Administracinė byla Nr. eA-997-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08254-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. N. (O. N.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 23S142747 neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taip pat pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nes: i) asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui; ir ii) asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu.
2.2. Migracijos departamentas ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pareiškėjo grėsmę grindžia tik jo darbo vieta privačiame komerciniame „Alfa bank“, tačiau neįrodė jo pavojingumo. Pagal naujausią teismų praktiką, nors užsieniečio biografijos faktas apie tarnybą / darbą susijusioje su režimu struktūroje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, reikia įvertinti, ar pareiškėjas išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, ar klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjo pozicija Rusijos agresijos atžvilgiu negali nedaryti įtakos sprendžiant klausimą dėl jo pavojingumo nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo atveju grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis dirba agresyviu režimu sietinose institucijose (konkrečiu atveju privačiame banke), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjas gali tapti verbavimo auka, o ne kelti grėsmę. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7624 (toliau – ir Išvada) negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Vertinant pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, argumentuotai bei motyvuotai.
2.3. VSD nepagrindė savo teiginio, jog, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos banke „Alfa bank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjas su nurodytais sankcionuotais asmenimis (akcininkais) nėra niekaip susijęs, su jais nebendravo ir nebendrauja. Pareiškėjas pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą. Jis nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams. Duomenis, kuriuos atsakovas bei VSD panaudojo prieš pareiškėją, ir kurie buvo pagrindas skundžiamam Sprendimui priimti, - pateikė pats pareiškėjas.
2.4. Pareiškėjas ėjo AO „Alfa Bank“ specialisto pareigas, kurios nesusijusios su Rusijos, regiono ar banko finansų ar bendros veiklos politika arba strategija. Jis šiame banke pradėjo dirbti 2009 m. rugpjūčio 26 d. lankytojų aptarnavimo administratoriumi, o nuo 2021 m. liepos 23 d. tapo verslo linijos vadovu. Nuo 2009 m. iki dabar pareiškėjas dirbo tik specialisto ir vadybinėse pareigose. Jo darbo funkcijos buvo ir yra išimtinai techninės. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, bet atliko tik techninį kreditavimo specialisto darbą.
2.5. Pareiškėjas niekada nepažeidė jokių migracinių Lietuvos ar ES procedūrų, nepadarė jokių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Jis atvykdavo tiek iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę ES sieną, buvo įleidžiamas į Lietuvos teritoriją ir niekada problemų nekildavo.
2.6. Sprendimas yra administracinis aktas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai bei principai.
2.7. Priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo motyvuotų paaiškinimų. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokių dokumentų bei argumentų patvirtinančių, kad jo darbas nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, taip pat neturėjo galimybės pateikti jokių paaiškinimų apie savo ryšius Lietuvoje, apie sprendimo pasekmes jam ir jo šeimos nariams, ir svarbias aplinkybes apie savo poziciją Rusijos režimo ir jo vykdomos agresijos atžvilgiu.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. VSD 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7624 nurodė, kad AO „Alfa Bank“, kuriame nuo 2009 m. atsakingas pareigas eina pareiškėjas, yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros.
4.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas nuo 2009 m. „Alfa Bank“, kuris yra lojalus Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir susijęs su finansine parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją) surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
4.3. Nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 kausimus (dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo) turėjo būti vertinami jo naudai. Atsakymai yra tik teiginiai, deklaruoti Lietuvos Respublikos valstybinei institucijai (Migracijos departamentui), o ne Rusijos Federacijos valstybinei institucijai, todėl pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus nepatvirtina jo nelojalumo Rusijos Federacijai.
4.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra persekiojamas Rusijos režimo, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad jis gali tapti verbavimo auka, o ne potencialiu verbavimo taikiniu.
4.5. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (darbą „Alfa Bank“), taip pat buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:
5.1. VSD Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis nuo 2009 m. eina atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kuris yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis nuo 2009 m. eina atitinkamas pareigas šiame banke, taigi jis yra ekonomiškai priklausomas nuo šios įmonės (iš šio banko gaunamas darbo užmokestis yra pareiškėjo pajamų šaltinis nuo 2009 m.).
5.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas.
5.3. Rusijoje esanti pareiškėjo šeima ir tolesnis jo paties darbas Rusijos banke AO „Alfa bank“ kaip tik sustiprina Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų galimybes verbuoti jį ir išnaudoti kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti.
5.4. Pareiškėjas neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, jo ekonominių interesų centras yra Rusijos Federacija. Pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir ES), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skundo teiginiai, kad nebuvo tinkamai atliktas proporcingumo vertinimas, laikytini nepagrįstais.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo O. N. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. dirba akcinėje bendrovėje (AO) „Alfa bank“. Jis nuo 2021 m. liepos 23 d. yra AO „Alfa bank“ verslo linijos vadovas darbo su regionais skyriuje, kuris priklauso hipotekos užtikrinimo ir statybos audito direkcijai vidutinio dydžio įmonių (verslo) kreditavimo plėtros departamente.
7.2. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Prašyme išduoti leidimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 9 d. yra vedęs Rusijos pilietę I. F., 2010 m. įgijo ekonomisto aukštąjį išsilavinimą, pastaruosius 10 m. faktiškai gyvena Rusijoje, Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nepageidauja jos deklaruoti per Migracijos departamentą, jam nuo 2017 m. buvo išduotos Vokietijos, Vengrijos ir Prancūzijos vizos. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą taip pat nurodė turintis ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais G. V. ir T. V.
7.3. Pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. Migracijos departamente užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), jis nurodė, kad nuo 2009 m. dirba Rusijos Federacijos AO „Alfa bank“ padalinio vadovu.
7.4. Migracijos departamentas gavo 2023 m. liepos 11 d. VSD išvadą Nr. 18-7624, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
7.5. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas eina atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A., kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos.
7.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktais, Sprendimu neišdavė pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
7.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10737-811/2023 atmetė pareiškėjo sutuoktinės I. F. skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77534, kuriuo buvo atsisakyta išduoti jai leidimą nuolat gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-10737-811/2023 įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. LVAT atmetus jos apeliacinį skundą.
8. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Rusijos Federacijoje įsteigtoje bendrovėje AO „Alfa Bank“ bei tikimybę būti išnaudotam Rusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjo darboviete yra išnykusi. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo einamos pareigos yra specialisto, tačiau, teismo vertinimu, pati pareiškėjo darbovietė AO „Alfa Bank“, kuri priklauso „Alfa Group“ bei šių įmonių priklausymas asmenims, kuriems yra taikomos ES sankcijos, gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nors pareiškėjas nurodė, kad niekada nepažeidė Lietuvos Respublikos ir ES migracijos taisyklių, jam niekada nebuvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi arba užrausta atvykti į užsienio valstybę, į Lietuvą atvykdavo tiek iš kitų ES valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai per išorinę ES sieną, buvo įleidžiamas į Lietuvos teritoriją ir niekad nekildavo problemų, tačiau, teismo įsitikinimu, šios aplinkybės nereiškia, kad pareiškėjas turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jis visada nevaržomai ir netrukdomai galės naudotis judėjimo laisve į Lietuvą ir kitas ES šalis ar be jokių suvaržymų gauti leidimą laikinai ar nuolat čia gyventi. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti atvykti ir / ar gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra nustatyta jokio pareiškėjo ryšio su Lietuva, dėl ko jam būtų aktualus ilgalaikio gyventojo statuso įgijimas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą buvo tuo pagrindu, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyksta gyventi su šeimos nariu, turinčiu teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra Lietuvių kilmės asmuo. Tačiau Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 23S77534 atsisakė pareiškėjo sutuoktinei išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o teismai šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Net ir tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime būtų padaręs priešingą išvadą dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, negalėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
III.
10. Pareiškėjas O. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas, darydamas išvadą, jog pareiškėjo darbo Rusijos Federacijoje esančiame „Alfa bank“ faktas savaime identifikuoja jo keliamą pavojų valstybės saugumui, neįvertino visų su pareiškėju susijusių aplinkybių, t. y. byloje nenustatyta jokių papildomų su pareiškėju susijusių aplinkybių, patvirtinančių jo individualiai valstybės saugumui keliamą grėsmę. VSD Išvadoje taip pat nenurodė tokių aplinkybių. Pareiškėjui inkriminuojama grėsmė per banko galutinius naudos gavėjus, kurie susiję su Kremliaus rėžimu, yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo, nėra individualizuota. Tokia grėsmė negali būti grindžiama vien formaliu pareiškėjo darbo banke faktu.
11.2. Pagal LVAT praktiką Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjui inkriminuojamas pavojus valstybės saugumui nėra grindžiamas su juo susijusių įvertintų individualių aplinkybių visuma, o vieninteliu jo biografiniu faktu - jo darbine veikla subjekte, kurio naudos gavėjams taikomos sankcijos, kai toks vertinimas, vadovaujantis naujausia suformuota LVAT praktika, nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu.
11.3. Nei iš VSD Išvados, nei iš skundžiamo Sprendimo, nei iš teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, o to neatlikus yra pagrindas panaikinti Sprendimą.
11.4. Pareiškėjo darbo funkcijos banke yra išimtinai techninės, jis nepriima banke strateginių, valdymo, politikos formavimo ar kitokių reikšmingų sprendimų banke, nepažįsta galutinių naudos gavėjų. Pareiškėjas dirba hipotekos skyriuje, kuris finansuoją vidurinį verslo segmentą.
11.5. Pareiškėjas nepritaria A. P. vykdomai politikai, taip pat aiškiai išreiškė poziciją, kad nepritaria vykstančiam karui prieš Ukrainą. Jis niekada nedirbo jokios valdžios įstaigose Rusijoje, neturi ryšių su ten dirbančiais asmenimis, niekada nereiškė politinių pažiūrų, palaikant agresyvų režimą.
11.6. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, net jeigu bankui „Alfa bank“ būtų taikomos sankcijos, tai vis tiek nebūtų teisėtas pagrindas taikyti neigiamas pasekmes pareiškėjui, šiuo atveju pripažįstant jį keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nenustačius individualiai jo pavojingumą indikuojančių aplinkybių.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:
12.1. Pagal LVAT praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas nuo 2009 m. „Alfa Bank“, kuris yra lojalus Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir susijęs su finansine parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos.
12.2. Šiuo metu Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų, kuriais pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į Šengeno erdvę, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo šeimos nariai gyventų Lietuvoje (pareiškėjo sutuoktinei buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nuolat gyventi), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija tik vieną ginčijamo Sprendimo pagrindą (pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui), tačiau neginčija, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinei buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo nuolat gyventi, su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepagrindžia, jog pareiškėjas atvyksta gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų gauti leidimą nuolat gyventi).
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo:
13.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nurodytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
13.2. Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – tikėtina, baudžiamosios atsakomybės taikymo.
13.3. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad Rusija Lietuvai kelia egzistencinę grėsmę ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas būtina tinkamai įvertinti Rusijos vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą kontekstą. Pareiškėjo minimuose LVAT bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės (bylos faktinis pagrindas) skiriasi iš esmės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
17. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).
18. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
19. Nors iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas daugiausiai rėmėsi VSD išvada, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Be VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, protingumo bei teisingumo kriterijais, nėra jokio pagrindo atmesti VSD ir Migracijos departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
20. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas Banke, kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys: iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A., kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
21. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjo darboviete yra išnykusi. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo einamos pareigos yra specialisto, tačiau, teismo vertinimu, pati pareiškėjo darbovietė AO „Alfa Bank“, kuri priklauso „Alfa Group“ bei šių įmonių priklausymas asmenims, kuriems yra taikomos ES sankcijos, gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
22. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. N. (O. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis