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą motyvavo vieninteliu pagrindu - kad  ieškovas naudodamas   nuomojamus žemės sklypus  sunaikino  jų riboženklius, kas traktuotina kaip administracinės teisės pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Kaip matyti iš atsakovo atstovo  paaiškinimo, riboženklių sunaikinimą 2016m. birželio mėnesį aptiko atsakovo UAB „Šimšė“ agronomas A. B. ir traktorininkas A. R., todėl  ŽŪB „Žemila“  2016m. birželio 16d. buvo  išsiustas pranešimas, kad nuo rapsų derliaus  nuėmimo dienos UAB „Šimšė“ žemės nuomos sutartis su ŽŪB „Žemila“ nutraukia. Liudytojas A. B., paaiškino, kad nuvykus apžiūrėti ŽŪB „Žemila“  nuomojamų sklypų ribų, nerado trijų riboženklių. Apie tai informavo UAB „Šimšė“ direktorių, kuris parašė ŽŪB „Žemila“ pranešimą, kad yra sugadinti riboženkliai ir dėl to yra nutraukiamos nuomos sutartys. Vėliau, apie rugsėjo mėnesį, įmonės vadovas nuvyko į VĮ „Registrų centras“ ir išregistravo nuomos sutartis. Apie tai, kad riboženklius sunaikino ŽŪB „Žemila“ sprendžia iš to, kad riboženklių vietoje buvo užsodinti rapsai. Apie sugadintus riboženklius iš karto buvo pranešta ŽŪB „Žemila“ vadovui ir prašoma juos atstatyti, tačiau į šiuos raginimus niekaip nebuvo sureaguota. Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2016 metų birželio mėnesį su UAB „Šimšė“  agronomu A. B. nuvyko prie žemės sklypų sužiūrėti riboženklius, tačiau nerado trijų riboženklių. Viso turėjo būti penki. Matė, kad žemės sklypuose augo rapsas, kieno tai buvo rapsas tiksliai nežino, mano, kad „M.“. Jis važiavo apžiūrėti žemės sklypų, nes rudenį, nuėmus derlių, turėjo arti žemę. Toje vietoje, kur turėjo būti riboženkliai buvo suaugę, užžėlę rapsai. Liudytojas S. B. UAB „Šimšė“ direktorius, paaiškino, kad 2016m. balandžio mėnesį, sužinojo, kad trys žemės sklypai Naujamiesčio kaime, kuriuos iki tol nuomojosi UAB Šimšė“, yra išnuomoti kitam nuomininkui - ŽŪB „Žemila“. Tuomet jis pasikalbėjo su žemės savininkais( G. M., J. M.) ir visus tris žemės sklypus nupirko. Su šios žemės nuomininku ŽŪB „Žemila“ nuomos sutarčių vienašališkai nutraukti neketino, tačiau kai pamatė, kad sunaikinti sklypų riboženkliai, parašė pranešimą ŽŪB „Žemila“, kad sunaikinti riboženkliai ir prašė išspręsti šitą klausimą. Iš ŽŪB „Žemila“ gavo tik atsakymą, kad nesutinka su pranešimu, tačiau iki pat rugsėjo mėnesio riboženklių neatstatė. Jei būtų atstatę riboženklius ir sudarę naują nuomos sutartį, joje nurodant naująjį žemės savininką, sutarčių nebūtų nutraukęs. Nesulaukęs jokio atsakymo iš ieškovo, nuvyko į VĮ Registrų centras ir nuomos sutartis su ŽŪB „Žemila“ išregistravo. Jis asmeniškai buvo susisiekęs su M.i (vadovu) ir prašė atstatyti sunaikintus riboženklius, tačiau jam buvo atsakyta, kad jokių riboženklių netvarkys, naujų sutarčių nepasirašinės.

Pažymėtina, kad be liudytojų parodymų, riboženklių sunaikinimo faktas, jo nustatymo data ir aplinkybės niekaip nėra užfiksuoti. Nesurašytas joks aktas, neinformuotos jokios kompetetingos institucijos, nors teigiama, kad riboženklių sunaikinimas yra administracinis nusižengimas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad  UAB „Geometra“  2016m. gruodžio 13d. atstatė sunaikintus riboženklius, viso 4 vnt., vienok riboženklių atstatymo faktas  pats savaime  nepatvirtina ieškovo kaltės,  juo labiau, kad riboženkliai atstatyti praėjus pusei metų po to, kai, atsakovo atstovų teigimu, buvo aptiktas jų sunaikinimo faktas. Aplinkybė, kad  ŽŪB „Žemila“ nuo 2016m. balandžio mėnesio naudojosi žemės sklypais, todėl sunaikino riboženklius vėlgi yra tik atsakovo atstovų daroma prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Iš ieškovo atstovo Milašiaus paaiškinimo matosi, kad ŽŪB „Žemila“ ketino pirkti nuomojamus žemės sklypus, bet juos nupirko UAB „Šimšė“, tapusi žemės savininke - nutraukė vienašališkai nuomos sutartis ( nuėmus rapsų derlių nebeleido sėti žieminių kviečių), tačiau nei žodžiu nei raštu atstatyti riboženklius UAB „Šimšė“ nereikalavo.

Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovo neįrodė, kad ieškovas būtų iš esmės pažeidęs  žemės sklypų nuomos sutarties sąlygas – sunaikinęs nuomojamų žemės sklypų riboženklius, atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip  atitinkančios CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Pastebėtina, kad atsakovo atstovo S. B. teiginiai, kad parašė ŽŪB „Žemila“ pranešimą ir prašė atstatyti riboženklius, kad nuomos sutartis nutraukė, nes  iki pat rugsėjo mėnesio nesulaukė jokio UAB „Žemila“ atsakymo - neatitinka tikrovės, kadangi  2016-06-16 pranešime UAB „Žemila“ informuojama apie nuomos sutarčių nutraukimus nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos, nurodomos sutarčių nutraukimo priežastys, jokio reikalavimo atstatyti riboženklius šiame pranešime nėra.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties pabaigos, aktualūs tik sutarčių pabaigos padariniai. Ieškovas prašo netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus   teisėjų kolegijos 2007m. gegužės 8d. nutartis byloje Nr. 3K-3-199/2007).               Tačiau netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti.

              Atsakovui nutraukus nuomos sutartis, ieškovas  nebegalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos. Ieškovas pateikė detalų nuostolių paskaičiavimą, nurodė, kad bendrai nuomojamame 8,482 ha žemės plote būtų buvę auginami žieminiai kviečiai. Ieškovo paskaičiavimu,  nuostolis  už derlių  iš nuomojamo ploto už 2017-2018 yra 3,418 Eur( 403 Eur/ ha x 8,482 ha x 1 metai). Ieškovas atliko  detalų  nuostolių paskaičiavimą, kurį pagrindė  į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2016m. birželio 2d. paraiška paramai  už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus gauti, 2016 metų  pardavimo suvestine bei buhalterinėmis pažymomis). Nekyla teismui abejonių, kad ieškovo nurodyti nuostoliai yra realūs ir  pagrįsti, ir kad ieškovas juos patyrė dėl neteisėtų  atsakovo veiksmų, tai yra nepagrįsto vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo. Tuo tarpu ieškovo, kaip žemės nuomininko kaltės, vykdant žemės nuomos sutarčių sąlygas ir reikalavimus, teismas neįžvelgia.

              Tačiau teismas sprendžia, kad  pagrįstas ir tenkintinas tik reikalavimas priteisti negautas pajamas už vienerius metus( 2017-2018 m.). Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į  nuomos sutarčių 8 punktą, kad sutartis gali būti nutraukiama  abipusiu  susitarimu, įspėjus ne vėliau  kaip prieš vienerius metus laiko. Iš to seka, kad kiekviena iš sutarties šalių,  nepriklausomai  nuo to kuriam terminui sudaryta sutartis, įspėjusi  ne vėliau kaip prieš  vienerius metus, būtų galėjusi nutraukti  sutartį, todėl reikalavimas  priteisti nuostolius  už paskesnius metus( 2018-2021 metus) yra netenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį kai sutarties  šalys  yra verslininkai ar privatūs  juridiniai asmenys,  tai už termino  įvykdyti piniginę prievolę  praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų  dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl  atsižvelgiant į patenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) reikalavimų proporcijas, atitinkamai šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio  2 dalis.)

Tiek ieškovas tiek atsakovas pateikė prašymus dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, atitinkamai ieškovas dėl 360 Eur ir atsakovas dėl 350 Eur, šalys pateikė  šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. mokėjimo nurodymą, sąskaitą( ieškovas),  pinigų sumokėjimo kvitą( atsakovas). Šie įrodymai patvirtina tiek susidariusių išlaidų dydį, pagrįstumą, tiek ir jų realumą, t. y. šalys faktiškai atsiskaitė su kiekvienos jų  interesus atstovavusiu advokatu. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.5, 8.6 ir 8.19 punktai) atstovavimo išlaidos priteistinos sekančiai: ieškovui iš atsakovo priteistina – 180 Eur (360 x 50 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina – 175 Eur (350 x 50 proc.). Be to,  ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas  nuo tenkinamo reikalavimo sumos 76,90 Eur (3418 x 3 proc. x 75 proc.) Atlikus  šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo  užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina  81,90Eu  (180+76,90)-175) bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto)  išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

              Liudytojos B. G. M. paaiškinimai apie žemės  nuomos sutarčių sudarymo su ŽŪB „Žemila“ aplinkybes teismas neanalizuoja ir nevertina, nes nuomos sutartys nėra ginčijamos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu ir 307 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

              Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti žemės ūkio bendrovei „Žemila“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Šimšė“  3418 Eur  ( tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų)  nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,90 Eur ( aštuoniasdešimt vieną eurą 90 euro centų)  bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Laima Borkovskienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-199/2007
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas