Civilinė byla Nr.e2A-1031-180/2018

Teisminio proceso Nr.2-56-3-00336-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1792-601/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomame viešajame pirkime „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcinio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimas“ 2018 m. kovo 14 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Litcon“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Dzūkijos statyba“, pasiūlymą ir2018 m. kovo 14 d. sprendimą atmesti pretenziją.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įvardyti ieškovės tariami pasiūlymo trūkumai ar neatitikimai, dėl kurių buvo atmestas jos pasiūlymas, yra absoliučiai mažareikšmiai. Viskas, ko buvo reikalaujama techniniame projekte, ieškovės pasiūlyme įvertinta. Jos (ieškovės) pasiūlymo paaiškinimai buvo išimtinai redakcinio pobūdžio, atlikti nekeičiant sąmatų, žiniaraščių eilučių, jų sudedamųjų dalių, įkainių, neatsisakant dalies darbų ar prekių ir nepapildant naujais darbais, prekėmis ar dalimis. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė architektūrinėje dalyje neįvertino monolitinės g/b perdangos plokštės 220 mm – 2398,5 m2, tačiau buvo paaiškinta ir pagrįsta, kad monolitinė g/b perdangos plokštė įvertinta ir nurodyta ne architektūrinėje, o konstrukcinėje dalyje. Techninio projekto architektūrinės dalies darbų kiekių žiniaraščiuose yra pastaba, kad paminėtos perdangos kiekiai pateikiami konstrukcijų dalyje. Monolitinės perdangos plokštės įvertinimą konstrukcijų, o ne architektūrinės dalies lokalinėse sąmatose nulėmė atsakovės pateikti pirmojo pirkimo sąlygų paaiškinimai. Iš pirmojo konkurso tiekėjui buvo žinoma, kad perkančiosios organizacijos nurodytoje eilutėje (Grindų įrengimas) monolitinės g/b perdangos plokštės vertinti nereikia, nes ji jau yra įvertinta konstrukcijų dalyje. Reikalavimas įvertinti ir nurodyti monolitinės g/b perdangos plokštes architektūrinėje dalyje (tarpaukštinės perdangos grindys) būtų nesuderinamas ir su projektavimo bei statybos darbų procesu, nes aptariamos perdangos plokštės priskiriamos prie laikančiųjų konstrukcijų, o laikančiosios konstrukcijos įvertinamos ne architektūrinėje, bet konstrukcijų dalyje.
3. Nors atsakovės teigimu, ji (ieškovė) neįvertino sąmatoje nurodyto „PP vamzdis d200“ kiekio visa apimtimi, t. y. vietoje 14 vnt. įvertino 7 vnt., neįvertino 20 m2 skardos, vietoje 0,8 mm skardos storio nurodė 0,6 mm, į reikiamą sąmatos eilutę neįtraukė HDPE vamzdžio dl 10 - 170 m, dėžės išplėtimo modulių komponentų, kai kur sąmatoje nenurodė armatūros klasės ir betono mišinio pavadinimo, o vietoje dviejų „Perėjų šviestuvų LED < 66W 5700K >“ nurodė tik vieną, tačiau tokio pobūdžio klaidos, ieškovės įsitikinimu, nėra esminės, o tik redakcinio pobūdžio (rašybos klaidos), kadangi dalis nurodytų medžiagų yra įtrauktos į kitas sąmatos eilutes ir bendros pirkimo kainos nekeičia.
4. Pirkimo objekto vertė siekia 35 000 000 Eur, o jos (ieškovės) pasiūlymo tariami neatitikimai sudaro vos 0,0067 proc. visos pirkimo objekto vertės. Toks tariamų neatitikimų kiekis nėra reikšmingas.
5. Pirkimo laimėtojas KAYI INSAAT savo pasiūlyme padarė klaidų, tačiau atsakovė nevienodai vertino ieškovės ir pirkimo laimėtojo pasiūlymų klaidas. Ieškovės paaiškinimai buvo atmesti, o pirkimo laimėtojo identiški paaiškinimai priimti kaip tinkami. Atsakovės nustatyti ieškovės pasiūlymo neatitikimai sudarė vos 2 332,08 Eur. Ieškovės ir laimėtoju pripažinto KAYI INSAAT pasiūlymų kainų skirtumas sudaro 485 976,13 Eur, kas reiškia, kad ieškovės pasiūlymas atmestas dėl tariamų 2 332,08 Eur vertės netikslumų, ir vietoj to pasirinkus kitą laimėtoją nuspręsta permokėti apie 500 000 Eur mokesčių mokėtojų pinigų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė irpriteisėiš UAB ,,LitCon“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 12 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas sprendė, kad ginčo pirkimas yra antrasis, nes pirmasis to paties objekto pirkimas buvo nutrauktas visiems tiekėjams pateikus per dideles, perkančiajai organizacijai nepriimtinas pasiūlymų kainas. Nors pirmasis viešasis pirkimas buvo paskelbti dėl to paties objekto ir didžiąja dalimi antrojo pirkimo sąlygos iš dalies sutampa su pirmojo pirkimo sąlygoms, tačiau pirmojo pirkimo sąlygų ir paaiškinimų nėra pagrindo tapatinti su antrojo pirkimo sąlygoms ir pagal jas vertinti pasiūlymus, nes, pasibaigus pirmojo pirkimo procedūroms, jam nustatytos pirkimo sąlygos ir jų paaiškinimai neteko galios. Be to, antrojo pirkimo sąlygos buvo pakeistas ir nėra visiškai tapačios pirmojo pirkimo sąlygoms, t. y. buvo pakeistos tam tikros darbų apimtys ir darbų atlikimo, sutarties galiojimo sąlygos, kai kurios sąlygos dėl galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kt.
8. Perkančioji organizacija skirtingose pirkimo sąlygų dalyse numatė perdangos reikalavimo kriterijų, t. y. perdangos kriterijus buvo numatytas tiek konstrukcinėje, tiek architektūrinėje dalyse, tik skirtingas perdangos funkcinis kriterijus. Architektūrinėje dalyje perdangos plokštės paskirtis – suformuoti statinio grindis, o konstrukcinėje dalyje VIP pastato monolitinių perdangų, monolitinių ruožų armavimas ir betonavimas skirtas betonavimo pagrindu suformuoti perdangas (kur neįmanoma atlikti pagal architektūrinę dalį), užpildyti perdangos tarpus ir kt. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė, perkėlusi perdangos plokščių dalį iš architektūrinės dalies į konstrukcinę dalį, nepagrįstai laikė, kad jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, nes monolitinės perdangos plokštės reikalavimas numatytas tiek architektūrinėje, tiek konstrukcinėje dalyse, kurie skiriasi pagal paskirtį ir funkcinį aspektą.
9. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad 103 eilutėje nenurodytas 7 vnt. vamzdžių kiekis yra įvertintas 101 eilutėje „PP alkūnė 45Dd200“ (vietoj 7 vnt. nurodytas 14 vnt. – 7 vnt. alkūnių +7 vnt. vamzdžio) ir tai, kad 101 eilutėje nurodyta kaina atitinka 103 eilutėje, kurioje įvertinti vamzdžiai, nurodytą kainą, t. y. padaryta redakcinio pobūdžio klaida. Teismas sprendė, kad tiekėjo pateiktos sąmatos 101 eilutėje nurodytame aprašyme neatsispindi PP vamzdžio d200 įvertinimas (nurodytos tik alkūnės), o vamzdžio kainos tapatinimas su alkūnės kartu su vamzdžiu kaina, nepagrindžia tiekėjo teiginio, kad perkančiosios organizacijos nurodytas PP vamzdžio d200 kiekis (7 vnt.) yra įskaičiuotas į pasiūlymo kainą. Tiekėjo pateiktoje 101 eilutės detalizacijoje nurodoma kita informacija, nei pasiūlymo pateikimo metu nurodyta, o tokia situacija iš esmės laikoma pasiūlymo techninės specifikacijos keitimu.
10. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nurodytas skirtingos storio skardos kv. m kainų vienodumas nepagrindžia to, kad ieškovė savo pasiūlyme iš tiesų pasiūlė 0,8 mm, o ne 0,6 mm storio skardos ortakius. Nurodytas kriterijus neatspindi skirtingos storio skardos kainos vienodumo, nes ieškovė lygina iš esmės skirtingo diametro ortakių kainas, t. y. 0,6 mm storio 355-450 mm ortakių kainas su apvalių priemonių 0,8 mm storio iki 500 mm diametro ortakių kaina, kas neįrodo, kad 0,6 mm storio 500 mm diametro ortakio kaina sutampa su 0,8 mm storio iki 500 mm diametro ortakio kaina. Ieškovė taip pat nepagrįstai 20 kv. m ploto skardą įtraukė kartu su kitomis pagalbinėmis medžiagomis, kurių ilgio matavimas yra metrais, o skardos stačiakampio matavimo ploto vienetas yra kvadratiniai metrai, t. y. nepagrįstai skirtingų matavimo vienetų produktus priskyrė tai pačiai kategorijai.
11. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad tiekėjo pateiktoje sąmatoje neįvertinta pirkimo dokumentuose pateikto žiniaraščio: 1.4 eilutėje nurodyta Dėžės išplėtimo moduliams – 18 vnt.; 1.5 eilutėje nurodyti maitinimo šaltiniai – 18 vnt.; 1.6. eilutėje nurodyti 12V maitinimo skirstytuvai – 52 vnt. (Apsauginės signalizacijos, praėjimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemos). Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad išplėtimo modulį sudaro tokie komponentai: išplėtimo moduliai, išplėtimo medulių dėžė, maitinimo šaltiniai ir maitinimo skirstytuvas, iš ko sprendė, kad išplėtimo modulis yra komplektuojamas iš 4 sudedamųjų dalių, ir kiekviena jų turi būti atskiruose punktuose kaip atskiras komponentas, o ne bendrai įskaičiuota į vieną iš komponentų 1.3 p., kaip numatyta pirkimų sąlygų 1.6.5. p. Ieškovė supratusi, kad I etape nebuvo įskaičiavusi reikalaujamų dėžių išplėtimo modulių, maitinimo šaltinių ir 12 V maitinimo skirstytuvų, juos pasiūlymo paaiškinime ir detalizacijoje iš esmės pakeitė, įtraukdama į II etapo išplėtimo modulius, tokiu būdu siekdama keisti (koreguoti) pasiūlymą, kad jis taptų atitinkančiu pirkimo sąlygas, o tai yra VPĮ nuostatų pažeidimas.  
12. Pasiūlymo lokalinėje sąmatoje turėjo būti konkrečiai ir aiškiai nurodytos prekės, jų vienetų kiekiai, kaina ir kt., kad viešųjų pirkimų vykdymo eigoje tiekėjui (laimėtojui) nekiltų nepagrįstų galimybių piktnaudžiauti ir naudoti kitokios rūšies (prastesnės ar realiai pigesnės) medžiagas, šiuo atveju armatūrą ir betoną. Pagal tai teismas sprendė, kad ieškovei pasiūlyme konkrečiai ir aiškiai nenurodžius duomenų apie naudotinas medžiagas (naudotinos produkcijos rūšies), perkančioji organizacija, turėdama pagrįstų abejonių dėl medžiagų tinkamumo ar jų tinkamo panaudojimo, ieškovės pasiūlymą pagrįstai atmetė.
13. Tai, kad ieškovės pasiūlyme ir Techninės specifikos medžiagų kiekio žiniaraščiuose sutampa kolonų ir gelžbetoninių rygelių žymėjimas iš esmės parodo kokių matmenų jie buvo pagaminti, tačiau gaminimo produkto sudedamosios dalys ir jų charakteristika ieškovės pasiūlymuose neatsispindėtos, o tai, teismo vertinimu, pirkimus laimėjusiam tiekėjai sudarytų pagrindą (nesant aiškiai nurodytų medžiagų rūšies charakteristikai) gamybos procese naudoti netinkamus ir pirkimo sąlygas neatitinkančius produktus.
14. Teismas konstatavo, kad teikdama pasiūlymo paaiškinimus ir siekdama ištaisyti savo pasiūlyme pateiktų sąmatų trūkumus, ieškovė, naudodama ,,išskleidimo“ principą, tam tikrų sąlygų apimtyje iš esmės įterpė iš pradžių pasiūlyme visiškai nenurodytus darbus/medžiagas ir įrašė jų parametrus, tokiu būdu siekdama, kad pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu. Tokių ieškovės veiksmų iš esmės negalima laikyti tik klaidos taisymu. Priešingai, pasiūlymo papildymai iš esmės yra keičiantys pasiūlymo esmę, kurių negalima laikyti mažareikšmiais neatitikimais. Dėl nustatytų aplinkybių perkančioji organizacija turėjo pagrindą ieškovės veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius įstatymo nuostatas, o pasiūlymą – kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų.
15. Teismas nesirėmėm ieškovės pateiktu ekspertizės aktu, nes eksperto atsakymai nėra reikšmingi ir netaikytini šioje byloje, neatitinka faktinės bylos situacijos. Dėl perdangos ir betonavimo reikalavimų ekspertas rėmėsi tik prielaidomis, iš esmės nevertindamas pirkimo dokumentų viseto ir juose keliamų ne tik techninio, bet teisinio pobūdžio reikalavimų; savo poziciją išreiškė remdamasis vien tik technine dokumentacija; nepagrįstai sutarties vykdymo reikalavimus sutapatino su reikalavimais pasiūlymui. Teismo įsitikinimu, eksperto išdėstyta nuomonė ir kitais klausimais niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, kad pasiūlymo paaiškinimuose buvo padarytos ne rašybos/techninės klaidos, o pakeista pasiūlymo esmė.
16. Ieškovė iš esmės kvestionuoja laimėtojo KYAI INSAAT pasiūlymą bei perkančiosios organizacijos veiksmus, vertinant šio tiekėjo pasiūlymą, t. y. kelia klausimą ne tik dėl to, kad jos pasiūlymas buvo atmestas (kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų), bet ir tai, kad nepagrįstai įvertintas KAYI INSSAT pasiūlymas kaip atitinkantis pirkimo sąlygas. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl KAYI INSSAT tiekėjo (ne)tinkamumo ir jo pasiūlymo (ne)atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams nebuvo sprendžiami ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, dėl to teismas neturi teisinio pagrindo vertinti tokių ieškovės argumentų pagrįstumo.

III.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė UAB „LitCon“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti – pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą atmesti UAB „LitCon“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą; taip pat ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir KAYI INSSAT 2018 m. birželio 14 d. pasirašytą viešojo pirkimo sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ignoravo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ieškovų papildomai pateikiami argumentai dėl nelygiaverčio pasiūlymų vertinimo teismo procese, kuriame jie kvestionuoja perkančiųjų organizacijoje sprendimus dėl jų pasiūlymų vertinimo, nelaikytini naujų reikalavimų pateikimu ir dėl jų neprivaloma naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė argumentus dėl to, kad atsakovė skirtingai vertino jos ir KAYI INSAAT pasiūlymų paaiškinimus, Kauno apygardos teismas ex officio privalėjo šias aplinkybes ištirti ir įvertinti.
2. Argumentus dėl nelygiaverčio ieškovės ir KAYI INSAAT pasiūlymų vertinimo ieškovė išdėstė dublike, t.y. iškart po to, kai ieškovei buvo leista susipažinti su KAYI INSAAT pasiūlymo informacija. Tai reiškia, kad reikšdama ieškinį dėl savo pasiūlymo netinkamo įvertinimo ieškovė dar neturėjo ir negalėjo turėti įrodymų leidžiančių pagrįsti, kad ieškovės pasiūlymo netinkamas vertinimas be kita ko buvo nulemtas ir atsakovės siekio proteguoti KAYI INSAAT. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės dublike pateiktus argumentus dėl nelygiavertiškumo.
3. Ginčo pirkime atsakovė itin panašius ieškovės ir KAYI INSAAT pasiūlymų trūkumus vertino skirtingai – ieškovės paaiškinimai, niekaip nekeičiantys pasiūlymo esmės buvo nepriimti, o KAYI INSAAT leista netgi keisti pasiūlymo kainos sudėtines dalis. Jei pirmosios instancijos teismas būtų iš esmės nagrinėjęs ieškovės argumentus dėl KAYI INSAAT protegavimo ir nelygiaverčio ieškovės bei KAYI INSAAT pasiūlymų vertinimo, neabejotinai būtų nustatyta, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą naikintinas vien dėl įstatyme įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo.
4. KAYI INSAAT savo sąmatoje atskira eilute neišskyrė darbų kiekių žiniaraštyje išskirtus darbus, ieškovė savo sąmatoje atskira eilute taip pat neišskyrė 170 m. HDP vamzdžio. Abu dalyviai paaiškino, kad neišskirtos pozicijos yra įtrauktos į kitas pasiūlymo sąmatų eilutes. KAYI INSAAT atžvilgiu atsakovė priėmė paaiškinimą, kad valdiklio įrengimo ir konfigūravimo darbų kaina įtraukta į kitą sąmatos eilutę („Programatorius su wifi“), Ieškovės atžvilgiu – paaiškinimo, kad 170 m vamzdžio tokiu pačiu principu įvertinta kitoje sąmatos eilutėje atsakovė jau nepriėmė. Atsakovė priėmė taip pat KAYI INSAAT pasiūlymo paaiškinimą, kad KAYI INSAAT, pildydamas sąmatą, netyčia paliko medžiagos pavadinimą „kieta mineralinė vata“ iš ankstesnio pirkimo, bet iš tiesų įvertino visas reikiamas medžiagas, t. y. „smėlbetonis armuotas polipromileniniu plaušu“. Nors nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti, kad KAYI INSAAT iš tiesų pasiūlė smėlbetonį armuotą polipromileniniu plaušu, o ne kitą mineralinę vatą.
5. Susipažinus su KAYI INSAAT pasiūlymą sudarančia informacija, paaiškėjo, kad šio tiekėjo pasiūlyme nurodyta galutinė bendra pasiūlymo kaina yra net 500 000 Eur mažesnė už tiekėjo lokalinėse sąmatose nurodytą bendrą visų darbų galutinę kainą (bendra pasiūlymo kaina – 34 954 381,95 Eur, o bendra lokalinių sąmatų suma – 35 478 697,62 Eur). KAYI INSAAT dėl to pateikė pasiūlymo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į lokalinėse sąmatose nurodytus įkainius tiekėjas įskaičiavo ir darbo projekto, inžinerinių paslaugų bei stendų įrengimo (paslaugų) kainas ir dėl to sąmatose nurodyta kaina viršija bendrą pasiūlyme pateiktą pasiūlymo kainą. Nepaisant to, kad toks paslaugų kainos įskaičiavimas į kitų darbų kainas pažeidė Pirkimo dokumentuose nustatytą kainodarą, iš tokio paaiškinimo nėra įmanoma nustatyti tikrosios KAYI INSAAT pasiūlymo ir jo sudedamųjų dalių kainos, atsakovė tokį KAYI INSAAT paaiškinimą priėmė kaip tinkamą ir paprašė KAYI INSAAT pateikti pakoreguotą pasiūlymo formą. KAYI INSAAT 2018 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei naują pasiūlymą, kuriame atsisakė pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių (atsisakė paslaugų kainos ir paslaugas įkainojo 0 Eur).
6. Teismas priėjo deklaratyvios išvados, kad ginče nėra jokių techninių aspektų, tačiau atmesdamas ieškovės paašikinimus dėl monolitinės g/b perdangos plokštės įvertinimo konstrukcijų dalyje, pats teismas jau pateikė visiškai nepagrįstus techninius argumentus apie architektūrinės ir konstrukcijų dalies skirtumus. Tokie prieštaringi skundžiamo sprendimo motyvai aiškiai patvirtina, kad ginčas yra techninio pobūdžio ir be specialiųjų žinių jį teisingai išspręsti yra neįmanoma. Kadangi ginčas yra techninio pobūdžio, teismas nepagrįstai atsisakė remtis specialiųjų žinių turinčio eksperto S. M. parengtomis išvadomis. Ekspertinio tyrimo akto turinys leidžia įsikinti, kad ieškovės lokalinėse sąmatose buvo įvertintos visos reikalingos medžiagos, o nustatytos apsirikimo klaidos nekeičia nei pasiūlymo esmės, nei statybos technologinio proceso, nei sudaro galimybę piktnaudžiauti, naudojant prastesnės kokybės medžiagas.
7. Teismas deklaratyviai ir visiškai neteisingai nurodė, kad architektūrinėje ir konstrukcinėse dalyse numatytas monolitinės g/b perdangos plokštės funkcinis kriterijus yra skirtingas ir tai neva patvirtina, kad ieškovės pasiūlyme nėra įvertintas visas reikalingas monolitinės g/b perdangos plokštės kiekis. Svarbiausias argumentas paneigiantis ydingą pirmosios instancijos teismo išvadą, yra tai, kad ieškovės pasiūlymo konstrukcijų dalyje yra įvertintas toks monolitinei perdangos plokštei gaminti reikalingų medžiagų kiekis, koks yra pakankamas tiek architektūrinės, tiek konstrukcinės dalies sprendinių įgyvendinimui. Architektūrinėje dalyje yra minima perdanga, kuri įrengiama pagal konstrukcinės dalies sprendinius. Tai yra ta pati perdanga, kuri minima konstrukcinėje dalyje, tik architektūrinėje dalyje ji paminėta išimtinai dėl aiškumo, t. y. tam, kad būtų aišku, jog grindys klojamos ant perdangos, o ne kabinamos ore.
8. Monolitinės g/b perdangos plokštės įvertinimas konstrukcijų, o ne architektūrinės dalies lokalinėse sąmatose buvo nulemtas paties atsakovės pateiktų pirkimo sąlygų paaiškinimų. Iš pirmojo konkurso apeliantei buvo žinoma, kad architektūrinės dalies lokalinėse sąmatose monolitinės g/b perdangos plokštės vertinti nereikia, nes ji jau yra įvertinta konstrukcijų dalyje. Kadangi palyginus šio pirkimo techninę dokumentaciją su pirmojo pirkimo, nei techninio projekto sprendiniai architektūrinėje ir konstrukcijų dalyje, nei darbų kiekių žiniaraščiai nebuvo koreguoti, tai reiškia, kad ir minėti atsakovės išaiškinimai yra aktualūs. Nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl nesikeičiant techninei dokumentacijai ir jos sprendiniams, turėtų keistis anksčiau išsakyta atsakovės pozicija. Svarbu yra tai, kad architektūrinėje dalyje minima monolitinė perdanga visiškai nedetalizuota, t. y. nėra jokių parametrų ar paaiškinimų, koks betonas, armatūra turėtų būti įvertinta, nei, koks jų kiekis. Tuo tarpu konstrukcijų dalyje ši perdanga jau detalizuota, t. y. bus reikalingas betonas C30/37 ir armatūra S500.
9. Teismas nepasisakė dėl ieškovės pateikto paaiškinimo, kad įvyko akivaizdi redakcinė klaida – pozicijoje PP alkūnė 90° d200 turėjo būti įvertinti tik 7 vnt. PP alkūnių d200, o ieškovė įvertino 14 (t. y. akivaizdžiai į šią poziciją įtraukė trūkstamus 7 PP d200 vamzdžius). Jei teismas būtų vertinęs šį argumentą, jis būtų nurodęs, kad vietoje reikalautų 7 vnt. PP alkūnė, ieškovė pasiūlė 14, t. y. perteklių būtent tokiam vnt. skaičiui, kurio trūksta pozicijoje PP d200 vamzdis. Naudoti 14 PP alkūnių ir tik 7 vnt. PP vamzdžių ieškovė negalėtų, o įvykusi techninė klaida įtakos kainai neturi.
10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė lygina skirtingo storio ortakius, t. y. apvalius plieninius ortakius, kurių diametras 355-450 mm bei apvalius plieninius ortakius, kurių diametras iki 500 mm ir tai neva neleidžia spręsti, kad ortakių kaina vienoda. Tokia teismo išvada yra visiškai nelogiška, nes diametras 355-450 mm ir yra tas pats, kas diametras iki 500 mm (į diametrą iki 500 mm patenka ir 355-451 mm, nes 450 mm bet kuriuo atveju mažiau nei 500 mm). Tokia pat nelogiška ir skundžiamo sprendimo išvada, kad negalima įsitikinti, jog ieškovė įvertino 20 m2 52 skardos ortakių aptaisymui. Šis skardos kiekis įtrauktas su kitomis pagalbinėmis medžiagomis, kurių matavimo vienetai yra metrai, o ne kvadratiniai metrai. Atlikus matematinius skaičiavimus iš metrų matavimo vieneto galima gauti kiekį kvadratiniais metrais.
11. Ieškovė pagrindė, kad nurodytas HDPE vamzdis d11O – 170 m buvo įtrauktas į ieškovės pasiūlymą ir sudarytos sąmatos eilutę: „Papildomos instaliacinės medžiagos”. HDPE vamzdžio d110 įtraukimas į papildomų instaliacinių medžiagų eilutę yra logiškas, kadangi vamzdžio montavimas yra neįmanomas be visų papildomų instaliacinių medžiagų. Dėl šios priežasties naudojama sąmatų rengimo programa vamzdžio poziciją sujungė kartu su instaliacinių medžiagų pozicija.
12. Ieškovė paaiškino, kad 52 vnt. išplėtimo modulių montavimui reikalingų 18 vnt. dėžių išplėtimo moduliams, 18 vnt. maitinimo šaltinių ir 52 vnt. 12V maitinimo skirstytuvų komponentus įvertino suskaičiuodama visų 52 vnt. išplėtimo modulių komplektus. Ieškovė paaiškino, kad tokiu pačiu principu išplėtimo moduliams reikalingus komponentus ieškovė įvertino ir II etapo lokalinėse sąmatose. Teismas padarė apskritai nei su ieškovės, nei su atsakovės argumentais nesusijusią išvadą, kad ieškovė I etapo sąmatose atskirai neišskirtus komponentus įtraukė į II etapo lokalinėje sąmatoje nurodytą išplėtimo modulių poziciją. Tokia išvada nesuprantama ir apskritai neturi nieko bendro su analizuojama situacija, nes II etapo lokalines sąmatas ieškovė vartojo tik kaip pavyzdį, kad vienu atveju atsakovei tiko, jog komponentai nėra atskirai išskirti ir įkainoti (II etapo parengtose sąmatose), o kitu atveju – jau netiko (I etapo parengtose sąmatose).
13. Ieškovė pagrindė ir paaiškino, kad jos lokalinėse sąmatose nurodyta armatūra ir betonas yra būtent tokios klasės, kaip ir numatyta techniniame projekte. Tai, kad dėl rašybos klaidos prie armatūros ir betono pozicijų nebuvo nurodyti žymėjimai S500, C20/25, ar XC2 nereiškia, kad ieškovės pasiūlymo kainoje šios medžiagos neįvertintos (kalbama ne apie visos pirkimo objektui reikalingos armatūros ir betono klases, tačiau tik apie kelias techninio projekto konstrukcijų dalies lokalinės sąmatos 04.2.A.SK pozicijas). Ieškovė pasiūlytų medžiagų kainas pagrindė tuo, kad kitose lokalinėse sąmatose identiškos medžiagos yra pasiūlytos tokia pačia kaina, kaip ir keliose pozicijose, kuriose per klaidą nebuvo parašyti žymenysS500, C20/25ar XC2.
14. Ieškovė paaiškino, kad rengdama lokalinę sąmatą 84 ir 85 sąmatos eilutėse nurodytus LED šviestuvų kiekius supainiojo vietomis. Taigi vien dėl to, kad sąmatos 84 ir 85 eilutėse yra sumaišyti vienetų kiekiai, nurodant juos atvirkščiai, visiškai neturi įtakos ieškovės pasiūlymo kainos skaičiavimams (kaina nesikeičia, nes kitoje pozicijoje yra pasiūlyta vienu identiškos kainos vienetu per daug).
15. Ieškovė paaiškino, kad iš jos lokalinėse sąmatose pateiktų kolonų ir rygelių žymėjimų galima nustatyti jiems gaminti naudojamo betono ir armatūros klasę. Techniniame projekte kolonos pažymėtos raide K, o rygeliai – R. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje „04. SK – Konstrukcijos“, eilutėse 59-65 nurodyta, jog bus montuojamos kolonos K-1, K-2, K-3, K-4, K-5, K-6 ir K-7 po 14 vnt. Eilutėse 75-85 nurodyta, jog bus montuojami gelžbetoniniai rygeliai. Taigi lokalinėse sąmatose vertindamas kiekvieną koloną, ieškovė jai suteikė tokį „vardą“, koks yra nurodytas techniniame projekte. Būtent toks kolonų žymėjimas ieškovės lokalinėse sąmatose leidžia įsitikinti, kad ieškovė, vertindama kolonų sąnaudas, įvertino tinkamus surenkamų kolonų betono sudėties ir armatūros techninius parametrus. Tai, kad ieškovė kolonų ir rygelių negalėtų gaminti iš kitokių medžiagų, nei nurodyta techniniame projekte, patvirtina ir atsakovės parengtų Pirkimo sutarties projekto 3.2 p. pagal kurį esant prieštaravimams, techninio projekto galia yra didesnė už lokalinės darbų sąmatos.
16. Teismas vadovavosi absoliučiai formalistiniu požiūriu, ignoruodamas ekspertinio tyrimo aktą, ieškovės paaiškinimus ir pačios atsakovės nelygiaverčius veiksmus ieškovės ir KAYI INSAAT atžvilgiu. Taikant turinio prieš formą principą, tuo pačiu turi būti laikomasi proporcingumo ir protingumo. Atsakovės nustatyti ieškovės pasiūlymo neatitikimai sudarė vos 2 332,08 Eur, kai tuo tarpu paties atsakovės nustatyta pirkimo vertė siekia  35 000 000,00 Eur. Ieškovės lokalinių sąmatų netikslumai bendroje pirkimo vertėje yra absoliučiai mažareikšmiai, todėl atsakovė, vertindama šių neatitikimų paaiškinimus, privalėjo vadovautis proporcingumo ir protingumo principu.
17. 2018 m. birželio 14 d. atsakovė ir KAYI INSAAT pasirašė viešojo pirkimo sutartį. Sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra kitokio turinio, nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Atsakovė su neteisėtu laimėtoju KAYI INSAAT pasirašė papildomą susitarimą, kuris nebuvo paskelbtas iki pasiūlymų pateikimo momento. Pirkimo sąlygų 11.2 punkte nustatyta: „Darbų atlikimo kaina nustatoma pagal fiksuotus įkainius, darbo projekto, inžinerinių paslaugų ir stendų įrengimo kaina – pagal fiksuotą kainą“. Tuo tarpu papildomame susitarime atsakovė ir KAYI INSAAT susitarė, kad pasirengimo statybai darbams taikoma fiksuotos kainos kainodara. Atsakovė ir KAYI INSAAT padarė ir kitų viešojo pirkimo sutarties pakeitimų, kurie turės įtakos atsiskaitymui KAYI INSAAT, t. y. šalys susitarė, kad už papildomus darbus, kurie viršys pirkimo sąlygose nustatytus preliminarius kiekius, bus apmokama 98,5 proc. įkainių vieneto kainos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas viešojo pirkimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.
18. Teismas nesiaiškino atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, o rėmėsi vien abstrakčiu teiginiu, kad byla yra sudėtinga. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomais argumentais atsakovė remiasi ir kitoje susijusioje, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas sprendime nepaaiškino ir nevertino, kodėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra žymiai didesnės nei ieškovės, t. y. nesilaikė proporcingumo principo.
18. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės UAB „LitCon“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „LitCon“ su savo pasiūlymu pateiktose sąmatose visiškai nepateikė eilutės su perdangos plokšte pagal Perdangos plokštės reikalavimą. Ieškovės teigimu, perdangos plokštė yra įskaičiuota į sąmatas pagal betonavimo reikalavimą, tačiau UAB „LitCon“ sąmatose pagal Betonavimo reikalavimą nurodyti kiekiai sutampa su tais, kuriuos UAB „LitCon“ privalėjo nurodyti sąmatose pagal Betonavimo reikalavimą – jie nebuvo kaip nors padidinti kiekiais, kurie atitiktų Perdangos reikalavimą. Darbai buvo perkami pagal fiksuotus įkainius, kuriuos tiekėjai privalėjo nurodyti pagal Techninėje dokumentacijoje nurodytus darbus ir jų kiekius, kad atsakovė galėtų vienodomis sąlygomis įvertinti visų tiekėjų siūlomas kainas. Tiekėjai, tarp jų ir ieškovė, neturėjo teisės savo nuožiūra atsisakyti tam tikrų darbų ar jų kiekių, nes paprasčiausiai jų pasiūlymai taptų nebepalyginami su kitų tiekėjų pasiūlymais dėl skirtingos siūlomų darbų apimties.
2. Apie numatytų darbų pakankamumą būtų galima spręsti tik tuo atveju, jeigu patys tiekėjai turėtų teisę spręsti, kiek ir kokių darbų jie turės atlikti tam, kad pasiektų techninėje specifikacijoje perkančiosios organizacijos nurodytą rezultatą. Tada tiekėjo pasiūlyme nurodytų darbų ir medžiagų kiekių pakankamumui tinkamam rezultatui pasiekti įvertinti, tikėtina, ir prireiktų specialiųjų techninių žinių. Tačiau šio pirkimo situacija yra visiškai kitokia, nes darbai perkami pagal įkainį ir dėl darbų bei kiekių pakankamumo sprendė pati atsakovė, nustatydama atitinkamus darbus ir jų kiekius.
3. Ekspertas realiai neatsižvelgė į tai, kad pagal pirkimo dokumentus tiekėjai privalėjo pasiūlyti darbų įkainius ir neturėjo teisės pasiūlyme atsisakyti Techninėje dokumentacijoje nurodytų darbų ir jų kiekių. Tai, kad tam tikrus darbus ieškovė privalėtų atlikti vykdydama pirkimo sutartį, neparodo, kad tie darbai / medžiagos buvo įvertinti ir nurodyti jo pasiūlyme. Be to, vien tai, kad atsakovė, pakeitusi pirkimo dokumentus, ankstesniame pirkime teikto paaiškinimo, kad perdangos plokštė gali būti įskaičiuota į betonavimo reikalavimą, neperkėlė į naujai parengto pirkimo dokumentus, patvirtina, kad atsakovė tokio paaiškinimo atsisakė ir jo netaikė naujajame pirkime.
4. Jeigu būtų priimta UAB „LitCon“ interpretacija, kad ji galėjo perdangos plokštę įskaičiuoti į Betonavimo reikalavimą, būtų diskriminuojami kiti pirkimo dalyviai ir pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Kiti pirkimo dalyviai savo pasiūlymuose siūlė ir perdangos plokštę, ir betonavimo darbus – taip, kaip to reikalavo pirkimo dokumentai, pasiūlydami atskiras šių darbų kainas. UAB „LitCon“, tariamai įsiskaičiavusi perdangos plokštę į pasiūlymą pagal betonavimo reikalavimą reikalaujamų darbų kiekių apimtyje, susimažino pirkimo objektą sudarančių darbų apimtį ir pasiūlė tik vieną – betonavimo darbų kiekių – kainą. Tokiu būdu ieškovė dirbtinai ir nesąžiningai sumažino savo pasiūlymo kainą perdangos plokštės verte, kuri siekia 283 411,56 Eur be PVM.
5. Pirkimo dokumentai reikalavo būtent 355-450 mm diametro 0,8 mm storio ortakių. Pasiūlyme UAB „LitCon“ nurodė taip pat 355-450 mm diametro, tačiau 0,6 mm storio, ortakius. Ieškinyje ji lygino 355-450 mm diametro ir 0,6 mm storio ortakių kainą su iki 500 mm diametro 0,8 mm storio ortakių kaina – t.y. skirtingo diametro produkto kaina. Remiantis apeliaciniame skunde pateiktų UAB „LitCon“ argumentų logika, „iki 500 mm“ diametro ortakiai taip pat gali būti ir 499 m, ir mažiau nei 350 mm diametro ortakiai. Todėl tokie ieškovės teiginiai dar aiškiau patvirtina, kad UAB „LitCon“ ortakių kainas lygino nekorektiškai. Kita vertus, net jeigu ir skirtingo storio skardos ortakių kainos būtų vienodos, tai visiškai nekeičia fakto, kad UAB „LitCon“ savo pasiūlyme nurodė 0,6 mm, nors pirkimo dokumentai aiškiai reikalavo 0,8 mm storio.
6. UAB „LitCon“ taip pat nepaaiškino, kokie jos pasiūlyme esantys duomenys įrodo, kad į „kitas pagalbines medžiagas“, skirtas apvaliems ortakiams, buvo įtraukta skarda, skirta stačiakampiams ortakiams. UAB „LitCon“ visiškai nenurodė, kokiais jos iš pradžių pateiktame pasiūlyme nurodytais duomenimis remiantis galima apskaičiuoti, kad „kitose pagalbinėse medžiagose“, matuojamose ilgio vienetais – metrais, yra įskaičiuotas reikiamas skardos plotas, matuojamas kvadratiniais metrais, t.y. pasiūlyme nebuvo nurodyta, kokio ilgio ir pločio skarda tariamai buvo įtraukta į „kitas pagalbines medžiagas“, taip pat ar likusi tokių medžiagų dalis tenkina pirkimo reikalavimus.
7. Apeliaciniame skunde UAB „LitCon“ iškraipo skundžiamo sprendimo esmę. Priešingai nei teigia UAB „LitCon“, teismo išvados esmė yra ne kur pasiūlyme tariamai UAB „LitCon“ įtraukė trūkstamus išplėtimo modulio elementus, o tai, kada tai padarė. Teismas aiškiai konstatavo, kad I etapo darbų sąmatoje reikalaujami elementai nebuvo įtraukti – nors pati ieškovė II darbų etapo sąmatoje pateiktoje eilutėje su vienu iš elementų – „išplėtimo modulis“ – aiškiai nurodė, kad į tą eilutę ji įtraukia ir visus kitus išplėtimo modulio komponentus. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji I etapo sąmatoje neišvardino trūkstamų komponentų, t. y. jų tiesiog neįtraukė į savo pasiūlymą.
8. Diskriminavimo ir nelygiaverčio vertinimo klausimų UAB „LitCon“ savo pretenzijoje visiškai nekėlė. Pirmą kartą apie tai ieškovė nurodė net ne ieškinyje, o dublike. Be to, UAB „LitCon“ ginčija pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimą ir inter alia pirkimo laimėtojo bei UAB „ LitCon“ pasiūlymų vertinimo tariamą nelygiavertiškumą kitoje byloje, t. y. UAB „LitCon“ kelia tuos pačius reikalavimus, pagrįstus tais pačiais argumentais, iš karto dviejose paraleliai vykstančiose byloje. Skirtumas tik tas, kad kitoje byloje UAB „LitCon“ šiuo klausimu bent jau laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, UAB „LitCon“ meluoja dėl tariamo savo pasiūlymo ir pirkimo laimėtojo pasiūlymų trūkumų lygiavertiškumo, kadangi UAB „LitCon“ ir pirkimo laimėtojo pasiūlymų trūkumai buvo visiškai kitokio pobūdžio.
9. Net jeigu dėl kokių nors priežasčių UAB „LitCon“ pasiūlymo trūkumus ir būtų galima laikyti techninėmis klaidomis, akivaizdu, kad tokių trūkumų buvo neįmanoma ištaisyti nepateikus naujos, iš pradžių pateiktame UAB „LitCon“ pasiūlyme nebuvusios informacijos – siekdama juos ištaisyti, UAB „LitCon“ savo pasiūlymo paaiškinimuose ir net procesiniuose dokumentuose turėjo pateikti daugybę papildomos informacijos ir duomenų, akivaizdžiai nebuvusių iš pradžių pateiktame pasiūlyme. Atsižvelgiant į teismų praktiką, akivaizdu, kad net jeigu tokie trūkumai būtų techniniai, jų UAB „LitCon“ vis tiek negalėtų ištaisyti ir jos pasiūlymas vis tiek privalėtų būti atmestas.
10. UAB „LitCon“ papildomo susitarimo teisėtumo klausimo (ar kitokių pirkimo sutarties keitimų teisėtumo klausimų) nekėlė savo pretenzijoje. Pirmos instancijos teismas savo skundžiamame sprendime nevertino ir nesprendė dėl papildomo susitarimo teisėtumo, todėl skundžiamas sprendimas net neapima šio klausimo. Jeigu UAB „LitCon“ mano, kad papildomas susitarimas pakeitė pirkimo sutarties esmę, t.y. buvo neteisėtai sudaryta iš esmės nauja pirkimo sutartis, ji privalo kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.
11. UAB „LitCon“ tyčia klaidina teismą, maišydama pasiūlyme nurodytą kainą ir pirkimo sutarties vertę bei suponuodama, kad atsakovė ir pirkimo laimėtojas neteisėtai susitarė dėl kur kas didesnės darbų kainos nei buvo nurodyta pirkimo laimėtojo pasiūlyme. Pirkimo sąlygų 5 priede pateikto pirkimo sutarties projekto 3.4.1 p. nustatyta, kad pradinė sutarties vertė yra 46 000 000 Eur. Pirkimo sutarties 1.10 p. nustato, kad pradinė sutarties vertė yra sutarties 3.4.1 p. nurodyta vertė, lygi priimtos sutarties sumos ir pagal sutartį galimų įsigyti papildomų darbų sumai. Taigi 46 000 000 Eur pirkimo sutarties vertė būtų vienoda absoliučiai visiems tiekėjams, nepriklausomai kuris iš jų laimėjo pirkimą ir sudarė pirkimo sutartį, ir visiškai nereiškia, kad būtent tiek ir bus sumokėta pirkimo objektą sudarančius darbus atliekančiam tiekėjui. Didesnę nei tiekėjo pasiūlyme nurodyta kainą atsakovė realiai galės sumokėti tik už papildomai atliktus darbus.
12. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos. Byloje buvo pateikti dokumentai, kurie pagrindžia už kokią sumą ginčo nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu atsakovei buvo suteiktos advokatų teisinio atstovavimo paslaugos. Tuo tarpu UAB „LitCon“ byloje paprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas tik už dalį teisinės pagalbos. Be to, neaišku, kuo remiantis UAB „LitCon“ apeliaciniame skunde teigia, kad abiejų šalių patiriamos išlaidos turėtų būti panašaus dydžio. Tai, kad UAB „LitCon“ teikiamos itin pigios teisinės paslaugos, nereiškia, kad ir atsakovės perkamos paslaugos yra tokios pat.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta 2017 m. gruodžio 19 d., todėl šalių ginčui spręsti yra aktuali viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei skundo dalykas, nei pagrindas.
22. Ieškovė UAB „LitCon“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. birželio 14 d. viešojo pirkimo sutartį ir papildomą susitarimą, ištrauką iš Centrinio viešųjų pirkimų portalo apie viešojo pirkimo sutarties sudarymą, naujienų portalo publikacijos kopiją. Po apeliacinio skundo padavimo atsakovė taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
23. Apeliacinis procesas yra ne proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, bet pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Iš ieškovės UAB „LitCon“ pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jais iš esmės pildomas apeliacinio skundo turinys – teikiami argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsikirsti į atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pakitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą ribojimą, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu –ieškovės pasiūlymo atitikimo viešojo pirkimo konkurso sąlygoms vertinimu.

Dėl pasiūlymo (ne)atitikimo pirkimo konkurso sąlygoms

25. Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė vykdo viešąjį pirkimą „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcinio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimas“. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija2018 m. vasario 20 d. paprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą dėl pastebėtų pirkimo dokumentuose pateiktos techninės dokumentacijos bei darbų/sąnaudų žiniaraščių ir ieškovės pasiūlymo sąmatų neatitikimų. Ieškovė UAB „LitCon“ 2018 m. vasario 26 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl nustatytų pasiūlymo neatitikimų, tačiau atsakovė 2018 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė tiekėjos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų.
26. Iš 2018 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo matyti, kad tiekėjos UAB „LitCon“ pasiūlymas (siaurąja prasme) buvo atmestas dėl aštuonių neatitikimų pirkimo sąlygoms (ieškovės sąmatų neatitikimo atsakovės darbų/sąnaudų žiniaraščių pozicijoms): neįvertinta architektūrinės dalies žiniaraštyje reikalaujama monolitinė g/b perdangos plokštė; neįtrauktas reikiamas PP vamzdžio d200 kiekis; nurodytas netinkamas ortakių skardos storis; neįtrauktas HDPE vamzdis d110 – 170 m; neįtraukti visi apsauginės signalizacijos, praėjimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemos komponentai; kai kuriose sąmatų eilutėse nenurodyta armatūros klasė ir visa betono sudėtis; neįtrauktas reikiamas kiekis perėjų šviestuvų LED montavimas; sąmatose nenurodyta kolonų ir gelžbetoninių rygelių betono bei armatūros techninė sudėtis, monolitinio gelžbetoninio perdengimo betono klasė.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjos UAB „LitCon“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų – tiekėja 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimu iš esmės papildė pasiūlymą, pakeisdama jo esmę (į pasiūlymą įtraukė naujus darbus/medžiagas), todėl paminėto paaiškinimo negalima laikyti aritmetinių, techninių klaidų taisymu. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „LitCon“ nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, kad didžioji dalis pasiūlymo neatitikimų pirkimo sąlygoms yra tik rašymo apsirikimo klaidos, o pagrindinis neatitikimas (neįvertinta architektūrinės dalies žiniaraštyje reikalaujama monolitinė g/b perdangos plokštė) atsirado dėl perkančiosios organizacijos ankstesniame pirkime teiktų pirkimo sąlygų išaiškinimų, pagal kuriuos nurodytos medžiagos/darbai įtraukti į kitą pasiūlymo dalį (į sąmatą pagal konstrukcinės dalies žiniaraštį).
28. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 61–69 punktus). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo nuostatų taikymą, remiamasi ir aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinta, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10).
30. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pasiūlymų taisymo instituto taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
32. Taigi pagal aktualią VPĮ redakciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, perkančiajai organizacijai priimtinu pasiūlymo siaurąja prasme taisymu iš esmės gali būti laikomos tik aritmetinės, redakcinio pobūdžio klaidos, kurioms pagrįsti pakanka paprasto paaiškinimo ir kuris nekeičia pradinio pasiūlymo esmės bei kainos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio klaidomis būtų pagrindas pripažinti tik į ieškovės pasiūlymą neįtrauktą reikiamą PP vamzdžio d200 bei perėjų šviestuvų LED montavimo kiekį. Iš ieškovės parengtų sąmatų matyti, kad ieškovė sumaišė PP vamzdžio d200 ir PP alkūnių45° d200 vienetų kiekį, t. y. vietoje reikalaujamų 14 vnt. vamzdžių nurodė 7 vnt., o  vietoje 7  vnt. alkūnių nurodė 14 vnt., be to pagal pradinį pasiūlymą nurodytų medžiagų (vamzdžių ir alkūnių) vieneto kaina buvo tokia pati. Analogiška klaida padaryta ieškovei į sąmatą neįtraukus perėjų šviestuvų LED 2 vnt. montavimo, o gretimoje sąmatos eilutėje įrašius2 vnt. vietoje reikalaujamo 1 vnt. esamo gatvės apšvietimo šviestuvo montavimo. Pagal tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šiuos du tiekėjos pasiūlymo paaiškinimus pripažino netinkamais pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.
33. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl likusių šešių tiekėjos UAB „LitCon“ pasiūlymo neatitikimų pirkimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi kiti pasiūlymo neatitikimai negali būti laikomi aritmetinėmis, redakcinio pobūdžio klaidomis, todėl negalėjo būti pataisomi tiekėjos teiktais rašytiniais paaiškinimais. Ieškovė UAB „LitCon“ į savo pasiūlymą neįtraukė HDPE vamzdžio d110 - 170  m. Nors ieškovė nurodė, kad vamzdis įtrauktas į sąmatos 43 eilutę „Papildomos instaliacinės medžiagos“ ir perkančiajai organizacijai pateikė paaiškinimą – „išskleistą“ sąmatos 43 eilutę, tačiau tokio pobūdžio paaiškinimas laikytinas negalimu, kadangi juo į pasiūlymą buvo įtrauktas nenurodytas darbas/medžiaga. Pirkimo sąlygose konkrečiai buvo reikalaujama HDPE vamzdžio d110 - 170  m., todėl šis darbas/medžiaga negalėjo būti nurodytas abstraktaus pobūdžio darbų/medžiagų kategorijoje. Atitinkamai tiekėja UAB „LitCon“, į savo pasiūlymą neįtraukusi visų apsauginės signalizacijos, praėjimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistemos komponentų (18 vnt. dėžių išplėtimo moduliams, 18 vnt. maitinimo šaltinių ir 52 vnt. 12 V maitinimo skirstytuvų), savo pasiūlymo paaiškinimuose „išskleista“ eilute juos nepagrįstai priskyrė prie vieno iš signalizacijos, praėjimo ir vaizdo sistemos komponentų, t. y. prie 52 vnt. išplėtimo modulių.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei pasiūlyme konkrečiai nenurodžius duomenų apie naudotinas medžiagas (sąmatose nenurodyta armatūros klasė ir visa betono sudėtis, kolonų ir gelžbetoninių rygelių betono bei armatūros techninė sudėtis), perkančioji organizacija, turėdama pagrįstų abejonių dėl medžiagų tinkamumo ar jų tinkamo panaudojimo, pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė pasiūlytų medžiagų kainas iš esmės pagrindė tuo, kad kitose lokalinėse sąmatose identiškos medžiagos yra pasiūlytos tokia pačia kaina kaip ir sąmatose, kuriose per klaidą nebuvo parašyti armatūros ir betono žymenys S500, C20/25arXC2. Vien tai, kad vienose sąmatose įtrauktų medžiagų su tinkamais techniniais parametrais kaina atitinka ginčo sąmatose nurodytų medžiagų kainą ar tai, kad tiek pirkimo sąlygose, tiek sąmatose sutampa konstrukcijų dalių žymėjimai (K – kolonos, R – rygeliai), savaime neleidžia teigti, kad atitinka ir nurodytų medžiagų (jų gamybos) techniniai parametrai, t. y. ieškovė siūlo būtent reikalaujamus techninius parametrus turinčias medžiagas. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Taigi perkančioji organizacija pagrįstai neatsižvelgė į ieškovės UAB „LitCon“ paaiškinimuose pateiktą UAB „Betono centras“ pasiūlymą, kuris, ieškovės teigimu, pagrindžia projektinio betono kainas pagal markes.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo pasiūlyme iš tiesų pasiūlė 0,6 mm, o ne 0,8 mm storio skardos ortakius. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad perkančioji organizacija reikalavo 355-450 mm diametro 0,8 mm storio ortakių. Pasiūlyme tiekėja UAB „LitCon“ nurodė 355-450 mm diametro 0,6 mm storio ortakius. Pasiūlymo paaiškinimuose tiekėja nurodė, kad technologiniu požiūriu montuoti 0,6 mm ar 0,8 mm storio medžiagą darbo sąnaudos yra tapačios. Taigi tiekėja paaiškinimuose pati pripažino, kad pasiūlė kitokių techninių savybių medžiagą, iš esmės nurodydama, kad gali naudoti ir kitokią medžiagą, dėl kurios montavimo kaina nesikeistų. Vėliau procesiniuose dokumentuose ieškovė UAB „LitCon“ siekė įrodyti, kad sutampa ne tik montavimo, bet ir pačios medžiagos (ortakio) kaina, tačiau kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė skirtingų matmenų ortakių kainų palyginimus, t. y. 0,6 mm storio 355-450 mm diametro ortakį palygino su0,8 mm storio iki 500 mm diametro ortakio kaina.
36. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad į savo pasiūlymą prie projekto architektūrinės dalies neįtraukė monolitinės g/b perdangos plokštės. Ji (ieškovė, apeliantė) iš esmės teigia, kad dėl perkančiosios organizacijos ankstesniame konkurse teiktų paaiškinimų ją įtraukė į projekto konstrukcinę dalį. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, todėl pasibaigus vienam pirkimui, kitam naujai pradėtam pirkimui tokio pobūdžio paaiškinimai neturi teisinės reikšmės, todėl jais, kaip ir kitais ankstesnio pirkimo dokumentais, negali būti remiamasi naujajame pirkime. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors tiek pirmasis, tiek antrasis pirkimas buvo dėl to paties objekto, tačiau jie negali būti laikomi identiškais, nes antrajame pirkime buvo pakeistos darbų atlikimo, sutarties galiojimo, darbų apmokėjimo apimtys ir sąlygos, maksimali galima pasiūlymo vertė, pasiūlymo vertinimo kriterijai, pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimų dydžiai, pirkimo sutarties projektas ir kt.
37. Konkurso objektas buvo perkamas pagal fiksuotus įkainius, kuriuos tiekėjai privalėjo nurodyti pagal techninėje dokumentacijoje nurodytus konkrečius darbus/medžiagas ir jų kiekius. Taigi nė vienas tiekėjas neturėjo teisės savo nuožiūra atsisakyti tam tikrų darbų/medžiagų ar juos priskirti prie kitų darbų/medžiagų grupių, kadangi tokio pobūdžio pasiūlymas taptų sunkiai palyginamas su kitų tiekėjų pasiūlymais dėl skirtingos darbų/medžiagų apimties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo iniciatyva pateikė rašytinį įrodymą – eksperto statusą turinčio asmens išvadą, pagal kurią ieškovės pasiūlymo konstrukcijų dalyje yra įvertintas toks monolitinei g/b perdangos plokštei gaminti reikalingų medžiagų kiekis, koks yra pakankamas tiek architektūrinės, tiek konstrukcinės dalies sprendinių įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio įrodymas savaime neleidžia spręsti, kad ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas, o tik įrodo, kad pasiūlyme esantys neatitikimai negalėjo būti paprastai paaiškinami.

Dėl (ne)lygiaverčio tiekėjų vertinimo

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl tiekėjo KAYI INSSAT (ne)tinkamumo ir jo pasiūlymo (ne)atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams nebuvo kelti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti jų pagrįstumo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad argumentus dėl nelygiaverčio ieškovės ir KAYI INSAAT pasiūlymų vertinimo išdėstė dublike, kadangi reikšdama ieškinį dėl savo pasiūlymo netinkamo įvertinimo neturėjo įrodymų, leidžiančių pagrįsti, kad ieškovės pasiūlymo netinkamas vertinimas buvo nulemtas atsakovės siekio proteguoti tiekėją KAYI INSAAT.
39. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi metu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
40. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo, atsižvelgiant į CPK 4233 straipsnio nuostatas, aiškinama, kad tiekėjas procese savo pasiūlymo vertinimo teisėtumą gali kvestionuoti, inter alia, visų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčiu vertinimu, kai tokia aplinkybė yra iškelta pretenzijoje, nebent ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl šios aplinkybės nespręsta, nes šių aplinkybių tiekėjas objektyviai negalėjo nurodyti (CPK 4233str. 3d.). Kita vertus, kai tiekėjas pretenzijoje objektyviai negali nurodyti faktinių aplinkybių (dėl jų konkrečiai pasisakyti), susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimu, jis bet kokiu atveju turi nurodyti savo abejones, svarstymus ar prielaidas dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „LitCon“ pretenzijoje iš esmės nekvestionavo savo pasiūlymo atmetimo dėl visų ar dalies tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo (nekėlė abejonių), pretenzijoje taip pat nenurodė, kad negali šių aplinkybių pagrįsti. Teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė peržiūros procedūrą iš esmės inicijavo tik dėl savo netinkamai, jos įsitikinimu, įvertinto pasiūlymo. Sprendžiama, kad į šalių ginčo teisme apimtį tiekėjų pasiūlymų vertinimo lygiateisiškumo aspektas neįėjo. Be to, viešojo pirkimo konkurso teisėtumo klausimas pirkimo laimėtojo KAYI INSAAT ir ieškovės UAB „LitCon“ pasiūlymų vertinimo lygiavertiškumo aspektu jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1925-657/2018, dėl kurio Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateikti apeliaciniai skundai.

Dėl viešojo pirkimo sutarties (ne)teisėtumo

42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. atsakovė ir KAYI INSAAT pasirašė viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės nuomone, sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra kitokio turinio nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose, kadangi atsakovė su laimėtoju pasirašė papildomą susitarimą, kuris nebuvo paskelbtas iki pasiūlymų pateikimo momento.
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. birželio 14 d. viešojo pirkimo sutarties neteisėtumo klausimas nebuvo keliamas pretenzijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalauja VPĮ 101 straipsnio 1 dalies3 punktas, 3 dalis. Taigi ieškovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl 2018 m. birželio 14 d. viešojo pirkimo sutarties neteisėtumo negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino.
44. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).Nors nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė abejonių dėl viešojo pirkimo sutarties teisėtumo, tačiau jos neleidžia teigti, kad sudaryta sutartis yra akivaizdžiai neteisėta, todėl šioms aplinkybėms įvertinti reikalingas atskirtas tyrimas, kuris šiuo atveju nėra galima apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė viešo konkurso sąlygas ir VPĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „LitCon“ apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apygardos teismo2018 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su atsakovei priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžiu. Jos teigimu, teismas nesiaiškino atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, be to atsakovės bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos ieškovės išlaidoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
47. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė į bylą laiku pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (2018 m. gegužės 30 d. išlaidų detalizaciją, 2018 m. gegužės 28 d. – 2018 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitas faktūras). Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino ir konstatavo, kad pagal detalizacijoje nurodytas suteiktų paslaugų rūšis ir kainą, prašomi priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismas, taip pat atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (sprendžiamas pakankamai sudėtingas ginčas, analizuojama didelės apimties medžiaga, ginčo suma didelė), į tai, kad atsakovė teikė tokio pobūdžio procesinius dokumentus, kurių teikti neturėjo pareigos, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (6 110,50 Eur), sprendė, kad yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti 22 248,46 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 12 000 Eur.
48. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), taip pat mažindamas atsakovei priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgė ir į ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepaisant to, kad toks kriterijus Rekomendacijoje nėra nustatytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovė prašo priteisti 4 608,87 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydį, todėl ji mažintina iki 1163,76 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) 1163,76 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Egidijus Žironas